Jame teigiama, kad, norint racionaliai diskutuoti ir pateikti objektyvią informaciją apie namų ūkiuose naudojamo kietojo kuro poveikį aplinkos oro kokybei ir visuomenės sveikatai, būtina kalbėti apie priemonių visumą.

Šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, į orą patenka daug teršalų - apie 80 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų. Iki šiol kietojo kuro naudojimas namų ūkiuose visiškai nėra reguliuojamas, nors akivaizdu, kad yra daroma žala aplinkai ir žmonių sveikatai, teigia AM.

Ministerija pažymi, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, smulkiosios kietosios dalelės sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžinius susirgimus ir priešlaikines mirtis.

„Mažinti oro taršą, kurią kelia namų ūkių šildymo įrenginiai, ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kur, prasidėjus šildymo sezonui, pastebimai padidėja kietųjų dalelių ir kancerogeninio teršalo benzo(a)pireno koncentracija ore“, - pranešime sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

AM primena, kad, siekdama pradėti konstruktyvias diskusijas, kaip spręsti šią problemą, kartu su konsultantais parengė Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą. Šis projektas yra pateiktas suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

Ministerijos teigimu, viena svarbiausių siūlomų priemonių - finansinis miestų gyventojų skatinimas jungtis prie centralizuotos šildymo sistemos.

Kita ne mažiau svarbi ir jau pradėta įgyvendinti priemonė - modernizuoti namų ūkiuose įrengtus kietojo kuro katilus arba juos pakeisti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis. Katilams keisti numatyta 15 mln. eurų ES 2014-2020 m. paramos lėšų. Naudodamiesi šia parama, 4,2 tūkst. šalies namų ūkių iki 2023 m. pabaigos galės atnaujinti savo taršius katilus, duomenis pateikia AM. Modernesnės ir tausesnės technologijos padės taupiau ir darniau naudoti energiją, pagerinti oro kokybę ir sumažinti žmonių sergamumą.

Pasak V. Auglio, plano projekte siūlomas draudimas šildyti namus kietuoju kuru centralizuoto šildymo teritorijose būtų taikomas tik nuo 2030 m. ir tik tuo atveju, jeigu nepavyktų sumažinti oro taršos kitomis - gyventojus finansiškai skatinančiomis - priemonėmis.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas yra rengiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, rašoma AM pranešime. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turi sumažėti beveik 50 proc.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

ELTA primena, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paviešintą Taršos mažinimo planą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės ir su ja nėra suderintas.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigia sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika Taršos mažinimo planui. Anot ministro, planas turėjo būti geriau suderintas.

„Tikrai tobulinsime (planą, - ELTA). Kritika yra pagrįsta, nes iš tikrųjų turėjo būti daugiau konsultacijų. Ministerijos tarnautojai pasielgė labai biurokratiškai, tiesiog nusiuntė derinimui nelabai suderinę pozicijas ir iš to kilo tokia diskusija, kuriai nebuvo pasirengta“, - prieš savaitę Eltai sakė K. Navickas.

Jo teigimu, gavus pastabas planas bus peržiūrėtas.