Vilnietės Kamilės Gudmonaitės uostamiestyje režisuotas spektaklis „Dvi Korėjos“  –prancūzų dramaturgo Joelo Pommerat pjesės „Dviejų Korėjų susijungimas“ (2003) adaptacija. Tai kabaretinė absurdo drama, kurioje skamba mažos istorijos, susijusios vienu žodžiu iš penkių raidžių... Apie tai sukurta gausybė meno kūrinių ir tūkstančiai paaiškinimų, bet kaip sunku tą žodį ištarti... Spektaklio režisierės žodžiais, „ši medžiaga tiria, kodėl mes negalime mylėti ir būti kartu. Pjesėje analizuojama meilės neįmanomybė. Čia puikiai sužaidžia dviejų Korėjų metafora, – tam tikru istoriniu laikotarpiu jos buvo atskirtos ne savo noru, vystėsi visiškai skirtingomis kryptimis ir pamiršo, kad vis dėlto jų gyventojai buvo ir tebėra vieno kraujo. Pjesėje nėra politikos, tačiau žmonės čia – kaip valstybės, kurioms lengviau skelbti karą nei siekti diplomatinio susitarimo. „Dviejų Korėjų susijungimas“ reiškia kažką, kas yra neįmanoma. Pjesė įvairiais požiūrio kampais analizuoja meilės iliuzijas, tai, kas trukdo egzistuoti tikrai meilei. Mes įsijaučiame į įvairias meilės formas, kurios greičiausiai yra ne meilė, o įvairios baimės: baimė būti vienišam, neatitikti tam tikro socialinio statuso, nemeilė sau arba savęs mylėjimas kitame. Galų gale kas žino, iš ko ta meilė susideda?..

J.Pommerat pjesėje nėra linijinio veiksmo, t. y. nėra vieno ar kelių pagrindinių veikėjų, pasakojančių vieną istoriją. Spektaklį sudaro 20 skirtingų scenų, kuriose bandoma atskleisti iš ko susideda jausmai. Tai tam tikra įvairių meilės formų samplaika, lyg savotiškas sketch’as. Pats J.Pommerat savo pjeses kuria kartu su aktoriais, tad ir šis K.Gudmonaitės spektaklis – bendro darbo su aktoriais audinys. Būtent todėl, anot režisierės, spektaklį sudarys ne tik pjesės scenos, bet ir laisvos fantazijos akibrokštai, pačių aktorių kūryba.

„Dviejų Korėjų“ personažai belaikėje erdvėje išgyvena absurdiškai tragiškos meilės formas, kurios itin artimos daugelio kasdieniniam patyrimui. Pasak kūrėjų, tai muzikinių kompozicijų, dainų, prisipažinimų, absurdo ir romantikos mišinys, kuris spindi kaip sprogstantis fejerverkas ir lydosi kaip įkaitęs auksas. Tai kvietimas į aklą pasimatymą ir buvusio mylimojo vestuves, nes „kai Dievas sukūrė meilę, daugumai tai nepadėjo“, anot Ch.Bukowskio. Tikrai. Nepadėjo.

Spektaklio scenografė – Paulė Bocullaitė, kostiumų dizainerė – Aistė Radzevičiūtė, kompozitorius – Mantvydas Pranulis. Vaidina aktoriai Laima Akstinaitė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė.