Klaipėdos krašto dienai skirtame renginyje dalyvaus Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai, muzikos kūrinius atliks Klaipėdos Trečiojo amžiaus universiteto vokalinis ansamblis „JūrAinė“.

Klaipėda – gilios istorijos miestas. Miesto pradžia laikomi 1252 m. Tuomet Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės centru ir per savo istoriją priklausė daugybei valdžių.

Sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena, kurią minėdami įprasminame Lietuvos valstybei reikšmingus 1923-iųjų įvykius, po kurių uostamiestis tapo neatskiriama Lietuvos dalimi. 2022-aisiais skaičiuojame jau 99-uosius Lietuvos – jūrinės valstybės metus.

Neatsiejama Klaipėdos istorijos dalis – žymios asmenybės, veikusios Klaipėdos krašto ir jo žmonių labui. Renginio dalyviai prisimins Mažosios Lietuvos kultūros veikėją, publicistą, Tilžės akto signatarą Joną Vanagaitį (1869–1946 m.); pedagogą, politiką, visuomenės veikėją dr. Kazį Trukaną (1892–1957 m.); visuomenės veikėją, publicistą, spaustuvininką, Tilžės akto signatarą Martyną Jankų (1858–1946 m.); Tilžės akto signatarą, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotoją, vertėją Jurgį Arnašių (1872–1934 m.); gydytoją, Tilžės ir Fuldos aktų signatarą, visuomenės veikėją Valterį Didžį (1896–1977 m.); Tilžės akto signatarą, Lietuvos Šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininką Jurgį Lėbartą (1879–1944 m.); Tilžės akto signatarą, teisininką, diplomatą Viktorą Gailių (1893–1956 m.); žvalgybininką ir diplomatą Joną Polovinską-Budrį (1889–1964 m.); mokytoją, kariškį, lietuviškų laikraščių leidėją ir draugijų steigėją, Mažosios Lietuvos kultūros veikėją, spaudos darbuotoją Jokūbą Stikliorių (1871–1942 m.); Mažosios Lietuvos politinį ir visuomenės veikėją Erdmoną Simonaitį (1888–1969 m.) ir kitus.

Įėjimas į renginį – tik su galimybių pasais.