Kada iškels dokus?

94 metrų ilgio 58-a krantinė yra viena iš prasčiausių šiuo metu Klaipėdos uoste. Prie jos gylis nuo 1,9 iki 4,5 metro. Kai kur tebėra mediniai poliai, o taip pat akmenimis užpildyti mediniai rentiniai.

Dalis krantinės net pasvirusi į akvatorijos pusę. Tačiau ją įvertinę ekspertai nenustatė, kad būtų didelis pavojus, jog krantinė nugrius.

Ji yra vidinėje uosto dalyje, kur nėra srovių, krantinei nedaro įtakos ir laivyba.

Bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ dalį krantinės naudojo dokams laikyti. Iškėlus juos į Smeltės pusiasalį, krantinė liktų tuščia.

Padidės gylis

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau yra pasiūliusi, kad šią krantinę ir dar dalį kitų krantinių iš jos perimtų Klaipėdos miestas.

Mat jau seniai teritorija prie piliavietės yra numatyta miestui. Dalis teritorijos jau perduota, dalis būtų perduota iškeldinus Klaipėdos laivų remontą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas užsiminė, kad dėl krantinių perdavimo su Klaipėdos miesto savivaldybe vyksta derybos.

Uosto direkcija neplanuoja šiaip sau „numesti“ miestui krantinių. Dalis jų bus perduotos suremontuotos.

Šiuo metu paskelbtas konkursas dėl dalies 58-os krantinės kapitalinio remonto. Bus tvarkoma į akvatoriją pasvirusios krantinės dalis, atnaujinama prie krantinės esančių dangų dalis. Po rekonstrukcijos prie krantinės bus 6 metrų gylis.

Miestas praturtės

Jau anksčiau skelbta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra pasirengusi perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei dvi Dangės upės krantines, 24 ir 25 krantines „Mėmelio miesto“ dalyje, vandentiekio ir lietaus kanalizacijos tinklus palei Dangės upę Žvejų gatvėje.

Didžiausia dalis perduodamo turto būtų buvusios „Klaipėdos laivų remonto“ teritorijos dalyje. Savivaldybei numatyta perduoti 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58 krantines.

„Mėmelio mieste“ Uosto direkcijai liktų 19, 20, 21, 22 ir 23 krantinės, kurios yra šalia Žiemos uosto ir pirso šalia šio uosto. Taip pat 26 krantinė, iš kur į Smiltynę kelia keltai.

„Klaipėdos laivų remonto“ dalyje Uosto direkcija pasiliktų tik 27 krantinę Dangės upės žiotyse, taip pat visas Kruizinių laivų terminalo krantines.

Tuoj po Antrojo pasaulinio karo sukurti, septintajame dešimtmetyje klasika tapę "Dr.Martens" aulinukai – kaip ir juos mėgstantys žmonės – atskleidžia gerąją jaunystės kulto pusę. Avėti dokus – vadinasi, pirmiausia ne atrodyti, bet jaustis jaunam, aktyviam, stilingam.

Karo palikimas

Batų atsiradimo istorija primena puikiai sukurtą viešųjų ryšių legendą, nors yra reali. Jų krikštatėvis – Vokietijos karo medikas Klausas Märtensas, sugalvojęs ne tik batų koncepciją, bet ir padovanojęs jiems savo pavardę. Jis negalvojo apie verslą ir pramoninę batų gamybą – tiesiog norėjo tokių pat patikimų batų, kokius teko avėti fronte, tačiau gerokai patogesnių.

"Jau savaitė, kai baigėsi karas. Daugelis pradėjo plėšikauti. Tačiau tuo metu, kai visi ieškojo brangių daiktų, tokių kaip juvelyriniai dirbiniai ir kailis, aš išsirinkau truputį odos, adatą, siūlų ir pasiuvau porą storapadžių batų – tokių, kokius įsivaizdavau", – vėliau rašė K.Märtensas.

Pasakojama, kad kartą slidinėdamas K.Märtensas pasitempė kulkšnį. Po traumos galutinai įsitikinęs, kokie nepatogūs kareiviški batai, jis nusprendė sukurti tobulesnę avalynę. Minkštesnė oda, tvirtas, tačiau ne toks kietas padas – tokie buvo pagrindiniai legendinių batų ir kariškos avalynės skirtumai.

Pirmoji batų pora sudomino K.Märtenso studijų laikų kolegą Herbertą Funcką. Pastarasis buvo Liuksemburgo pilietis, todėl galėjo nevaržomas sankcijų imtis verslo. Pirmoji parduoti skirtų dokų padų partija pasaulį išvydo netoli Miuncheno esančioje Zėhaupto miesto gamykloje. Istorijos grimasos: padai buvo pagaminti iš kelių tonų nurašytos gumos, skirtos karą pralaimėjusios Vokietijos karinių oro pajėgų orlaiviams. Karo reliktai panaudoti ir kitoms dalims: vidpadžiai pagaminti iš antpečių, batų viršus siūtas iš kariškių odinių kelnių – iš vienų išėjusios dvi poros.

"Buvo sėkmingas metas – po karo, kuris praleistas avint labai nepatogius karinius batus ir aulinius, žmonės ieškojo patogios avalynės", – vėliau rašė K.Märtensas.

Batai netrukus taip išpopuliarėjo, kad verslo partneriai 1952 m. atidarė gamyklą Miunchene.

Legendos gimimas

Jei gretintume "Dr.Martens" batus ir žmogaus gyvenimą, galėtume teigti, kad jų likimas buvo nulemtas nuo pat pasirodymo rinkoje. Masyvaus vyriško modelio, sunkūs šie batai labai patiko moterims: 80 proc. pirkėjų buvo 40-metės ir vyresnės.

Niekada nesistengėme būti madingi. Mūsų batus visada avėjo žmonės, kurie jais norėjo pabrėžti savo identitetą.

Tarptautinė batų karjera prasidėjo nuo pasirodymo užsienio kataloguose. Patraukę britų verslininko Billo Griggso dėmesį batai netrukus pasikeitė. Britas įsigijo licenciją gaminti minkštus padus, vokiškajam modeliui suteikė apvalesnes nosis, geltonu siūlu susiuvo viršų ir padą, pastarąjį nuspalvino, suteikė jam negilų protektorių, pailgino aulus.

Tikslas buvo vienas: pasiūlyti ilgaamžius, patogius, nebrangius batus, kuriuos galėtų sau leisti įsigyti policijos pareigūnai, laiškanešiai, darbininkai.

1960 m. balandžio 1-ąją rinkoje atsirado garsusis modelis Nr.1 460 su aštuoniomis skylutėmis raišteliams. Atsisveikinta ir su daugiau senųjų akcentų – pavadinimas atsikratė vokiškosios "a" su umliautu: "Dr.Märtenso" batai virto "Dr.Martens" batais, kuriuos ilgainiui imta vadinti "Doc Martens" ar tiesiog docs – dokais.

Bokso pirštinės kojoms

Pirmąja garsenybe, avėjusia dokus, tapo britų parlamentaras, socialistas Tony Bennas. Batai buvo svarbi įvaizdžio dalis: politikas stengėsi pabrėžti savo ryšius su profsąjungų judėjimu.

Tiesa, vienoje pasaulio madų sostinėje, Londone, dokai kurį laiką buvo paribio akcentas. Stileivos avėjo smailianosius elegantiškus, plokščiapadžius, su smailėjančia pakulne, dvispalvius dendiškus suvarstomus, vėliau pakulnės stambėjo, o natūralią odą keitė spalvingos sintetinės medžiagos.

Karo mediko kūrinys skynė laurus ortopedinės avalynės fronte, kol baigiantis septintajam dešimtmečiui juos pastebėjo skustagalviai. 1968 m. kovą vykusioje protesto demonstracijoje Londone 150 skustagalvių ėmėsi provokacijų. Minia įtūžusių jaunuolių avėjo dokus.

Batų kelias į žvaigždes nusidriekė per kančias: "Dr.Martens" tapo ne tik neatsiejama skustagalvių įvaizdžio dalimi – metalu apkaustytomis nosimis jie tapo šaltuoju ginklu. Policija juos vadino "boksininkų pirštinėmis kojoms" ir konfiskuodavo kartu su kitais sulaikomų skustagalvių daiktais.

Prieš keletą dešimtmečių dokai asocijavosi su maištu, šiandien jų santykis su socialine realybe kiek švelnesnis. Kaina – taip pat ne tokia kukli.

Gęstant skustagalvių erai, dokai ėmė keliauti iš rankų į rankas: jie įtiko hipiams, pankams, gotams. Mėlynos spalvos martensai tapo neatsiejama futbolo klubo "Chelsea" sirgalių aprangos dalimi. Pete'as Townshendas iš "The Who" didžiavosi savo darbininkiška kilme – septintąjį dešimtmetį dokus jis atvedė į muzikos sceną ir netrukus jie tapo svarbiu "The Clash", "Depeche Mode" ir kt. grupių įvaizdžio akcentu.

Nors ne taip greitai, kaip prekybos internetu laikais, dokai vis dėlto pasiekė Naująjį pasaulį – ir žaibiškai išpopuliarėjo.

Nepakeista DNR

Šiandien dokai – tokia pat legenda kaip rankinė "Chanel 2.55" ar smėlio spalvos "Burberry" lietpaltis, darbininkams sukurti džinsai "Levi 501" ar balti trikotažiniai marškinėliai, "Blues Brothers" išpopuliarinti "Wayfarer" modelio "Ray-Ban" akiniai nuo saulės.

Populiariausias dokų modelis, žinoma, 1460-asis: tinka prie bet kokio drabužio ir bet kam – batus sau ir savo komandos nariams buvo užsisakęs net popiežius Jonas Paulius II.

1460-ojo modelio dokai tebėra identiški tiems, kurie pasirodė 1960-ųjų balandį.

"Made in England" kolekcijos batus gaminame tame pačiame 1901-aisiais įkurtame fabrike, – sako Darrenas Campbellas, "Dr.Martens" įmonės produktų ir rinkodaros vadovas.

Paklaustas apie 2003-iuosius, kai mažinant sąnaudas teko dalį produkcijos perkelti į gamyklas Azijoje, bendrovės atstovas patikina: "Dr.Martens" gamyba Didžiojoje Britanijoje niekada nenustota gaminti.

Kas padeda dokams likti amžinai jauniems ir madingiems?

"Niekada nesistengėme būti madingi. Mūsų batus visada avėjo žmonės, kurie jais norėjo pabrėžti savo identitetą. Dažnu atveju tai buvo jaunimo kultūros atstovai – jie maištavo, buvo nonkomformistai. Tai mums leido šešis dešimtmečius nepasenti, būti viso pasaulio stileivų pripažintiems, net nekeičiant mūsų ženklo DNR", – Vokietijos dienrašiui "Die Welt" pabrėžė D.Campbellas.

Žinia, nereikėtų nurašyti ir gamintojų pastangų modifikuoti modelį: sukurta apie 3 tūkst. klasikinio modelio variantų. Esama ir puoštų populiariais animacijos herojais, ir dirbtinėmis gėlėmis, švelniu kailiu, grafičių piešiniais. Stilizuotų garsių dizainerių Jimmy Choo, Vivienne Westwood. Ir net skirtų veganams, pagamintų nenaudojant natūralios odos.

1994-aisiais pusę "Dr.Martens" batų avėjo moterys. Idealiausiu atveju – dėvimi su šiurkščiomis apsmukusiomis puskojinėmis, prie lengvos gėlėtos suknelės.

Nauja jų populiarumo banga kilo tūkstantmečių sandūroje ir neatslūgo iki šiol. Vien ką reiškia garsusis M.Cyrus dainos "Wrecking Ball" vaizdo klipas – kai kuriose scenose dokai yra vienintelė kūną bent kiek pridengianti garderobo dalis.

Prieš keletą dešimtmečių dokai asocijavosi su maištu, šiandien jų santykis su socialine realybe kiek švelnesnis. Kaina – taip pat ne tokia kukli. Kaip ir kai kurie modeliai: vargiai galėtume įsivaizduoti šeštojo dešimtmečio britų darbininkus, avinčius baltos, sidabrinės pilkos spalvos dokus, nusėtus žėručiais ar papuoštus aplikacijomis.

Nepaisant blizgesio ir naujos spalvų gamos, dokai neatsiejami nuo maišto, tikina D.Campbellas. "Mes norime pasiekti tuos, kurie yra ne avys, bet piemenys; tuos, kuriais sekama, o ne tuos, kurie seka", – sakė pašnekovas.

Kaip atskirti originalą ir klastotę?

Neatsiejama klasikinio 1460-ojo modelio žymė – itin lengvas padas, batraiščiai su nepriekaištingais galiukais, pado viršų puošianti geltona, kokybiškai susiūta siūlė. Išskyrus specialius variantus, klasikinio modelio batų oda turi būti minkšta, padas – lankstus.

Ant bato vidpadžio turi būti užrašas "Original", "Made in England", "Air Cushioned Sole" ar "Bouncing Sole".

Originalūs dokai turi būti supakuoti į "Dr.Martens" logotipu papuoštą dėžutę – nepatingėkite panagrinėti, ar pastarasis atspaustas kokybiškai. Ant dėžutės galo turi būti užlipdytas baltas lipdukas su pagrindine informacija apie perkamą batų porą – dydį, modelį, serijos numerį, kurie turi sutapti su įspaustaisiais ant bato. Be to, bato viduje turi būti tikrintojo lipdukas "insp by..."

Perkant naujus batus, dėžutėje turi būti įdėti ir atsarginiai batų raišteliai.

Neįvyko konkursai

Šiuo metu naujo doko panaudojimas Malkų įlankoje stringa dėl to, kad neįvyksta viešųjų pirkimų konkursas dėl Vakarų laivų gamyklos naudojamų dokų duobės kasimo, naujos dokų inkaravimo sistemos įrengimo ir 137A, 138A bei 139 krantinių sutvarkymo.

Dėl šio projekto konkursai jau vyko 2016 m. gruodį, po to šių metų balandį. Dabar vėl skelbiama naujo konkurso pradžia. Pernai buvo pasiūlytos pernelyg didelės darbų kainos, šiemet balandį ir gegužę norinčių vykdyti darbus jau neatsirado.

Projektas yra gana sudėtingas. Dokų duobių gylis ties tomis krantinėmis numatomas net 18 metrų. Todėl kai kur polius ties krantinėmis reikia kalti net į 32 metrų gylį. Tokių gylių prie krantinių ir polių kalimo Klaipėdos uoste dar nebuvo.

Tiesa, po šiemet neįvykusio konkurso projekto sąlygos buvo kiek paprastintos. Bet esminė sąlyga, kad gylis tose vietose kur stovės dokai turi būti 18,5 metrų išliko. Kitaip ir būti negali, nes Vakarų laivų gamykla įsigijo „Panamax“ laivams priimti skirtą doką.

Išskirtinės nei įprastose krantinėse yra ir dokų tvirtinimo – inkaravimo sistemos. Pavyzdžiui, „Panamax“ dokui inkaruoti numatyta įrengti pamatus, kur poliai bus kalami į 32 m gylį.

Ant krantinės - ir kranas

Rekonstruojamos 137A krantinės ilgis 152 m, 138A – 50 m, 139 – 345 metrai. Po rekonstrukcijų bendras jų ilgis bus apie 550 metrų.

Krantinės nebus naudojamos krovai, tačiau prie jų galės stovėti remontuotis atplaukę laivai. Tačiau dalyje jų numatoma įrengti 88 metrų ilgio geležinkelio dalį. Taip pat numatyta galimybė, kad krantinėje dirbtų 100 tonų mobilusis kranas.

Tokie papildomi apkrovimai jau reikalauja kruopštesnio krantinių sustiprinimo, nes jos turės išlaikyti papildomas apkrovas.

Prie 137 A krantinės numatyta įrengti ir baržos švartavimo platformą.

Bus viena didelė duobė

Vakarų laivų gamykla į naujai įrengtą dokų duobės vietą numato perkelti 3 dokus. Iki 18,5 m gylio bus išgilinta 260 metrų kvadrato formos akvatorijos dalis.

Įrengiant dokų duobę planuojama iškasti apie 500 tūkst. kubinių metrų grunto.

Bus įrengta viena didelė dokų duobė. Dabar prie Vakarų laivų gamyklos kiekvienas dokas turi savo atskiras duobes. Jų projektinis gylis 16 metrų, tačiau realiai gylis siekė 12–13 metrų, nes duobės per ilgą laiką užsinešė. Jau vyksta šių duobių valymas. Didesnė dalis grunto yra užteršta ir specialiuose maišuose sandėliuojama pradėtoje statyti valčių prieplaukos teritorijoje Smeltės pusiasalyje.

Atlikus gilinimo ir dokų rekonstrukcijos darbus, prie naujų krantinių galės stovėti dideli „Handymax“ ir „Panamax“ laivai.

Daug nuolaidų linijiniams laivams

Klaipėdos uoste Vakarų laivų gamykla turi keturis dokus, „Klaipėdos laivų remontas“ – du.

Nuo rinkliavų – navigacinės, krantinės ir sanitarinės dokai bus atleidžiami tuo atveju, kai jie bus naudojami tiesioginėms funkcijoms – laivo statymo ir remonto darbams vykdyti.

Klaipėdos uoste yra renkamos laivo, navigacinė, krantinės, tonažo, sanitarinė, keleivių ir uosto akvatorijos rinkliavos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taisyklėse numatyta nemažai rinkliavų taikymo išimčių.

Rinkliavos yra sumažintos linijiniams keleiviniams ir krovininiams, kruiziniams laivams. Rinkliavų nuolaidos taikomos nuo to, kaip dažnai konkretus laivas lankosi Klaipėdos uoste. Kruiziniams laivui nuo devinto įplaukimo per kalendorinius metus taikoma net 50 proc. nuolaida. Linijiniams laivams tokia nuolaida taikoma nuo 28-ojo įplaukimo.

Krantinės rinkliava taikoma laivus švartuojant antru ar trečiu korpusu. Tonažo rinkliava mažėja priklausomai nuo to, kokia dalis krovinio yra iškraunama iš laivo.

Paprasčiausia keleivių rinkliava – nuo kiekvieno į Klaipėdą ne mažesniu nei 7 metrų ilgio laivu atplaukusio keleivio imamas vienas euras  

Už darbą uoste neapmokestina

Laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivių rinkliavos nemoka krašto apsaugos, valstybės sienos apsaugos, uosto policijos, saugios laivybos uoste užtikrinimo funkcijas atliekantys laivai. Taip pat gelbėjimo ir specializuoti gaisrui gesinti naudojami laivai.

Nuo šių rinkliavų atleisti ir hidrografiniams ir mokymo tikslams, mokslo tyrimams bei aplinkos apsaugai užtikrinti, medicininei pagalbai teikti naudojami laivai. Minėtų rinkliavų nemoka ir sportiniai laivai, pačios Uosto direkcijos laivai bei pagal jos užsakymą uoste dirbantys laivai. Dar viena grupė, kuri atleista nuo šių rinkliavų – maži iki 8 metrų laivai, kai registruoja terminuotą įplaukimą ir plaukiojantys tik Lietuvos vandenyse.

Nuo uosto rinkliavų atleidžiami ir užsienio valstybių karo laivai.

Uosto akvatorijos rinkliavos nereikia mokėti, kai laivui neprivalomas vedimas uosto akvatorijoje su locmanu. 

Tonažo rinkliavos nemoka Lietuvos laivai, kurie veža krovinius tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, vidaus vandenyse, Lietuvos teritorinėje jūroje ar mūsų šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Šventėse laukiami laivai

Nuo laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivių rinkliavos Uosto direkcijos sprendimu atleidžiami Lietuvos valstybės labdarą ir paramą gabenantys laivai. Taip pat užsienio valstybių laivai, kurie vykdo ne komercinę veiklą – lankosi švenčių proga, bendradarbiavimo, pažintiniai, uosto plėtros bei naujų kontaktų užmezgimo tikslais.

Uosto kapitono sprendimu dėl blogų oro sąlygų, laivas atleidžiamas nuo krantinės rinkliavos už tolesnį laivo stovėjimo laiką, kol, pagerėjus oro sąlygoms, laivui bus leista išplaukti.

Nuo sanitarinės rinkliavos, Uosto direkcijos sprendimu, atleidžiami Lietuvos laivai, plaukiojantys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurie teršalus ir šiukšles priduoda teršalų ir šiukšlių surinkimo paslaugas teikiančiai įmonei.

Linijinio laivų, teikiančių reguliarias susisiekimo paslaugas tarp paskirtų Baltijos bei Šiaurės jūrų uostų ir plaukiojančio pagal grafiką nuolatiniu maršrutu, valdytojas arba savininkas, Uosto direkcijos sprendimu, gali būti atleistas nuo sanitarinės rinkliavos.

Vieta „Panamax“ dokui

Kaip tik šiomis dienomis Uosto direkcija paskelbė naujų darbų Malkų įlankoje konkursą. Prie Vakarų laivų gamyklos naudojamų krantinių numatoma iškasti naujas dokų duobes, įrengti naujas dokų inkaravimo sistemas ir pertvarkyti šalia esančias tris krantines.

Šių pertvarkymų tikslas sutankinti šalia Vakarų laivų gamyklos naudojamų krantinių esančių dokų duobes ir įrengti naujas vietas, kur ši įmonių grupė galėtų papildomai vykdyti krovą.

Vietoje dabar esančių trijų dokų duobių bus įrengta viena didelė 260 metrų ilgio ir pločio duobė. Virš naujai įrengiamos duobės stovės iki šiol naudotas didžiausias Vakarų laivų gamyklos dokas Nr. 219, taip pat dokas Nr. 812.

Nauja bus tai, kad virš tos pačios duobės įrengiama inkaravimo vieta Vakarų laivų gamyklos įsigytam naujam „Panamax“ tipo dokui. Tai bus didžiausias uosto dokas. Jis suteiks galimybes Vakarų laivų gamyklai aptarnauti „Panamax“ tipo laivus, ko iki šiol Klaipėdos uoste nebuvo.

Naujos vietos krovai

Tose vietose, kur bus dokai, numatytas 16 metrų darbinis gylis, tačiau realiai, kad dokai gerai nusileistų reikės gilinti iki 18,5 metrų.

Iki šiol naudotose dokų duobėse gylis buvo smarkiai sumažėjęs dėl užnešimų. Jis siekė 12-13 metrų. Tiesa, šiuo metu jau baigiamos valyti dokų duobės. Bet valymai vyksta iš esmės dėl to, kad iš po doko duobių būtų išgriebtas sunkiųjų metalų turintis pavojingas gruntas. Neatlikus šių darbų nebūtų buvęs įmanomas ir Malkų įlankos gilinimas.

Įrengti vietą „Panamax“ dokui nelengvi darbai, nes povandeninėje dalyje naujai betonuojami dokų pamatai, įlaidai bus kalami net į 32 metrų grunto gylį.

Prie naujai pertvarkomos 137 krantinės bus įrengta vieta baržai švartuoti. Dalis 139 krantinės bus pritaikoma krovai, nes ant jos bus įrengta dalis portalinio krano kelio ir apie 88 metrų ilgio geležinkelis. Krantinėje papildomai bus sumontuoti keturi knechtai, naujos atmušos. Tai leis bendrovei „Vakarų krova“ prie 139-140 krantinių, kurios bus naudojamos krovai, švartuoti didesnius laivus.

Kalama sienelė

Paraleliai Malkų įlankoje vyks ir kiti darbai. Jau anksčiau įvyko Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metrų konkursas. Į šiuos darbus įskaitomas ir Malkų įlankos botaninio draustinio krantinės sienutės įrengimas. Ji reikalinga tam, kad gilinant Malkų įlanką ir platinant laivų įplaukimo kanalą nepradėtų slinkti gruntas.

Šiuos darbus, įskaitant ir krantinės Nr. 145 dalies rekonstravimą, atliks jungtinės veiklos grupė, kurią sudaro „Latvijas tilti“ ir bendrovė „Borta“. Šių darbų vertė 11,73 mln. eurų.

Malkų įlankos botaninio draustinio krantinės sienutės įrengimo darbai jau prasidėjo.

Prieš prasidedant krantinių Nr. 137a, 138a ir 139 rekonstravimui jau turėtų būti atliktas įplaukos kanalo ir apsisukimo rato gilinimas. Taip pat turės būti nugriautas pirsas, susidedantis iš krantinių Nr. 137 ir Nr. 138.

Pertvarkymai po gilinimų

Išgilinus Malkų įlanką iki 14,5 metrų vyks ir kitų prie šios įlankos esančių krantinių pertvarkymas.

Bendrovė „Vilniaus hidroprojektas“ veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su Latvijos kompanija „Jūras projekts“ pateiks pasiūlymus kaip pertvarkyti ir sutvirtinti 141 ir 142 krantines, kurias naudoja bendrovė „Malkų įlankos terminalas“. Jos bus pritaikomos naujiems Malkų įlankos gyliams.

Ateityje naujiems Malkų įlankos gyliams teks pritaikyti ir Klaipėdos konteinerių terminalo krantines. Taip pat naujam gyliui ir didesniems laivams turės būti pritaikyta Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojama 144 krantinė.