Šis įvertinimas JAV gyvenančiai ir kuriančiai autorei skirtas už jos naujausią, 2016 m. pasirodžiusį romaną „Druska jūrai“, kurį dienraštis „New York Times“ yra paskelbęs bestseleriu Nr. 1. Tais pat metais ir į lietuvių kalbą išverstas bei išleistas romanas (vertė Zita Marienė, „Alma littera“) pasakoja apie keturių jaunų žmonių – lietuvės, lenkės ir dviejų vokiečių – likimus 1945-ųjų metų žiemą, bandant pabėgti nuo puolančios sovietų kariuomenės.

„Šis apdovanojimas patvirtina, kad personažai ir jų istorija statistiką paverčia žmogiška. Tyrinėdami šią paslėptą, asmenišką istoriją, mes mokomės ir įgyjame pilnesnį kontekstą, geresnį mus supančio pasaulio supratimą“, – po ceremonijos duotame interviu Lietuvos kultūros institutui teigė Ruta Sepetys.

Lietuva yra maža šalis, kuri gali perteikti pasauliui didelę patirtį. Tai yra šalis turtinga vilties, sunkumų, stiprybės ir laisvės istorijų.

2018-aisiais Lietuva kartu su Latvija ir Estija yra ypatingosios Londono knygų mugės šalys-viešnios, tad kiekvienas kultūrinis „lietuviškas akcentas“ yra itin svarbus keliant britų susidomėjimą Lietuvos literatūra.

„Tai, ką aš patyriau, keliaudama po įvairias šalis su savo knygomis, – kad emocinis ryšys su siužetu sukelia susidomėjimą kita tauta, jos istorija ir žmonėmis. Būtent per emocinį ryšį atsiveria mūsų širdis ir staiga mums ima rūpėti kažkas, ko nepažinojome prieš tai. Lietuva yra maža šalis, kuri gali perteikti pasauliui didelę patirtį. Tai yra šalis turtinga vilties, sunkumų, stiprybės ir laisvės istorijų“, – teigė R.Sepetys.

1967 m. JAV gimusios rašytojos knygos buvo publikuotos daugiau negu 50 šalių ir yra išverstos į 36 kalbas. Savo kūrybą ji adresuoja tiek jauniems, tiek suaugusiems skaitytojams. Nuo pat pirmojo romano „Tarp pilkų debesų“ (2011 m., lietuviškas vertimas – Linos Būgienės, „Alma littera“), kuriame pasakojama apie lietuvių tremtinių kančias Sibire, R. Sepetys kūrybinio įkvėpimo semiasi Lietuvos istorijoje. Romanai „Tarp pilkų debesų“ ir „Nelengvu keliu“ (vert. Valdas Petrauskas, „Alma littera“) taip pat tapo „New Yourk Times“ bestseleriais ir buvo nominuoti Carnegie medaliui. Romaną „Druska jūrai“ ekranizuoja studija „Universal Pictures“.

2013 m. R. Sepetys buvo įteiktas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžius.

Kasmet už geriausias knygas vaikams ir jaunimui teikiamas Carnegie apdovanojimas yra įsteigtas škotų kilmės filantropo Andrew Carnegie (1835–1919) atminimui. Kartu su šiuo medaliu yra teikiamas ir Kate Greenaway apdovanojimas geriausiam knygų vaikams iliustruotojui. Šiemet jis atitenka JAV iliustruotojui Lane‘ui Smithui už knygą „There is a Tribe of Kids“ („Yra vaikų gentis“).

R. Sepetys ir L. Smithas gavo 500 svarų vertės knygų, kurias paaukos savo vietinėms bibliotekoms, specialiai sukurtus aukso medalius ir 5 tūkst. svarų piniginius apdovanojimus.

Ceremonija vyko RIBA (Roayl Institute of British Achitects – Karališkajame Britanijos architektų institute) pastate Londone.

Naujausiame leidyklos „Alma littera“ išleistame lietuvių kilmės rašytojos Rūtos Šepetys romane „Druska jūrai“ nuodugniai ir asmeniškai leidžiamasi į pasakojimą apie šią didžiausią jūreivystės istorijoje tragediją, nusinešusią beveik 10 tūkst. gyventojų, tarp kurių buvo ir ne vienas lietuvis, gyvybes.

Knyga „Druska jūrai“ – tai grožinis istorinės literatūros kūrinys, parašytas remiantis tikrais „Wilhelmo Gustloffo“ nuskandinimo faktais. Beveik penkių tūkstančių vaikų gyvybių pareikalavusi katastrofa, gelbėjimo operacija „Hanibalas“ ir legendinio Gintaro kambario dingimas – visi šie istoriniai įvykiai tampa romano atramos taškais. Autorė teigia, kad šią, kaip ir kitas knygas, parašė veikiau ne ji, o istorija. Nors veiksmas vyksta buvusiose Rytprūsių žemėse, šio romano įvykiai yra ir Lietuvos istorijos dalis.

„Norėdami suprasti dabarties Lietuvą, turime atsigręžti į praeitį. Manau, kad istoriniai faktai yra bejausmiai, tačiau, perteikti per personažų patirtis, jie padeda mums kažką išreikšti. Rašant šią knygą mane labiausiai neramino būtent vaikų ir paauglių bei nekaltų žmonių likimai“, – teigia R. Sepetys.

Kruopščiai jungdama skirtingų veikėjų – lietuvės Joanos, paslaptingo vaikino Floriano, besilaukiančios lenkės Emilijos ir nacių jūreivio Alfredo – istorijas, R. Šepetys atskleidžia daugybės nuo artėjančios Rusijos kariuomenės išsigelbėti bandančių pabėgėlių pastangas patekti į evakuaciją vykdantį laivą. Praeities vaiduokliai, prarasti namai, artimieji bei vienatvė šioje ilgoje kelionėje išsigelbėjimo link suvienija herojus. Tačiau su augančiu artumu pradeda ryškėti ir pavojingos kiekvieno jų paslaptys.

R. Šepetys teigia, jog knygų apie Antrąjį pasaulinį karą prirašyta daug. Nors jas dažnai skaito skaitytojai, kurių valstybės kariavo priešingose pusėse, tačiau visuomet svarbu prisiminti, kad tikrasis karo nugalėtojas yra kančia, neaplenkusi nei vienos dalyvavusios tautos.

Rašydama šį lyrišką ir jautrų romaną, autorė rėmėsi daugybe Baltijos jūroje rastų laiškų ir pasakojimų buteliuose, šešių skirtingų šalių gyventojų pasakojimais bei asmenine savo giminės patirtimi. Skaičiuojama, kad vien 1945 metais Baltijos jūroje žuvo per 25 tūkst. žmonių, tačiau visos „Hanibalo“ operacijos metu nuo puolančios rusų kariuomenės buvo išgelbėta daugiau kaip du milijonai gyventojų. Tačiau knygoje R. Šepetys parodo, kad net tokiu sukrečiančiu laikotarpiu – visuomet lieka vietos vilčiai.

Autorė drąsiai kalba apie karo žiaurumų paliestus žmones – tuos, kuriems pavyko išsigelbėti, ir tuos, kurie tik žinutėmis buteliuose galėjo tikėtis, kad pasaulis vieną dieną sužinos jų istoriją.

„Druska jūrai“ – tai pastanga suteikti balsą tiems, kurie patyrė karo praradimus, bei sujungti skaitytojus į pasaulinę žmonių bendriją, trokštančią mokytis iš praeities.

Knygos „Druska jūrai“ autorė Rūta Šepetys (Ruta Sepetys) gimė 1967 metais Mičigane. Lietuvių kilmės rašytoja skaitytojams yra puikiai pažįstama kaip istorinio „The New York Times“ bestselerio „Tarp pilkų debesų“ autorė. Rašytojos kūryba yra išleista daugiau nei 50 šalių ir išversta į 36 kalbas. Naujausiame grožinės istorijos romane apie tikrą Antrojo pasaulinio karo tragediją R. Sepetys kviečia išgirsti tuos, kurie apie šį tragišką laikotarpį jau nieko patys negalės papasakoti.