Ekspertų nustatyta 66 tūkst. litų žala, padaryta vienai uostamiesčio garažų savininkų bendrijai, po daugybės metų ir įvairių tyrimų sunyko iki tūkstančio. Išgirdę teismo sprendimą nukentėjusieji pasijuto it musę kandę, bet nuleisti rankų dar neketina.
Užvertė kalnais popierių
Garažų savininkų bendrijos „Vėjelis“ nariai prieš kelerius metus ėmėsi versti iš kėdės bendrijos pirmininką. Buvusiems žvejams, kurių garažai stovi Skirvytės gatvėje, tada buvo akivaizdu, kad bendrijoje vyksta keisti dalykai. Dėliodami faktą prie fakto vyrai suprato, jog netvarka klesti ne tik skaičiuojant mokesčius bei juos surenkant. Kilo įtarimų, kad jų mokami pinigai kartais plaukia ne į bendrijos iždą, o kažkam į kišenę.
Vyrai kreipėsi į policiją ir patys to nė nenumanydami užsikrovė ant pečių sunkiai pakeliamą naštą.
Iš pradžių turėję vilties, jog kaltininkas bus demaskuotas bei nubaustas, nes tai patvirtino net ekspertai, vėliau garažų savininkai susidūrė su niūria realybe – kaltu pripažintas asmuo bendrijai padarytos žalos neprivalo atlyginti.
Vienas aktyviausių šios bendrijos narių Dionyzas Bloškys pasakojo per kelerius metus sukaupęs tokį kalną visokiausių dokumentų, pažymų, kad popieriams laikyti jau trūksta vietos.
Suskaičiavo nuostolius
Į kovą prieš bendrijos pirmininką garažų savininkai pakilo 2009 metais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas judėjo vingiuota trajektorija.
2010-ųjų kovą sulaukta specialistų išvados, kad pirmininkas neteisėtai pasididino bei keliems kitiems darbuotojams pakėlė algas ir taip padarė per 13 tūkst. litų žalą.
Tačiau tai buvo ne vienintelis ekspertų atliktas tyrimas. Bendrijos nariai susipažino su specialisto išvada apie „Vėjelio“ ūkinę finansinę veiklą. Vyrai sėdo studijuoti 47 lapų dokumentą, surašytą teisine kalba.
Nors ir nebūdami dideli buhalterinių bei teisinių subtilybių žinovai, bendrijos nariai nedviprasmiškai suprato specialistų išvadą apie tai, kad neturėdamas bendrijos narių visuotinio susirinkimo įgaliojimo, pirmininkas skyrė sau ir keliems darbuotojams didesnius atlyginimus ir taip bendrijai „Vėjelis“ padarė per 66 tūkst. litų nuostolį.
Susipažinę su šiuo dokumentu vyrai džiaugėsi, kad jų įtarimai buvo patvirtinti kompetentingų pareigūnų ir apsišarvavo kantrybe laukdami, ką nuspręs teismas.
Daugelis jų nesidomėjo kiekvienu pareigūnų krustelėjimu, tačiau tie, kas atidžiai sekė tyrimo eigą, neslėpė nuostabos.
Skyrė tik baudą
Byla keliavo iš institucijos į instituciją. Ją čiupinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriuje, Lietuvos teismo ekspertizės centre, Klaipėdos miesto prokuratūroje, Klaipėdos miesto apylinkės bei apygardos teismuose.
Per porą metų nuo 2010 gegužės iki 2012 vasario keturis kartus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bet vėl atnaujintas pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Atlikę savo darbą Ekonominių nusikaltimų tyrimo biuro (ENTB) pareigūnai prokurorams perdavė bylą surašyti kaltinamąjį aktą dėl turto pasisavinimo bei iššvaistymo.
Tačiau teisme apie tokius nusikaltimus jau nebuvo kalbama, o bendrijai padaryta suma nuo kelių dešimčių tūkstančių sumenko iki 1,3 tūkst. litų.
Buvęs pirmininkas buvo nuteistas už aplaidų buhalterijos tvarkymą. Jam skirta 650 litų bauda. Tačiau šie pinigai atiteko valstybei.
Teismo nuosprendyje rašoma, kad bendrija ieškinio neteikė.
Garažų savininkai liko it musę kandę. Šio nuosprendžio jie neapskundė.
Norėtų nebesigręžioti
Kai kurie jų dar ketina nepasiduoti ir kreiptis į Generalinę prokuratūrą prašydami atnaujinti bylos tyrimą. Vyrai įsitikinę, kad byla patyrė fiasko dėl to, kad nuo pareigūnų buvo nuslėpti svarbūs dokumentai, kurių nepavyko atgauti iš buvusio pirmininko.
Jie tikino, kad elektros apskaitos knygos, kuri esanti labai svarbi įrodant pinigų pasisavinimo faktą, tyčia slepiama, nors teisme kaltinamasis ja mojavo.
Dabartinis bendrijos valdybos pirmininkas Antanas Pliuškys turi karčios patirties bylinėjantis su anksčiau šį darbą dirbusiu žmogumi.
„Kai sužinojome, kokie nuostoliai padaryti, vylėmės, jog kaltininkas juos atlygins. Tikrai nesitikėjome, kad viskas taip baigsis. Jis viso labo gavo baudą. Pareigūnai tikino, kad gins mūsų, kaip nukentėjusios pusės, interesus. Pasakysiu atvirai, asmeniškai aš norėčiau viską pamiršti“, – kalbėjo A.Pliuškys.
Pinigų nebeduoda
Net jeigu prie buvusios bylos nebūtų grįžta, garažų savininkai priversti prisiminti buvusį pirmininką. Kai po didesnio lietaus į garažus plūsta vanduo, vyrai ima koneveikti nuverstąjį bendrijos vadovą.
Keliukai tarp garažų yra užversti sluoksniu statybinio laužo, kurį dirbdamas kitoje darbovietėje buvęs pirmininkas esą turėjo utilizuoti.
Neva tai buvo padaryta keistu būdu, paskleidžiant ant asfaltuotų pravažiavimo keliukų. Taip susidarė kauburys, o nuo jų nuvarvėjęs vanduo plūsta į garažus.
Garažų savininkai suprato, kad, norėdami išspręsti problemą, jie turės nugremžti šį sluoksnį, išvežti ir atiduoti į sąvartyną, o visa tai kainuos nemažus pinigus.
Kai tik A.Pliuškys pradeda kalbinti vyrus susimesti bent po šimtą litų būtiniausiems darbams padaryti, šie atrėžia nebeduosią pinigų. Esą tegu anas tiek bėdų bendrijai pridaręs vyras sumoka, juk specialistai suskaičiavo, kiek jis skolingas.
„Sunku kiekvienam paaiškinti, kodėl byla taip baigėsi. Suprantu, nemažai vyrų gyvena iš pensijos, klestėjimo laikai jiems baigėsi. Gali būti, jog dalis žmonių nepasitiki, baiminasi, kad jų pinigai nenuplauktų nežinia kur“, – kalbėjo bendrijos senbuvis D.Bloškys.
A.Pliuškys tikino, kad jaunesni vyrai juo pasitiki. Be to, buvusio pirmininko istorija visiems tapo gera pamoka. Dabar sušaukti visuotinį narių susirinkimą nebėra taip sudėtinga, žmonės aktyviai domisi visais bendrijos reikalais bei žino, kad revizorė kasmet patikrina visą buhalteriją.
Nesurenka įrodymų
ENTB viršininkas Tomas Balčius teigė prisimenąs, jog kaltinimas bendrijos pirmininkui pasisavinus pinigus nepasitvirtino dar tiriant bylą.
„Greičiausiai viskas buvo kaip ir kitais atvejais. Jei nenustatomos aplinkybės, patvirtinančios įtarimus, įtarimai keičiasi. Juk ne kartą buvo, kai priėmus pareiškimą išvardijama daug Baudžiamojo kodekso straipsnių, o tyrimo metu kai kurie jų pasitvirtina, bet nebūtinai visi. Atsisijoja tie įtarimai, kurių nėra kuo įrodyti, pagrįsti. Į teismą byla išeina su tais kaltinimais, kuriuos galima įrodyti. Panašiai atsitinka vos ne kiekviename sudėtingesniame tyrime. Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai ir yra skirtingas“, – teigė ENTB viršininkas.
Kalbėdamas apie bylas, kuriose narpliojami įvairių bendrijų reikalai, pareigūnas pažymėjo, kad dažniausiai įtarimai krenta pirmininkams bei buhalteriams. Tokių tyrimų metu paaiškėja patys įvairiausi dalykai – nuo banalaus pinigų įsidėjimo į savo kišenę ar pervedimo į asmeninę banko sąskaitą iki dokumentų klastojimo ar paprasčiausio aplaidumo.
Komentaras
Linas Kiaurakis
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras
Bylos tyrimo metu specialistas surašo išvadą pagal tuo metu jam pateiktus duomenis: dokumentus, liudytojų parodymus bei kitus. Tačiau tiriant bylą toliau bei ją nagrinėjant teisme aplinkybės gali pasikeisti. Vėliau gali paaiškėti tai, ko nežinojo specialistas, atlikęs ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Jeigu įtarimų negalima pagrįsti konkrečiais duomenimis, tenka priimti sprendimą nutraukti tyrimą. Tik teismas, nagrinėdamas bylą, patikrina visus duomenis, todėl kviečiami visi liudytojai, perskaitomi dokumentai. Kiekvienas įrodymas vertinamas atskirai, o po to – ir jų visuma. Kartais teisme liudytojai kalba kitaip, nei tyrimo metu, gali būti pateikti nauji dokumentai. Būtent todėl aplinkybės, kurios buvo nustatytos ekspertų, teisme gali pasikeisti. Pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius žmogus bus teisiamas, sprendžia prokuroras. Kaltinimai į švelnesnius ar sunkesnius gali būti pakeisti net teisme. Byla bylai nelygi, situacijų būna visokių. Jeigu žmonės yra nepatenkinti, gali apskųsti sprendimą. Jeigu dėl objektyvių priežasčių buvo praleistas apskundimo terminas, galima prašyti atkurti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Siekti teisingo sprendimo galima daugybe būdų ir visus juos galima išnaudoti.
