„Jeigu dabar bus padarytas pirmas užkūrimas (didelis užsakymas – BNS) gynybos pramonės dronų srityje, tai viskas normalizuosis ir mes turėsime gerai veikiantį laikrodį“, – pirmadienį LRT radijui sakė asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

„Ginkluotė ir gynybos produktai nėra gaminami į lentyną, nes neaišku, kokios specifikacijos reikės perkančiajai organizacijai. Apskritai, tai nėra plataus vartojimo prekė, todėl viskas gaminama tik pagal užsakymus. Tai dabar jeigu mes ilgą laiką neturėjome užsakymų ir staigiai duodamas didesnis užsakymas tai, be abejo, yra susiduriama ir su tiekimo grandinių strigimais ir suderinimais, ir darbuotojų priėmimu, ir panašiai“, – aiškino jis.

Anot V. Sabaliausko, jeigu Lietuva nuolat teiktų paramą Ukrainai lietuviškais dronais, tai paskatintų dronų naudojimą Lietuvos kariuomenėje ir kartu žengti į Vakarų rinkas.

„Kas realiai užtikrintų dronų gynybos pramonės sritį, užkurtų, paruoštų verslą gaminti dronus dideliais kiekiais dienai X, paskatintų gamintojų gausą ir konkurenciją. Šalia to paskatintų lietuviškų dronų poreikį ir naudojimą Lietuvos kariuomenėje, kas padėtų dronų gamintojams savo technologijas integruoti į NATO gynybos sistemą, kas būtų verslo kokybės ženklu ir virstų tramplynu verslams išeiti į Vakarų rinkas“, – sakė asociacijos direktorius.

Dėl nepakankamo dėmesio bepiločiams orlaiviams kritiką kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai yra reiškę tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuvoje dronai jau gaminami, o juos pasitelkia ir Ukrainos kariuomenė, tačiau šie pajėgumai šalyje galėtų būti vystomi dar sparčiau. Jos teigimu, Lietuvos gynybos institucijos turi būti atviros ir lanksčios dronų pasitelkimui krašto gynybai, nes ši technologija itin sparčiai vystosi.

„Mūsų pramonės pajėgumai leistų atliepti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius, būtinos sąlygos tam yra, tiekimo grandines būtų galima kuo labiau sutrumpinti ir jas sulietuvinti“, – žurnalistams po susitikimo su valstybės institucijų ir verslo organizacijų atstovais ketvirtadienį kalbėjo šalies vadovo atstovas.

Pasak jo, šis klausimas svarstytas Valstybės gynimo tarybai (VGT) ruošiantis toliau diskutuoti apie dronų vystymo koncepciją, o prezidentui Gitanui Nausėdai siekiant išsiaiškinti, ar vykdant stambius bepiločių orlaivių įsigijimus kariuomenei, vienas iš kriterijų galėtų būti sąlyga, jog ši karinė technika turėtų būti pagaminta Lietuvoje.

K. Budrio teigimu, Lietuvos gynybos pramonės galimybes reikia suderinti su įstatymuose numatytu reguliavimu ir kariuomenės poreikiais.

Pasak jo, susitikime prezidentas susitikime išreiškė lūkestį, kad Seimą kuo greičiau pasieks Saugumo ir gynybos pramonės įstatymo projektas ir lydintys teisės aktai, kurie leistų dėl nacionalinio saugumo interesų kuo daugiau įsigijimų atlikti iš Lietuvos gamintojų.

„Kad mes galėtume užtikrinti savo būtinuosius poreikius, suprantame, kad dronai bus vienas iš tokių poreikių“, – teigė K. Budrys.

Patarėjo teigimu, šio susitikimo rezultatai bus dalis VGT sprendimų, kuriuos siūlys G. Nausėda.

Masinės lietuviškų dronų gamybos tikimasi netrukus

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po susitikimo teigė, kad ir šiuo metu kariuomenė iš Lietuvos gamintojų įsigyja dronų, vidutiniškai tam per metus skiriama 30 mln. eurų.

Jis pažymėjo, kad bepiločiai orlaiviai yra įsigyjami dviem keliais – už amerikiečių lėšas iš Jungtinių Valstijų gamintojų ir įsigijimai iš vietos gamintojų.

A. Anušauskas pristatė, kad šiuo metu vyksta viešieji konkursai dėl mini ir mikro bepiločių orlaivių įsigijimų, sutartys turėtų būti sudarytos šį pavasarį, o antroje metų pusėje dronai jau bus naudojami kariuomenėje.

Kad mes galėtume užtikrinti savo būtinuosius poreikius, suprantame, kad dronai bus vienas iš tokių poreikių.

 

Ministras pasakojo ir kad dvi Lietuvos įmonės gamina lietuviško kovinio drono – skraidančio šaudmens – prototipus.

„Šį mėnesį yra vieno projekto bandymai su kovine galvute ir tikimės, kad sėkmingai išvysčius šį projektą, iš prototipo bus galima pradėti konvejerinę gamybą“, – sakė A. Anušauskas.

Jis pažymėjo, kad vystant kovinių dronų pajėgumą, kuris integruojamas į jau esamus pajėgumus, tam gali prireikti papildomų finansų.

„Paraleliai vystoma labai daug projektų vienu metu. Mes dabar kalbame, kad norime padaryti kuo daugiau per labai trumpą laiką“, – sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi įstatymo pataisas, siekiant kuo daugiau produkcijos įsigyti iš Lietuvos gynybos pramonės tiekėjų. Jos netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.

„Pakeitimai leis apsaugoti būtinus gyvybinius valstybės saugumo interesus, jeigu jie susiję su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties įrangos įsigyjimų, įskaitant ir bepiločius orlaivius iš Lietuvos gamintojų“, – teigė A. Anušauskas.

Viliasi daugiau tiekti Ukrainai ir Lietuvos kariuomenei

„Galime konstatuoti, kad dabar visų esamų teisės aktų visuma ir projektų visuma, kurie yra ruošiami pateikti svarstyti Seimui, sudarys visas teisines prielaidas lietuviškos produkcijos įsigijimui“, – po susitikimo sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Anot jo, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia Lietuvos gynybos pramonei būti konkurencingai su konkurentais iš kitų Europos Sąjungos šalių.

V. Sabaliausko tvirtinimu, priimti teisės pakeitimai leis institucijoms lengviau įsigyti produkciją iš Lietuvos gamintojų ir siųsti ją kariaujančiai Ukrainai.

„Kalbos vyksta jau ilgai. Jeigu anksčiau būtume priėję prie realių darbų, tai šiuo metu Ukrainoje skraidytų daugybė mūsų dronų“, – teigė V. Sabaliauskas.

Pasak asociacijos direktoriaus, Lietuvos gamintojų interesas yra ir tai, kad iš jų produkciją įsigytų ir Lietuvos kariuomenė.

„Kariuomenė yra pagrindinis bandytojas, kuris greičiausiai gali pasakyti, ko reikia, kur judėti, kokias technologijas vystyti ir kokie pageidavimai yra Lietuvos kariuomenėje“, – pasakojo V. Sabaliauskas.

Jeigu anksčiau būtume priėję prie realių darbų, tai šiuo metu Ukrainoje skraidytų daugybė mūsų dronų.

 

Steigs konsorciumą

Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos valdybos narys Jonas Klimantas po susitikimo paskelbė, kad yra steigiamas konsorciumas.

Pasak jo, naujas darinys į vieną įmonę jungia kelias skirtingas įmones, galinčias gaminti dronus ir jų komplektavimui reikalingas dalis.

„Tokiu būdu sugebame ir padidinti pajėgumus, išskaidant įvairius darbus per įmones, ir sudarome įmonėms galimybę vykdyti savo įprastinę veiklą. Esminė dronų gamybos ir pardavimo funkcija bus atiduota bendrai konsorciumo įmonei“, – aiškino J. Klimantas.

„Liko tik kelios dienos, kol ta įmonė pradės veikti“, – pridūrė jis.

Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu „Astra“.

Degusio pastato adresu įsikūręs prekybos centras. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai pareiškė, kad degė „gamybinis pastatas“.

Oficialiais duomenimis, įmonės, kurioje kilo gaisras, veikla susijusi su profesionalių ploviklių ir dezinfekcijos priemonių gamyba. Tuo pačiu adresu dirba chemijos įmonė „Ižsintez-Chimprom“ ir prekybos centras „Naujieji namai“, kuris, anot žiniasklaidos publikacijų, dar pernai buvo perduotas bepiločių orlaivių gamybai.

Anksčiau Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad ugniagesiai užgesino gaisrą gamybiniame pastate, gaisravietė laistoma, ardomos konstrukcijos. Ugnis buvo apėmusi 3,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Gaisrą gesino daugiau kaip 70 žmonių ir 33 technikos vienetai. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

Pastaruoju metu Rusijos teritorijoje vis dažniau griaudėja sprogimai ir kyla gaisrai. Rusai skundžiasi bepiločių orlaivių atakomis bei raketų smūgiais ir dėl to kaltina Ukrainos kariuomenę.

Jis tikina, kad būtų neišmintinga ir neatsakinga neišmokti Ukrainos karo pamokų.

„Galėtume kalbėti ir apie bendrą gamybą (dronų – BNS). Panašu, kad ukrainiečiai yra susidomėję dalį gamybos galbūt perkelti į Lietuvą. Tuo padedant ir mums, na, ir galbūt iš dalies sau, jeigu galėtume tais dronais, kurių jiems reikia, galėtume aprūpinti“, – ketvirtadienį žurnalistams Kyjive teigė G. Landsbergis.   

Pasak ministro, karo būdas keičiasi, todėl reikėtų mokytis iš ukrainiečių, beveik dvejus metus kovojančių prieš Rusijos invaziją.

„Prieš kelis metus prieš prasidedant karui nebūtų patys planavę tokio karo, kokį kariauja dabar, nebūtų ruošęsi tokiai karo eigai – kad nepilotuojami lėktuvai ir kitos priemonės yra kasdieninis kasvalandinis karo dalyvis. Lietuva gali perimti patirtį. Puikiai suprantame, kad jeigu ruošiamės karui, jis gali būti panašus dėl geografijos, dėl kitų aplinkybių. Ta patirtis aktuali mums“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.   

„Mokytis (Iš ukrainiečių – BNS) reikėtų dabar. Juo labiau, kad savo draugams jie yra pasiruošę atverti savo karo knygas. Tokia proga yra neeilinė. Už tokias pamokos, kurias galime išmokti, už jas yra sumokėta pačia aukščiausia kaina“, – pridūrė jis.

Rusijos sukeltame kare Ukrainoje bepiločius orlaivius įvairioms užduotims aktyviai naudoja abi pusės – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Anot dalies karo stebėtojų, tai pigesnė ir sunkiau atremiama alternatyva tradiciniams ginklams. Kiti teigia, kad operacinių ir strateginių tikslų per konfliktus toliau geriau padės pasiekti sunkioji ginkluotė, o dronai gali būti naudojami paramai.

„Ir dabar yra įmonių, kurios gamina dronus, jos tai daro savo iniciatyva. Bet jei valstybė pasako, kad atsidaro programa ir reikia tam tikro FPV dronų kiekio, jie žinos poreikį ir bandys jį patenkinti. Ir šiam tikslui, manau, reikėtų išjudinti keliasdešimt milijonų eurų. Jau galima judėti į priekį ir tam tikri įsigijimai kariuomenėje padaryti. Bet turi atsirasti dronų pajėgumo integracija“, – trečiadienį Žinių radijui sakė L. Kasčiūnas.

„VGT posėdyje pristatėme NSGK ir ekspertų parengtą dronų plėtros koncepciją. Vakar gavau pritarimą, kad kitame posėdyje jau turėsime diskusiją apie bepiločių pajėgumų plėtrą Lietuvoje, tiek integruojant juos į kariuomenę, tiek stiprinant Šaulių sąjungą, tiek užkuriant gamybą“, – paminėjo jis.

Pasak NSGK pirmininko, karas Ukrainoje parodė išskirtinę mažųjų FPV dronų, kuriuos galima panaudoti sustabdant priešo karius ar pažeidžiant nešarvuotą techniką, svarbą moderniame konflikte. Jis paminėjo, kad reikia stiprinti Lietuvos šaulių sąjungos jau vykdomą tokių dronų gamybą ir operatorių jiems ruošimą.

Jau galima judėti į priekį ir tam tikri įsigijimai kariuomenėje padaryti. Bet turi atsirasti dronų pajėgumo integracija.

„Kas yra Ukrainoje ypatingai svarbu, tai FPV dronai. Ir Volodymyras Zelenskis yra pasakęs, kad jam reikia nuo 3 iki 5 mln. tokių dronų kasmet. (... ) Tokių dronų gamybą šiai minutei daro Šaulių sąjunga. Jie konstruoja, daro, operuoja, turi apie 100 dronų operatorių ir planuoja turėti 1 tūkst. Ir šią iniciatyvą reikia paremti“, – aiškino jis.

L. Kasčiūnas taip pat pritaria idėjai, kad ukrainietiškų dronų gamyba gali būti perkelta į Lietuvą.

„Dronų technologijos labai stipriai eina į priekį. Ir būtų gerai ukrainiečių patirtį ir ukrainietišką gamybą dalinai perkelti į Lietuvą. Kad būtų galima pagal naujausias technologines madas judėti į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

Apie pasienio saugumo stiprinimą: galima svarstyti apie bunkerių infrastruktūros kūrimą

L. Kasčiūnas teigia, kad siekiant sustiprinti šalies saugumą galima apsvarstyti galimybę pasienio su Rusija ir Baltarusija srityje įrengti bunkerių infrastruktūrą.

„Tam tikri kontrmobilumo priemonių sprendimai jau yra padaryti – kaip, pavyzdžiui, minų įsigijimai, nuotolinių minų įsigijimai. Tačiau, manau, kad reikia eiti toliau. Estai kalba apie pasienio bunkerizaciją, kalba apie 600 bunkerių. Mes galime galvoti apie kažką panašaus papildomai“, – Žinių radijui teigė L. Kasčiūnas.

„Galime galvoti apie tam tikrus inžinierinius sprendimus išnaudojant mūsų miškus, galima galvoti apie visos melioracijos didesnį pritaikymą gynybai. Tai yra dalykai, kuriuos reikia padaryti“, – pridūrė jis.

Gelžbetoniniai blokai, ežiai, įvairios kitos stabdymo priemonės dabar yra gaminamos ir bus kaupiamos tam tikrose vietose, ne visą laiką žinomose viešai, kad esant poreikiui būtų galima išstatyti jas ir dengti ugnimi, jeigu žvalgyba informuoja, kad yra pavojus.

NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad fortifikacijų juostos negali būti įrengtos iš anksto, siekiant, kad priešas apie jų lokaciją nežinotų.

„Gelžbetoniniai blokai, ežiai, įvairios kitos stabdymo priemonės dabar yra gaminamos ir bus kaupiamos tam tikrose vietose, ne visą laiką žinomose viešai, kad esant poreikiui būtų galima išstatyti jas ir dengti ugnimi, jeigu žvalgyba informuoja, kad yra pavojus“, – Žinių radijui teigė L. Kasčiūnas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas antradienį patvirtino Lietuvos gynybos stiprinimo planą, kuriame įtrauktas siūlymas pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi įrengti kontrmobilumo priemonių visumą, kurios taptų integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi.

Akcentuojama, kad tokių priemonių įrengimą koordinuojant su Latvija ir Estija, būtų sukurta bendra Baltijos gynybos linija.

„Reikia apjungti pajėgumus ir gaminti fronte galinčias veikti sistemas. Ir tada Lietuva bus pasiruošusi atremti bet kokius iššūkius. (...) Mes judame ta kryptimi. Vyriausybė ir verslas tą supranta. Bet reikia dar greitesnių pastangų sukurti veikiantį daiktą. Lietuva yra įgali pagaminti susisprogdinančius ar sprogmenis metančius dronus ir tai reikia daryti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.

„Lietuva neturi sunkiosios pramonės. Mes negaminame tankų, negaminame haubicų, negaminame lėktuvų ir nepanašu, kad artimiausiais metais pradėsime. Bet mes galime gaminti mažus dronus“, – pabrėžė jis.

Parlamentaro nuomone, karas Ukrainoje parodė tiek augančią dronų svarbą kariniuose konfliktuose, tiek artėjančią karo automatizaciją vietoje dalies karių naudojant robotus.

„Ukrainos fronte dronai vaidina vis didesnį vaidmenį. Ir pastarosiomis savaitėmis arti 50 proc. sunkiosios technikos taikinių yra pamušama dronų pagalba. Tai yra visiškai kiti skaičiai, nei ką mes turėjome karo pradžioje ir per 2 metus technologijos išsivystė“, – sakė jis.

„Ir galime spėti, kad ateityje kovai bus naudojami robotai“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.

Taip pat 2022 m. pabaigoje Lietuva įsigijo „Switchblade 600“ dronus, kurių gamintojas „AeroVironment“ patikino, kad įranga Lietuvą pasieks jau 2024 metais.

„Switchblade 600“ yra itin tikslios optikos ilgojo nuotolio koviniai dronai, gali išlikti ore iki 40 minučių bei turi prieštankinę kovinę galvutę, leidžiančią sunaikinti sunkiasvores šarvuotas transporto priemones, įskaitant tankus. Taip pat, šis dronas „kamikadzė“ gali sunaikinti taikinius ataka „iš viršaus“.

Susitikime su „Unmanned Defence Systems“ įkūrėjais ketvirtadienį ministrė susipažins su įmonės kuriamais bepiločiais orlaiviais ir aptars jų gamybos perspektyvas Lietuvoje, BNS pranešė ministerija.

„Unmanned Defence Systems“ sukurtas žymusis dronas „Catfish Target“ buvo sėkmingai panaudotas mūšiuose Ukrainoje, tarp jų ir kovose dėl legendinės Gyvačių salos, bei sulaukė teigiamų įvertinimų iš ukrainiečių kariuomenės", – teigia ministerija.

Startuolis gamina ir kitus bepiločius orlaivius, tarp jų – žvalgybos orlaivį ir civilinės paskirties kartografavimui skirtą orlaivį.

Ministrė taip pat susitiks su švarios energijos sprendimus kuriančios įmonės „Tukas EV“ vadovybe. Naujausias įmonės produktas „HR Bank“ – dviratis treniruoklis, gaminantis ir kaupiantis elektrą, kuri vėliau gali būti panaudota įkraunat namuose naudojamą elektroninį prietaisą.

Vėliau A. Armonaitė susitiks su įmonės „Green Lakes Pressing“ vadovais – įmonė spausdina vinilines muzikos plokšteles, ji optimizavo gamybos procesus, kad sumažintų energijos suvartojimą ir atliekų kiekį. Be to, „Green Lakes Pressing“ siūlo plokštelių pakuotes, kurios pagamintos naudojant perdirbtas medžiagas.

Numatytas susitikimas ir su vaisiais bei daržovėmis prekiaujančios įmonės „Fresh Mesh“ vadovybe. Įmonė orientuojasi į ekologišką produkciją ir propaguoja sveiką mitybą ir gyvenseną.

„Šiandien ypatingą dėmesį skyrėme bendradarbiavimui aviacijos ir gynybos pramonėje. Tai vienas iš mūsų strateginės partnerystės lokomotyvų“, – Kijeve per bendrą spaudos konferenciją su vizito atvykusiu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) kalbėjo V. Zelenskis.

„Mūsų tikslas – įgyvendinti konkrečius projektus, skirtus kurti bendras įmones, keistis patirtimi, keistis technologijomis. Šiandien pasirašytas susitarimas, pagal kurį bus plečiama bepiločių orlaivių gamyba“, – pridūrė jis.

Gruodį buvo pranešta, kad netoli Kijevo statomame Ukrainos ir Turkijos gamykloje bus statomi naujosios kartos reaktyviniai dronai.

„Gamykla šiuo metu statoma Vasylkive... kur bus gaminami ukrainietiški ir turkiški dronai, įskaitant sunkiuosius dronus ANKA ir perspektyvius ukrainietiškus dronus“, – tuomet JAV finansuojamam „Laisvės radijui“ (Radio Liberty) sakė Ukrainos derybininkas Trišalėje kontaktinėje grupėje dėl padėties Donbase Oleksijus Arestovyčius.

„Visų pirma galime kalbėti apie reaktyvinius bepiločius orlaivius, kurie yra gaudomieji. Tai reiškia, kad jie gali veikti prieš oro taikinius, prieš kitus bepiločius orlaivius. Net prieš pilotuojamą aviaciją. Jie turės ukrainietiškus variklius, o likusi avionika bus turkiška: korpusas ir visa kita“, – sakė O. Arestovyčius.

Jo teigimu, ANKA yra naujos kartos dronas, „visomis savybėmis pranokstantis“ savo pirmtaką, „Bayraktar“, jau naudojamą Ukrainos kariuomenės.

Pasak O. Arestovyčiaus, gamykla Vasylkive turėtų pagaminti pirmąją produkciją šių metų pabaigoje.