„Sutarties su Rusija nepratęsimas turi būti laikomas ne vienu epizodu, o mūsų galutinio atsiskyrimo nuo mūsų kolonijinės praeities ir persiorientavimo į Europą strategijos dalimi“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

„Kiti šios strategijos elementai yra: bevizis režimas, asociacijos su Europos Sąjunga sutartis, tomosas (religinis dekretas) sukurti autokefalinę, nepriklausomą Ukrainos Bažnyčią, išėjimas iš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos), NATO ir ES narystės siekių įrašymas į mūsų Konstituciją, stiprios, patriotinės ir profesionalios Ukrainos kariuomenės sukūrimas, parama ukrainiečių kalbai, mūsų nacionalinei istorijai ir mūsų nacionalinio identiteto stiprinimas“, – sakė P. Porošenka.

Pasak jo, ši sutartis nebuvo nutraukta anksčiau, kad joje esančias nuostatas Ukraina galėtų panaudoti tarptautinių teismų procesuose prieš Rusiją.

Ukraina panaudojo visas šio dokumentu suteiktas galimybes savo nacionalinių interesų gynimui, sakė P. Porošenka.

Siūlymui nepratęsti prieš du dešimtmečius pasirašytą draugystės su Rusija susitarimą Ukrainos parlamentas pritarė praėjusią savaitę.

Dokumente sakoma, kad Kijevas bus atleistas nuo visų susitarime numatytų įsipareigojimų, o sutarties nutraukimas neturės įtakos teisėms, pareigoms ar teisinei padėčiai, kuriuos turėjo Ukraina vykdydama šią sutartį prieš jos nutraukimą.

Gruodžio 3-ąją Ukrainos prezidentas Petro Porošenka įregistravo parlamente siūlymą automatiškai nepratęsti dokumento galiojimo dar 10 metų dėl „besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą“.

Kaip pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, toks prezidento siūlymas sulaukė 277 deputatų palaikymo.

Remiantis įstatymo projektu, susitarimas nebegalios nuo kitų metų balandžio 1-osios.

Dokumente sakoma, kad Kijevas būtų atleistas nuo visų susitarime numatytų įsipareigojimų, o Ukraina nepajaus jokių neigiamų pasekmių.

Susitarimą dėl draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės Ukraina ir Rusija pasiekė 1997-aisiais.

Gruodžio 3-ąją Ukrainos prezidentas Petro Porošenka įregistravo parlamente siūlymą automatiškai nepratęsti dokumento galiojimo dar 10 metų dėl „besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą“.

Reikalauja paleisti jūrininkus

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas ketvirtadienį pakartojo savo šalies raginimą Rusijai paleisti Juodojoje jūroje į nelaisvę paimtus 24 ukrainiečių jūrininkus.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ministras sakė, kad nors 2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija buvo vienas svarbiausių pastarųjų metų klausimų grupės darbotvarkėje, Rusija „neatsitraukė“.

Vietoje to, sakė P. Klimkinas, ji išplėtė savo operacijas į Juodąją jūrą, Azovo jūrą ir Kerčės sąsiaurį.

Ilgai rusenantis Rusijos ir Ukrainos konfliktas prasidėjo Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį ir dar paūmėjo lapkričio 25 dieną, kai Kerčės sąsiauryje Rusijos pakrantės apsaugos pajėgos apšaudė ir užgrobė tris ukrainiečių karinio laivyno laivus, o jų įgulos narius paėmė į nelaisvę. Ši konfrontacija sukėlė pavojingiausią krizę tarp abiejų šalių per kelerius pastaruosius metus

Reaguodamas Kijevas praėjusią savaitę įvedė 30 dienų karo padėtį 10 regionų, esančių šalia Rusijos ir Juodosios bei Azovo jūrų krantų. Tokių priemonių Ukraina nesiėmė net po Krymo aneksijos ir per patį Ukrainos vyriausybės pajėgų kovų su Rusijos palaikomais separatistais įkarštį 2014–2015 metais.

Paskelbusi karo padėtį Ukraina sustiprino savo pajėgas Rusijos pasienyje ir pašaukė rezervistus mokymams. Karo padėties metu į šalį neįleidžiami 16–60 metų Rusijos piliečiai vyrai.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį laikraščio „The New York Times“ nuomonių skiltyje paskelbtoje publikacijoje paragino Vakarus atsakyti į, jo žodžiais, Rusijos agresiją įvedant papildomų sankcijų Kremliui.

„Mūsų bendras uždavinys – neleisti Rusijos agresijai išsilieti į Azovo jūrą, – rašo jis. – Kol Vakarai kalba, (Rusijos prezidentas) ponas (Vladimiras) Putinas imasi veiksmų. Metas atsakyti.“

Tuo metu Ukrainos parlamentas ketvirtadienį didele balsų dauguma pritarė įstatymui, kuriuo vienašališkai padvigubino Ukrainos teritorinių vandenų ruožą. Pasak Ukrainos valdžios, tai leis pasienio apsaugos ir karinėms jūrų pajėgoms veiksmingiau patruliuoti tame rajone ir užkardyti karines grėsmes bei kontrabandą.