Dėl žalos atlyginimo nepavykus susitarti geranoriškai, į teismą kreipėsi 200 nukentėjusių klientų, kiekvieno jų patirta neturtinė žala įvertinta 300 eurų, teigiama ieškinį pateikusio aljanso pranešime.

„Vartotojų aljanso nuomone, paviešinus vartotojų asmeninius duomenisjie patyrė nemažai nepatogumų bei nuostolių: turėjo pakeisti paskyrų įvairiose svetainėse slaptažodžius, keisti banko korteles, vairuotojų pažymėjimus, net telefono numerius“, – rašoma pranešime.

Aljanso viceprezidento Ryčio Jokubausko teigimu, ieškinio suma gali išaugti, nes patyrę žalą vartotojai dar galės prisijungti prie grupės per teismo nustatytą laikotarpį.

Kolektyvine pretenzija, prie kurios prisijungė 200, arba 0,2 proc. bendrovės klientų, iš „CityBee“ reikalauta kompensaciją sumokėti iki spalio pabaigos, bendru reikalavimu taip pat prašyta atlyginti ir turtinę žalą, svyruojančią nuo vieno cento iki kelių dešimčių eurų. Bendrovės atstovai teigė, kad šiuo metu įmonė neturi pagrindo tenkinti klientų reikalavimų.

2021 metų vasarį pranešta, kad nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė apie 110 tūkst. „CityBee“ klientų duomenis – vardus, telefono numerius, e. pašto adresus, asmens kodus, gyvenamosios vietos adresus, vairuotojų pažymėjimo numerius bei užkoduotus slaptažodžius.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras atlikęs tyrimą konstatavo, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo debesijos paslaugų administravimo.

BNS kalbinti teisės ekspertai tuomet teigė, kad ieškinys galėtų būti tenkinamas tik įrodžius, kad „CityBee“ su klientų asmeniniais duomenimis elgėsi neapdariai.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija informavo, kad NKSC gavo duomenų apie parduotuvės „Kilobaitas.lt“ „didelės apimties klientų duomenų nutekėjimą“ ir ėmėsi aiškintis galimo kibernetinio incidento aplinkybes.

NKSC pranešimą apie „Kilobaitas.lt“ klientų duomenų bazės nutekėjimą ir gavo iš pranešėjo. Centro direktorius Rytis Rainys sako, kad bendradarbiaujama su parduotuvės atstovais siekiant nustatyti ir pašalinti saugumo spragą, greičiausiai leidusią prieiti prie duomenų, centras rekomendavo kuo skubiau atlikti parduotuvei informacinių sistemų auditą.

„Taip pat rekomenduojame visiems šios internetinės parduotuvės klientams prevenciškai pasikeisti kompromituotus slaptažodžius, ypač, jeigu jie galioja jungiantis ir prie kitų to paties asmens paskyrų“, – sako R. Rainys.

NKSC gautoje duomenų bazėje yra įrašai apie 191 tūkst. klientų – jų vardai, pavardės, el. pašto adresai, telefono numeriai, gyvenamosios vietos adresai ir nesaugiu šifravimo algoritmu užkoduoti prisijungimo slaptažodžiai.

Pasak ministerijos, NKSC informaciją apie incidentą perdavė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos policijai.

Nedelsiant pasikeisti slaptažodžius savo klientus ketvirtadienio naktį paragino ir pati internetinė parduotuvė, laišku informavusi, jog „esame gavę informacijos dėl vartotojų duomenų saugumo“. „Kilobaitas.lt“ atstovai tą patį rekomendavo padaryti ir su kitomis paskyromis, jei naudojamas tas pats slaptažodis.

Krašto apsaugos viceministro Margirio Abukevičiaus teigimu, tai yra „dar vienas reikšmingas incidentas, susijęs su Lietuvos vartotojų asmens duomenų nutekinimu“.

„Tai tik dar kartą įrodo, kad informacinių sistemų valdytojai privalo daugiau dėmesio skirti savo sistemų ir ten esančių klientų duomenų saugumui“, – tvirtino viceministras.

Pasak ministerijos, Seime šiuo metu svarstomos Nacionalinio kibernetinio saugumo įstatymo pataisos, reglamentuojančios tokių spragų atskleidimo modelį. Centras pernai yra gavęs apie 40 pranešimų, kurie padėjo užkirsti kelią galimiems kibernetiniams incidentams.

Praėjusią savaitę portalas „Business Insider“ pranešė, kad vienoje duomenų bazėje tapo prieinami daugiau kaip 530 mln. „Facebook“ vartotojų asmeniniai duomenys, kaip telefonų numeriai ir gimimo datos.

Duomenys buvo surinkti pasinaudojus spraga socialinių tinklų platformos kontaktų sinchronizavimo sistemoje. Duomenys buvo gauti iki 2019 m. ir tik neseniai paviešinti vienoje duomenų bazėje.

Tačiau kompanija tinklaraščio įraše teigė, kad spraga buvo pašalinta 2019 m. rugsėjį.

„Svarbu suprasti, kad piktavaliai pasisavino šiuos duomenis ne per įsilaužimą į mūsų sistemas, o surinkdami iš mūsų platformos iki 2019 m. rugsėjo“, – tinklaraščio įraše teigė platforma.

Tokiai duomenų pasisavinimo taktikai dažnai naudojama automatinė programinė įranga, kuri skirta surinkti internete viešai prieinamą informaciją, kuri vėliau gali būti išplatinta forumuose.

Tačiau „Facebook“ patikino, kad tarp nutekintų duomenų nėra finansinės informacijos, informacijos apie sveikatą ar slaptažodžių.

Patys vartotojai negali nieko pakeisti, tad informuoti juos nėra būtina, pridūrė bendrovė.

ES pagrindinė „Facebook“ reguliuotoja Airijos duomenų apsaugos komisija apkaltino platformą dėl „aktyvios komunikacijos nebuvimo“ apie veiksmus, kurių bendrovė ėmėsi po duomenų nutekėjimo.

Apie forume aptiktą informaciją feisbuke pasidalijo vienas internautas, tačiau, kaip portalo žurnalistus informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis, informacija apie grasinimus žinoma ir jų specialistams.

Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) pagrindinis tvarkytojas Registrų centras viešame forume yra pastebėjęs kovo 13-15 dienomis paskelbtą informaciją.

Programišiumi prisistatęs asmuo tikina, kad tai – įspėjimas Lietuvos institucijoms, jog Konstitucija nebūtų pakeista taip, kad įpareigotų atlikti COVID-19 testus norintiems dirbti.

„Mes esame už demokratiją ir žmogaus laisvę <...> Jei bus pažeista Konstitucija ir žmonių laisvė, mes paviešinsime ne tik studentų duomenų bazę iš universitetų ir kolegijų, bet ir e. sveikatos.lt daugiau nei metų senumo duomenis, jų turime virš 100 tūkst. Sustabdykite priverstinę vakcinaciją“, – rašoma forume.

„Prieiga prie e. sveikata suteikiama tik banko sąskaita arba elektroniniu parašu. Tai reiškia, kad jie gali identifikuoti asmenį ir visus jo veiksmus. „e. sveikata api“ porą metų buvo vieša ir visi galėjo siųsti „http“ užklausą, kad gautų informacijos apie bet ką ir tik maždaug prieš metus ar mažiau išsprendė problemą“, – skelbia anonimas.

Freepik.com nuotr.

„E. sveikata.lt duomenų bazė buvo viešai prieinama prieš keletą metų. Aš galėjau gauti per API kitus asmens duomenis ir aš tai padariau. Nenoriu pakenkti nekaltiems įstatymams, todėl netiriu ligų istorijos, tik bendrą (informaciją, – aut. past.), bet neatmetu ir tokio scenarijaus. Kitas nutekėjimas gali būti gruodžio 21 dieną“, – įspėja anonimas.

Kaip nurodė SAM atstovas, apie šiuos pranešimus informuotas ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. „Šiuo metu vykdomas tyrimas dėl galimo įsilaužimo ir informacijos konfidencialumo pažeidimo, tačiau kol kas įrodymų, kad įvyko asmens duomenų saugumo pažeidimas, nėra“, – teigė J. Gališanskis.

Portalo žurnalistai susisiekė ir su Registrų centru, kurio atstovas Mindaugas Samkus sutiko plačiau pakomentuoti šią situaciją.

„Registrų centras šiuo metu neturi duomenų apie galimą e. sveikatos sistemos asmens duomenų nutekėjimą 2018 metais. Su bandymais įvykdyti kenkėjiškas veikas susiduriame reguliariai, todėl, kaip įprasta tokiais atvejais, informaciją perdavėme kompetentingoms institucijoms, su kuriomis aktyviai bendradarbiaujame. Registrų centras tvarkomų registrų ir informacinių sistemų saugumui užtikrinti naudoja įvairias kibernetinės saugos priemones, sistemų stebėsena atliekama 24 val. per parą, septynių dienų per savaitę režimu“, – apie duomenų saugumą informavo M. Samkus.

Registrų centro atstovo teigimu, e. sveikatos sistema, kurios valdytoja yra SAM, pradėta kurti 2012 metais, baigta – 2015 metais. Nuo 2018-ųjų pabaigos, pasibaigus sistemos diegėjų garantiniam priežiūros laikotarpiui, Registrų centras tapo savarankišku ir tiesioginiu sistemos prižiūrėtoju.

„Tinkamas ir visapusiškas tokio sudėtingumo, apimties ir kompleksiškumo sistemos kaip e. sveikata, su visa jos kūrimo istorija, tvarkymas reikalauja itin daug žmogiškųjų ir techninių resursų. Įgyvendindamas tvarkytojo funkcijas, Registrų centras vadovaujasi sistemos valdytojo – Sveikatos apsaugos ministerijos – nustatytomis taisyklėmis ir tvarkomis, nuolat teikia pasiūlymus dėl sistemos tobulinimo, atnaujinimo ir greitaveikos didinimo“, – teigė Registrų centro atstovas.

Primename, kad savaitgalį pasirodžius informacijai apie kibernetinį incidentą, per kurį, kaip įtariama, nutekėjo Vilniaus kolegijos studentų asmens duomenys, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. „Taip, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Vilniaus kolegijos kreipimąsi“, – BNS trečiadienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Policija taip pat tikrina informaciją dėl kito incidento Vilniaus Gedimino technikos universitete – įstaiga kreipėsi į policiją dėl, jos teigimu, savaitgalį įvykusios kibernetinės atakos, per kurią buvo užkoduoti jos sistemose esantys duomenys. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys pabrėžė, kad duomenų nutekėjimas iš Vilniaus kolegijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atvejis tiriami kaip du skirtingi ir nesusiję incidentai.

Apie kibernetinių nusikaltėlių atakas portale rašyta ir vasario 18 dieną. Viename forume programišiai paskelbė parduodantys buvusios lažybų bendrovės „Orakulas“ klientų duomenis, šią įmonę prieš kelerius metus įsigijusi bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“, valdanti prekinį ženklą „OlyBet“, sako, kad dabartiniai vartotojų duomenys yra saugūs.

Forume įdėta dalis lažybų portalo vartotojų vardų, paviešinti jų elektroninio pašto adresai. Įrašą padaręs asmuo anglų kalba skelbia, kad iš viso yra daugiau nei 257 tūkst. vartotojų duomenų, su kuriais galima prisijungti prie paskyros ir taip valdyti ten esančius pinigus, kuriuos vartotojai naudojo statymams. Programišius nurodo, kad iš sąrašo pašalinti visi neaktyvūs vartotojai bei vadinamosios šlamšto anketos.

Taip pat pridėta informacija, kad visi duomenys suskirstyti daugiau nei 3 tūkst. lentelių. Dalis slaptažodžių esą yra nulaužti, todėl galima laisvai naudotis visais prisijungimo duomenimis. Forume nurodyta, kad už pilną nutekintų duomenų informaciją norima 1,5 tūkst. dolerių, tačiau juos prašoma sumokėti bitkoinais.

Vasarį nutekinta apie 110 tūkstančių Lietuvoje registruotų automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee“ vartotojų informacija. Kaip tąkart pranešė bendrovė, nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė trejų metų senumo vartotojų duomenis. Buvo pavogti ne tik dalies „CityBee“ klientų vardai, pavardės ir asmens kodai, bet taip pat ir telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, gyvenamosios vietos adresai, vairuotojų pažymėjimo numeriai bei užkoduoti slaptažodžiai.

Vasario pabaigoje internautai forume aptiko dar vieną atvejį, kai galimai buvo pasisavinta žmonių asmeninė informacija. Tąkart dėmesio centre atsidūrė pažinčių svetainės darnipora.lt lankytojų duomenys. Tiesa, duomenys nutekinti ne šiais metais. Forume informacija apie 400 tūkst. asmenų informacijos nutekinimą pasirodė 2020-ųjų rugpjūčio 31 dieną.

Kaip tąkart rašė informaciją paskelbęs asmuo, nutekinti išties konfidencialūs duomenys: vartotojų vardai, slaptažodžiai, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai, lytis, amžius ir kita informacija. Taip pat pridurta, kad šie duomenys buvo nutekinti iš 2016 metų duomenų bazės.

1. Pasikeiskite slaptažodį

Tai pirmas veiksmas, kurį turėtumėte atlikti. Rekomenduojame apsaugoti savo paskyrą, kurios duomenys galėjo būti pavogti/pasisavinti. Jei tą patį slaptažodį naudojote ir kitose sistemose – būtinai jį pasikeiskite, ypač jei jis buvo kombinacijoje su tuo pačiu el. pašto adresu, kuriuo registravotės paskyroje, kurios duomenis nutekėjo. Nesuklysime sakydami, kad šie slaptažodžiai jau yra paviešinti.

2. Labai atidžiai vertinkite identifikavimo užklausas

Nutekėjus duomenims, įmanomos atakos panaudojant asmens kodus. Labai atidžiai vertinkite el. parašo ir SMART ID sistemos generuojamas užklausas (ar užklausa inicijuota jūsų, ar sutampa saugumo kodai).

3. PIN kodas ir biometrinė apsauga

Patikrinkite, ar paskyra, iš kurios galėjo nutekėti duomenys, apsaugota PIN kodu arba naujesniuose telefonuose – biometriniais duomenimis(piršto atspaudas, veidas). Jei tokia galimybė yra – įjunkite ją.

4. Netikrinkite savo duomenų neaiškiose svetainėse

Jei jūsų asmens duomenys yra tarp nutekėjusių įvairiose interneto svetainėse – galimi sukčiavimo atvejai ir nesankcionuotas el. pašto adresų rinkimas. Niekada netikrinkite t.y. nesuvedinėkite savo duomenų neaiškiose svetainėse, kurios siūlo „pasitikrinti“ – taip dar kartą atiduosite savo duomenis sukčiams.

5.Nepasiduokite šantažui

Yra tikimybė, jog vyks „phishingo“ ar kitokios socialinės inžinerijos atakos siūlant „ištrinti“ jūsų ar jūsų įmonių darbuotojų duomenis iš nutekėjusios duomenų bazės, bei kitokios šantažo formos: „Mes žinome viską, net jūsų asmens kodą ir pan.“ Nepasiduokite šioms atakoms ir apie jų tikimybę informuokite ne tik savo kolegas, artimąją aplinką bet ir teisėsaugos institucijas.

Bendrovė nurodė, kad galėjo būti pavogti bent dalies svečių kredito kortelių numeriai ir galiojimo pabaigos datos.

„Marriott“ pažymėjo, kad rugsėjį buvo įsibrauta į jos duomenų bazę, kurioje buvo informacijos apie svečius, užsisakiusius kambarių „Starwood“ viešbučiuose rugsėjo 10-ąją ir anksčiau.

Bendrovė tai nustatė atlikdama tyrimą, kilus įtarimų, jog kažkas kopijavo ir šifravo informaciją apie svečius. Šią spragą buvo mėginama pašalinti.

„Marriott“ įkūrė specialų tinklalapį ir pagalbos telefonu liniją visiems, kas mano galėję tapti šios atakos taikiniais. Penktadienį bendrovė pradėjo paveiktiems asmenims siuntinėti informacinius elektroninius laiškus.

Komentaras

„Šis incidentas susijęs tik su „Starwood“ viešbučių tinklo rezervacijos sistema ir liečia tik klientus, kurie buvo apsistoję šiam tinklui priklausančiuose viešbučiuose iki šių metų rugsėjo 10 dienos.

Nors „Starwood“ ir „Marriott“ viešbučių tinklai prieš keletą mėnesių susijungė, „Marriott“ viešbučiai kol kas naudoja atskirą rezervacijos sistemą. Todėl „Marriott“ klientų šis incidentas, kaip rodo tyrimas, nepalietė, jų duomenys buvo ir yra saugūs. „Marriott“ klientams nereikia imtis jokių papildomų atsargumo priemonių“, – teigia viešbučio „Courtyard by Marriott Vilnius“ direktorė Sigita Rudzevičienė.

Atsargumo priemonių turėtų imtis tik tie klientai, kurie iki šių metų rugsėjo 10 d. (imtinai) buvo apsistoję ar atlikę rezervaciją su „Starwood“ tinklu susijusiuose viešbučiuose. Tarp jų – šie prekės ženklai: „W Hotels“, „St. Regis“, „Sheraton Hotels & Resorts“, „Westin Hotels & Resorts“, „Element Hotels“, „Aloft Hotels“, „The Luxury Collection“, „Tribute Portfolio“, „Le Méridien Hotels & Resorts“, „Four Points by Sheraton“ and „Design Hotels“. Šių viešbučių klientų duomenys galėjo būti paveikti užfiksuoto incidento.

Nuo šiandien, lapkričio 30 d., visiems „Starwood“ klientams, kurių duomenys galėjo būti paveikti, pradėti siųsti elektroniniai laiškai. Taip pat sukurtas specialus tinklalapis (https://answers.kroll.com/), kuriame galima rasti daugiau informacijos apie įvykusį incidentą, klientams konsultacijos teikiamos ir telefonu.

„Starwood“ klientams taip pat rekomenduojama imtis proaktyvių atsargumo priemonių:

1. Registruotiems „Starwood Preferred Guest“ (SPG) programos dalyviams – peržiūrėti ir sekti savo SPG paskyrą dėl bet kokių įtartinų veiksmų.

2. Reguliariai keisti prisijungimo slaptažodį, naudoti sudėtingus slaptažodžius.

3. Patikrinti mokėjimo kortelių operacijų išrašus, o užfiksavus įtartinų operacijų – nedelsiant kreiptis į kortelę išdavusią finansinę įstaigą.

4. Saugotis galimų sukčių, kurie bandys pasinaudoti paskelbta žinia ir ims siųsti melagingus laiškus, juose talpins nesaugias nuorodas. Būkite atidūs. „Marriott“ nei telefonu, nei el. paštu neprašys pateikti Jūsų slaptažodžių. O el. laiškus siųs iš šio el. pašto adreso: starwoodhotels@email-marriott.com

5. Jeigu turite įtarimų, kad jūsų asmeniniai duomenys galėjo būti pavogti ar neteisėtai panaudoti, kreipkitės į nacionalinę duomenų apsaugos instituciją ar teisėsaugą. Lietuvoje reikėtų kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, A. Juozapavičiaus g. 6, 09310 Vilnius, (8 5) 212 7532, (8 5) 271 2804, el. paštas ada@ada.lt

Britanijos Informacijos komisaro biuras tyrimą pradėjo anksčiau šiais metais, kai paaiškėjo, kad vienos programėlės pagalba su Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) rinkimų kampanija dirbusi bendrovė „Cambridge Analytica“ pasisavino maždaug 87 mln. „Facebook“ naudotojų asmeninius duomenis.

Ankstyvą trečiadienio rytą paskelbtoje ataskaitoje reguliuotojas teigė planuojantis „Facebook“ pritaikyti maksimalią baudą, kurią numato duomenų apsaugos įstatymas.

„Esame kryžkelėje. Rizikuojame, kad bus pažeistas pasitikėjimas mūsų demokratiniais procesais, nes vidutinis rinkėjas beveik neturi supratimo, kas vyksta jam už akių“, – pranešime sakė informacijos komisarė Elizabeth Denham (Elizabet Denem).

„Naujosios technologijos, kurios naudoja duomenų analizę, suteikia kampanijų grupėms galimybę pasiekti pavienius žmones. Bet to negalima daryti skaidrumo, sąžiningumo ir įstatymų sąskaita“, – perspėjo ji.

Europos Sąjunga gegužę priėmė griežtus duomenų apsaugos įstatymus, kurie leidžia reguliuotojams įmones nubausti iki 20 mln. eurų bauda, arba 4 proc. jų metinės apyvartos.

Britanijos Informacijos komisaro biuras teigia, kad šiuo atveju bauda maža, nes dėl tyrimo pradžios laiko ją galima skirti tik pagal iki gegužės galiojusią įstatymų bazę.

Šurmuliui nurimus daugelis susimąstė: kas tai buvo? Su kokiomis naujomis sąlygomis sutikau ir kas dabar manęs laukia?

Pasak duomenų apsaugos pareigūnės Agnės Jakniūnienės (medaudit.lt), gegužės 25 d. visoje ES įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, garantuojantis žymiai daugiau teisių vartotojams. Minėtuose laiškuose įmonės prašė sutikimo siųsti naujienlaiškius, patvirtinti pasirinkimus arba tiesiog susipažinti su naujomis privatumo taisyklėmis, kurias, pagal naująjį Bendrąjį asmens duomenų apsaugos reglamentą, privalės turėti kiekviena įmonė, tvarkanti bent vieną iš asmens duomenų.

Specialistės teigimu, jei neperskaitę paspaudėte "taip", kelias atgal yra: naujienlaiškių atsisakyti galite bet kada, o jei nauja duomenų apsaugos sutartis kelia įtarimų, susisiekite su ją pateikusia įmone arba Valstybine duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) ir išsiaiškinkite, kur ir kam iš tiesų yra perduodami jūsų asmeniniai duomenys.

– Kaip atsitiko, kad naujas įstatymas mus pasitiko netikėtai?

– Keista, kad žiniasklaidos priemonės apie pasikeitimus pradėjo informuoti tik nuo gegužės 25 d. – Lietuvai buvo skirti dveji metai pasiruošti pokyčiams. Deja, net VDAI iki šiol vėluoja išversti tam tikrus dokumentus ir parengti dokumentų rengimo ar jų taikymo gaires. Taigi Lietuvoje prieš tai galiojusi 95/46/EB direktyva yra atšaukta, o naujasis asmens duomenų apsaugos reglamentas kol kas, nors ir galioja, bet nėra galutinai išverstas į lietuvių kalbą. Įmonėse ir valstybinėse įstaigose kol kas tvyro visiška sumaištis. Neoficialiai kalbama, kad VDAI kol kas nebaus įmonių už naujojo reglamento teisės aktų numatytų pakeitimų pritaikymo pažeidimus.

– Kalbant paprasčiau – kas turėjo pasikeisti po gegužės 25 d.?

– Atsirado daugiau teisių vartotojui, kurio duomenis renka įmonė, įstaiga arba fizinis asmuo, vykdantis verslą. Taigi jeigu jūsų duomenis, pavyzdžiui: IP adresą, automobilio numerį, įrašytą vaizdinę medžiagą turi įmonė, galioja nauja asmens teisė, kuri leidžia susipažinti, ištrinti neteisėtai valdomus jūsų duomenis, sustabdyti ar ištaisyti neteisingai pateiktus tam tikrus jūsų asmens duomenis.

– Ar tai galioja ir valstybinėms įstaigoms?

– Galioja visiems, išskyrus teismus ir policiją. Teisėsaugos institucijoms ir policijai galioja kita ES direktyva - 2016/680. Bet, nereikėtų pamiršti, kad tai galioja tik tiems asmens duomenims, kurie yra tvarkomi neteisėtai. Negalioja tiems, kurių rinkimo nereglamentuoja teisės aktai arba prievolė dėl atskaitomybės įmonės veiklą prižiūrinčioms įstaigoms, ar be kurių įmonė negali suteikti prašomų paslaugų. Pavyzdžiui: mokymo, gydymo, banko paslaugų ir kitų, kurioms reikalingi tam tikri jūsų asmeniniai duomenys.

– Tačiau laiškų valstybinės įstaigos nesiuntė.

– Pagal reglamentą pakartotinai gauti vartotojo sutikimą reikia tik tada, jeigu keičiasi esminės duomenų tvarkymo taisyklės. Pavyzdžiui, jei įmonė pradėjo tiesioginę rinkodarą, turi informuoti, kad dėl tiesioginės rinkodaros tikslų vartotojui bus pradėti siųsti tokio tipo pranešimai. Dažniausiai valstybinės, biudžetinės įstaigos tokios veiklos nevykdo ir nevykdys. Jos tiesiog pagal įstatymą renka duomenis ir dėl to pakartotinai nereikia nieko pranešti. Vienintelė prievolė dėl pranešimo klientams ar vartotojams galima tada, jeigu buvo pakeistos asmens duomenų tvarkymo taisyklės, slapukų politika. Tokiu atveju, įstaiga turėtų informuoti, kas buvo pakeista.

– Taigi kokie esminiai duomenų tvarkymo taisyklių pasikeitimai?

– Taisyklėse turi būti nurodytas duomenų valdytojas. Paaiškinta, kokiu tikslu yra renkami duomenys. Pavyzdžiui, jūs esate dienraštis, taigi visuomenės informavimo tikslu renkate tam tikrus asmens duomenis. Turi būti nurodyta, kur nukeliauja duomenys – duomenų tvarkytojai ir netgi subtvarkytojai, jeigu tokie yra. Tarkime, esate savo darbuotojų duomenų valdytojas, bet jo duomenis tvarko Registrų centras. Tai turite nurodyti darbuotojo asmens duomenų tvarkymo taisyklėse.

Dėl prievolės tinkamai valdyti klientų duomenis rekomenduotina parengti konfidencialumo tvarkos aprašą ir konfidencialumo sutartis su darbuotojais. Reikia numatyti, kaip vykdoma serverių priežiūra, apsauga, ar kuriamos ir kur kuriamos atsarginės dokumentų kopijos, įstaigoje turėtų atsirasti nedegios spintos dokumentams saugoti, ypač, jeigu atsarginės kopijos elektroninėje formoje nekuriamos. Turėtumėte parengti sutarčių priedus su tomis įmonėmis, kurios galbūt gali prieiti prie asmens duomenų, pavyzdžiui, kompiuterio gedimo atveju, administruojant informacines sistemas ir pan. Asmens duomenų tvarkymo taisyklėse būtinai turi būti nurodyta, kiek laiko bus tvarkomi duomenys. Tai tik keletas aspektų, kurie turi būti aptarti taisyklėse ir su kuriais pasirašytinai turi susipažinti tiek darbuotojai, tiek klientai.

– Ar dokumentams saugoti yra nustatyti kokie nors terminai?

– Yra. Darbuotojų oficialūs dokumentai įmonėje laikomi 50 metų po sutarties pabaigos ar nutraukimo, o įvairūs įmonės viduje vykę susirašinėjimai tarp darbuotojų tam tikrais klausimais apytikriai trejus metus. Svarbius dokumentus galima saugoti archyve. Archyvinti reikalingi terminai. Taisyklėse turi būti parašyta, kur dedami duomenys, dokumentai po to, kai su jais pasiekiamas įmonėje numatytas tikslas. Būtina nurodyti, ką darote su jais: ar deginate namie, ko negalima daryti, ar dedate į spintelę garaže, ar turite įmonę, kuri archyvina arba naikina dokumentus. O gal turite savo archyvą? Būtinai nurodykite darbuotojo pareigybę, kuris tvarko archyvą, ir asmenis, kurie prieina prie asmens duomenų. Visi šie dalykai turi atsirasti taisyklėse. Nuo šiol žmogui turi būti labai konkrečiai paaiškinta, kas vyksta su įmonei pateikta jo informacija.

– Tad prieš paspaudžianti "sutinku" vertėtų atidžiai perskaityti?

– Reikėtų. Tie, kurie perskaito ir susipažįsta su šiomis naujomis taisyklėmis, vėliau patys pradeda stebėti, ar nepažeidžiami įstatymai. Jeigu yra vaizdo kamera ar yra lipdukas, jei pasirašau – tai ką, kur mano duomenys nukeliaus ir kas yra galutinė įmonė, kuri juos gaus. Būtinai reikia perskaityti viską, su kuo sutinkate, tekstą, kurį jums siunčia, nes kartais atsitinka taip, kad nesupranti, kodėl pradedi gauti naujienas apie kačių ėdalą, nors esi alergiškas gyvūnams.

Jeigu visur spaudi "sutinku", paskui nereikia stebėtis, kad "Facebook" ar "Google" matai kelionių reklamas, kai prieš tai pats ieškojai jų internete. Ir atvirai kalbant, jeigu asmuo darosi asmenukes, kelia jas į viešąją erdvę, komentuoja internete, neskaito taisyklių, kurias pasirašo, o paskui piktinasi, kad jo duomenis tvarko kokia nors Urugvajaus įmonė, tai kas kaltas?

– Turbūt atidžiai perskaityti taisykles nelabai padėjo kai kurių prekybos centrų grasinimai arba įkyriai siūlomos nuolaidos?

– Joks pasiūlymas už sutikimą duoti vieną ar kitą paslaugą nėra tinkamas teisinis būdas gauti asmens sutikimą siųsti reklamą. Teisiškai tokį sutikimą pagrįsti būtų labai sunku. Tačiau jei niekas nesiskundžia ir viešai gauto pasiūlymo teksto niekur nėra – matoma tik data ir asmens sutikimo patvirtinimas, tuomet viskas gerai. Įmonė reikalavimą įvykdė, sutikimai gauti, naujienos siunčiamos tik tiems, kurie sutiko.

Duomenys turi būti renkami tik turint tikslą suteikti paslaugą.

– Kur galima dėl tokio atvejo pasiskųsti?

– VDAI visada laukia skundų. Galima skųstis, jeigu įmonė pažeidžia reglamentą, jeigu atrodo, kad neteisingai tvarko jūsų duomenis. Jeigu skatina: tu dabar duok sutikimą, o už tai aš tau duosiu gertuvę, arba duok sutikimą, nes negalios tavo kortelė. Tai yra pažeidimas. Reglamente aiškiai apibrėžta, kad žmogus turi savanoriškai duoti savo sutikimą. Sutikimui gauti neturi būti taikoma prievarta, skatinimai. Viskas gerai, jeigu skatinate, bet leidžiate nesutikti. Jeigu paliekate galimybę nesutikti. Bet jeigu asmeniui pateikiama informacija, kad nesutikęs praras savo sukauptus lojalumo taškus, ir asmuo netenka sprendimo laisvės – tai pažeidimas.

– Lygiai tas pats vyksta su prekybos centrų kortelių išdavimu. Kodėl reikia pateikti tiek daug duomenų? Gal galima to atsisakyti?

– Galite prašyti paaiškinti, kodėl jie tai renka. Duomenys turi būti renkami tik turint tikslą suteikti paslaugą. Ir aišku, įmonės turėtų apmokyti savo darbuotojus, kad į tokį prašymą darbuotojas žinotų, ką atsakyti, o ne tik: "Nieko nežinau. Mums taip liepė." Dažniausiai įmonės paskiria už duomenų apsaugą atsakingą asmenį, galintį atsakyti į visus klausimus. Apskritai dabar daug įmonių renkasi lengviausią kelią ir naujas taisykles nukopijuoja nuo konkurentų. Tos taisyklės nebūtinai geros. Įmonėms būtinai reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, kuris bent peržiūrėtų jau parengtas įstaigos taisykles. Esu mačiusi begales asmens duomenų tvarkymo taisyklių, tikrai turime kur tobulėti, todėl nebijokite konsultuotis.

– O jeigu asmuo atsisakė gauti naujienas, bet vis tiek jas gauna?

– Kartais techniškai nepavyksta programai iš karto nesiųsti naujienlaiškių. Kurį laiką gauti naujienas, manau, normalu, bet jei pusmetį gaunate pranešimus, nors atsisakėte, tai tikrai negerai.

– Ar tuomet kreiptis į įmonę, ar į VDAI?

– Priklauso nuo asmens. Aš asmeniškai pirmiausia kreipčiausi į įmonę, galbūt įvyko klaida, juk žmonės dirba ir padaro klaidų. Aišku, piktas žmogus galbūt iš karto kreiptųsi į VDAI.

– Po gegužės 25-osios laiškai užplūdo elektronines pašto dėžutės, todėl normalu, kad į kai kuriuos liko neatsakyta. Kas tuomet?

– Jeigu įmonė nesulaukė jokio atsakymo, tuomet turėtų atsiųsti paprastą paklausimą, ar gali asmens duomenis ir toliau tvarkyti, ar juos ištrinti visam laikui. Pagal naują reglamentą, nutylėjimas ar neveiksnumas nebereiškia sutikimo, todėl jei nesulaukiate naujienlaiškių ar kitų pasiūlymų, jūsų duomenys ištrinti ir toliau nebetvarkomi.

– Ir tai galioja visoje Europoje?

– Taip. Turėtumėte gauti laiškus iš Europos interneto parduotuvių ir įmonių, kurios verčiasi prekyba Europoje. Taigi įmonės, nenorinčios prarasti vartotojų ES, turi sutikti su techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis dėl asmens duomenų tvarkymo ES ir jų laikytis, įskaitant ir Kiniją, kuri nenori prarasti vartotojų iš Europos.

– Kas lėmė tokio reglamento priėmimą ES?

– Svarstymas prasidėjo 2011 m. Pavyzdžiui, "Facebook" susikūrė 2004-aisiais, tad nuo šio laikotarpio prasidėjo labai aktyvus asmens duomenų sklandymas virtualioje erdvėje, nebuvo aišku, kas, kur ir kaip yra tvarkoma. Žinome, kaip veikia tam tikra rinkodara: dažnai yra perkami vartotojų duomenys iš vienų įmonių, parduodami kitoms ir pan. Jie laisvai keliauja ir žmogus nežino, kur siūlo galas. Todėl natūraliai ir atsiranda visos šios taisyklės – iš skaitmeninio rytojaus poreikio.

– Turbūt žmonės anksčiau apskritai nelabai tuo domėdavosi, o dabar visiems paaiškėjo, kad esame nuolat sekami.

– Žinoma. Pabandykite pusdieniui pasidėti prie savęs išmanųjį telefoną ir kartoti žodį "Tailandas", dienai besibaigiant "Google" pradės rodyti reklamą apie Tailandą. Mikrofonas, kamera, vaizdo įrašai, žinutės – viskas gali patekti į viešąją erdvę ir tapti lengvai prieinama. Todėl šis įstatymas numato ir nemenką piniginę atsakomybę – privačiam sektoriui bauda siekia iki 4 proc. nuo praėjusių metų apyvartos, o viešajam – iki 60 tūkst. eurų. Lieka tik vienas menkas klausimas, kaip vartotojui įrodyti, kad jo duomenys tvarkomi neteisėtai.

Sistema veikė ne tik nesklandžiai, bet dar ir nesaugiai. Iš pradžių kurį laiką galėjo nutekėti rinkėjų asmens duomenys, vėliau paaiškėjo, kad prie „Rinkėjo puslapio“ nesunkiai galėjo prisijungti bet kas, nors šiek tiek išmanantis informacinių technologijų sritį.

Maža to, pradedama garsiau kalbėti apie VRK darbo užkulisius. Esą VRK be reikalo prispausdino keliskart daugiau dalomosios medžiagos, nei reikėjo ir dabar visa tai teks išmesti. Užtat  rinkimų apylinkėse dirbę žmonės gavo juokingai mažus atlyginimus. Apie visa tai – laidoje pokalbis „Dėmesio centre“ su VRK pirmininku Zenonu Vaigausku, 15min.lt Žurnalistinių tyrimų skyriaus redaktoriumi Šarūnu Černiausku ir „iTree“ vadovu Dariumi Lazausku.

– Pone Vaigauskai, konservatoriai Seime iškėlė jūsų atstatydinimo klausimą. Bet jūs ir pats ne kartą sakėte, kad ši jūsų kadencija – paskutinė. Jau nebesutiksite būti pirmininku, net jeigu ir siūlytų?

Z. Vaigauskas: Tikrai nesutikčiau. Manau, ir praėjusį kartą be reikalo sutikau. Tuomet nebuvo rastas žmogus, kuris galėtų mane pakeisti. Tą naštą nešiau ir, manau, turėčiau tą daryti iki galo, kol bus nustatyti galutiniai rinkimų rezultatai. Gal dar teks ir Konstituciniame Teisme apsilankyti, jei koks kandidatas ten kreipsis. Aš esu apsisprendęs, nors mano kadencijos pabaiga šiek tiek vėliau.

– Kada baigiasi jūsų kadencija?

Z. Vaigauskas: Kadencija baigiasi kažkur 150 dienų po rinkimų. Ten dar numatytas laikotarpis parengti ataskaitas, patvirtinti politinių kampanijų finansavimo ataskaitas ir t.t.

– Pone Černiauskai, jūs bendravote su programuotoju, kuriam nesunkiai pavyko patekti į VRK sistemą. Ką jis jums papasakojo?

Š. Černiauskas: Buvo galimybė suvedant paprastą adresą https://www.rinkejopuslapis.lt/admin gauti sugeneruotus prisijungimo duomenis. Vėliau VRK paskelbė, kad tam prieiga buvo pakankamai ribota ir tie žmonės, kurie ta funkcija naudojosi, ne kažin ką galėjo padaryti. Bet rimtesnis dalykas įvyko šiandien vėliau. Tai buvo didelis ir masyvus asmens duomenų nuotėkis, kuriuo galėjo pasinaudoti bet kas.

– Kaip tai vyko?

Š. Černiauskas: Principas paprastas. Prisijungiant prie to paties rinkėjo puslapio, yra generuojama  tam tikra forma ir kiekvieno rinkėjo kiekvienai formai, kaip suprantu, buvo sugeneruotas unikalus elektroninis adresas to adreso gale tiesiog keičiant skaičiukus. Taip buvo galima vieną po kito generuoti anketas su rinkėjų asmens kodais, gimimo datomis, adresais. Mes tai išbandėme, tai veikia ir tai yra siaubinga. Tai yra labai didelė problema. Atrodytų, kad yra daug padrikų duomenų, bet susikūrus atitinkamą programėlę, liaudiškai tariant „botą“, visus tuos duomenis buvo galima „nusiurbti“. Kiek laiko tą buvo galima daryti, aš nežinau. Turbūt savaitę, kiek tas puslapis rinko duomenis.

– Turbūt neįmanoma išsiaiškinti kiek tų duomenų nutekėjo?

Š. Černiauskas: Pirmas klausimas, kiek rinkėjų ten paliko savo duomenis.

– Kiek asmeninių duomenų ten buvo, pone Lazauskai?

D. Lazauskas: Norėčiau pradėti kiek iš toliau. Pirmasis atvejis buvo apie tai, kad lyg ir buvo galima prieiti prie sistemos, gauti administratoriaus teises ir daryti ką nori. Iš tikrųjų taip nebuvo. Galima buvo prieiti prie sistemos ir susikurti savo puslapį, jį tvarkyti. Toks funkcionalumas buvo numatytas sutartyje tarp „Tieto“, kuris sukūrė rinkėjo puslapį ir VRK.

– Tai ką aš galėjau padaryti prisijungus https://www.rinkejopuslapis.lt/admin?

D. Lazauskas: Sukurti savo paskyrą, panašiai, kaip Facebook. Galima buvo nurodyti adresą, kad į jį kiti kreiptųsi, ten buvo galima diskutuoti apie kažkokius politinius dalykus, žmonės galėjo tai daryti.

– Galite tai patvirtinti, pone Černiauskai?

Š. Černiauskas: Nežinau, tai atrodė, kaip pakankamai padori svetainės administravimo juosta. Tikrai ne kaip „Facebook“ paskyros kūrimas. Nežinau, ar žmonės, nesusidūrę su programavimu, apskritai naudotųsi tokia funkcija.

D. Lazauskas: Čia buvo specialiai naudojama priemonė suteikianti tą galimybę.

– Kaip nutekėjo duomenys? Kokia tai spraga?

D. Lazauskas: Antroji dalis, apie ką kalbėjo gerbiamas žurnalistas, tai – iš tikrųjų – yra spraga. Tačiau ta spraga egzistuoja vienu atveju. Pirmiausia, žmogus turi identifikuotis. Žmogus, naudodamas elektroninį parašą, per banką turi prisijungti prie „Rinkėjo puslapio“. Kai prisijungia, jis pasižada tos informacijos nenaudoti jokiems negeriems tikslams. Tada jis, kaitaliodamas paskutinius puslapio skaičiukus, iš tiesų galėjo šokinėti į kitų rinkėjų puslapius. Žmonės, kurie buvo prisijungę prie rinkėjo puslapio, jei taip būtų darę, galėjo pamatyti kitus duomenis.

– Jūs bandėte aiškintis, kiek tokių atvejų galėjo būti? Ar tai nesusekama?

D. Lazauskas: Visi žmonės, kurie yra prisiregistravę prie sistemos, susekami. Jei jie šokinėjo, tai iš dalies galima sužinoti. Visą tą informaciją mes perduosime Kibernetinės saugos ir telekomunikacijų tarnybai. Jei žmonės šitaip kaitaliojo, tai, šiuo atveju, jie pažeidė įstatymą.

Š. Černiauskas: Tai aš šiandien pažeidžiau įstatymą.

– Jūs atlikote žurnalistinį eksperimentą ir padarėte naudą visuomenei, o ne žalą. Atskleidėte ydas, tai yra akivaizdu.

Š. Černiauskas: Tai yra milžiniška, bet elementari spraga. Taip duomenis „nusiurbinėti“ galima masyviai. Tie patys žurnalistai tuo naudojasi. Pavyzdžiui, Panamos registras taip pat buvo panašiai „nusiurbtas“, nes kiekviena įmonė buvo analogiškai koduojama. Taip, yra tam tikras saugiklis, kad reikia identifikuotis. Bet, kita vertus, prisijungus vieno žmogaus elektronine bankininkyste, būtų galima „nusiurbti“ viską.

Z. Vaigauskas: Čia yra tikrai žinoma problema. Kai kurios Lietuvos įmonės turėjo tokių problemų, buvo uždaromi tinklapiai ir labai lengvai sprendžiama. Kiek žinome, „Tieto“ kurtame puslapyje tos problemos nebuvo. Sprendžiama ji labai paprastai. Kai daromas kažkoks užklausimas, prisijungusio asmens duomenys yra pakartojami. O čia esi prisijungęs, kaip vienas asmuo, bet tada gali pradėti žiūrėti kito asmens duomenis. Nežinau, kaip ta spraga atsirado. Žinoma, galima nustatyti, kas tokiais dalykais naudojosi.

– „Rinkėjo puslapį“ sukūrė kita IT kompanija „Tieto Lietuva“. O „iTree Lietuva“ ją administruoja? Tai kuri bendrovė yra atsakinga už klaidas, ta kuri kūrė?

D. Lazauskas: Žiūrint iš mūsų pusės, tai mes dalyvavome konkurse dėl tos sistemos palaikymo. Sistemos kūrėjas neatėjo į tą konkursą ir nenorėjo palaikyti savo sistemos. Mes jame dalyvavome. Šitos sistemos yra tiek daug susijusios rinkimų procese, kad jei viena dėl kažkokių priežasčių stringa, tai negali normaliai pravesti viso rinkimų proceso. Mes dalyvavome ir laimėjome. Mes pamatėme, kad yra padaryti saugumo testai ir jie įvertinti. O mes visą savo dėmesį nukreipėme prieš išorines atakas. Ir mes pirmą kartą panaudojome pačias moderniausias sistemas, kaip sulaikyti, kad nebūtų iš išorės „nugriauti“ serveriai ir nebūtų užgrobiami jokie duomenys. O čia yra visai kitas atvejis. Kai pasinaudojus legaliu prisijungimu, galima įeiti į sistemą ir, kaip žurnalistas minėjo, tai atlikti.

– Daug kūrėte, kad serverių „nenulaužtų“ iš išorės, bet rinkimų naktį „nulūžote“ patys. Pone Vaigauskai, mes su jumis rinkimų naktį kalbėjomės 23.30 val. ir jūs jau turėjote 700 apylinkių duomenis, bet puslapyje jų nebuvo. Kokios ten buvo bėdos?

Z. Vaigauskas: Mums buvo labai daug pažadų, kaip ta publikavimo programa veiks. Buvo testuojama, mes išsakėme pastabas, mus įtikino, kad į pastabas sureaguota ir jokių ten problemų nėra. Komisijos labai tvarkingai dirbo, paskui ten kurios prisivėlė, tai turėjo problemų. Bet pasirodė, kad tas publikavimas buvo netinkamai paruoštas, koeficientas ne taip nustatytas, kandidatų sąrašo eilė ne taip nustatoma pagal reitingavimus, sumos ne taip nustatytos ir t.t.

– Bet juk buvo galima pratestuoti simuliuojant situaciją?

Z. Vaigauskas: Tas ir buvo daroma. Simuliacijos metu, kuriuos mes suradome netikslumus, visus parodėme. Mums buvo šventai prisiekta, kad viskas padaryta.

– Bet nepadaryta?

D. Lazauskas: Vienas dalykas buvo aiškia nepadarytas, tai balsavusiųjų procentas. Buvo procentas skaičiuojantis nuo visų rinkėjų sąrašo, o ne nuo tų, kurie atėjo į tas apylinkes. Tai šis rodiklis buvo labai greitai pakeistas. Kitas dalykas, tai reitinguojamų asmenų sąrašas, kur buvo reitinguojami visi 141, o pagal įstatymą reikia reitinguoti pirmus 70, o kitus pagal tai, kokia yra eilė numatyta pagal partijos sąrašą. Tai tos dvi vietos buvo, kurias mes operatyviai pataisėme.

– Bet kuriuo atveju, Seimo rinkimai VRK yra vienas iš pagrindinių dalykų per ketverius metus. Negi neįmanoma simuliuoti ne po vieną kartą?

D. Lazauskas: Patikėkite, buvo simuliuota ir ne vieną kartą. Tikrai buvo išsakytos pastabos, į jas buvo atsižvelgta. Paskutinis variantas buvo toks, kokį minėjo pirmininkas.

Z. Vaigauskas: Šituos rezultatus mes vaizdavę daugybę kartų. Pradedant 1996 m., yra tos lentelės, yra pavyzdžiai, mums parodo tas lenteles, mes pasakome pastabas. Nejaugi rimta firma negali pakartoti tų pačių demonstracijos lentelių, kurias mes turėjome per ankstesnius rinkimus? Nesuprantu, kaip taip gali būti. Kaip galima daryti tokias klaidas? Tada mums kyla dideli klausimai, dėl to mes ir nesiryžome rodyti.

– Pone Lazauskai, ar jūsų įmonė turi pakankamas kompetencijas vykdyti tokį procesą, kaip Seimo rinkimai Lietuvoje? Kiek jūs turite darbuotojų?

Apie 100 žmonių. Mūsų įmonėje, patys atsakingiausi, kurie tame projekte dirbo, tai yra vieninteliai, kurie dalyvavo milijardiniuose projektuose užsienyje ir darė jų pagrindines sistemas. Dėl jų patirties ir profesionalumo aš neabejoju. Bet šiuo atveju, jūs paminėjote, kad sistema „nulūžo“, tai VRK tiesiog vėliau patikrino, įsitikino ir juos paskelbė. Pirmą kartą buvo rodomi mandatai ir pirmą kartą buvo reitingavimo sąrašas. Tada greitai viską sutvarkius viskas buvo publikuojama.

– Pone Vaigauskai, kas rinkimų naktį pamatė tas spragas?

Z. Vaigauskas: Mes pamatėme, kad nežiūrint į tai, kad pastabos išsakytos, vis tiek jos liko neištaisytos. Tai kilo didžiulis klausimas ar nėra ten daugiau visokių dalykų, ar galime tuos duomenis skelbti, ar tai bus pajuokos objektas. Mes nusprendėme, kad ir pavėlavus, vis dėl to skelbti be jokių fokusų. Man labai apmaudu.  Mes galėjome duomenis skelbti nuo 20 val., kita vertus, mes matome ir tos sistemos teigiamus bruožus, pavyzdžiui, apylinkės duomenis suskaičiuoja greičiau. Tik visuomenė sužinojo tuos duomenis vėliau. Ryte duomenis mes jau turėjome, išskyrus 20 apylinkių. Anksčiau mes su reitingo balais užtrukdavome. Tačiau pirmas įspūdis buvo labai blogas.

– Pone Vaigauskai, teko bendrauti su žmonėmis, kurie rinkiminiu laikotarpiu dirbo apygardose, apylinkėse. Žmonės labai pasipiktinę. Įvairiai makulatūrai – lankstinukams, lipdukams, kandidatų plakatams ir pan. dalykų prigaminta kelis kartus daugiau nei reikia. Jiems susidarė įspūdis, kad specialiai spausdinami per dideli kiekiai, kurie dabar bus naikinami. Kai kurie paliudijo, kad jiems net skambino iš spaustuvių prašydami užsakyti daugiau gaminių nei reikia. Tačiau žmonėms, kurie dirbo prie rinkimų sumokėti labai maži pinigai. Štai realus pavyzdys, žmogaus, kuris dirbo vienoje iš apylinkių. Jis dirbo nuo rugpjūčio iki spalio, turėjo išnešioti vidutiniškai 380 rinkėjo kortelių, grįžęs iš žmonių namų pildyti ataskaitas kam įteikė korteles, kam ne ir kodėl, atlikti balsavimus namuose (vidutiniškai aplankyti 10 butų), dirbti rinkimų dieną ir naktį, taip pat vėliau, jei reikia, perskaičiuojant balsus. Ir už visa tai gavo 104 eurus. Ar tai adekvatus atlygis?

Z. Vaigauskas: Manyčiau, kad nelabai. Jei bus antrasis rinkimų ratas, irgi gaus panašią sumą. Ten jau nebereikės kortelių nešioti, bus patirtis, vienas biuletenis ir bus gal didesnis pasitenkinimas atlyginimu.

– O kaip dėl makulatūros? Kurios buvo atvežta šimtais kilogramų, bet nepanaudota, nes jos yra žymiai daugiau negu reikia?

Z. Vaigauskas: Yra kandidatų sąrašai, jų programinės nuostatos.

– Klausimas, ar jų ne per daug?

Z. Vaigauskas: Aš nežinau. Gal tada išvis išimkime iš įstatymo tą rengimą, nes mes nemažai vargstam. Gal tegul patys kandidatai ruošia. Tada gal ir tų plakatų nereikia, jų nelabai tiesą sakant, kas ir žiūri.

– Nemanote, kad kas nors iš VRK siekė pasipelnyti? Arba iš administracijos? Tiesiog užsakydamas per didelius kiekius medžiagos?

Z. Vaigauskas: Ne. Kai pradėjome spausdinti, tai jų paprastai trūkdavo. O iš spaustuvių niekas negalėjo skambinti ir prašyti daugiau tos medžiagos. Užsakymai vyksta per mus, proporcingai pagal gyventojų skaičių. Mes skaičiuojam taip, kad vienas butas gautų vieną knygutę. Viskas. Tiksliau dvi, vieną vienmandatės, kitą – daugiamandatės. Užsienyje mes tų knygučių neplatiname, nes siųsti brangu. Tai mes sulaukiame skundų, kodėl negauname tų knygučių, kodėl negalime susipažinti su kandidatų sąrašais.

– Pone Černiauskai, koks jums bendras įspūdis, kaip šįkart buvo organizuoti rinkimai?

Š. Černiauskas: Pats, kaip žurnalistas, rinkimų naktį dirbau konservatorių štabe. Kelias valandas mes kliovėmės gandais, kurie atėjo iš politikų ir taip formulavome informaciją apie rinkimų rezultatus. Laimei, tie gandai buvo pakankamai patikimi. Kitas dalykas, tai įsivaizduoju, kaip dirbo tie žmonės, kur 104 eurus gavo. Pažvelgus vien į tai, kiek VRK išleido informacinėms sistemoms... Šiuo atveju buvo pasirinktas dvigubai brangesnis IT pasiūlymas, kai buvo galimybė iš ankstesnių tiekėjų gauti dvigubai pigiau. Viską nulemia ekonominis naudingumas. Skirtumas – 1,01 balo.

D. Lazauskas: Pirma, tai visur minimi kažkokie mistiniai 5 milijonai. Kontrakto suma yra 1,6 mln. eurų su PVM. Mes sistemą kūrėme nuo nulio. Prieš mus dirbusi kompanija nesiruošė kurti, ji ruošėsi pravesti rinkimus. O mes ją sukūrėme nuo nulio. Kitas dalykas, kad į tą konkursą atėjo dvi kompanijos, tai buvusi ir mes. Mes priėmėme tą iššūkį, nes nelabai kas gali per tokį laiką sukurti tokią sistemą. Mes tą padarėme ir dabar renkame savo kankorėžius. Bet manau, kad po pirmo karto, antras blynas jau nebus prisvilęs.