Papiktino įrašai

Pasipiktinimų banga dėl D.Paškevičiaus pasisakymų kilo daugiau nei prieš mėnesį.

D.Paškevičius socialiniame tinkle abejojo vaizdais iš mūšių vietų Ukrainoje, neigė, kad karas iš tiesų vyksta, o aukų vaidmenis, pasak jo, esą vaidina aktoriai.

"Ar tikrai žinote, kas vyksta? Blogieji puola? O iš kur žinote, kad jie blogieji, pagal ką čia skiriate? Kas yra gerieji ir blogieji šiuo atveju?" – tokie D.Paškevičiaus pasisakymai sukėlė komentatorių pasipiktinimą.

D.Paškevičiaus tėvas G.Paškevičius po sūnaus įrašu nedaug kam netikėtai paliko atžalos nuomonę palaikantį komentarą.

Atlikėjas pažymėjo, kad jis yra už tiesą, bet pritarė sūnui, kad pasaulyje pilna melo, pridėjo, jog politikai nesišaudo, šaudosi tik neklausantieji įstatymų.

Tačiau po kilusio ažiotažo G.Paškevičius pasisakymą ištrynė.

Save dvasiniu mokytoju vadinantis atlikėjo sūnus D.Paškevičius vėliau interneto "YouTube" kanale aiškino, kad karo Ukrainoje nebeneigia.

Po pasmerkimo – tyla

Po šių žinomos šeimos pasisakymų feisbuke nuomonę apie tai tėškė laidų vedėjas A.Valinskas, pasiųsdamas abu pasisakiusiuosius paskui rusų karinį laivą ir pareikšdamas, kad G.Paškevičiaus delno įspaudo Nidos žvaigždžių alėjoje nebus.

"Vyksta karas. Ne tik Ukrainoje, bet ir mūsų galvose. Kartkartėmis išlenda kažkas su visiškai peršautomis smegenimis ir pasireiškia. Jau girdėjome Egidijaus Dragūno-Selo, Juozo Statkevičiaus pasisakymus. Naujausias atvejis – D.Paškevičiaus ir jo garsaus tėvo dainininko G.Paškevičiaus pasisakymai", – viešai piktinosi A.Valinskas.

Pats G.Paškevičius nei savo, nei sūnaus pareiškimų nekomentuoja.

Atlikėjo vadybininkas Justas Valatka telefonu aiškino, kad atlikėjas vis dar nepasiruošęs komentuoti situacijos.

Kas mokėjo už atspaudus?

Po viešų pareiškimų žiniasklaidoje A.Valinskas nenurimo ir išsiuntė laišką Neringos tarybos nariams.

Tiksliau – Valiumi pasivadinęs prodiuseris kreipėsi į Neringos tarybos narį Arūną Burkšą, o šis nelaukdamas laišką persiuntė politikams.

"Mane pribloškė ne tik laiško tonas, bet ir jo turinys. Jame parašyta: "pranešk merui, kad G.Paškevičiaus delno atspaudo Nidos šlovės alėjoje nebeliks, tegul negamina. Ačiū, Valius". Aš nelabai suprantu, kas Neringoje yra meras? A.Valinskas per A.Burkšą merui gali kažką nurodinėti? Ko dar A.Valinskas norėtų, kad meras padarytų?" – stebėjosi tarybos narys Dovydas Mikelis, garsiai skaitydamas gautą laišką.

Nidoje Žvaigždžių arba Šlovės takas buvo atidarytas 1997 m. Jo atsiradimas susijęs su Neringoje rengtais festivaliais "Benai, plaukiam į Nidą".

Daugybės žinomų šalies atlikėjų delnų atspaudai Nidoje atsirado festivalio rengėjų siūlymu ir iniciatyva.

Tačiau kyla klausimas – kas mokėjo už šių atspaudų gamybą?

A.Valinskas aiškino, kad jie gaminti festivalio rengėjų.

D.Mikelis tikina, kad tai daryta savivaldybės lėšomis, kai Neringoje meras dar buvo jo tėvas Stasys Mikelis.

Nuomonės: D.Mikelis po aštrių A.Valinsko žodžių Neringos valdžios adresu klausė žinomo vilniečio – kodėl jam nekyla klausimų dėl jo paties turtų okupuotoje Kipro teritorijoje?

"Kiti laikai buvo. Tai šiais laikais norėdamas gauti biudžeto ar savivaldybės pinigų, turi registruoti viešąją įstaigą, kuri turėtų dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Atspaudus gamino savivaldybė, tik festivalio organizatoriai sprendė, kas vertas tokio įamžinimo. Visi viską žodžiu sutardavo. Bet dabar jau viskas kitaip", – patikino D.Mikelis.

Aš gal ir žinau kas yra meras Neringoje, bet  nesuprantu, kas yra A.Valinskas Neringoje?

Trypčioja vietoje?

Pati Neringos savivaldybė patikino neapsisprendusi, ar naikins G.Paškevičiaus įspaudą alėjoje.

Šiuo metu alėja yra išmontuota dėl miesto centre vykstančios rekonstrukcijos. Žinomų atlikėjų atminimo lentelės išgabentos restauracijai.

Neringos savivaldybės atstovė spaudai Lina Pusvaškytė tikino, kad savivaldybė rengiasi gyventojų apklausai.

"Neringos savivaldybė skubotų sprendimų dėl A.Valinsko viešai išsakytų raginimų, kad Nidos šlovės alėjoje nebūtų atlikėjo G.Paškevičiaus delno atspaudo, nėra priėmusi. Šis klausimas dar yra svarstomas, be to, planuojama atlikti visuomenės apklausą ir išgirsti gyventojų bei kurorto svečių nuomonę. Galutinis sprendimo terminas kol kas nėra apibrėžtas. Sprendimas būtų priimamas protokoliniu nutarimu", – komentavo savivaldybės atstovė.

Prakalbo apie dvasios skurdžius

Į tokią situaciją A.Valinskas sureagavo karštai.

"G.Paškevičiaus delno Nidoje nebus. Jie ne valdžia ten. Visi delnai buvo gaminti mūsų lėšomis ir mes sprendžiame, kuriuos delnus grąžinti, kuriuos ne. G.Paškevičiaus delnas nebus grąžintas į vietą", – patikino A.Valinskas.

Prodiuseris aiškino, kad G.Paškevičius sąmoningai pritarė sūnaus pasisakymui apie karo įvykius Ukrainoje.

"Niekas nesako, jis jam sūnus visada bus. Bet jis turėtų pasmerkti tokią nuomonę ir nuo jos atsiriboti. Jei neatsiriboji ir nepasmerki karą remiančios nuomonės, esi dvasios ubagas, palaikantis karą. O šis vaikelis dar pristato neva esąs dvasios mokytoju. Todėl aš manau, kad jis yra dvasios ubagas", – nuomonę išsakė A.Valinskas.

A.Valinskas pripažino, kad, nors G.Paškevičius nebuvo širdingiausias jo bičiulis, bet dabar jis iš bet kokių draugų sąrašo yra išbrauktas.

"Paškė iš mano bendražygių yra visiškai išbrauktas, jei jam žudynės yra inicializacijos ir aktorių performencas", – šiurpo A.Valinskas.

Žada boikotą

Išgirdęs tai, kad Neringos savivaldybė ketina rengti apklausą, o pati taryba vis dar nesiima nagrinėti Šlovės alėjoje buvusio G.Paškevičiaus delno klausimo, A.Valinskas pareiškė, kad savivaldybė, jei taip nori, gali gamintis "delną".

"Gali pasigaminti, tik nežinau, kur jie jį dės. Jei G.Paškevičiaus delnas vis dėlto atsiras Šlovės alėjoje, A.Valinskas, manau, ir Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas, Veronika Povilionienė nenorės būti Šlovės alėjoje. Aš tai jums garantuoju", – tikino A.Valinskas.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, Neringos valdžia vis trypčioja dėl šio sprendimo, A.Valinskas ir vėl rėžė iš peties.

"Nes jie ten – mižniai", – pareiškė A.Valinskas.

Nurodė: A.Valinską įsiutino G.Paškevičiaus sūnaus pasisakymai Ukrainos karo tema, todėl garsusis laidų vedėjas ir prodiuseris nusprendė, kad atlikėjo delno įspaudo Nidoje nebus. Tačiau aiškėja, kad tokių nurodymų Neringoje ne visi linkę klausyti. V. Skaraičio / BNS nuotr.

Vila okupuotoje teritorijoje?

Aštria retorika besisvaidančiam A.Valinskui neringiškiai patys turėjo klausimų dėl jo turtų Šiaurės Kipre, kurį, kaip teigiama, pripažįsta vienintelė valstybė pasaulyje – Turkija.

"Jei kalbėsime apie principus, tai kaip pats A.Valinskas pakomentuos tai, kad įsigijo vilą okupuotoje teritorijoje ir nežada jos atsisakyti? Kodėl tai jį tenkina? Šiaurės Kipras, oficialiai Šiaurės Kipro Turkų Respublika – de facto valstybė, kuri apima šiaurės rytinę Kipro salos dalį. Šią valstybę pripažįsta tik Turkija, visų kitų valstybių Šiaurės Kipras yra laikomas Kipro Respublikos dalimi", – aiškino D.Mikelis.

Nes jie ten – mižniai.

"Mes pirkome būstą iš Anglijos piliečio, sumokėjome britams, ir tai buvo britų nuosavybė. Tai neturi nieko bendro su aptariama situacija. Mes turtą pirkome legaliai, ir nematau problemos", – paaiškino A.Valinskas.

Sprendimas – migloje?

Neringos savivaldybės taryba jau rinkosi į tarybos posėdį po to, kai gavo A.Valinsko laišką, tačiau taip ir nebuvo prabilta apie G.Paškevičiaus delno įspaudo likimą Šlovės take.

"Aš gal ir žinau, kas yra meras Neringoje, bet  nesuprantu, kas yra A.Valinskas Neringoje? Jei jis dalija tiesioginius nurodymus, man nesuprantama, kas vadovauja savivaldybei? Šlovės alėja yra Neringoje, čia kol kas valdžia priklauso savivaldai. Beje, jei savivaldybė aiškina, kad tarsis su gyventojais, aš nežinau, kas su kuo tariasi, nes jokių diskusijų komitetuose ar taryboje nėra ir kol kas nenumatyta. Klausimas – kas ir ką sprendžia Neringoje? Kas ir kur diskutuoja? Ar su A.Valinsku kažkas diskutuoja? Tada tai yra blogai. Pirmiausia reikėtų su Neringos žmonėmis pasikalbėti ", – pastebėjo D.Mikelis.

Politiką išteisino teismas

Savivaldybės administracijos direktoriui A.Vyšniauskui nepatiko dienraštyje "Klaipėda" publikacijoje "Dėl eurų – politikų schema" (2018 09 28) išspausdinti A.Bagdono ir D.Mikelio pasisakymai.

Politikai kritiškai įvertino Neringos savivaldybės biudžetinės įstaigos "Paslaugos Neringai" įsteigimo ir veiklos peripetijas bei šimto etatų šiai įstaigai būtinybę.

Po kelių dienų administracijos direktorius ant tarnybinio Neringos savivaldybės administracijos blanko suraitė kreipimąsi į Neringos savivaldybės tarybos Etikos komisiją. Skundą A.Vyšniauskas pasirašė įvardindamas savo pareigas.

Abu dienraščio "Klaipėda" kalbinti politikai, pelnę administracijos direktoriaus įsiūtį, patikino, jog tokį žingsnį jie vertina kaip politinį persekiojimą už kritiką.

"Tai ne pirmas A.Vyšniausko skundas Etikos komisijai. Dėl šio asmens skundų aš nuėjau ilgą kelią, kol apsigyniau savo garbę ir orumą. 2014 metais spalį, prieš savivaldos rinkimus, A.Vyšniauskas kreipėsi į Etikos komisiją. Kandidatuodamas į Neringos merus aš viešai įvardijau, jog viena problemų šioje savivaldybėje yra ta, jog Neringoje įsivyravo liūdna tendencija – pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę. Dėl šios citatos, tas pats administracijos direktorius, kuris ir šį kartą kreipėsi į Etikos komisiją, kuris taip pat buvo kandidatas į savivaldybės tarybą socialdemokratų sąraše, tą kartą taip pat rašė skundą Etikos komisijai", – įvykius prisiminė liberalas A.Bagdonas.

Kokiu būdu galėjo pažeisti etiką, A.Bagdonas tikina nesuvokiantis tiek tą kartą, tiek ir dabar.

"Tuo metu Neringos Etikos komisiją sudarė vien socialdemokratai. Vienintelis anuomet valdančiajai daugumai oponavęs komisijos narys Arūnas Burkšas posėdžio metu taip pat patvirtino, jog partinės priklausomybės ir lojalumo valdžiai problema yra visoje Lietuvoje. Komisija tą kartą pripažino mane pažeidus etiką, įvardijo mane pažeidėju, tačiau po kelis metus trukusio bylinėjimosi proceso, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas mane išteisino", – tikino A.Bagdonas.

Įžvelgia kerštą

Šį kartą ir vėl sulaukęs skundo etikos sargams A.Bagdonas pastebėjo, jog etikos komisijos neturėtų tapti politinių kovų įrankiais.

"Anuomet skundas buvo rašomas kaip tik tuo metu, kai vos tik buvau viešai deklaravęs, jog keliu savo kandidatūrą į Neringos mero postą. Manau, jog tai buvo būdas mane sumenkinti kaip kandidatą rinkėjų akyse. Visiems buvo pranešinėjama, jog esu pažeidėjas, nusižengęs etikai. Gaila, jog išteisinantis teismo sprendimas buvo priimtas jau vėliau, pasibaigus rinkimams. Negali taip būti, jog tiesą pasakęs žmogus turi visam gyvenimui įgyti įrašą, jog pažeidė politiko elgesio normas. Už tiesos sakymą neturi būti persekiojama. Tačiau manęs niekas neatsiprašė, o su manimi juk negarbingai buvo pasielgta", – stebėjosi A.Bagdonas.

Beje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, kuri taip pat buvo palanki A.Bagdonui.

Ir abu teismai nutartyje mini ne vieną Neringos savivaldybės padarytą procesinį pažeidimą.

Procesas – visų sąskaita?

Tačiau įdomiausia tai, jog po šio bylinėjimosi proceso, kuriame atsakovė buvo Neringos savivaldybė, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, konstatavo, jog neteisėtai apkaltintam A.Bagdonui privalu atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Už tam tikrų politikų neteisingus žingsnius turi mokėti visi mokesčių mokėtojai.

"Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, konstatavo, jog Neringos savivaldybės administracija turi sumokėti už jas. Tačiau ką tai reiškia? Už tam tikrų politikų neteisingus žingsnius turi mokėti visi mokesčių mokėtojai. Bet ir po to niekas nepasimoko, antrą kartą lipama ant to paties grėblio, ir vėl viskas pradedama iš naujo. Panašu, jog Neringos savivaldybėje valdančioji dauguma kritikos net negali pakęsti. Mane vėl tas pats žmogus, turbūt vėl kandidatuosiantis į Neringos tarybą, vėl skundžia Etikos komisijai. Šiuo metu šios savivaldybės Etikos komisija yra sudaryta iš penkių socialdemokratų ir trijų seniūnaičių. Drįstu abejoti dėl tokios komisijos sudėties objektyvumo", – pastebėjo A.Bagdonas.

Paaiškėjo, jog iš tiesų už bylinėjimąsi 480 eurų teko mokėti Neringos savivaldybės administracijai.

"Tačiau tą kartą aš neprašau nė cento už garbės ir orumo įžeidimą", – pastebėjo A.Bagdonas.

Už save susimoka

Pats Neringos savivaldybės administracijos direktorius A.Vyšniauskas, dienraščio paklaustas, ar susimokėjo iš savo kišenės už A.Bagdonui mestus kaltinimus ar vis tik už bylinėjimąsi mokėjo savivaldybė, atrėžė, jog jis už save visada moka.

"Jei reikėtų mokėti, aš ir sumokėčiau. Nežinau, gal ten savivaldybė mokėjo", – rėžė A.Vyšniauskas.

Paklaustas, kuo tiksliai kaltina oponentus, A.Vyšniauskas netvardė emocijų.

"Kaip jie gali viešai tokius dalykus kalbėti? Aš Etikos komisijai pateikiau visų komitetų ir komisijų posėdžių protokolus. Ar šie abu politikai nežinojo kas vyksta?" – klausė A.Vyšniauskas.

Paklaustas, ar, jo nuomone, Neringos politikai neturi teisės viešai abejoti, klausti, kelti diskusijas ir kritikuoti valdžios sprendimų, A.Vyšniauskas tiesiai šviesiai išrėžė manąs kitaip.

"Per spaudą? Ne, neturi jie tokios teisės. Jei jie dalyvavo komitetų posėdžiuose, balsavo taryboje už sutarties su įmone "Neringos komunalininkas" pratęsimą, o paskui viešai per žiniasklaidą klausti jie neturėtų", – pabrėžė A.Vyšniauskas.

Į tai A.Bagdonas replikavo, jog tikrasis administracijos vadovo įniršis yra kilęs tik dėl to, jog apie Neringos problemas prabilta viešai.

"Komitetuose oponavau ne kartą ir klausiau ne kartą, tačiau visiems buvo tas pats. Didžiausias pyktis kilo todėl, jog prabilta per spaudą. Štai kur atsakymas. Tačiau normaliose valstybėse opozicijų niekas nepersekioja, o panašu, jog šiuo atveju yra būtent taip", – A.Vyšniausko žodžius atrėmė A.Bagdonas.

Jaučiasi įžeistas

Tačiau A.Vyšniauskas neatlyžo ir net ėmė mėtyti opozicionieriams kaltinimus šmeižtu.

"Čia yra tiesioginis šmeižtas man. Nepasirašinėjau aš su įmonės "Neringos komunalininkas" direktore Danguole Seselskyte sutarties tyliai, lyg kavinėje, viešbutyje ar krūmuose. Ar galima taip politikui kalbėti?" – piktinosi A.Vyšniauskas.

Patikinus, jog publikacijoje nėra jokios užmačios įtarinėti A.Vyšniauską kriminaliniais nusikaltimais, Neringos savivaldybės administracijos direktorius guodėsi toliau.

"Bet kuo aš čia dėtas? Taryba nubalsavo ir įpareigojo mane pasirašyti sutartį (savivaldybės ir įmonės "Neringos komunalininkas" koncesijos sutartį – A.A). Kaip jie gali taip meluoti?" – kalbėjo A.Vyšniauskas.

Tačiau verta pastebėti, jog A.Vyšniauskas, jausdamas, kad jo garbė ar orumas buvo pažeisti, turi teisę už save kovoti privataus kaltinimo tvarka, tačiau tai neturėtų vykti pasitelkiant Etikos komisiją, sudarytą iš socialdemokratų, o už šiuos procesus neturėtų mokėti mokesčių mokėtojai.

Grėsmė žodžio laisvei

A.Vyšniausko pasipiktinimų sulaukęs kitas Neringos savivaldybės tarybos narys, buvęs vicemeras D.Mikelis, perskaitęs kreipimąsi Etikos komisijai, pastebėjo, jog pareiškėjui visų pirma vertėtų konkrečiai įvardinti, ką politikai pažeidė.

"O tai dar ir pagrįsti reikia. Koks konkretus straipsnis, kokia konkreti veikla? Pareiškime nenurodyti aiškūs norminių aktų straipsniai, kuriuos, Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A.Vyšniausko nuomone, esu pažeidęs. Man nesuprantamas nei Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimasis, nei Etikos komisijos pranešimas apie "klausimo dėl veiksmų atitikties" svarstymą. Puikiai žinau savo teises ir pareigas bei žinau, ką reglamentuoja mūsų Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymas ir kiti teisės aktai, tad neatmetu galimybės, esant reikalui, kreiptis ir į teismą. Dėl žodžio ir spaudos laisvės negali būti jokių kompromisų. Tai yra vertybė, demokratijos pamatas. Man nepatinka cenzūra ir bandymai drausti, man nepatinka kerštas už kritiką. Bet tokių bandymų Neringoje aš jau matau", – patikino D.Mikelis.

Antras momentas, kuris užkliuvo D.Mikeliui, nagrinėtas ir A.Bagdonui mestų kaltinimų procese.

Man nepatinka cenzūra ir bandymai drausti, man nepatinka kerštas už kritiką.

"Turbūt visoje Lietuvoje tik Neringos savivaldybės Etikos komisijos sprendimai yra įvardijamai neskundžiamais. Kaip neskundžiami? Viskas Lietuvoje yra skundžiama, visi sprendimai gali būti skundžiami teismams", – pastebėjo D.Mikelis.

Už persekiojimą – atsakomybė

Buvęs ilgametis Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, išgirdęs, jog jo partijos kolegos, taip pat socialdemokratai, Neringoje į politinius žaidimus ima painioti Etikos komisijas, neslėpė nusivylimo.

"Jei žmogus išreiškė kritiką, prie ko čia ta etika? Viskas po truputį iškrypo, kalbant apie etiką ir privačių ir viešų interesų derinimą valstybės tarnyboje. Ten, kur reikia trinktelėti, nuvilnija viskas ir nurimsta. Ten, kuri visai nieko nėra, pradedame ieškoti sliekų ant asfalto. Man gaila, jog pamirštami tikrieji, pamatiniai dalykai, kurie buvo lyg ir visiems suprantami. Kritika tai nėra etikos pažeidimas. Ar tie politikai spjaudėsi ir keikėsi kritikuodami Neringos valdžią? Tarybos nariai turi pareigą aiškintis, ar visi sprendimai yra geri ir tinkami", – tikino A.Salamakinas.

Išgirdęs už kokius veiksmus du Neringos valdžios opozicionieriai sulaukė skundų, A.Salamakinas negalėjo patikėti.

"Juokaujate? Kritika yra įteisinta Konstitucijoje. Persekioti už kritiką draudžiama. Tačiau, jei asmuo yra persekiojimas už kritiką, baudžiamojon atsakomybės traukiamas tas, kuris tai daro. Konstitucija leidžia bet ką kritikuoti, pradedant Prezidentu ir popiežiumi. Tai yra demokratijos garantas. Tokie yra mūsų demokratijos principai ir juos kai kam reikia įsikalti į galvą visiems laikams", – akcentavo A.Salamakinas.

Prašo 198 etatų

Vakar Neringos tarybos posėdyje savivaldybės politikai balsavo už tai, kad pernai gegužę įsteigtai biudžetinei įstaigai "Paslaugos Neringai" būtų skirtas maksimalus leistinas etatų skaičius – 198 etatai.

Ką veiks toks didelis biudžeto lėšomis išlaikomų darbuotojų būrys?

Panašu, jog bent pusmetį šie biudžetininkai veiks tą patį, ką veikia dar 100 darbuotojų, triūsiančių kitoje savivaldybės įmonėje – "Neringos komunalininkas".

Joje vasaros sezono metu iš viso pluša per 200 darbininkų.

Veiks dvi tokios pat įmonės

Kokių užmačių vedini Neringos politikai pernai sukūrė "planą chuliganą" kurti antrą kone identišką savivaldybės įmonę?

"Man šis klausimas iškilo dar pačioje pradžioje. Įtikinėjama, jog taip bus sutaupytos biudžeto lėšos. Tačiau jau įvardinta, jog tokios 200 etatų turinčios įmonės išlaikymui teks skirti 1 mln. 147 tūkst. eurų iš biudžeto. Tai yra milžiniški pinigai. Paimta didžiulė pinigų suma ir numatoma ją išleisti be jokio pagrindimo. Kam to reikia?" – retoriškai klausė Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Neringos taryboje Andrius Bagdonas.

Kolegai antrina ir kitas tarybos narys, buvęs vicemeras Dovydas Mikelis, kuris ir atsako į šį klausimą.

D. Mikelis

"Dešimtmečiais sutartis buvo pratęsinėjama su savivaldybės įmone "Neringos komunalininkas", o ji baigsis kitų metų birželio 10 d. ir jos pratęsti nebus galima. Nuo liepos 1-osios yra draudžiami ir vidaus sandoriai. Tai reiškia, jog savivaldybė privalėtų skelbti konkursą viešųjų erdvių, tualetų, takų priežiūrai ir kitiems darbams", – teigė D.Mikelis.

Tai ką, valstybė valstybę apvaginės? Tokio plano griebtasi, kad būtų galimybė išvengti mokestinių prievolių?

Sutartį pratęsė tyliai

Įmonė "Neringos komunalininkas" konkursą savivaldybės takų, gatvių ir šaligatvių, prieplaukų, krantinių, kelių, viešojo transporto objektų bei rekreacinių takų, paplūdimių, želdynų, miškų priežiūrai ir paplūdimių gelbėjimo tarnybos paslaugų teikimui laimėjo 2009 m. birželio 10 d.

Anuomet ši sutartis buvo įvertinta 30 mln. litų (beveik 8,7 mln. eurų). Išeitų, jog metams šios paslaugos Neringos biudžetui atsieidavo apie 6 mln. litų.

Tuomet ir buvo pasirašyta koncesijos sutartis penkeriems metams. Vėliau ji buvo pratęsta.

Tačiau tai, kokiu būdu šis veiksmas buvo padarytas, taip pat kelia klausimų.

Aiškėja, jog 2014 m. Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas ir įmonės "Neringos komunalininkas" vadovė Danguolė Seselskytė pasirašė papildomą susitarimą dėl koncesijos sutarties pratęsimo.

Šiuo susitarimu koncesijos sutartis buvo tyliai pratęsta dar penkeriems metams, laikantis visų anksčiau numatytų sąlygų.

Apie tokį tylų susitarimą išgirdusi Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė labai nustebo.

"Verta priminti, jog koncesijos sutartis neatleidžia savivaldybių nuo pareigos rengti viešuosius konkursus. Tokių sutarčių pratęsinėjimas yra tik būdas vengti Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų prievolių. Žinoma, yra klausimas, ar yra rinka šioms paslaugoms, ar yra norinčiųjų teikti tokias paslaugas? Tik tokiais atvejais, jei rinkoje neatsirastų norinčiųjų dalyvauti konkursuose, galima mėginti ieškoti kitų būdų. Visą šią istoriją vertėtų panagrinėti, tačiau iš to, kas įvardinta, panašu, kad Neringoje yra bėdų", – pažymėjo Konkurencijos tarybos atstovė.

Į vadovo postą – be konkurso?

Neringos savivaldybės tarybos nariui A.Bagdonui kyla klausimų ir dėl "Paslaugos Neringai" vadovo paskyrimo.

Postas: pernai įkurtoje įstaigoje "Paslaugos Neringai" darbą gavo du Neringos mero D.Jasaičio šeimos nariai – žmona ir sūnus, kurie dirba rinkliavos poste. Vos įkūrus biudžeto dotuojamą įstaigą, tais pačiais metais nuspręsta išmokėti kalėdines premijas visiems darbuotojams. (Vytauto Petriko nuotr.)

Biudžetinei įstaigai, kai tik buvo baigta jos reorganizacija ir buvęs Neringos butų ūkis tapo "Paslaugos Neringai", vadovauti ėmė Arūnas Mažeikis.

"Aš negirdėjau, kad būtų vykęs viešasis konkursas šioms pareigoms užimti. Klausimų kyla, kaip A.Mažeikis iš karto tapo direktoriumi, nebuvo paskirtas laikinai eiti pareigas, kol įvyks konkursas? Jei Neringos savivaldybė deklaruoja, jog ji skaidriai priiminėja žmones į darbą, man dėl to kyla labai didelių abejonių", – abejojo A.Bagdonas.

Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė dienraštį informavo, jog A.Mažeikis įstaigos "Paslaugos Neringai" vadovo pareigas eina pagal terminuotą darbo sutartį iki kol bus sudaryta sutartis su asmeniu, laimėjusiu konkursą.

"Terminuota darbo sutartis sudaryta 2017 m. lapkritį. Terminuota darbo sutartis gali būti iki dvejų metų. Šiuo metu rengiama dokumentacija konkursui skelbti", – patikino S.Vaišvilaitė.

Pagal Darbo kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, naujai įsteigtos įmonės vadovo atrankos konkursas privalo būti paskelbiamas ne vėliau kaip per pusmetį.

Įmonė įsteigta 2017 m. gegužę, o lapkritį pasirašoma sutartis su A.Mažeikiu.

Paskyrė patarėju

Klausimų kelia ir tai, jog šioje įmonėje dirbantis Neringos mero Dariaus Jasaičio partijos bičiulis socialdemokratas Česlovas Stonys, einantis administratoriaus pareigas įstaigoje "Paslaugos Neringai", netikėtai tapo mero visuomeniniu patarėju.

Iš biudžeto algą gaunantis administratorius Č.Stonys ne tik rūpinsis ūkio reikalais, bet ir bus mero ruporas?

Skelbiama, jog Č.Stoniui pavesta biudžetinės įstaigos patalpose priiminėti Juodkrantės gyventojus jiems aktualiais klausimais ir išklausyti jų godas.

Baugina atleidimo lapeliai

"Paslaugos Neringai" vadovui A.Mažeikiui, beje, taip pat socialdemokratui, buvo pasiūlyta itin tvirta kėdė, turinti Neringos valdžios palaikymą, o kitos šios savivaldybės įmonės "Neringos komunalininkas" darbuotojams šiuo metu – nerimo dienos.

"Ne sezono metu čia dirba apie šimtas darbuotojų, vasaros sezonui samdoma dar tiek. Įkūrus kitą kone analogišką įstaigą, kyla klausimas, koks likimas laukia visų šių žmonių? Niekas neaiškina, ar jie bus atleisti, ar bus pasiūlytos kitos pareigos kitoje biudžetinėje įstaigoje, kokios bus sąlygos? Beje, aš niekur nemačiau, kad būtų buvęs paviešintas išsamus ekonominis šio sprendimo pagrindimas. Pasvarstykime, tad kurgi ta nauda? Juk atleidžiant žmones iš pareigų teks sumokėti išeitines kompensacijas, sumokėti už neišnaudotas atostogas. O gal kam nors netiks siūlomos sąlygos įstaigoje "Paslaugos Neringai"? Kur jiems reikės dėtis?" – pastebėjo A.Bagdonas.

Klaustukai: savivaldybės tarybos nariui A.Bagdonui kyla klausimų, ar įstaigoje "Paslaugos Neringai" vadovo pareigas einantis A.Mažeikis, kuris, kaip Neringos meras D.Jasaitis, priklauso socialdemokratų partijai, postą gavo konkurso būdu ar ne?

Tarybos narys abejojo, ar, patvirtinus 200 etatų skaičių, šioje įstaigoje pavyks iš viso surasti tiek darbuotojų?

"Juk Neringos valdžia nuolat guodžiasi, jog neįmanoma rasti darbuotojų. Kaip jie ruošiasi užpildyti tiek etatų, jei "Neringos komunalininke" dirbančių žmonių tiesiog nebus įmanoma atleisti, nes iki kitų metų birželio tebegalioja koncesijos sutartis ir įmonė privalės vykdyti įsipareigojimus?" – klausė A.Bagdonas.

Rūpi reitingai

Tai, kad A.Bagdono svarstymai turi pagrindo, rodo Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitoje paskelbti duomenys.

"Praėjusiais metais įkūrus biudžetinę įstaigą "Paslaugos Neringai" ir į ją perkėlus dalį pagal darbo sutartį dirbančių administracijos darbuotojų etatų, administracijoje sumažėjo nuo 88 iki 66 etatų, o tai pareikalavo papildomo finansavimo, tačiau pagerino bendrą savivaldybės reitingą. Neringos savivaldybės administracijai praėję 2017 m. buvo gana sudėtingi, sunkiai sekėsi užpildyti laisvus etatus, darbuotojų stygius atsiliepė įvykdymo terminų ir darbų kokybei", – ataskaitoje guodėsi A.Vyšniauskas.

Visa ši etatų ekvilibristika kelia šypseną opozicionieriams.

"Dėl ko perkėlinėti etatus? O jei skundžiamasi, kad nerandama žmonių, tegul skelbia konkursą darbams atlikti. Puikus pavyzdys buvo butų ūkio priežiūros sritis. Nuolat tekdavo dotuoti, o tokias paslaugas teikianti įmonė neišsilaikydavo. Konkurso būdu atėjo įmonė, kuri užsiima namų administravimu, ir tai nėra našta savivaldybės biudžetui", – pažymėjo A.Bagdonas.

Metams – 325 tūkst. eurų.

Šiais metais Neringos savivaldybė įstaigai "Paslaugos Neringai" išlaikyti skyrė 325,2 tūkst. eurų asignavimų. Tačiau šiuo metu nėra aišku, iš ko duoną valgys 200 etatinių darbuotojų kitais metais?

Darbai: Neringos savivaldybėje turėtų būti itin švaru – miestą pusę metų švarins milijoninę dotaciją gaunanti įstaiga "Paslaugos Neringai" su 200 darbuotojų, tuo pat metu mieste plušės ir 100 "Neringos komunalininko" darbuotojų. (Sandros Vaišvilaitės nuotr.)

"Aiškaus plano nėra. Kodėl reikia 200 etatų, o gal realiai reikės perpus mažiau, o gal daugiau? Nemanau, kad įmanoma staiga surasti ir įdarbinti pusantro šimto žmonių. Čia yra mistika. Lietuvoje nelabai kas sugebėtų tai padaryti. O tarybai priėmus tokį sprendimą, šis netrukus įsigalios. Lyg ir buvo užsimenama, jog šie etatai atsiranda po kitų metų sausio 1-osios. Tačiau man kyla klausimas, kaip bus dėl finansuojamos biudžetinės įstaigos? Juk kitų metų biudžetą savivaldybė tvirtins tik vasario antroje pusėje", – klausė tarybos narys D.Mikelis.

Vengs mokesčių?

Prieš savaitę vykusiame jungtiniame Biudžeto, Finansų ir ūkio valdymo bei Kontrolės komitetų posėdyje, kur buvo svarstomas "Paslaugos Neringai" klausimas, tarybos narys Arūnas Burkšas minėjo, jog dėl to, kad kitų metų birželį pasibaigs koncesijos sutartis su įmone "Neringos komunalininkas", o jos pratęsinėti jau nebus įmanoma, gali būti, kad bus paralyžiuotas kurorto gyvenimas.

Šiame posėdyje kilus diskusijai, Neringos savivaldybės Administracijos direktorius A.Vyšniauskas netyčia atskleidė visas kortas.

Paaiškėjo ir kitos užmačios, kodėl Neringos politikų galvose gimė planas steigti biudžetinę įstaigą.

A.Vyšniaukas pateikė informaciją, jog per metus būtų sutaupoma 260 tūkst. eurų nemokant PVM.

"Tai ką, valstybė valstybę apvaginės? Tokio plano griebtasi, kad būtų galimybė išvengti mokestinių prievolių?" – stebėjosi D.Mikelis.

Komentaras

Justina Paulauskaitė

Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja

Kalbant apie įmonę "Neringos komunalininkas", tai, kad su šia bendrove buvo pratęsiama sutartis, kyla abejonių, ar tai yra teisėta ir pagrįsta Konkurencijos įstatymo prasme. Reikėtų žiūrėti į pačią pirmąją sutartį – kokiu pagrindu ji buvo sudaryta (konkursas ar ne), kokios buvo jos sąlygos. Bet pagrindo įtarti, kad čia kažkas negerai, tikrai yra. Nuolatinis sutarties pratęsimas dėl paslaugų teikimo galėtų privilegijuoti atitinkamą ūkio subjektą ir diskriminuoti kitus rinkos dalyvius, norinčius teikti paslaugas, kadangi jiems nebūtų sudaryta galimybė konkuruoti dėl tam tikrų paslaugų teikimo. Todėl toks pratęsimas galėtų sukelti abejonių dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimo.

Šis klausimas galėtų būti įdomus ir Viešųjų pirkimų tarnybai, ar nėra pažeidžiamas Viešųjų pirkimų įstatymas savivaldybei neorganizuojant pirkimo. Klausimų yra ir dėl biudžetinės įstaigos "Paslaugos Neringai". Jeigu ji įkurta ūkinei veiklai vykdyti, savivaldybės pavedimas vykdyti ūkinę veiklą galimas tik jeigu nustatoma, jog rinka tokios pat veiklos nevykdo arba vykdo ne visa apimtimi, o savivaldybė privalo užtikrinti tokios viešosios paslaugos teikimą. Nematant įstaigos įsteigimo pagrindimo, tai sunku vertinti. Vis dėlto pagal nuostatus dalis numatytos veiklos būtų laikytinos administracinėmis paslaugomis, kurioms priekaištų konkurencijos prasme neturėtume, bet dėl dalies (pavyzdžiui, teritorijų tvarkymas, leidyba ir pan.) gali kilti abejonių, ar tikrai savivaldybės įmonė turėtų vykdyti tokią veiklą.

Konkurencijos tarybos nuomone, viešojo administravimo subjektų dalyvavimas tam tikros srities rinkoje vykdant ūkinę veiklą per įsteigtus ar valdomus ūkio subjektus paprastai nėra veiksmingą konkurenciją skatinanti priemonė, kuria viešojo administravimo subjektas įgyvendintų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, ypač jei viešojo administravimo subjektas įgyvendina viešąjį administravimą savo įkurto ar valdomo bei su juo konkuruojančių ar galinčių konkuruoti ūkio subjektų atžvilgiu. Savivaldybės turėtų atsisakyti joms nebūdingų funkcijų, t. y. ūkinės veiklos vykdymo, kai rinkoje veikia ir tarpusavyje konkuruoja privatūs ūkio subjektai, o tai patikrinti savivaldybė gali skelbdama konkursą ar kitą konkurencingą procedūrą.

Komentaras

Darius Jasaitis

Neringos savivaldybės meras

D. Jasaitis

Savivaldybės įmonė buvo reorganizuota į biudžetinę įstaigą "Paslaugos Neringai", įgyvendinant šalies savivaldybėms keltus reikalavimus dėl savivaldybės biudžetinės įstaigos steigimo, vykdančios veiklą, susijusią su priešgaisrinės tarnybos funkcijų įgyvendinimu. Siekiant taupyti savivaldybės biudžeto lėšas, jas naudoti efektyviai bei gerinti teikiamų paslaugų kokybę, įmonė ir buvo reorganizuota į "Paslaugos Neringai".

Įstaigos veiklos sritis – Neringos savivaldybės perduotų funkcijų įgyvendinimas, viešųjų paslaugų teikimas Neringos gyventojams. Biudžetinei įstaigai "Paslaugos Neringai" buvo perduotos vykdyti šios funkcijos: visų pirma, Neringos savivaldybės priešgaisrinės tarnybos funkcija, įgyvendinant Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo reikalavimus. Taip pat vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą mechanine transporto priemone surinkimo administravimas, Neringos savivaldybei priklausančių pastatų ir teritorijų valymas ir priežiūra. Į "Paslaugos Neringai" buvo perkelti 28 šias funkcijas įgyvendinantys darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

"Paslaugos Neringai" taip pat atlieka Neringos savivaldybės teritorijoje esančių konteinerinių tualetų tvarkymą ir priežiūrą, viešosios tvarkos kontrolę. Galime pasidžiaugti, kad įsteigta įstaiga leidžia efektyviau organizuoti Neringos kurorto priežiūrą – šiais metais pagerėjo viešųjų tualetų, gatvių valymas, viešosios tvarkos kontrolė. Visi įstaigos "Paslaugos Neringai" darbuotojai buvo skatinti vieną kartą per metus išmokant kalėdinę išmoką.

Jis šiose pareigose pakeitė Dovydą Mikelį, kuris iš vicemero pareigų pasitraukė savo noru. Jis liks dirbti Neringos savivaldybės taryboje.

Kaip pranešė Neringos savivaldybė, naujo vicemero kandidatūrai pritarta vienbalsiai.

Liberalų sąjūdžio frakcijai Neringos taryboje priklausęs N. Lendraitis planuoja pereiti į socialdemokratų frakciją, kuriai priklauso ir savivaldybės meras Darius Jasaitis bei pareigas paliekantis vicemeras.

Pasak D. Jasaičio, D. Mikelis atsistatydina savo noru. Jis į vicemero vietą kitą savaitę tarybai žada siūlyti patvirtinti tarybos narį Narūną Lendraitį.

„Motyvai – asmeniniai. Sutariame, komandoje liekame, dirbame kartu, einame kartu į 2019-ųjų rinkimus. Atleidžiamas jo prašymu. Jis turi savo šiek tiek asmeninių projektų kitų, kurie nebūtų suderinami su pareigomis. Jis turi šiems metams planų“, – BNS sakė D. Jasaitis.

Jis daugiau nedetalizavo D. Mikelio apsisprendimo. Savo ruožtu į vicemero pareigas siūlomas N. Lendraitis yra ir liberalų valdomos Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skriaus vedėjas. Anot D. Jasaičio, kolega neseniai paliko Liberalų sąjūdį ir ketina prisidėti prie Socialdemokratų frakcijos Neringos savivaldybėje.

D. Mikelis taip pat pasitraukimo priežasčių plačiau nekomentuoja. Jis tikino Neringos savivaldybės tarybos nariu liksiantis.

„Ką čia komentuoti? Tai savanoriškas prašymas, ir tiek. (...) Esame vieninga graži komanda, leisime naujam žmogui pasireikšti. Kaita visada gerai, nereikia užsisėdėti“, – BNS tikino jis.

Neringos savivaldybės tarybos posėdis planuojamas kitos savaitės ketvirtadienį.

Didėja rinkliava

Nuo pirmadienio už įvažiavimą į saugomą Neringos teritoriją lengvuoju automobiliu šio krašto lankytojai moka vienkartinį 20 eurų mokestį.

Tiek sieksianti rinkliava galios porą mėnesių – iki rugpjūčio 20-osios.

Neringos mero pavaduotojas Dovydas Mikelis paaiškino, kad padidinti mokestį nuspręsta dėl pastaraisiais metais vasarą vis augančių įvažiuojančių lengvųjų automobilių srautų.

„Šiuo periodu, palyginti su praėjusių metų statistika, būtent lengvųjų automobilių atvažiuoja beveik 100 tūkst. vienetų. Mokestis yra taikomas norint reguliuoti srautus. Kaina nekilo nei autobusams, nei didžiosioms  transporto priemonėms“, – patikino mero pavaduotojas.

Pirmadienį iki 15 val. pro kontrolės postą pravažiavo 297 lengvieji automobiliai. Jie už įvažiavimą jau mokėjo didesnę vietinę rinkliavą.

Tikslas – atlaisvinti miestą

Kaip teigė D.Mikelis, Neringoje trūksta automobilių stovėjimo vietų, jų nėra nė 2 tūkst. Pasak mero pavaduotojo, didesnė rinkliava turėtų padėti atlaisvinti miestą nuo automobilių.

Jau kurį laiką į Neringą nemokamai gali įvažiuoti elektromobiliai bei kitos elektra varomos transporto priemonės. Taip pat neapmokestinti lieka ir atvykstantieji vandens transportu.

„Tikrai yra galimybė į Neringą atvažiuoti. Be to, į ją užsukančių autobusų skaičius jau – didesnis“, – neabejojo D.Mikelis.

Anot jo, intensyviau kursuoja vietinių vežėjų autobusai, atsirado ir daugiau reisų į Neringą iš Vilniaus bei Kauno.

Pašnekovo teigimu, surinkti pinigai patenka į miesto biudžetą ir naudojami ten, kur jų labiausiai reikia – miesto tvarkymui, infrastruktūros priežiūrai.

„Vien rankiniam miesto valymui išleidžiame daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Tą infrastruktūrą, kuri dabar yra sukurta, reikia išlaikyti“, – paaiškino mero pavaduotojas.

Pažėrė kritikos

Vis dėlto šis Neringos savivaldybės veiksmas sulaukė ir kritikos strėlių. Klaipėdos miesto tarybos narys Simonas Gentvilas pokyčius įvardijo, kaip lipimą ant grėblio.

„Klaipėda“ jau rašė, kad S.Gentvilas kreipėsi į Vyriausybės atstovo tarnybą, jog ši įvertintų kaimyninės savivaldybės veiksmus.

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsakė, jog Neringa, nustatydama rinkliavos dydį, nepadarė nusižengimų šiuo metu galiojantiems teisės aktams.

„Gavau atsakymą. Vyriausybės atstovė pasakė, kad ji vertina teisėtumą, o ne logiškumą. Pagal esamus įstatymus ši rinkliava yra teisėta, bet moraliniu atžvilgiu, manau, ji neteisinga“, – teigė politikas.

Situacija, anot pašnekovo, aptarta ir su kitų regiono savivaldybių merais Regiono plėtros tarybos posėdyje.

„Nuomonės – įvairios. Palanga, pavyzdžiui, atsisakė planų apmokestinti įvažiavimą, Klaipėdos rajonas Karklėje neįveda įvažiavimo mokesčio. Neringa, savo ruožtu, manau, elgiasi nesolidariai“, – rėžė S.Gentvilas.