Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sutrumpinti maisto produktų kelią nuo gamintojo iki vartotojo, paramą trumpoms tiekimo grandinėms įtraukė ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP).

Praplėtė prekybos geografiją

„Savo produkciją realizuodavome turgeliuose, vietinėse parduotuvėse. Prekybos geografijai išplėsti reikėjo nemažų investicijų, – apie apsisprendimą teikti paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ pasakojo „Du Medu“ direktorius V. Račickas. – Paraišką pateikėme su partneriais UAB „Sotu Sotu“ ir UAB „Medaus namai“. Projektui įgyvendinti buvo skirta daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Priklausomai nuo veiklos, paramos intensyvumas buvo 100 arba 80 proc. Ji buvo skirta prekybos plotams Vilniuje ir Klaipėdoje išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams. Reikalingą įrangą pirkome už savas lėšas. Dabar sukurtose prekybos vietose perdirbtą produkciją parduoda ne tik projekto partneriai, bet ir kiti smulkūs ekologiniai ūkiai.“

Bendrovės vadovas teigia, kad parama naudinga tiek pareiškėjams, tiek valstybei.

Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą.

 

„Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą. Svarbiausia, kad pasibaigus projektui mūsų veikla nenutrūko“, – pabrėžė pašnekovas pridurdamas, kad sėkmingai įgyvendintas projektas paskatino teikti dar vieną paraišką pagal tą pačią veiklos sritį. Šįkart pareiškėjas buvo Vytauto Račicko ūkis.

„Buvo skirta apie 70 tūkst. eurų. Parama buvo skirta prekybos vietoms išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Šįkart prekybos vietas įrengėme neperdirbtai produkcijai – įvairioms daržovėms, uogoms – realizuoti. Sukūrėme elektroninės prekybos platformą ecoukis.lt“, – sakė V. Račickas.

Įgyvendinant abu projektus buvo sukurta po septynias darbo vietas.

Galimybė produkcijai pristatyti

Parama pagal tą pačią veiklos sritį pasinaudojo ir Kauno rajone, Babtuose, veikianti UAB „Mėlynė“. Paraišką teikė su partneriais: UAB „Atrast“, kuri, kaip ir UAB „Mėlynė“, yra mokslo įmonė, ir UAB „Sultė“. „Kadangi produktai gaminami vadovaujantis mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, o liofilizuojant išlaiko iki 99 proc. savo maistinių savybių, jie yra brangesni už rinkai tiekiamus panašius produktus. Pasirinkome švietėjišką produkto patekimo į rinką kelią. Tam buvo reikalinga mobilioji prekybos vieta.

„Du Medu“ nuotr.

Pateikėme paraišką paramai ir mums buvo skirta daugiau kaip 19 tūkst. eurų. Paramą naudojome mobiliosios prekybos vietos įrangai įsigyti, transportavimo paslaugoms pirkti ir atlyginimams išmokėti. Tai mums atvėrė galimybių visoje Lietuvoje organizuoti švietėjiškus renginius, per kuriuos vartotojams pristatėme savo produktus. Pirmaisiais metais „Mėlynė“ surengė daugiau kaip 50 renginių, vėlesniais metais – 30–40. „Jei reikėtų nuosavomis lėšomis finansuoti prekybos vietos nuomą, mokėti darbuotojams atlyginimus, nedidelėms įmonėms, kuriose dirba po kelis žmones, tai būtų sunkiai pakeliama finansinė našta. Todėl labai gerai, kad didžiausios išlaidos kompensuojamos, – teigė projekto vadovė Vaidė Sakalauskienė. – Kadangi važinėjant po Lietuvą labai dažnai mūsų klausdavo, kur galima nusipirkti „Mėlynės“ produktų, kartu su kitais Nacionalinio maisto klasterio nariais buvo pateikta dar viena paraiška pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiame projekte paraišką rengė UAB „Eno extractum“, partneriai – UAB „Mėlynė“ ir MB „Sultė“. Buvo skirta daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Šios lėšos panaudotos prekybos vietai Kauno prekybos centre „Dainava“ nuomoti, vienai mobiliajai prekybos vietai sukurti, darbuotojų atlyginimams mokėti. Ten prekiauja ne tik klasterio nariai, bet ir kiti smulkieji gamintojai, atitinkantys reikalavimą prekiauti tik Lietuvoje ir iš lietuviškos žaliavos pagaminta produkcija. Įgyvendinant šį projektą buvo sukurta ir elektroninė parduotuvė Maistonamukas.lt.“

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos bus priimamos nuo kovo 18 iki gegužės 13 d. ir rugsėjo 2–spalio 31 d. Pareiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. eurų.

 

Supaprastinta parama tiesioginei prekybai

Abu pašnekovai nedvejoja – „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ jiems buvo labai naudinga.

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos bus priimamos nuo kovo 18 iki gegužės 13 d. ir rugsėjo 2–spalio 31 d. Pareiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. eurų. „Parama pagal supaprastintas taisykles teikiama iš praėjusio programavimo laikotarpio finansinių likučių, nedidelio masto, t. y. maksimali galima paramos suma projektui iki 150 tūkst. eurų – projektams įgyvendinti“, – teigė Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Už gautą paramą pareiškėjai galės sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos ir (ar) realizavimo vietą. Tai gali būti kilnojamoji prekyvietė, automobilinė ar internetinė parduotuvė, vieta paviljone ir (ar) turguje. Taip pat jie galės vykdyti prekybą produktų gamybos vietose (ūkiuose), prekybą pagal ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis.

„Bus remiama tik nesudėtingų statinių statyba, jų rekonstravimas ar kapitalinis remontas. Pareiškėjas galės statyti modulinius prekybos namelius ir juos pagal sezoniškumą kilnoti į skirtingas veiklos įgyvendinimo vietas“, – galimybes vardijo Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė ir pabrėžė, kad parama yra teikiama tik pareiškėjo ar partnerio valdoje užaugintiems produktams, kurie patenka į Sutarties dėl ES veikimo I priedą, realizuoti.

Parama – nuo smulkių iki didelių projektų

Nuo gegužės 2 iki birželio 28 d. bus priimamos paraiškos paramai pagal SP priemonę „Trumpos tiekimo grandinės (2024 m. I)“. „Pagal ją finansuojami trys trumpų tiekimo grandinių paramos modeliai, – galimybes pristatė N. Padvaiskaitė. – Pirmu modeliu siekiama skatinti tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktus, tad bus finansuojami projektai nedidelių gamintojų, kurie susikooperavę per metus geba pagaminti ne mažiau kaip 5 t produkcijos.

Antru paramos modeliu orientuojamasi į didesnės apimties realizavimo vietos steigimą, kai trumpa tiekimo grandinė apima jau kelias savivaldybes ar kelis rajonus, o veikla vykdoma produktus tiekiant, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms, viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Trečias didžiausio ekonominio masto paramos modelis skirtas žemės ūkio ar maisto produktų realizavimo tinklams (logistikos centrams) steigti. Paramai pagal šį modelį gauti kviečiami jungtis didžiausią ekonominį pajėgumą turintys ūkiai, kooperatyvai, per metus galintys pagaminti ne mažiau kaip 25 t produkcijos. Tad jau dabar kviečiame visus žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus įsivertinti savo gamybinius pajėgumus ir kreiptis paramos.“

Užs. 1884552

Padėjo įsimylėti

„Netikėtai tapau tarp dviejų žmonių užgimusios simpatijos liudininke, – šypsosi „Du Medu“ pardavimo vadovė Regina Barauskienė. – Vieną lietingą popietę pas mus užsuko simpatiška mergina. Besirenkančią desertą ją užkalbino kavinėje jau ne pirmą kartą lankęsis vaikinas. Išsirinkę desertus, abu sugrįžo prie savo staliukų: mergina atsisėdo prie vitrininio lango, vaikinas – kavinės gale. Netrukus jis priėjo prie merginos ir paklausė, ar galėtų prisėsti šalia. Merginai sutikus, užsimezgė nuoširdus pokalbis. Šiandien jau abu drauge ateina pasimėgauti desertu. Ši istorija mus labai pradžiugino ir parodė, kad įsimylėti nesunku, kai sieja panašūs pomėgiai ir vertybės.“

Įkvėpti kavinėje užgimusios meilės istorijos, „Du Medu“ skanėstų namai kviečia romantiškai nusiteikusius kauniečius į pasimatymą su desertu ne tik per Šv. Valentiną, bet ir kiekvieną dieną – juk meilę artimiesiems reikia rodyti visada.

„Ramiai pasimėgauti kokybišku skanėstu ir pabėgti nuo įtampos gali kiekvienas – juk gardus desertas turi galią puikiai nuteikti visai dienai. Skanėstų namų gardėsiai yra įvairių skonių, be pridėtinio cukraus, jie – tikras energijos užtaisas, – tikina V. Račickas. – Nors geriausiai esame žinomi dėl savo desertų, pas mus galima ir papietauti, ir pavakarieniauti. Patiekalai skirti sveiko ir sąmoningo gyvenimo keliu einantiems žmonėms, gaminami iš šviežių, ekologiškų ingredientų. Lankytojams siūlome subalansuotą, lengvai virškinamą maistą – žuvį, jūros gėrybes ir augalinius patiekalus. Taip pat pas mus galima atsigerti arbatos, pagamintos iš kruopščiai atrinktų ekologiškų arbatžolių lapelių, kavos puodelį pasiūlysime iš aukščiausios rūšies kavos pupelių mišinio, kurį specialiai mums sukūrė tos srities specialistai. Tad niekur kitur tokios kavos negausite!“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Desertai vertinantiems kokybę

Ilgą laiką Kaune neradus kavinės, kuri viliotų ne tik maisto filosofija, bet ir jaukia aplinka ir aptarnavimu, V. Račickui kilo idėja pačiam atidaryti skanėstų namus, lankytojus vaišinti ekologiškais desertais, suteikti erdvę ramiai ir kokybiškai praleisti laiką.

„Du Medu“ skanėstų namai kviečia romantiškai nusiteikusius kauniečius į pasimatymą su desertu ne tik per Šv. Valentino dieną, bet ir kiekvieną dieną – juk meilę artimiesiems galima rodyti visada.

Vos pravėrę duris „Du Medu“ skanėstų namai greitai subūrė ekologišką maistą ir lėtesnį gyvenimo būdą vertinančią bendruomenę. Suvalgyti ekologiško deserto ar papietauti čia kasdien užsuka kokybę vertinantys kauniečiai ir miesto svečiai.

„Du Medu“ skanėstų namų gaminiai išsiskiria ypatingu dėmesiu žmogaus sveikatai ir gamtai. V. Račickas pasakoja, kad kavinės desertai ir patiekalai gaminami iš ekologiškų žaliavų, juose nerasite jokių cheminių priedų, sintetinių dažiklių. Kalorijų ir maistinių medžiagų kiekis visuose patiekaluose yra idealiai subalansuotas. Tad vėliau nereikia jaudintis dėl nemalonių pojūčių pilve, rūgščių kilimo, apsunkusio skrandžio ar papildomų kilogramų.

Didelis dėmesys skiriamas ne tik skanėstų namų gaminiams, bet ir kavinės atmosferai. Nuolatinio skubėjimo ir greito tempo apimtoje kasdienybėje „Du Medu“ skanėstų namai tampa tikra atokvėpio vieta.

„Norėjosi, kad čia būtų galima atsipalaiduoti, ramiai praleisti laiką su mylimais žmonėmis ir pasimėgauti kokybišku maistu. Tad mūsų kavinė išsiskiria savo ramybe – čia neišgirsite taurių ar bokalų skambėjimo, garsių šnekų. Įtampa, stresas ir triukšmas pasilieka kitoje durų pusėje“, – sako pašnekovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Lėto maisto filosofija

Savo įkurtuose skanėstų namuose V. Račickas taiko lėto gyvenimo filosofiją. Jis pastebi, kad šiandien taip skubame, kad nebeturime laiko pasirinkti kokybiško maisto ir ramiai pavalgyti. Kavinėje visi desertai ir patiekalai yra gaminami iš ekologiškai užaugintų produktų, tausojančių žmogaus sveikatą ir gamtą, – tuo jie skiriasi nuo įprastų pramonės produktų.

Pašnekovas pastebi, kad masinėje maisto pramonėje naudojamos medžiagos ir technologijos neigiamai paveikia pačią maisto produktų struktūrą, o siekiant gaminti kuo greičiau, lengviau ir pigiau, naudojama gausybė saldiklių, dažiklių, sintetinių medžiagų, kvapų.

Deja, žmogaus skonio receptorius ne taip jau sudėtinga apgauti naujausiomis technologijomis, nors suvalgius gražiai išpuošto ir maisto priedais gardinto deserto po kurio laiko jaučiamas nuovargis, mieguistumas, žmogus apsunksta. Be to, cheminės medžiagos maiste prisideda prie alerginių, onkologinių ir lėtinių ligų vystymosi. Tačiau kokybiškas maistas neleidžia apsunkti, suvartotas kalorijas organizmas lengvai paverčia energija ir jos nevirsta papildomais kilogramais.

Kokybiško maisto paslaptys

Pasak V. Račicko, išskirtinių „Du Medu“ skanėstų namų desertų ir patiekalų paslaptis yra ne tik ekologiškos ir kokybiškos žaliavos, ne mažiau svarbiais aspektais tampa maisto gaminimo technologija, patiekalus ruošiančio žmogaus meistriškumas ir jaučiama emocija.

„Jei maistui bus naudojamos ekologiškos žaliavos, bet jas sugadinsi perkepdamas, išdžiovindamas ar užšaldydamas, skanu nebus. Todėl daug dėmesio skiriame maisto paruošimo technologijai, naudojame tik šviežius ingredientus. Ypač svarbus ir virtuvės šefo profesionalumas. Mūsų šefas Žygimantas kavinės virtuvėje naudojamus kokybiškus ingredientus geba itin meistriškai suderinti nuostabaus skonio patiekaluose“, – pasakoja V. Račickas.

„Du Medu“ skanėstų namų filosofija skatina ne persivalgyti, o suvalgyti tik tiek, kiek reikia. Todėl, pašnekovo teigimu, maistinių medžiagų kiekis patiekalų porcijose yra subalansuotas – nėra perteklinių riebalų ar angliavandenių. Pavalgęs žmogus jaučiasi sotus, bet neapsunkęs, o suvartotos kalorijos nesikaupia kūne.

Šalia Istorinės Prezidentūros įsikūrusią kavinę lankytojai pamėgo dėl kokybiško meniu. „Čia rasite įvairių spalvų ir skonių tortų ir kitokių gardėsių, salotų – kaskart vis kitokios, išraiškingo skonio sočios sriubos dubenėlį, žuvies ar jūros gėrybių šedevrą, ekologiškos kavos puodelį, gaivų vaisių kokteilį, kuris svaigins be lašo alkoholio. Taip pat – ramią atmosferą, kurioje galima skirti laiką sau ir mylimiems žmonėms. Mūsų vertybės ir filosofija yra šiek tiek kitokios, todėl apsilankyti kviečiame visus, kurie nori pailsėti nuo triukšmo ir nuolatinio skubėjimo ir pasimėgauti desertu“, – šypsosi V. Račickas.

Dė­me­sys svei­ka­tai ir gam­tai

Vos per ke­le­tą mė­ne­sių „Du Me­du“ ska­nės­tų na­mai ta­po dau­ge­lio ko­ky­bę ver­ti­nan­čių kau­nie­čių kas­die­nio ap­si­lan­ky­mo vie­ta. Čia už­su­kan­tiems sma­li­žiams pa­tin­ka, kad su­val­gius eko­lo­giš­ko de­ser­to skran­dis neap­sunks­ta, o ska­nės­tas su­ža­di­na pa­čias ge­riau­sias emo­ci­jas. Sug­rįž­tan­tys klien­tai džiau­gia­si, kad ka­vi­nės de­ser­tų sko­nis juos nu­ke­lia į gra­žiau­sias gy­ve­ni­mo aki­mir­kas.

„Lan­ky­to­jai pa­sa­ko­ja, kad mū­sų de­ser­tai lei­džia pri­si­min­ti pir­mo­jo bu­či­nio ar pa­si­ma­ty­mo jau­du­lį, nu­si­kel­ti į vai­kys­tės va­sa­ras pas se­ne­lius kai­me. Su­lauk­ti to­kių at­si­lie­pi­mų vi­sa­da sma­gu, nes sie­kia­me kiek­vie­nam su­kur­ti ma­žy­tę šven­tę“, – sa­ko „Du Me­du“ par­da­vi­mų va­do­vė Re­gi­na Ba­raus­kie­nė.

Ypa­tin­gas dė­me­sys žmo­gaus svei­ka­tai ir gam­tai – pa­grin­di­nės ver­ty­bės, ku­rio­mis va­do­vau­ja­ma­si „Du Medu“ skanėstų namuose. Šias ver­ty­bes ka­vi­nės sa­vi­nin­kas V. Ra­čic­kas pe­rė­mė iš sa­vo tė­vų – eko­lo­gi­nės žem­dir­bys­tės at­sto­vų Re­gi­nos ir Jo­no Ra­čic­kų. 2007 m. įsteig­ta eko­lo­giš­ka ke­pyk­la, į ku­rią ža­lia­vos at­ke­liau­ja tie­siai iš eko­lo­giš­ko ūkio. Ūky­je griež­tai lai­ko­ma­si eko­lo­giš­kų au­gi­ni­mo stan­dar­tų, o ke­pyk­los ke­pi­niuo­se ne­ra­si­te jo­kių che­mi­nių prie­dų ar ne­na­tū­ra­lių da­žik­lių.

„Lie­tu­vo­je esa­me pir­mie­ji, eko­lo­giš­ku­mą pa­tvir­ti­nan­čiu VšĮ „Ekoag­ros“ ser­ti­fi­ka­tu įtei­si­nę sa­vo ke­pa­mą duo­ną, sau­sai­nius, ša­ko­tį ir tor­tą. Pa­ma­žu ėmė bręs­ti min­tis apie eko­lo­giš­kų de­ser­tų ka­vi­nę, ku­rio­je bū­tų ga­li­ma mė­gau­tis aukš­tos ko­ky­bės ska­nės­tais ir gė­ri­mais, ne­si­jau­di­nant dėl sa­vo svei­ka­tos. Šie­met šią idė­ją, dau­giau nei de­šimt­me­tį ne­šio­tą šir­dy­je, pa­ga­liau pa­vy­ko įgy­ven­din­ti, – džiau­gia­si pa­šne­ko­vas. – No­rė­jo­me lan­ky­to­jams pa­siū­ly­ti tik­rų de­ser­tų, o ne ga­mi­nių, ku­rių su­dė­ty­je ras­tu­me vi­są che­mi­nių ele­men­tų len­te­lę. Tad mū­sų ska­nės­tų ing­re­dien­tai – tik na­tū­ra­lūs. De­ser­tus da­žo­me špi­na­tais, apel­si­nais, bu­ro­kė­liais, ser­ben­tais, ven­gia­me bet ko­kių sin­te­ti­nių da­žik­lių ir ki­tų prie­dų.“

Desertas – kaip šventė

„Du Medu“ skanėstų namų lan­ky­to­jai ga­li pa­ska­nau­ti ne­ti­kė­čiau­sių sko­nių ser­ti­fi­kuo­tų eko­lo­giš­kų de­ser­tų. Čia vi­sa­da ra­si­te sma­li­žių jau pa­mėg­tų ska­nės­tų: sū­rio py­ra­gą su sū­ria ka­ra­me­le, mor­kų su apel­si­nais, šo­ko­la­di­nį su vyš­nio­mis, špi­na­ti­nį su ši­lauo­gė­mis ir daug ki­tų tor­tų.

Vytautas Račickas./ Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Pa­sak V. Ra­čic­ko, be­veik kiek­vie­ną mė­ne­sį į asor­ti­men­tą įtrau­kia­mas ir nau­jas de­ser­tas. Pa­vyz­džiui, ne­se­niai pri­sta­ty­ti du tor­tai ve­ga­nams – pis­ta­ci­jų tor­tas ir tor­tas su juo­dų­jų ser­ben­tų ka­ra­me­le. Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­ja, kad šiuo me­tu po­pu­lia­ru­mo vir­šū­nė­je ka­ra­liau­ja ža­lia­sis špi­na­tų tor­tas su ši­lauo­gė­mis. Jį ma­žie­ji sma­li­žiai jau pra­mi­nė „Šre­ku“.

„Vi­si mū­sų tor­tai yra įspū­din­go gro­žio ir nuo­sta­baus sko­nio. Tuo pa­si­rū­pi­na kon­di­te­rė Ag­nė Ger­tu­ba­vi­čiū­tė – 2021 m. Tor­tų tur­ny­ro Drus­ki­nin­kuo­se nu­ga­lė­to­ja. Su­tei­kia­me jai lais­vę fan­ta­zuo­ti ir kur­ti, ta­čiau pra­šo­me, kad ska­nės­tai ne­bū­tų rie­būs ir per daug sal­dūs. Da­lis jų yra be pri­dė­ti­nio cuk­raus ir rie­ba­lų, – at­sklei­džia pa­šne­ko­vas. – No­ri­si, kad de­ser­tas džiu­gin­tų ne tik tą aki­mir­ką, kai jį val­go­me, bet ir vė­liau. To­dėl nuo mū­sų ska­nės­tų skran­dis neap­sunks­ta ir ne­rei­kia su­kti gal­vos dėl pa­pil­do­mų ka­lo­ri­jų. Jei po de­ser­to žmo­gus ne­puls iš­kart už­kan­džiau­ti, vi­sos su­var­to­tos ka­lo­ri­jos virs ener­gi­ja, o ne pa­pil­do­mais kū­no rie­ba­lais. Lan­ky­to­jai pas mus vis su­grįž­ta, nes jiems pa­tin­ka mū­sų fi­lo­so­fi­ja: de­ser­tas – kaip šven­tė, ne­su­ke­lian­tis jo­kių ne­ma­lo­nių po­jū­čių, rūgš­čių, ap­sun­ku­sio skran­džio ar pa­pil­do­mų ki­log­ra­mų.“

V. Ra­čic­kas pa­sa­ko­ja sie­kian­tis su­for­muo­ti nau­ją de­ser­tų val­gy­mo kul­tū­rą. Jis at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad įpras­tai de­ser­tą ska­nau­ja­me pa­sku­ti­nį, jau su­val­gę so­čius pie­tus. To­dėl vi­siš­kai ap­krau­na­me skran­dį ir pu­sę die­nos jau­čia­mės blo­gai.

„Vi­sa­da re­ko­men­duo­ju de­ser­tą val­gy­ti kaip at­ski­rą pa­tie­ka­lą. 100 ar 200 g de­ser­to su ka­va – tai yra mais­to nor­ma, už­tik­rin­sian­ti so­tu­mą bent trims va­lan­doms. Tad de­ser­tą, pa­vyz­džiui, ga­li­ma val­gy­ti vie­toj prieš­pie­čių. Ži­no­ma, to­kiu at­ve­ju rei­kė­tų rink­tis svei­ką de­ser­tą, ne­tu­rin­tį sin­te­ti­nių ing­re­dien­tų“, – pa­ta­ria jis.

Svei­kes­nio mais­to fi­lo­so­fi­ja

Nors V. Ra­čic­ko įkur­tuo­se „Du Medu“ skanėstų namuose ka­ra­liau­ja de­ser­tai, čia ga­li­ma ska­niai ir svei­kai pa­pie­tau­ti ar pa­va­ka­rie­niau­ti.

„Mū­sų mais­to fi­lo­so­fi­ja ska­ti­na ne­per­si­val­gy­ti ir su­val­gy­ti tik tiek, kiek rei­kia. Ži­no­ma, akys daž­nai no­ri vis­ko, ką ma­to, ta­čiau skran­džiui už­ten­ka kur kas ma­žiau. To­dėl lėkš­čių mais­tu ne­perk­rau­na­me ir lan­ky­to­jams pa­tei­kia­me su­ba­lan­suo­tas po­rci­jas. Tad pa­val­gęs žmo­gus jau­čia­si so­tus ir neap­sun­kęs, o jo su­var­to­tos ka­lo­ri­jos ne­si­kau­pia kū­ne“, – ak­cen­tuo­ja pa­šne­ko­vas.

Norėjome lankytojams pasiūlyti tikrų desertų, o ne gaminių, kurių sudėtyje rastume visą cheminių elementų lentelę.

Di­džio­ji da­lis ka­vi­nės de­ser­tų ir pa­tie­ka­lų yra ga­mi­na­mi iš ūky­je „Du Me­du“ au­gi­na­mų ža­lia­vų, ku­rių čia taip pat ga­li­ma įsi­gy­ti: eko­lo­giš­ko alie­jaus, kruo­pų, dribs­nių, džio­vin­tų vai­sių ir ki­tų gė­ry­bių. „Li­ku­sią da­lį mums rei­ka­lin­gų ža­lia­vų per­ka­me iš eko­lo­giš­kų lie­tu­viš­kų ir už­sie­nio ša­lių au­gin­to­jų. Pa­vyz­džiui, iš už­sie­nio siun­čia­mės eko­lo­giš­ką, ser­ti­fi­kuo­tą šo­ko­la­dą ir ka­vą, ku­rių Lie­tu­vo­je tie­siog ne­gau­si. Taip pat pas mus ga­li­te pa­ska­nau­ti ir įsi­gy­ti eko­lo­giš­kos ka­vos, ku­rios pu­pe­lių mi­ši­nį spe­cia­liai mums su­kū­rė spe­cia­lis­tai“, – at­sklei­džia ka­vi­nės įkū­rė­jas.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, „Du Me­du“ ska­nės­tų na­mai at­vi­ri ko­ky­biš­kiems, sie­lą ir pro­tą pra­tur­ti­nan­tiems ren­gi­niams – poe­zi­jos va­ka­rams, pro­tmū­šiams, eko­lo­giš­kų pro­duk­tų de­gus­ta­ci­joms. Kau­nie­čiai čia kvie­čia­mi jau­kiai pra­leis­ti lai­ko su my­li­muo­ju ar drau­gais, pa­mi­nė­ti svar­bios pro­gos, tie­siog ra­miai pa­bū­ti su sa­vo min­ti­mis ir ska­niu de­ser­tu.

„Mū­sų ka­vi­nė iš­si­ski­ria sa­vo ra­my­be – čia neiš­gir­si­te tau­rių ar bo­ka­lų skamb­čio­ji­mo, gar­sių šne­kų. Al­ko­ho­lio ne­par­duo­da­me, tad mū­sų de­ser­ti­nę ren­ka­si tie, ku­riems no­ri­si ki­to­kių nei įpras­ta pra­mo­gų. Gar­sioms ir triukš­min­goms šven­tėms ši ap­lin­ka ne­skir­ta. Ta­čiau, jei no­ri­si jau­kiai pa­mi­nė­ti svar­bią su­kak­tį, de­ser­ti­nė tam idea­liai tiks“, – sa­ko V. Ra­čic­kas.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, „Du Medu“ skanėstų namų fi­lo­so­fi­ją pui­kiai per­tei­kia ka­vi­nės lo­go­ti­pas. Ja­me vaiz­duo­ja­ma sva­jo­jan­ti mo­te­ris, sa­vo plau­kus pa­puo­šu­si na­tū­ra­lio­mis uo­go­mis ir gė­lė­mis. Na­tū­ra­lu­mas, tik­ri sko­niai ir ty­ros emo­ci­jos – tai as­pek­tai, iš ku­rių de­ser­ti­nę ge­riau­siai at­pa­žįs­ta jos lan­ky­to­jai.

Dau­giau kant­ry­bės ir pa­stan­gų

Džiu­gu, kad žmo­nės vis la­biau rū­pi­na­si sa­vo svei­ka­ta ir daž­niau ren­ka­si eko­lo­giš­kus mais­to pro­duk­tus. Ži­no­ma, at­si­ran­da ir skep­ti­kų, ma­nan­čių, kad eko­lo­gi­ja tė­ra iš­pūs­tas ma­dos bur­bu­las. Ta­čiau, pa­sak pa­šne­ko­vo, eko­lo­giš­kai užau­gin­ti pro­duk­tai iš­ties la­biau tau­so­ja žmo­gaus svei­ka­tą ir gam­tą.

Che­mi­nių me­džia­gų ir jų pėd­sa­kų gau­sus mais­tas pri­si­de­da prie tik­ros XXI a. rykš­tės – aler­gi­nių ir on­ko­lo­gi­nių li­gų. Ūki­nin­kų nau­do­ja­mi pes­ti­ci­dai ne tik skur­di­na ap­lin­ką, bet ir ska­ti­na įvai­rių li­gų iš­si­vys­ty­mą.

Gamintojų nuotr.

„Tie­sa, už eko­lo­giš­ką pro­duk­tą teks su­mo­kė­ti šiek tiek dau­giau. Taip yra to­dėl, kad jį pa­ga­min­ti kai­nuo­ja bran­giau, o ga­my­bos pro­ce­se ten­ka įdė­ti dau­giau kant­ry­bės, ži­nių ir pa­stan­gų. Ta­čiau tau­py­ti sa­vo svei­ka­tos są­skai­ta tik­rai ne­ver­ta. Val­gy­da­mi pra­stos ko­ky­bės mais­tą, ga­li­me su­si­rgti ir vė­liau to­kiu bū­du su­tau­py­tus pi­ni­gus iš­leis­ti vais­tams, – pa­ste­bi jis. – Svar­bu ir tai, kad eko­lo­giš­kuo­se pro­duk­tuo­se nė­ra sko­nio stip­rik­lių, ku­rie ska­ti­na per­si­val­gy­mą. Tad eko­lo­giš­ko de­ser­to su­val­go­me ma­žiau ir pa­si­so­ti­na­me grei­čiau.“

Ma­žo­jo Pa­ry­žiaus de­ser­tas

Kau­ne au­gęs V. Ra­čic­kas pa­sa­ko­ja dau­giau nei de­šimt­me­tį sva­jo­jęs apie nuo­sa­vą ka­vi­nę gim­ta­ja­me mies­te. Vi­są tą lai­ką min­ty­se jis dė­lio­jo bū­si­mą me­niu ir dai­rė­si tin­ka­mų pa­tal­pų.

Paš­ne­ko­vui no­rė­jo­si, kad de­ser­ti­nė įsi­kur­tų pa­čio­je mies­to šir­dy­je, jau­kio­je ir ne per daug triukš­min­go­je vie­to­je. Ga­liau­siai to­kią erd­vę vy­ras at­ra­do Vil­niaus gat­vė­je, ša­lia ypa­tin­ga at­mos­fe­ra pa­si­žy­min­čios Is­to­ri­nės Pre­zi­den­tū­ros.

„Il­gą lai­ką Kau­ne ne­ra­dau ka­vi­nės, ku­ri ati­tik­tų vi­sus ma­no po­rei­kius, – vi­lio­tų tiek mais­tu, tiek ap­tar­na­vi­mu, tiek sa­vo fi­lo­so­fi­ja ir jau­ku­mu. Tad ki­lo min­tis pa­čiam su­kur­ti to­kią erd­vę. La­bai sma­gu, kad de­ser­ti­nę pa­vy­ko įkur­ti ša­lia lai­ki­no­sios sos­ti­nės lai­kus me­nan­čio is­to­ri­nio pa­sta­to. Tar­pu­ka­riu Kau­nas gar­sė­jo sa­vo bo­he­miš­ku gy­ve­ni­mu ir ma­žo­jo Pa­ry­žiaus sta­tu­su. Šian­dien gal­būt pa­vyks jį iš­gar­sin­ti ko­ky­biš­kais de­ser­tais“, – juo­kia­si jis.

Ver­tin­ti ko­ky­biš­ką mais­tą V. Ra­čic­kas iš­mo­ko dar vai­kys­tė­je, sek­da­mas tė­vų pa­vyz­džiu. Šian­dien mei­lę svei­kai mi­ty­bai jis sten­gia­si per­duo­ti sa­vo de­šimt­me­tei duk­rai Ma­ri­jai ir aš­tuo­nio­lik­me­čiam sū­nui Ma­tui. At­ža­los tė­čiui no­riai pa­de­da ka­vi­nė­je. Tad kar­tais sa­vait­ga­lį už­su­kus į de­ser­ti­nę čia ga­li­ma iš­vys­ti be­si­dar­buo­jan­čią vi­są Ra­čic­kų šei­mą.

„Pui­kiai at­si­me­nu sa­vait­ga­lio šei­mos pie­tus vai­kys­tė­je, ku­riuos ga­min­da­vo­me vi­si kar­tu. Da­bar, nau­do­da­mas na­tū­ra­lius ing­re­dien­tus, vir­tu­vė­je šei­mi­nin­kau­ju drau­ge su sa­vo vai­kais. Liūd­na ma­ty­ti, kad vis dau­giau jau­nų šei­mų mai­ti­na­si šal­dy­tais pro­duk­tais, pus­ga­mi­niais, nes grei­tas gy­ve­ni­mo rit­mas ne­pa­lie­ka lai­ko net ra­miai pa­val­gy­ti, – min­ti­mis da­li­ja­si V. Ra­čic­kas. – To­dėl no­riu pa­ska­tin­ti kau­nie­čius su­lė­tin­ti tem­pą ir atei­ti pas mus ra­miai, jau­kiai pa­si­mė­gau­ti ko­ky­biš­ku mais­tu. Ke­ti­na­me reng­ti de­ser­tų ir pa­tie­ka­lų de­gus­ta­ci­jas ir edu­ka­ci­jas. Ti­kiuo­si, kad jo­se lan­ky­to­jai sma­giai pra­leis lai­ką ir pa­ma­tys, kad svei­kai mai­tin­tis ne taip jau su­dė­tin­ga.“