Negalima ignoruoti

„Kiekvienas šiandienos darbo rinkos dalyvis, nepriklausomai nuo jo amžiaus, turi suprasti karčią tiesą: visi senstame. Jeigu šalyje neišsivystys visuotinė kultūra vyresnius kandidatus vertinti kaip itin patyrusius, daug naudos verslui atnešti galinčius specialistus, ateis diena, kai diskriminaciją dėl amžiaus darbo rinkoje patirs ir tie, kurie šiandien yra darbdavių geidžiamiausio amžiaus. Šią diskriminacijos rūšį matome kaip milžinišką ir su laiku didėsiančią problemą, todėl negalime jos ignoruoti“, – sako Jevgenija Krikščiūnė, BTA draudimo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė.

Tiesa, nors diskriminacija dėl amžiaus Lietuvos darbo rinkoje yra opi problema, gera žinia galima vadinti tai, kad daugėja vis dar dirbančių senatvės pensijos amžiaus jau sulaukusių žmonių. Šiandien Lietuvoje jų yra net 75 tūkst. – 12 proc. visų pensininkų. Jie sudaro net 5 proc. darbo rinkos dalyvių.

Darbdavių problema

Lietuvos Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad vos 1,5 proc. šalies gyventojų galvoja, kad vyresni žmonės savo darbu mažai prisideda prie visuomenės gerovės. Toje pačioje apklausoje nurodoma ir tai, kad net penktadalis vyresnių žmonių susiduria su diskriminacija dėl amžiaus ieškodami darbo.

„Svarstome, kad darbdavių nuostatos ir veiksmai galimai skiriasi nuo bendro visuomenės požiūrio. Ne paslaptis, kad darbdaviai atsargiai žiūri į vyresnio amžiaus darbuotojus. Gajūs stereotipai, kad vyresnis kolega vien dėl amžiaus nepritaps kolektyve, prasčiau atliks darbą ir panašiai. Gyventojų nuostatų tyrimas rodo, kad net devyni iš dešimties šalies gyventojų į vyresnius kolegas žvelgia teigiamai arba amžiaus nesureikšmina. Toks prieštaravimas rodo, kad įmonių ir institucijų vadovybė turėtų atviriau vertinti vyresnių žmonių galimybes darbo rinkoje, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą, aktyviau kurti pagarbią ir įtraukią darbo aplinką“, – teigia Marius Morkevičius, LGKT patarėjas ryšiams su visuomene.

J. Krikščiūnė atkreipia dėmesį, kad diskriminacija dėl amžiaus būdinga ne visoms įmonėms, o atskiroms jų kategorijoms.

Gajūs stereotipai, kad vyresnis kolega vien dėl amžiaus nepritaps kolektyve, prasčiau atliks darbą.

„Tai gali būti startuoliai, siekiantys inovacijų ir greito augimo, arba didelės bendrovės, siekiančios pasiūlyti naujų produktų ar paslaugų. Liūdna, kad net šiais laikais randame diskriminacijos darbo skelbimuose, kuriuose rašoma: „Ieškome jauno ir ambicingo komandos nario!“ – sako BTA atstovė.

Kas kiša koją?

2024 m. balandžio 1 d. šalyje registruota 65,7 tūkst. vyresnių nei 50 metų bedarbių – 39,6 proc. visų bedarbio statusą turinčių Užimtumo tarnybos klientų. Bendras registruotas nedarbas šalyje – 9,3 proc. Vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų registruotas nedarbas balandžio 1 d. siekė 11,1 proc., tad skirtumas tarp bendros populiacijos ir vyresnių asmenų nedarbo – 1,8 proc.

„Darbdaviai darbuotoją renkasi pagal jo kvalifikaciją, gebėjimus, o ne amžių. Įprasta vadovautis stereotipais, kad jaunesni darbuotojai yra paklausesni rinkoje. Bet nepamirškime, kad vyresnio amžiaus darbuotojai turi daugiau patirties, kompetencijų ir „minkštųjų“ įgūdžių. Kita vertus, Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojai turi ir daugiau sveikatos problemų, kurios trukdo tam tikrose darbo pozicijose. Jie ne taip lanksčiai reaguoja į pokyčius, sunkiau prisitaiko prie modernizavimo procesų“, – skirtingas motyvacijas rinktis vyresnį ar jaunesnį kandidatą aiškina Užimtumo tarnybos komunikacijos specialistė Inga Vegytė.

Nuo 2022 m. liepos 1 d. įteisintas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas. Užimtumo tarnyboje jiems nesiūlomas darbas, bet tokie klientai lieka draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Didžiausią darbo rinkai besirengiančių asmenų dalį sudaro vyresni nei 50 metų asmenys (71,1 proc.). Pagrindinė priežastis, trukdanti jų užimtumui, – socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti stoka. Atvejo vadybininkai su socialiniais partneriais šiems žmonėms padeda šalinti užimtumą ribojančias kliūtis ir tik tada siūlo įsidarbinti.

Išankstinis nusistatymas

Slegiami supratimo, kad didelė dalis darbdavių norėtų samdyti tik jaunesnius žmones, vyresnio amžiaus kandidatai patys darbo pokalbiuose jaučiasi nedrąsiai.

Užimtumo tarnybos atstovė I. Vegytė pastebi, kad vyresni gyventojai dažnai nuvertina savo galimybes ir sutinka dirbti žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Motyvacijos trūkumas ir gebėjimų nuvertinimas šiuo atveju iš jų pačių sklinda kaip „šioje šalyje nėra vietos senukams“.

„Pakvietę į darbo pokalbį vyresnio amžiaus kandidatą dažnai matome, kad jis ar ji jaučia nepasitikėjimą savimi ar net atvirai sako: „Jūs tikriausiai ieškote jaunesnio darbuotojo?“, „Tikriausiai man nepavyks!“. Tokiais atvejais pokalbio metu stengiamės paaiškinti, kad drąsa priimti pokyčius ir motyvacija yra svarbiausia, norint išmokti naujų dalykų ir prisitaikyti prie naujos darbo vietos“, – pasakoja J. Krikščiūnė.

Personalo valdymo specialistė išskiria ir diskriminacijai atsparių įmonių kategoriją.

„Įmonės, kurios yra atsparios diskriminacijai pagal amžių, dažniausiai pasižymi atvirumu ir įvairove. Jos skatina įvairaus amžiaus darbuotojų įdarbinimą ir vertina jų įnašą į kompanijos veiklą“, – argumentuoja J. Krikščiūnė.

Skelbiama, kad praėjusiais metais tarnyba gavo pusšimtį skundų socialinės padėties pagrindu. Dar smarkiau šioje srityje šoktelėjo užklausų skaičius – nuo 106 iki 281.

„Reikia pastebėti, kad tokiam skundų ir kreipimųsi skaičiaus augimui įtakos turėjo pernai įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymo pakeitimas, į socialinės padėties apibrėžimą įtraukęs šeiminės padėties sąvoką. Tai rodo, kad toks pakeitimas buvo svarbus ir reikalingas, o žmonės tampa vis aktyvesni kovojant su galima diskriminacija“, – sako tarnybos Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė.

Šioje srityje dažniausiai kreiptasi dėl paslaugų teikimo šeimoms su vaikais – dėl nuolaidų taikymo įsigyjant šeimos bilietus, renkantis atostogų paketus šeimoms.

Pareiškėjai taip pat skundėsi dėl būsto nuomos skelbimų, kuriuose nurodoma, kad būstas nenuomojamas šeimoms su vaikais, nekilnojamojo turto agentų teiktos informacijos apie tai, kad būstas nenuomojamas nesusituokusiesiems.

Skundų amžiaus pagrindu pernai tarnyba gavo beveik dvigubai daugiau – jei 2022 m. jų buvo 26, tai 2023 m. išnagrinėta jau 50 skundų, taip pat gauta 351 užklausa iš gyventojų.

Praėjusiais metais  į tarnybą iš viso kreiptasi 1655 kartus: pateikti 236 oficialūs skundai, 1419 kartų gyventojai konsultavosi žodžiu arba raštu. Dažniausiai žmonės konsultavosi dėl lygių galimybių (ne)užtikrinimo dėl lyties (551 kartų), negalios (406 kartų) ir amžiaus (351 kartą).

Daugiausiai kreipimųsi pateikta dėl situacijų vartotojų teisių apsaugos ir darbo santykių srityse, mažiausiai – organizacijų ir asociacijų veikloje.

Per metus iš viso nustatyti 54 lygių galimybių pažeidimai. Daugiausia jų – dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu (20). Kaip ir ankstesniais metais, pažeidimai dažniausiai nustatyti vartotojų teisių apsaugos srityje (34).

Moterys į tarnybą 2023-aisiais kreipėsi dažniau nei vyrai ar juridiniai asmenys.

Tarnyba taip pat dar sulaukia skundų dėl seksistinių reklamų, taip pat – dėl darbo skelbimų, kuriuose nurodoma, kurios lyties darbuotojų pageidaujama.

Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė teigia, kad 2023 m. į tarnybą dėl konsultacijų ir mokymų lygių galimybių užtikrinimo temomis kreipėsi itin daug įmonių ir organizacijų.

„Pernai įmonės kreipėsi dažniau, nei turėjome galimybių tą poreikį atliepti. Panašu, kad darbdaviai vis dažniau patys imasi iniciatyvos, nelaukdami diskriminacijos pasireiškimo atvejų savo įstaigose. Matome, kad supratimas apie lygias galimybes plečiasi, tai tampa svarbia viešojo ir verslo sektorių kasdienybės dalimi“, – pažymėjo V. Gabrieliūtė.

Anot tarnybos, teatro taikoma jauno žmogaus riba iki 25 metų prieštarauja Lygių galimybių įstatymo nuostatai, įpareigojančiai sudaryti vienodas sąlygas gauti tuos pačius gaminius, prekes ir paslaugas, nepaisant amžiaus, lyties ir kitų asmens tapatybės požymių.

Teatre šiuo metu galiojančia jauno žmogaus nuolaida bilietams gali pasinaudoti tik asmenys iki 25 metų. Taip pat LDNT taikomos nuolaidos žmonėms su negalia, senjorams.

Dėl šios nuolaidos į tarnybą kreipėsi viena teatro klientė, klausdama, ar visos nuolaidos yra suderinamos su lygių galimybių principais.

Teatro atstovai atsiųstame rašte paaiškino, kad ši nuolaida taikoma siekiant praplėsti jaunų žmonių auditoriją, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo ir statuso.

25 metų riba pasirinkta dėl to, jog vyresnio amžiaus jauni suaugusieji jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje, ekonomiškai kur kas pajėgesni.

„Būtent 25 metų riba pasirinkta dėl to, jog vyresnio amžiaus jauni suaugusieji jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje, ekonomiškai kur kas pajėgesni, todėl jiems nebūtina nuolaidų paskata“, – nurodė teatro atstovai.

Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikdama tyrimą, akcentavo, kad šalies teisės aktuose, kuriuose numatomos tam tikros lengvatos ar paramos jauniems žmonėms, būtent tokia amžiaus riba nėra numatyta.

Pavyzdžiui, Jaunimo politikos pagrindų įstatyme jaunas žmogus apibrėžiamas kaip 14-29 metų asmuo, Užimtumo įstatyme minimos 29 metų, Civiliniame kodekse – 24 metų ribos.

„Apskritai lengvatų teikimas amžiaus pagrindu nėra laikomas diskriminacija. Bet šiuo atveju teatras nepateikė objektyvių duomenų, pavyzdžiui, statistinių, kurie pagrįstų būtent šios amžiaus ribos nustatymo būtinumą. Ar tikrai, tarkime, 26-erių žmogus būtinai yra ekonomiškai pajėgesnis, lyginant su metais jaunesniu?“ – svarstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas.

Jo nuomone, tokie teatro atstovų argumentai ir kartu skirtingas asmenų traktavimas, taikant šią nuolaidą, negali būti laikomi pagrįstais.

Skunde Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pareiškėja taip pat buvo atkreipusi dėmesį į nuolaidų asmenims su negalia sistemą, kuri buvo pritaikyta tik žmonėms su judėjimo negalia, tačiau tvarką teatras operatyviai pakeitė ir dėl šios dalies tyrimas buvo nutrauktas.

Į tarnybos sprendimą „Facebook“ tinkle sureagavo kultūros ministras Simonas Kairys. Jis svarstė, kad jei nuolaidos jaunimui bilietams į teatrą yra diskriminacinės, kaip reikėtų vertinti, pavyzdžiui, draudimo bendrovių taikomus didesnius įkainius jauniems žmonėms už automobilio dalyvavimą eisme.

„Skatini eiti į teatrą, vertini tai, jog tikrai skiriasi finansinės jaunimo galimybės ir gauni pastabą. O norint drausti automobilį, tu tik dėl amžiaus esi apmokestinamas papildomai. Jokio individualumo, tik bendroji statistika ir pelno formulė“, – rašė ministras.

„Tarnyba galėtų būti principinga visiems. O dabar, kaip supratau, tarnyba dar žiūrės ir į kitas kultūros įstaigas“, – pridūrė jis.

„Išėjau į pensiją prieš metus ir esu labai patenkinta. Dirbti nenoriu, nes didelė šeima, turiu veiklos ir čia, ir namuose, ir daržą turiu, šešis anūkus – ir didelius, ir mažus. Nežinau, man tai labai gerai pensijoje“, – džiaugėsi aktyvia kasdienybe senjorė Galina.

Galina sako pagaliau gyvenanti tik dėl savęs – ne dėl darbo, ne dėl buities. Jos – nė varu į darbą nenuvarysi, priešingai nei Janės, kuri po penkiolikos metų pensijoje grįžo dirbti. „Aš galvojau, na, kodėl nepabandžius? Pabandžiau dirbti ir dirbu. Dirbu pusmetį ir kol visi bus patenkinti mano darbu, tai aš dirbsiu, jeigu atsiras kažkokių nepatenkintų, ar ką, tai aš visada galiu grįžti į savo ramią pensiją!“ – juokėsi Janė.

„O ką draugai sako? Taigi jūs pensijoje, kam jums tas darbas?“ – smalsavo žurnalistė. „Kai kurios mano draugės sakė, na, kam tu čia prasidėjai su tuo darbu, ar tu nepragyveni? Aš pragyvenu! Tiesiog taip atsitiko. Labai nesureikšminu, aš dirbu ar nedirbu“, – patikino Janė.  „Ar smagu eiti į darbą?“ – klausė žurnalistė. „Kol kas nesunku, taip pasakysiu. Aš nueinu, bendrauju su klientais“, – sakė senjorė.

Janė daug bendradarbių neturi, bet jei ir ko nežino, visada drąsiai pasiklausia. Būtent nesibaiminti, kad kažko nežinai, turėtų išmokti ir kiti senjorai. Kai baisu, kad kažko nemokėsi, lieki užsidaręs namuose.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Statistika rodo – net aštuoni iš dešimties lietuvių mano, kad vyresnių žmonių diskriminacija yra paplitusi problema. Tačiau Galina skaičiams kiek prieštarauja: „Stebina, nes aš manau, kad viskas priklauso nuo žmogaus – kas ieško, tas ir randa.“ Ir darbą ji rastų, jei tik norėtų, tikino ji.

Tačiau taip mano ne visi senjorai. „Dabar jau kažkaip jėgų nebūtų dirbti, nebent dvi tris valandas kažkokį nesunkų darbą“, – sakė Salomėja. Be to, ji mano, kad net jei ir jėgų būtų, vargiai įsilietų į darbo rinką. „Tikrai nesusirasčiau, nes dabar daug kas ir nuo 50–55 metų sunkokai darbą randa, jeigu reikia keisti. Daug kas išeina, kiek žinau, ir į išankstinę pensiją, nes negali darbo susirasti. Va taip yra. O kiek yra tų privačių įmonių? Jos tikrai nesiskaito su žmonėmis. Aš kai buhaltere dirbau, kiek nervų sugadino... Privačios įmonės visai nesiskaito, ypač mažesnės. Jie nori jaunimo, kurie anglų kalbą moka, bet ir jie turi būti kažką baigę, turėti patirties“, – dėstė savo patirtį Salomėja.

Rugsėjį atliktos apklausos duomenimis 50 ir 59 metų amžiaus asmenų grupėje 51 proc. apklaustųjų teigė susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus. Tiek pat jų sakė buvę tokios situacijos liudininkais. O į vyresnius diskriminuojančiai žiūri daugiausia jaunimas.

„Išsiskiria skirtingų amžiaus grupių nuomonės ir nuostatos. Pavyzdžiui, jauni žmonės turi daugiau nuostatų ir visokių stereotipų, susijusių su vyresniais žmonėmis. Jie yra linkę palaikyti tokius stereotipus, kad, na, vyresni žmonės išsigalvoja sveikatos problemas arba kad jie galbūt be reikalo eina į polikliniką, kad kelia pavojų keliuose. Tokios nuostatos gajausios yra tarp jauniausių apklausos dalyvių“, – apklausos rezultatus apžvelgė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.

Ir nors absoliuti dauguma lietuvių sako, kad būtų patenkinti, jei kolega būtų daug vyresnis žmogus, svarstydami, ar amžius gali turėti neigiamą įtaką darbo rinkoje, apklaustieji sakė, kad amžius tikrai keltų pavojų.

„Iš praktikos matome, kad diskriminacinių skelbimų, kuriuose amžius yra pabrėžiamas kaip geroji savybė, vis dar yra. Taip pat iš konsultacijų, kai žmonės skambina ir kalbasi su mumis, matome, kad jie vis dėlto jaučia tą diskriminaciją, ypač tie, kurie yra priešpensinio amžiaus. Pavyzdžiui, skambina moterys iš švietimo srities, sako, kad yra planuojama kažkokia restruktūrizacija ir kad jos jaučia grėsmę, kad jas atleis ir pan. Tačiau, ką ir apklausoje pamatėme, kad, viena vertus, žmonėms tarsi nėra skirtumo, ar kolega vyresni, ar ne, kita vertus, kai klausiame, pavyzdžiui, kaip jūs manote, ar amžius gali būti trūkumas, jei darbinasi du žmonės vienodos kompetencijos, bet skirtingo amžiaus, tai žmonės linkę manyti, kad amžius nusvers kandidato nenaudai“, – realiomis situacijomis dalijosi M. Jurkutė.

Anot kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, nustatyta, kad darbiniame pokalbyje mokyklos vadovybė į ją kreipėsi mažybiniais žodžiais, sukūrusiais nepagarbią ir įtemptą atmosferą.

Skundą kontrolierei pateikusi mokytoja teigė, kad pokalbio, per kurį buvo aptarinėjama jos vesta pamoka, metu direktorius ir jo pavaduotoja ją vadino „vaikeliu“ ir „pupuke“, akcentavo jauną jos amžių, neva susijusį su patirties stoka.

Pasak mokyklos atstovų, administracijos ir mokytojos santykiai buvo geri.

Tyrimo metu lygių galimybių kontrolierei teiktame paaiškinime pabrėžta, kad pareiškėja buvo globojama, „vadinama mažybiniu vardu“, priekaištų ir kritikos dėl pamokos išsakyta nebuvo žinant, kad jaunas žmogus gali jautriai į tai reaguoti.

Vadovas ar vadovė sau pavaldžių darbuotojų neturėtų vadinti „vaikeliais“, „mergaitėmis“, „berniukais“ ir kitais su profesiniu lauku nesusijusiais žodžiais.

B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad mažybiniai žodžiai ir perdėm globėjiškas požiūris į jaunus žmones darbo aplinkoje yra netinkami.

„Vadovas ar vadovė sau pavaldžių darbuotojų neturėtų vadinti „vaikeliais“, „mergaitėmis“, „berniukais“ ir kitais su profesiniu lauku nesusijusiais žodžiais. Išsakoma kritika turi būti konstruktyvi, bendravimas dalykiškas ir pagarbus. Tai, kad darbuotoja ar darbuotojas yra jaunesni, nereiškia, kad familiarus tonas yra priimtinas“, – sako ji.

Anot tarnybos, priekabiavimas yra viena iš diskriminacijos formų. Jis apibūdinamas kaip nepageidaujamas elgesys, kai dėl amžiaus, lyties, negalios, tautybės ir kitų asmens tapatybės požymių siekiama įžeisti ar įžeidžiamas asmens orumas, siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Marijampolės meno mokyklos administraciją siūlydama peržiūrėti įstaigos Lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių tvarką.

Mokyklos vadovui ji rekomendavo nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus pareiškėjos atžvilgiu.

Dėl to kontrolierė Birutė Sabatauskaitė įspėjo įstaigą „Tarptautinis maratonas“, nurodoma pirmadienį išplatintame pranešime.

Paskelbus registraciją, dalyviams (-ėms) buvo siūloma 5, 10 ir 21 kilometro distancijos.

„Likus mėnesiui iki Vilniaus pusmaratonio, organizatoriai pakeitė sąlygas – atkarpai įvestas amžiaus cenzas“, – nurodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Likus mėnesiui iki renginio, 5 km distancija pervadinta į „Nike Youth 5K run“ bėgimą, kuriame dalyvauti galėjo tik jaunesni nei 29 metų amžiaus asmenys.

Jau užsiregistravusiems, bet neatitikusiems amžiaus apribojimo, pasiūlyti nemokami marškinėliai ir galimybė bėgti kitą distanciją, pinigų grąžinimas arba galimybė dalyvauti kitame įmonės organizuojame renginyje.

„Tarptautinis maratonas“ atstovai tarnybai nurodė, kad bėgimą „Nike Youth 5K run“, skirtą jaunimui, sukūrė siekdami paskatinti vaikus ir jaunus žmones domėtis sportu. Pasak jų, prastas vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas yra bene didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria švietimo ir ugdymo sistema. Tikslinis bėgimas gali prisidėti prie aktyvesnio jaunų žmonių įsitraukimo į sportą bei formuoti sveikus jų įpročius.

Pasiūlytos alternatyvos nebuvo lygiavertė kompensacija. Bėgti įvairias distancijas žmonės dažnai tikslingai ruošiasi iš anksto. Ne visi asmenys, ketinę bėgti 5 km, būtų pajėgūs įveikti du ar net keturis kartus ilgesnį atstumą.

Lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad minėti pakeitimai pablogino jau užsiregistravusių vyresnių bėgikų sąlygas dalyvauti renginyje.

„Pasiūlytos alternatyvos nebuvo lygiavertė kompensacija. Bėgti įvairias distancijas žmonės dažnai tikslingai ruošiasi iš anksto. Ne visi asmenys, ketinę bėgti 5 km, būtų pajėgūs įveikti du ar net keturis kartus ilgesnį atstumą“, – sakė B. Sabatauskaitė.

„Sporto renginiai pagal amžiaus grupes yra galimi, tačiau jie turi būti organizuojami tinkamai. T. y. nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo. Viliuosi, kad ateityje šio ar kitų bėgimų organizatoriai atsižvelgs ir į ne tik jaunimo kategorijai priskiriamų asmenų norą dalyvauti bėgimuose“, – pridūrė ji.

Įmonei lygių galimybių kontrolierė rekomendavo organizuojant renginius užtikrinti lygiavertes galimybes juose dalyvauti įvairaus amžiaus asmenims, taip pat – pasitvirtinti Lygių galimybių politiką ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašą.

„Vilnius 700 Pusmaratonis“, skirtas 700-ajam sostinės gimtadieniui, vyko gegužės pabaigoje.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį informavo priėmęs Vilniaus apygardos teismo prašymą įvertinti įstatymu patvirtintą VU statutą. Jame numatoma, kad vyresni nei 65 metų dėstytojai ir mokslo (meno) darbuotojai gali dirbti universitete, jeigu Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Vilniaus apygardos teismas savo ruožtu sustabdė civilinės bylos dėl asmens atleidimo iš darbo nagrinėjimą. Ieškovas šioje byloje siekia pripažinti, kad iš VU buvo atleistas neteisėtai, jį diskriminuojant dėl amžiaus. Jis teigė, kad pagal minėtą reguliavimą galimybės sudaryti naują darbo sutartį ribojimas siejamos tik su universiteto dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo amžiumi – 65 metais, neatsižvelgdamas į tai, ar nurodytas amžius turi esminę įtaką jo profesiniams gebėjimams ir ar dėl tokio amžiaus darbuotojas negali toliau eiti savo pareigų.

KT šių metų sausį yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 29-ajame straipsnyje įtvirtintas draudžiamos diskriminacijos pagrindų sąrašas, kuriame amžius neminimas, negali būti traktuojamas kaip baigtinis, nes pirmoji straipsnio dalis įtvirtina konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

„Taigi pagal Konstitucijos 29 straipsnį yra draudžiama diskriminacija, be kita ko, dėl amžiaus“, – nurodo KT.

Tuo pačiu sprendimu Konstitucinis Teismas grąžino pareiškėjui prašymo dalį, kurioje buvo prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja 2014-ųjų gegužę įsigaliojusi universiteto statuto nuostata, kad sutartis su darbuotoju pasibaigia paskutinę mokslo metų, kuriais jam sukanka 65 metai, dieną.

Teismas pasigedo teisinių argumentų, kadangi pareiškėjui 65-eri sukako 2012-aisiais, o darbuotojų skyrimą į pareigas reglamentavo ankstesnė, 2002-ųjų statuto redakcija.

Kontrolierė sukritikavo tvarką, kad biblioteka neišduoda dalies knygų suaugusiems asmenims.

A. Skardžiuvienė situaciją aiškinosi gavusi skundą iš studentės, kuriai nebuvo leista į namus pasiimti Oskaro Wilde'o (Oskaro Vaildo) knygos. Bibliotekos darbuotojos aiškino, kad šis leidinys priklauso Vaikų ir jaunimo literatūros departamentui, todėl išduodamas tik vaikams ir moksleiviams. Studentė sulaukė siūlymo knygą skaityti pačioje bibliotekoje.

Bibliotekos vartotojų aptarnavimo taisyklėse rašoma, kad Vaikų ir jaunimo literatūros departamento knygos į namus išduodamos tik kelioms vartotojų grupėms: ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams, vaikų literatūrą studijuojantiems studentams, pedagogams, leidėjams ir kitų profesijų atstovams, kurių veikla susijusi su vaikų literatūra.

„Pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjas, nepaisydamas amžiaus, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias prekes ir paslaugas, t.y. draudžiama diskriminuoti vartotojus dėl jų amžiaus, o bet kokios išimtys privalo būti pateisinamos įstatymais. Bibliotekos generalinis direktorius nepateikė paaiškinimų ir argumentų, pagrindžiančių taikomus apribojimus, todėl šiomis vartotojų aptarnavimo taisyklėmis pažeidžiamas Lygių galimybių įstatymas“, – aiškinama kontrolierės pranešime.

Kontrolierė kreipėsi į bibliotekos generalinį direktorių siūlydama panaikinti registruotų bibliotekos lankytojų amžiaus apribojimą, privilegijuojantį tik kelias vartotojų grupes.

„Turėdama nacionalinės bibliotekos statusą, ši įstaiga privalo užtikrinti, kad visi asmenys, besidomintys literatūra, turėtų atvirą prieigą prie plačių bibliotekos išteklių“, – sako A. Skardžiuvienė.

Tyrimo metu analizuotos ir kitų didžiausių šalies bibliotekų vartotojų aptarnavimo taisyklės ir nė vienos jų neriboja knygų išdavimo į namus dėl vartotojų amžiaus arba dėl aplinkybės, kad konkrečios knygos yra saugomos vaikų literatūros skyriuose, nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Tyrimas pradėtas po informacijos viešojoje erdvėje, kad Lietuvos draudimo kompanijos nenorėjo drausti 81-erių metų moters. Galiausiai bendrovė „Gjensidige“ ją sutiko apdrausti, bet ne visam, o tik penkiolikos dienų kelionės laikotarpiui, socialiniame tinkle rašė Havajuose gyvenanti rašytoja Vaiva Rykštaitė.

Lygių galimybių kontrolierė žada vertinti, ar draudimo bendrovės nepažeidė Lygių galimybių įstatymo, kuriame numatyta, kad paslaugų tiekėjai privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas, nepaisant amžiaus. Kontrolierė teigia, kad garbingas amžius neturėtų būti priežastis draudimo bendrovėms asmenų nedrausti. Anot jos, amžius gali būti vienu iš objektyvių kriterijų vertinant draudimo riziką, tačiau negali būti laikomas pagrindiniu kriterijumi, atsisakant sudaryti draudimo sutartis.

„Suprantama, kad amžius gali lemti kitas aplinkybes, kurios yra ar gali būti priskirtos didesnei rizikai, pavyzdžiui, esami ir prognozuojami susirgimai, sveikatos būklė, kuri su amžiumi prastėja, sergamumas chroniškomis ligomis ir pan., tačiau kiekvienu atveju, vyresniam asmeniui išreiškus pageidavimą sudaryti draudimo sutartį, draudimo bendrovės turėtų suteikti išsamią ir aiškią informaciją apie galimą draudimo riziką, bei informuoti apie siūlomą individualų vyresnio amžiaus draudėjo vertinimą“, - pranešime spaudai sako A.Skardžiuvienė.

Anot kontrolierės, draudimas tokiems žmonėms dalyvauti laidos filmavimuose pažeidžia Lygių galimybių įstatymą – jame paslaugų teikėjai įpareigoti vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas, nepaisant amžiaus.

Televizijos laida „Moterys prieš vyrus“ yra pramoginė laida, kurioje varžosi dvi komandos, sudarytos iš skirtingų lyčių dalyvių. Ji gaminama pagal originalų nyderlandų televizijos laidos formatą pavadinimu „The Battle of The Sexes“, transliuojamą įvairiose valstybėse. Šį formatą UAB „Fresh production house“ licencine sutartimi įsigijo iš įmonės „Talpa Global B.V.“, įregistruotos ir veikiančios Nyderlanduose.

Tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją iš laidoje norėjusio dalyvauti vyresnio amžiaus asmens, kuriam buvo atsakyta, jog jo amžius – netinkamas. Tyrimo metu kreiptasi į filmavimo paslaugas teikiančią UAB „Fresh production house“ ir žiūrovų atranką laidai vykdžiusią UAB „Editos kastingas“. Pastarosios direktorė Valdonė Ovadnevienė patvirtino, kad žiūrovų atrankai buvo taikomi užsakovo nurodyti reikalavimai – stebėti laidos filmavimą auditorijoje galėjo tik 18–45 metų amžiaus asmenys.

UAB „Fresh production house“ direktorius Virginijus Juozapavičius Tarnybai aiškino, kad griežtas visų aprašytų formato reikalavimų laikymasis yra esminė formato licencinės sutarties sąlyga, o jis, esą, apima ir „žiūrovų tipą“. Kadangi laida yra orientuota į jaunąją televizijos auditoriją, pasak UAB „Fresh production house“ direktoriaus, viena iš rekomendacijų buvo ta, kad ir žiūrovai turėtų atitikti šį kriterijų, siekiant norimos tikslinės auditorijos.

Išnagrinėjus laidos scenarijaus vadovą, rasta vienintelė rekomendacija, susijusi su žiūrovų amžiumi. Jame siūloma, kad, siekiant pritraukti tam tikro amžiaus dalyvius, galima juos kviesti pasinaudojant interneto tinklapiu. Anot Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Lobačevskytės, darytina išvada, jog laidos scenarijuje įtvirtinta siekiamybė užtikrinti įvairaus amžiaus grupių žiūrovų dalyvavimą, o ne atvirkščiai – jį dirbtinai apriboti. Tyrimo metu taip pat buvo patikrintas vaizdo įrašas iš originalios „The Battle of The Sexes“ laidos filmavimo, kuriame tarp žiūrovų studijoje aiškiai matomi 50–65 metų amžiaus žmonės. Ši aplinkybė patvirtina, kad laidos autorinių teisių turėtojai, kurdami laidą, amžiaus apribojimų laidos žiūrovams netaiko.

Tokio pobūdžio tyrimas, kai asmenims dėl jų amžiaus apribojamas dalyvavimas televizijos laidų filmavime, atliktas pirmą kartą. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė sako, kad ją nustebino itin žema amžiaus riba: „Amžius neturėtų būti kriterijus nustatant žmogaus tinkamumą dalyvauti pramoginėje televizijos laidoje. Jeigu žinodamas laidos temą ir formatą, žmogus nori joje dalyvauti, kodėl turėtų būti svarbu, kiek jam metų?“

Anksčiau Tarnyba yra tyrusi atvejus, kai paslaugos buvo neprieinamos ženkliai vyresniems žmonėms – keliaujantiems į užsienį neteiktos sveikatos draudimo paslaugos, ar vyresni nei 70–75 metų asmenys nebuvo įtraukti į prevencines sveikatos programas. 2015 metais didžioji dalis skundų dėl amžiaus buvo gauti dėl lygių galimybių pažeidimų darbo santykių srityje.

UAB „Fresh production house“ vadovui už lygių galimybių pažeidimą skirtas įspėjimas.