Kurorto architektūros specifika
Palangos miestas yra kurortas ir kartu parkas, kurio 80 proc. teritorijos užima pušynas.
Kalbėdamas apie modernėjantį miesto veidą, kurorto meras Šarūnas Vaitkus pastebėjo, kad turbūt yra Dievo dovana sugebėti projektuoti statinius taip, kad jie neužgožtų gamtos. Palangos kurorto vadovas neslėpė, kad jį džiugina D.Rakausko darbai, kuris būtent taip ir siekia dirbti.
„Jis yra gimęs ir augęs Palangoje, gal todėl supranta Palangos specifiką, jo darbai yra autentiški ir atspindintys meilę gimtajam miestui. Kalbu apie viešbutį „Palanga“, kuris yra pastatytas tikrai labai jautrioje vietoje. Šis šiuolaikiškas pastatas suprojektuotas taip, kad tarsi pranyksta tarp tų pušų galiu paminėti „Žuvinę“ J.Basanavičiaus gatvėje“, – kalbėjo Š.Vaitkus, vardydamas ir kitus panašius sėkmingai į miesto erdves įpintus statinius.
Palangos meras pripažino, kad jei statybos mieste būtų nekontroliuojamos, pajūrio kurorto vaizdas būtų ne itin estetiškas.
„Mūsų vizija ir yra reikalauti iš investuotojų ir architektų, kad jie, kurdami naujus projektus, atsižvelgtų į Palangos istorinę dalį ir jos negadintų. Aišku, tai nėra labai lengva, nes investuotojai norėtų statyti kuo aukščiau ir kuo plačiau. Todėl labai džiaugiuosi, kad jų norus riboja specialieji planai, taip pat griežta architektų pozicija dėl intervencijų į tam tikras miesto erdves“, – džiaugėsi kurorto vadovas.
Palanga yra žalias miestas-parkas su neužstatytu paplūdimiu. Ir šis išskirtinumas, anot mero, lig šiol stebina čia atvykstančius užsieniečius.
Mūsų tikslas, kad ta naujoji architektūra būtų priderinta prie gamtinio landšafto.
„Aišku, turime sovietinių laikų paveldo, kuriuo nesididžiuojame, kalbu apie devynaukštį miesto centre. Čia nieko nepadarysi. Bet mūsų tikslas, kad ta naujoji architektūra būtų priderinta prie gamtinio landšafto“, – kalbėjo Š.Vaitkus.
Pavyko sustabdyti chaosą
Meras pripažino, jog dar ne taip seniai kurorto valdžia patirdavo nemenką spaudimą iš investuotojų, kurių norai gerokai skirdavosi nuo Palangos vadovų vizijos, kaip turi atrodyti architektūrinis miesto veidas.
„Palanga turi savo specifiką, jos negalima lyginti su Lietuvos didmiesčiais. Tačiau kai kurie investuotojai mano kitaip, todėl tą spaudimą jaučiame nuolat, ypač kai istorinėje miesto dalyje norima pastatyti N.Chruščiovo laikų stiliaus „dėžes“ ir jas greitai parduoti. Ir jiems visai nesvarbu, kad su Palanga tai neturi nieko bendra. Labai džiaugiuosi, kad per kelerius metus mums pavyko sustabdyti šitą chaosą“, – teigė Š.Vaitkus.
Dar prieš kelerius metus be savivaldybės leidimo Palangoje buvo galima statyti statinius iki 50 kv. m. Vaizdas, kuris ėmė ryškėti, priminė kempingą vidury Palangos. Tada kurorto valdžia skubiai kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų pakeistas teisės aktas. Ir tai pavyko padaryti.
„Dabar Palangoje be savivaldybės leidimo nebegalima statyti pastatų iki 50 kv. m ploto, nes tai išbalansuoja visą architektūrą, kai sklype atsiranda po 8 namelius, juk tai – ne koks kempingas. Tam yra skirtos specialios teritorijos. Bylinėjomės, dauguma bylų laimėjome ir mums pavyko tai sustabdyti. Su Kultūros paveldo departamentu, kitomis institucijomis bei investuotojais mums pavyko rasti bendrą kompromisą, kad jie atsižvelgtų į tas jautrias Palangos vietas“, – teigė kurorto meras.
Š.Vaitkus džiaugėsi, kad su statytojais buvo susikalbėta taikiai, nors buvo 11 sustabdytų statybų, tačiau tokių pasekmių, kaip Neringoje, kur už nugriautus nelegalius statinius savivaldybei pateikti milijoniniai ieškiniai, Palangoje nėra.
„2016-aisiais buvo patvirtintas naujas Paveldosauginis planas, kuris apriboja statybas ir uždeda griežtus reglamentus nuo Gintaro gatvės iki parko. Šita jautri miesto vieta yra reglamentuota labai aiškiai. Kiekvienas sklypas yra išanalizuotas, ką būtų galima ten statyti. Nei aukštingumas, nei plotas negali būti viršytas“, – teigė Š.Vaitkus.
Įžvalga: Palangos meras Š.Vaitkus pastebi, kad turbūt Dievo dovana sugebėti projektuoti statinius taip, kad jie neužgožtų gamtos. (Vytauto Petriko nuotr.)
Miesto valdžiai su paveldosaugininkais pavyko pasiekti kom-promisą, kad senojoje miesto dalyje nebūtų tveriamos tvoros, o tik gyvatvorės, nes tai sudaro parko įspūdžio tęstinumą. Žinoma, anksčiau pastatytoms tvoroms atgaline data šie teisės aktai negalioja.
Siekis išsaugoti tapatybę
Prie Palangos architektūrinės tapatybės išsaugojimo savo darbais prisideda ir architektas D.Rakauskas, kuris pritaria valdžios specialiuoju planu patvirtintiems ribojimams, nes antraip esą situacija būtų nevaldoma.
„Gerai, kad yra tam tikri ribojimai. Juos galima vadinti kvailais, bet tai yra filtras, kuris apriboja tam tikrą savivalę. Jei tų taisyklių nebūtų, gal dangoraižiai ir nestovėtų ant jūros kranto, bet nesąmonių būtų pridaryta daug. Projektuojant statinius Palangoje, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie vis dėlto stovės kurorte. Pastatas turėtų reaguoti į šalia augančius medžius. Turi aiškiai jaustis, kad pastatas ir medis papildo vienas kitą, kad architektūros sprendimai, pastato forma yra sąlygoti pušų kaimynystės. Nes medis yra ne kliuvinys, o sumanymo dalyvis. Pastatams derėtų didelės terasos, dideli balkonai. Turėtų matytis tas kurortinis ženklas“, – tvirtino D.Rakauskas.
Pasiteiravus, kuris iš 25 suprojektuotų pastatų jam pats mieliausias, D.Rakauskas atsakė, jog visi, bet dažniausiai labiausiai patinka paskutinis, kurį sukūrė.
„Bet jie visi man mieli, ypač kurie suprojektuoti senojoje Palangos dalyje – du viešbučio „Palanga“ korpusai, poilsio apartamentai „Eglė“. Man atrodo, kad jie papildo šią vietą, įkomponuoti visiškai greta šimtamečių pušų. Ir jei jų neliktų, vieta nebūtų tokia gyva. Dabar ten gyvenimas verda ir žiemą. Labai gerai, kad sėkmingai susiderino ir architektūra, ir pastatuose teikiamos paslaugos. Būtent todėl tie statiniai man ir patinka, kad jie yra gyvi, nes jau nemažai metų praėjo, o aš neįžvelgiu, kad norėčiau juose kažką pakeisti“, – pasakojo D.Rakauskas.
Gamtos ir miesto derinys
Palangos architektūrinis vaizdas keičiasi jau senokai. Tų pavyzdžių yra ir labai gerų, ir įdomesnių. Palankiai Palangos architektūrinio veido kaitą vertina ir Klaipėdos architektai.
„Prieš kelerius metus teko dalyvauti ekskursijoje, kurią vedė senasis Palangos architektas. Jis pasakojo apie idėją, kad Palanga turėtų būti miestas-sodas, kur turėtų būti atitrauktas užstatymas nuo gatvės, daug žalumos ir vengiama tvorų. Man ta idėja labai patiko. Jis rodė pavyzdžius, kur tai buvo įgyvendinta. Mano palinkėjimas Palangai būtų išlaikyti tuo esminius principus“, – teigė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovė Gerda Antanaitytė.
Anot Architektų sąjungos skyriaus vadovės, jei daugiaaukščiai atsiranda tinkamose vietose, kad ir kurorte, esą nieko baisaus. G.Antanaitytė tvirtino, kad architektūros margumas kurortiniams miestams yra būdingas. Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į D.Rakausko suprojektuotus statinius Palangoje.
„Man asmeniškai D.Rakausko darbai patinka. Kalbant iš architektūrinės pusės, jo darbai yra kokybiški, įdomūs ir tai anaiptol nėra pigiausias ar ekonomiškiausias variantas, kai projektuojami tik kvadratiniai metrai. Matosi, kad jis galvoja, kur tas pastatas stovės, kaip jis derės prie aplinkos“, – sakė G.Antanaitytė.
Pasak architektės, kiekvienas miestas turi savo istoriją, iš kurios kyla ir šiuolaikinė architektūra. Pavyzdžiui, Klaipėdą visi nuo senų laikų žinojo kaip raudonų plytų miestą, dėl to čia ir atsirado tie raudoni fragmentai pastatuose.
Palanga – labiau prie pajūrio prisišliejęs kurortas, vasaros miestas, todėl čia turėtų būti elementų, atspindinčių būtent šį kontekstą
Anot pašnekovės, ir ateityje Palanga turėtų išlaikyti miesto-sodo-parko įvaizdį. Nes čia atvyksta žmonės iš kitur, kur erdvėse yra daugiau betono, kietųjų dangų, todėl jie turėtų papulti į „minkštesnę“ aplinką, kurioje daugiau žalumos, o pastatai turėtų įsilieti tarp medžių.
„Palanga ir ateityje turėtų išlikti artimesnė gamtai, bet kartu turėti visus miesto privalumus“, – mano G.Antanaitytė.
