Daiktai, verti tūkstančio

Pirmadienį po vidurdienio iš Kauno į Palangą atvažiavusi jauna moteris laukė, kol visi keleiviai iš autobuso bagažo skyriaus pasiims savo lagaminus. Šis skyrius ištuštėjo, ir moteris suprato, kad jos lagamino ten nėra.

Tądien ji į policiją nesikreipė, galbūt tikėjosi, kad kas nors per apsirikimą pasiėmė ne savo lagaminą ir svetimą daiktą atneš į stotį.

Antradienio rytą nukentėjusioji kreipėsi į Palangos policiją ir pranešė, kad prarastą mantą vertina 1 005 eurais.

Lagamine buvo moters telefonas, higienos ir kosmetikos reikmenys, auskarai, drabužiai ir kiti asmeniniai daiktai.

Kurorto policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės.

Rankinė buvo Klaipėdoje

Tai buvo antras panašus atvejis per porą savaičių.

Birželio 26 d. Palangoje iš autobuso išlipusi pagyvenusi moteris pasigedo savo rankinės.

Policija jau buvo pradėjusi tyrimą, pareigūnai rinko medžiagą, kai paskambino pareiškimo autorė ir papasakojo savo nešmenę atgavusi.

Pasirodo, su ja susisiekė Klaipėdos autobusų stotyje jos daiktus netyčia paėmęs žmogus.

Netrukus įvyko apsikeitimas lagaminais, todėl pareigūnai nutraukė pradėtą pasirengimą ikiteisminiams tyrimui.

Bagažo neženklina

Vienos didžiausių tarpmiestinių pervežimų įmonės „Kautra“ eismo tarnybos vadovas Alvydas Periokas pasakojo, kad ir pats ne kartą yra vežęs atkeisti lagaminus, nes žmonės netyčia, neturėdami tikslo pasisavinti svetimus daiktus, pasiėmė ne savo bagažą.

Pagal taisykles, rankines į bagažo skyrių turi padėti ir keleiviams išlipant paduoti autobuso ekipažas.

Vairuotojai tuo pačiu metu turi ir kitų rūpesčių: jie tikrina bilietus, pakabina ant specialaus laikiklio dviračius. Nemažai rūpesčių vairuotojai turi ir tada, kai reikia atiduoti lagaminus bei rankines.

Niekas nenori, kad taip atsitiktų, bet jei atsitinka, nepaliekame žmogaus bėdoje, bandome susikalbėti ir ieškome būdų atlyginti žalą.

„Bagažas nėra niekaip žymimas. Kiekvienas ima savo lagaminą. Klaidų pasitaiko, būna, kad sukeistos rankinės keliauja net iš kito miesto. Tokie atvejai nėra dažni, bet per metus vienas antras pasitaiko, – patikino A. Periokas. – Atskiru ženklinimu žymimas bagažas tik tarptautiniuose maršrutuose, kad važiuojant per valstybės sieną būtų aišku, kurio keleivio kuris bagažas. Tai darydavome dėl pasienio patikros, kad radę uždraustą daiktą pareigūnai žinotų, kam jis priklauso. Lietuvoje to nedarome, nes ir didelio poreikio nėra. Jei dar ir lagaminus žymėtume, pasirengimas kelionei dar labiau užsivilkintų.“

Nemažai metų pervežimų kompanijoje dirbantis A. Periokas patikino, kad drastiškų bagažo vagysčių nepamena.

Kai dingsta rankinės ar lagaminai, apie tai pranešama policijai, o keleiviui praradimus kompensuoja draudimo bendrovė.

„Niekas nenori, kad taip atsitiktų, bet jei atsitinka, nepaliekame žmogaus bėdoje, bandome susikalbėti ir ieškome būdų atlyginti žalą“, – patikino bendrovės „Kautra“ eismo tarnybos vadovas.

Tačiau ilgus mėnesius minti teismo slenksčio dėl konfliktų nebūtina. Statistika rodo, kad ginčams spręsti Lietuvoje vis dažniau pasirenkamas alternatyvus kelias – teisminė mediacija. Kad toks sprendimas pasiteisina, buvo galima įsitikinti praėjusio penktadienio popietę Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje surengtoje parodomojoje teisminėje mediacijoje, kurioje nukentėjusį keliautoją ir kelionės organizatorių atstovę įkūnyjo profesionalūs aktoriai, o jų ginčą medijavo Klaipėdos  apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė.

Žiūrovams atvirame renginyje mediatorei pavyko suvaldyti ginčo šalių emocijas ir sumaniai nuvesti abi puses jas tenkinančio sprendimo link. Anot ne vieną panašų ginčą medijavusios D. Žvinklytės, teismas yra ta instancija, kur ginčų sprendimas gali užtrukti ilgiau, kainuoja brangiau, o išsaugoti gerus tarpusavio santykius retai pavyksta.

„Teismų sprendimai yra grindžiami išimtinai teisės aktais, materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis bei teismų formuojama praktika. Siekiant keisti situaciją, reikia žinoti, jog egzistuoja ir alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, kuriais galima ne tik išspręsti kilusį konfliktą, bet taip pat atkurti šalių tarpusavio santykius, sutaupyti daug laiko ir lėšų. Vienas tokių būdų – mediacija“, – pažymi teisėja.

Jos teigimu, mediacijos praktikoje sprendžiami patys įvairiausi ginčai.

„Kalbant apie kitas su vartotojų teisėmis susijusias bylas, dažniausiai ginčai kyla dėl gyvenamųjų patalpų remonto ar rekonstrukcijos darbų, kai statybų bendrovės nekokybiškai atlieka darbus ir gyventojai turi pretenzijų jiems. Neretas atvejis, kai į rangos sutartis būna įsipynę subrangovai, tuomet ginčai būna dar sudėtingesni. Iš tiesų pasitaiko visokių situacijų“, – sako D. Žvinklytė.

Lietuvoje populiarėjanti teisminė mediacija daugeliui dar nežinoma, tačiau jos sėkmės istorijos vis garsiau nuskamba žiniasklaidoje. Pagrindinis teisminės mediacijos tikslas – suteikti galimybę šalims nesibylinėti teismo procese, o padedant kvalifikuotiems tarpininkams – mediatoriams – patiems pasiekti tarpusavio susitarimą, tenkinantį abi puses.

Specialistai pažymi, kad teisminė mediacija itin efektyvus ginčų sprendimo būdas nagrinėjant įvairiausius šeimos ir turtinius santykius, dėl galimybės greitai, konfidencialiai ir išsaugant santykius ateičiai pasiekti tinkamą susitarimą.

„Mediacija – tarsi „draugiškos“ derybos, kurių metu šalys viena kitai atskleidžia savo išgyvenimus ir poziciją dėl ko galėjo kilti ginčas, žinodamos, kad jų atskleisti faktai ir aplinkybės bus išlaikyti paslapty. Mediacija yra savanoriškas procesas ir jis gali vykti tik ginčo šalių bendru susitarimu. Šalių negalima priversti dalyvauti mediacijos procese. Šalys mediatoriaus pagalba aptaria savo stipriąsias bei silpnąsias puses ir bendravimo mediacijos procese metu atranda labiausiai priimtiną ginčo sprendimo variantą“, – paaiškina D. Žvinklytė.

Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti tiek civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar jų kolegija, tiek bet kuri bylos šalis. Teisminė mediacija gali būti skiriama visuose bendrosios kompetencijos teismuose, jai gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų.

Teisininkų vertinimu, neabejotini teisminės mediacijos privalumai yra mažesnės laiko ir lėšų sąnaudos, kuriomis vis tiek pasiekiamas kompromisinis tikslas. Pavyzdžiui, nagrinėjant šeimos ginčą vidutiniškai sprendimą pavyksta pasiekti per keletą mediacijos sesijų, trunkančių po 2-3 valandas – nepalyginamai greičiau nei teisminio proceso metu. Be to, teisminės mediacijos dalyviai patiria mažiau neigiamų emocijų, o sėkmės istorijos rodo, kad taikų sprendimą galima pasiekti net sudėtingiausiose situacijose. Sprendžiant ginčą šiuo būdu galima kontroliuoti jo eigą ir rezultatus, o pasiekus bendrą sprendimą gali būti atkurti geri besiginčijančių pusių santykiai ir abipusė pagarba.

Kaip sparčiai populiarėja teisminė mediacija gerai iliustruoja statistika. 2017 m. teisminei mediacijai perduota beveik dvigubai daugiau civilinių ginčų nei 2016 m. – 540 (2016 m. – 313, 2015 m. – 123). Beveik pusėje vykusių teisminės mediacijos procesų buvo pasirašytos taikos sutartys.