„Manau, kad tokie dideli projektai kaip „Nord Stream 2“ ir „Turkish Stream“ (naujas Rusijos eksporto dujotiekis į Turkiją – red.) bus įgyvendinti. (...) „Turkish Stream“ tiesiamas visu pajėgumu“, – per šalies juodosios metalurgijos giganto „Severstal“ vadovo Aleksejaus Mordašovo priėmimą trečiadienį kalbėjo V. Putinas.

„Taip kad, užsakymai jums garantuoti“, – pabrėžė V. Putinas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs dalies Europos valstybių, įskaitant Lietuvos, Lenkijos, Danijos pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

Savo kritinį požiūrį į jį neseniai pakartojo ir Estija, o Latvija pernai sužlugdė „Gazprom“ planus panaudoti Ventspilio uosto teritoriją didelio skersmens vamzdžių sandėliavimui, pareikšdama, jog tai keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.

Savo ruožtu Europos Komisija (EK) ėmėsi teisinių priemonių sustabdyti šį projektą, kuris vadinamas grėsmę Europos Sąjungos energetikos strategijai keliančiu. EK parengtu ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų paketu siūloma Trečiąjį energetikos paketą taikyti ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“.

Tuo tarpu „Gazprom“ per savo lobistus Europoje bando įtikinti, jog „Nord Stream 2“ yra tik ekonominis projektas, kurį įgyvendinus dujos Europoje atpigtų.

1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti dar šiemet.

Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.