A. Purvainis prašymą Teisėjų tarybai surengti neeilinį posėdį dėl V. Jegorovienės įgaliojimų stabdymo pateikė kovo 7 dieną, šį klausimą numatyta spręsti ketvirtadienį.
Kaip BNS perduotame komentare nurodė A. Purvainis, prašymą jis pateikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio 10 dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“ – dėl to, anot pirmininko, egzistuoja pagrindas stabdyti jos įgaliojimus.
„Dar daugiau, manau, kad šis pagrindas objektyviai buvo matomas iš karto po trečios drausmės bylos iškėlimo, nes yra pagrindas manyti, kad trečią kartą Teisėjų garbės teismas gali skirti pačią griežčiausią priemonę – inicijuoti jos atleidimą iš pareigų“, – tvirtino A. Purvainis.
Jis Teisėjų tarybai pasiūlė nedelsiant įvertinti V. Jegorovienės elgesį ir tikisi, kad bus inicijuotas kreipimasis į prezidentą dėl teisėjos įgaliojimų sustabdymo. Tai padaryti prezidentas gali Teisėjų tarybos teikimu.
„Nežinau, kodėl, bet nei teikimo prezidentui, nei klausimo dėl tokio teikimo inicijavimo Teisėjų tarybos darbotvarkėje nuo praėjusių metų lapkričio, kai buvo iškelta trečia byla teisėjai V. Jegorovienei, neatsirado“, – BNS sakė A. Purvainis.
Pagal jo kreipimąsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, teisėjai iki šiol buvo iškeltos trys drausmės bylos, dvi iš jų jau išnagrinėtos Teisėjų garbės teisme.
„Abiem išnagrinėtais atvejais siūliau taikyti griežčiausią nuobaudą – inicijuoti atleidimą už teisėjo vardo pažeminimą, tačiau Teisėjų garbės teismo sprendimais teisėjai buvo skirtos švelnesnės nuobaudos – papeikimas ir griežtas papeikimas, o trečioji byla dar tik bus pradėta nagrinėti“, – teigė teismo pirmininkas.
Anot jo, „pernelyg rizikinga ir neatsakinga (...) leisti jai toliau nagrinėti bylas tuo pat metu, kai V. Jegorovienei akivaizdžiai gresia atleidimas iš teisėjos pareigų už elgesį žeminantį teisėjo vardą“.
A. Purvainio teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarųskundai.
„Turime atvejų, kai bylos nėra nagrinėjamos, o vilkinamos, jose aiškinamos nesusijusios aplinkybės, yra ir atvejų, kai teisėja ima naikinti anksčiau priimtus ir jau įsiteisėjusius sprendimus. Pastaruoju metu stebima tendencija, jog skundų daugėja, maža to, į priėmimą ateina vis daugiau pareiškėjų su žodiniais nusiskundimais dėl šios teisėjos elgesio“, – teigė Kauno apylinkės teismo pirmininkas.
Pasak jo, teisėja kvestionuoja šalių sąžiningumą, reiškia įtarimus dėl šalių vykdomos veiklos legalumo, ieško sąsajų su asmeninėmis patirtimis sandoriuose, asmeninėmis gyvenimo detalėmis, moralizuoja ir aiškinasi su bylos esme nesusijusias aplinkybes.
„Didelę dalį skundų sudaro teismo posėdžių sekretorių pranešimai, nes teisėja darbuotojus kaltina dokumentų klastojimu, juos persekioja, reikalauja atlikti neteisėtus veiksmus, nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitus darbuotojus“, – sakė A. Purvainis.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija dėl pasikartojančio nederamo elgesio pernai lapkritį V. Jegorovienei iškėlė trečią drausmės bylą ir pasiūlė inicijuoti procedūras neatidėliotinam teisėjos sveikatos tikrinimui atlikti.
Kaip tuomet pranešė Nacionalinė teismų administracija, ištyrusi turimą medžiagą, komisija konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, jog teisėja, darbinėje aplinkoje bendraudama su personalu, nesilaikė teisėjų etikos reikalavimų: buvo nekorektiška, kaltino teismo darbuotojus ir kitus asmenis nepagrįstais dalykais, toks elgesys nebuvo vienkartinis.
Kovo pradžioje Teisėjų taryba kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydama stabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko įgaliojimus dėl aplaidžiai atliekamo darbo ir kitų darbo trūkumų. Prezidentui sustabdžius jo įgaliojimus, teisėjas pasiprašė savo noru atleidžiamas iš tarnybos.
