Palyginti su modernizuotais pastatais, tokie namai sunaudoja vidutiniškai tris kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui.

Apie tai, kokia pinigų suma skiriama vienam namui, ir kokius darbus bus galima atlikti, pasakojo Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

– Kokie taikomi reikalavimai tokių namų savininkams, kad jie galėtų modernizuoti savo namus?

– Pagrindinis reikalavimas, kad būtų baigta statyba, kuri 100 proc. priduota Registrų centre. Tai turi būti vienbutis arba dvibutis pastatas. Jame neturi būti vykdoma jokia komercinė, ūkinė veikla. Ji taip pat neturėtų būti vykdoma 5 metus po renovacijos. Pagrindinis kriterijus – reikia turėti sertifikatą, kuris priklauso mažesnei nei B energinio naudingumo klasei.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur ir kaip galima išsiimti šį sertifikatą?

– Reikėtų kreiptis į Statybos sektoriaus vystymo agentūrą. Nueiti į jų internetinį puslapį, kur yra sąrašas ekspertų, kurie teikia tokias paslaugas. Užsisakius paslaugą „parengti energinio naudingumo sertifikatą“, rekomenduojame paprašyti eksperto, kad parengtų pažymą. Pažymą, kuri parodo, ko reikėtų, kad būtų pasiekta B klasė. Įvykdžius projektą, norint gauti paramą, taikomi tam tikri reikalavimai. Reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę. Taip pat sutaupyti ne mažiau 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Įprastai, jei gyventojai tai daro nepasiklausę ekspertų, tai tos klasės nepasiekia. Neįvertina, kad galbūt reikia keisti stogą, o gal ir perdangas, sienas šiltinti. Neįvertina langų būklės. Todėl ekspertas, kuris ruošia sertifikatą, gali patarti, kokias priemones reikėtų įgyvendinti.

– Kokius darbus galima atlikti?

– Konkretaus priemonių sąrašo nėra. Vienintelis reikalavimas, kad įvykdžius projektą, atlikus statybos, remonto darbus, būtų pasiekta ne mažesnė kaip B energinio naudingumo klasė.

– Kiek bus skirta pinigų vienam namui? Į ką atsižvelgsite skiriant lėšas?

– Parama vienbučiams, dvibučiams namams renovuoti – fiksuoto įkainio. Vienam kvadratiniam metrui teikiama 75 eurų parama, arba kitaip, vienam projektui, vienam namui – ne daugiau nei 14,5 tūkst.

– Ar ši parama išmokama iškart? Ar pirmiau reikės investuoti savo pinigus?

– Procesas atrodytų taip: kovo 1 dieną paskelbiame šį kvietimą. Gyventojai turi pateikti paraišką per informacinę sistemą. Paraiška tikrai nesudėtinga, ją paprasta užpildyti. Reikės pridėti Registrų centro pažymą, mažesnės nei B klasės energinio naudingumo sertifikatą. Šiuos darbus reikia atlikti per 15 mėnesių, ne vėliau iki 2025 metų birželio. Kuo greičiau darbai bus atlikti, tuo greičiau galima pateikti mokėjimo prašymą. Mokėjimo prašyme reikės nurodyti paramos gavėjo, gyventojo banko sąskaitą, į kurią parama bus pervesta. 

– Tai žmogus turi atlikti darbus, pats susimokėti ir tik tuomet gaus paramą. Ką daryti tiems, kurie neturi tokios sumos?

– Ieškoti, skolintis, taupyti. Lengvatinės paskolos nėra. Žinoma, galima pasiimti kreditą iš banko, bet taip, pirma reikia atlikti darbus, o tik tuomet kreiptis dėl paramos išmokėjimo.

– Kiek, jūsų skaičiavimu, Lietuvoje yra namų, kuriems reikalinga modernizacija?

– Remiantis ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenimis, tai būtų 2019-ųjų duomenys, Lietuvoje gyvenamasis pastatų fondas sudaro beveik 65 proc. visų pastatų fondo. Iš kurių beveik 530 tūkst. yra vienbučiai, dvibučiai pastatai. Apie 40 tūkst., pastatytų iki 1993 metų, daugiabučiai. Jeigu žiūrėtume pagal plotą, tiek vienbučiai, tiek daugiabučiai dalijasi apie 30 proc. Bet skaičiumi, vienbučių  daug daugiau nei pusė milijono.

Užstoja NT vystytojus?

Ne pirmą kadenciją Palangą valdantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Šarūnas Vaitkus tikina, jog darė viską, kad akiplėšiškos statybos būtų pažabotos.

Tačiau viešąjį interesą čia stoję ginti patys gyventojai, kurie nusprendė bylinėtis su pelningų nekilnojamojo turto (NT) projektų iniciatoriais, stebisi, kad statybų leidimus naikinančius teismų sprendimus Palangos savivaldybė skundžia ir renka įrodymus statytojų, o ne tiesos ieškančių žmonių naudai.

Teisinė kova verda dėl dviejų statybų – Užkanavės g. 28A atsiradusio 24 butų namo ir Tvenkinių g. 45 ir 45A adresais esančių pastatų, kur kyla du šešių butų gyvenamieji namai.

Abu šie projektai turi bendrą priešistorę – leidimai statyboms buvo išduoti vienbučių ar dvibučių namų statybai, tačiau realiai kurortinėje zonoje iškilo daugiabučiai, apeinant pastarųjų statybai privalomus reglamentus.

Nurodė perstatyti

Išskirtine statybų sėkme šioje savivaldybėje gali mėgautis kauniečių įmonė "Kauno būstai". Nors jos suplanuota statyba Užkanavės gatvėje pagarsėjo įžūlumu, tačiau įmonė vysto ir daugiau plačių projektų.

Skambų "Sakalo vilos" pavadinimą įgijęs projektas kėlė nuostabą net teismo ekspertams. Iš tiesų tai yra 24 butų namas, nors statytojai ir deklaruoja, kad statinys bus skirtas vienai šeimai gyventi.

Tačiau teismo ekspertas suabejojo, ar tūkstančio kvadratinių metrų pastatas, kuriame numatyta dešimtys tualetų ir eilė atskirų balkonų, sveiko proto savininkui gali panašėti į gyvenamąjį namą.

Ekspertas pažymėjo, jog pastato patalpų paskirtys faktiškai yra maskuojamos įvairiais pavadinimais: "namų ruošos kambarys", "žaidimų kambarys", "sporto salė", ir pateikė išvadą, kad statinys nuo pradžių buvo statomas kaip daugiabutis.

Lietuvos apeliacinis teismas NT plėtros bendrovėms "Kauno būstai" ir "Financial Way" nurodė pastatą perstatyti per 12 mėnesių. To nepadarius ir neįteisinus statybos, per 6 mėnesius statytojai turės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu būdu – turės būti nugriautos pastato tam tikros dalys.

"Kolegija konstatuoja, kad, nepaisant išduoto statybos leidimo statyti vienbutį namą, "Kauno būstų" veiksmai rodo tikslingą siekį, pasinaudojant mažesniais reikalavimais, statyti daugiabučio paskirties statinį", – rašoma teismo nutartyje.

Nežino, ar bylinėsis

Vienintelis "Kauno būstų" akcininkas Povilas Loda, dienraščio paklaustas, kaip vertina teismo sprendimą, pareiškė, kad jis neprivalo sekti teismų sprendimų.

"Aš turiu sekti visų teismų sprendimus? Nesusipažinau. Klauskite Statybų inspekcijos ir Palangos savivaldybės, kas bus toliau", – rėžė P.Loda.

Jis aiškino, jog nežino, ar imsis bylinėjimosi su valstybe žingsnių, jei kitų teismų sprendimai jam bus nepalankūs. Verslininkas tikino, kad nežino, kiek dar kokių statybų vysto Palangoje, o visi kiti klausimai jo nedomina.

Įmonės advokatas Povilas Juzikis aiškino, jog teisinė problema šiame ginče atsiranda todėl, kad teisės aktai aiškiai neapibrėžia vienbučio namo sąvokos.

"Šioje byloje susiklostė kuriozinė situacija. Suprojektuotas namas atitinka tiek šiai teritorijai patvirtinto 2007 m. detaliojo plano sprendinius, t. y. suprojektuotas statinio plotas, aukštis, aukštingumas ir žemės sklypo užstatymo tankis neviršija detaliuoju planu nustatytų teritorijos naudojimo reglamentų, tačiau išduotas statybos leidimas panaikintas, nes teismų požiūriu pastatytas namas yra daugiabutis", – situaciją komentavo teisininkas.

Įžvelgia schemą

Klausimų, kur slypi kai kurių statytojų demonstruojamos olimpinės ramybės šaknys, galėtų kilti ir specialiųjų tarnybų specialistams.

Asociacija "Palangos balsas" kurorto savivaldybės administracijai raštu išvardijo daugybę statinių, kurie pavirto į daugiabučius.

"Ši problema visiems žinoma. O tokią statybų rūšį kai kas pakrikštijo naujadaru ir ėmė vadinti Palangos termitynais. Aiškėja, kad kurorte statybos iš tiesų vystomos pagal tam tikrą nusistovėjusią sistemą. Statiniai projektuojami be aikštelių automobiliams. Apgaunami ir patys gyventojai, kurie įsigyja būstą tokiuose namuose. Jie nežino, kas jų laukia. Juk jų būsto sienos – popierinės", – kalbėjo asociacijos atstovai.

Dvibutį valdo 32 savininkai

Palangoje išties galima suskaičiuoti nemažai pavyzdžių, kai vienbučiai ar dvibučiai namai virto daugiabučiais. Karklų gatvėje taip pat stypso daugiabutis, kurį valdo net 32 bendraturčiai, nors jis oficialiai įteisintas kaip dviejų butų gyvenamasis namas.

Vytauto gatvėje irgi stovi gyvenamasis namas, kurio statybai leidimas buvo išduotas dar 2004 m. Jis virto daugiabučiu, kuriame įsikūrė 19 naujakurių. Kiek tolėliau šioje gatvėje stovi 17 butų namas, kuris turi analogišką priešistorę.

L.Vaineikio gatvėje stūkso dar vienas dviejų butų namu įvardytas daugiabutis, o štai Plukių gatvėje atsiradęs vadinamasis dvibutis gali būti vadinamas pirmąja statytojų kregžde Palangoje. Septintuoju numeriu pažymėtame name yra 11 būstų. Šiuo metu statomas dar vienas dvibutis Alksnių gatvėje.

Buvęs Palangos vicemeras, dabar tarybos narys Saulius Simė dar prieš trejus metus viešai kėlė skandalingų statybų faktus į viešumą.

"Gaila tų žmonių, kurie perka butus tokiuose namuose. Juos statytojai apgaudinėja. Jei komunalinių atliekų išvežimo rinkliavą mes dar suvaldome, sąskaitos išrašomos visiems akivaizdžiai tokiuose namuose gyvenantiems asmenims. Tačiau automobilių stovėjimo Palangoje problema – tragiška. Daugiabučiams privalu įrengti automobilių aikšteles, o jie tebestato vienbučius ir dvibučius namus. Ir visa tai tik dėl statytojų pelno", – neslėpė politikas.

S.Simės manymu, daugiaaukštė statyba galėjo būti vystoma atokesniame – poilsio namų "Linas" rajone, bet ne mažaaukštės statybos kvartaluose.

Sukasi žmonos verslas

Sutapimas ar ne, tačiau taip pat teismų maratono karuselėje besisukančios statybos Šermukšnių gatvėje pradžią įgijo Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vidmanto Dantos žmonos, kuri turi projektavimo firmą, pagalba.

Anksčiau Šermukšnių gatvės 28A adresą turėjusio, o dabar Tvenkinių g. 45 ir 45A numeriais pažymėto sklypo teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį 2015 m. pasirašė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Klijonienė ir sklypo savininkams, įmonei "Emlita", atstovavusi Virginija Dantienė.

Tuo metu buvo pradėtas šio sklypo detaliojo plano keitimas.

Tiesa, valstybės tarnyboje dirbančio vyro sutuoktinės parašo galutinėje projekto dalyje nebematyti, projekto autoriumi įvardijama "S.Juškos architektūros studija".

Gyventojams nuostabą kelia tai, kad du triaukščiai šešių butų namai statomi labai jau arti vandens telkinio ribos. Tačiau Palangos savivaldybės administracija palaiko statytojų pusę. Tarp argumentų savivaldybės atstovas pažymėjo tai, kad gyvenamojo namo statyba šioje vietoje galima, užstatymo tankumas nėra viršytas, detalusis planas – galiojantis, nenuginčytas.

Paties Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo V.Dantos apie sėkmingus žmonos projektus dienraštis negalėjo pasiteirauti. Specialistas nekėlė mobiliojo ryšio telefono ragelio. Savivaldybėje aiškinta, kad jis atostogauja, tačiau, net ir pasibaigus poilsiui, architektas su žiniasklaida bendrauti nenorėjo.

Palangos savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Indreika aiškino, kad V.Dantos žmonai išlygų nedarė, ir nedrįso įvertinti, ar etiška valstybės tarnautojo sutuoktinei dalyvauti tokiuose dviprasmiškuose projektuose.

"Man sunku įvertinti. Na, taip, tikėtina, namuose jie kalbasi", – atsiduso architektas.

Į tą patį klausimą tarybos narys S.Simė atsakė abejodamas, ar savivaldybės tarnautojas galėjo nežinoti, kokį projektą rengia jo žmona.

"Išeitų, žinojo iš anksto", – tarstelėjo politikas.

Padės tik STT

Seimo narys Algimantas Salamakinas tikina, kad vienbučių namų istorijos Palangoje jam labai gerai žinomos, nes jų problematiką nagrinėja antrą kadenciją.

"Jei Palangos savivaldybė nemato, kad jiems po langais kyla daugiabučiai, o ne vienbučiai, jiems tai išvysti turi padėti STT. Kito kelio nėra. Kas kam gali būti neaišku? Tai yra nelegalios statybos, ir taškas. Negali taip būti, kad pastatas pradedamas statyti kaip vienbutis, o paaiškėja, kad iškilo daugiabutis. Nuo sausio 1-osios galioja naujos redakcijos Statybų įstatymas ir ten pasakyta, kad to negali būti", – rėžė politikas.

A.Salamakino nuomone, tai pati savivaldybė turi kontroliuoti tokių statybų ne tik pradžią, bet ir eigą.

"Man viskas čia aišku. Kam čia gali būti neaišku? Statybos leidimą išdavusi savivaldybė pati savęs į teismą nepaduos. Įstatymų bazė visa sutvarkyta, ko dar reikia, kad pamatytum, jog visa tai yra melas? Reikia imti buldozerį ir versti. Jei savivaldybės valdininko žmonos pavardė matyti tokio daugiabučio atsiradimo dokumentuose, reikia dėti antrankius už tokią šeiminę rangą. Jei žmogus moka mokesčius ir dar už savo pinigus priverstas kreiptis į teismą, kad apgintų viešąjį interesą, tai jau yra visiška velniava, kas čia per valstybė? O tokius valdininkus reikia vyti velniop. Tais ponais, kurie sėdi tokiose savivaldybėse, turi užsiimti STT arba FNTT", – išpyškino Seimo narys.

Komentarai

Albinas Keturka

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas

Šis teisminis ginčas dėl statybų Užkanavės g. 28A Palangoje svarbus tuo, kad formuojasi teismų praktika dėl neteisėtų statybų, statybos dokumentuose numatant netinkamą statinių paskirtį. Inspekcija (VTPSI) šiuo atveju ir prašė teismų įvertinti bei nustatyti kriterijus, ar toks statinio projektas gali būti laikomas numatančiu daugiabutį. Šioje byloje teismas pirmą kartą vertino ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, parduodamų būstų skelbimus interneto portaluose, leidusius papildomai įvertinti pačios statybos pobūdį. Teismas suformavo precedentą ir nustatė kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant vienbučiai gali būti pripažįstami daugiabučiais, o tai ypač svarbu ir pačiai VTPSI, kuri ateityje galės vadovautis aiškesniais kriterijais priimant atitinkamus sprendimus tokiose situacijose. Šis sprendimas dar gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Neteisėtų statybų skaičių sumažintų principingesnė ir skaidresnė statybą leidžiančius dokumentus išduodančių savivaldybių veikla bei taikoma asmeninė tarnautojų atsakomybė už jų neteisėtai priimamus sprendimus, įvedant padarytos žalos kompensavimą regreso tvarka.

Šarūnas Vaitkus

Palangos meras

Problema yra užprogramuota dėl nepakankamo gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų projektavimo reglamentavimo. Ji išryškėjo pakeitus Teritorijų planavimo įstatyme galiojusią nuostatą, kuri draudė namų valdų žemės sklypuose statyti antrą gyvenamąjį namą ar kitos paskirties pastatą. Kitos paskirties pastatuose galimos iki 50 proc. gyvenamosios paskirties patalpos. Todėl nėra teisinių priemonių riboti vienbučių / dvibučių namų maksimalius parametrus. Išdavus statybos leidimą, statytojams yra suteikta teisė savo nuožiūra keisti pastato architektūrą, išplanavimą ir turtinių vienetų skaičių. Dar 2014 m. Palangos miesto savivaldybės taryba kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Generalinę prokuratūrą bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Šiame rašte buvo nurodyti konkretūs adresai pastatų, kurie de facto yra daugiabučiai. Tačiau šioms institucijoms atlikus tyrimus jokių esminių pažeidimų nenustatyta. Tai akivaizdžiai parodo, kad teisės aktai yra nepakankami, o statytojai tuo naudojasi. Nėra priimta nė vieno teismo sprendimo Palangoje nugriauti nors vieną pastatą. Akcentuotina, kad savivaldybės administracija priima teisėtus sprendimus – tokius, kokius galima priimti pagal šiandien galiojančius teisės aktus. Tačiau priimti reikiamus sprendimus yra ne savivaldybės, o Aplinkos ministerijos ir Seimo kompetencija. Mūsų nuomone, norint suvaldyti statybas, reikėtų suvienodinti poilsio paskirties pastatų ir daugiabučių namų projektavimo reikalavimus. Taip pat reikėtų parengti poįstatyminius aktus, aiškiai reglamentuojančius statybų sąvokas, kas yra "gyvenamosios", "administracinės", "komercinės" ir "poilsio" paskirties pastatai. Taip pat reikėtų apriboti gyvenamųjų namų skaičių sklype, panaikinti statytojams suteiktą teisę savo nuožiūra keisti pastato architektūrą be derinimo su miesto architektu.

Povilas Juzikis

Advokatas, atstovaujantis įmonių "Kauno būstai" ir "Financial Way" interesams

Lietuvos apeliacinis teismas, iš dalies patenkindamas atsakovų apeliacinį skundą, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl statybos leidimo panaikinimo, tačiau pakeitė sprendimo dalį dėl statinio nugriovimo ir įpareigojo statytoją per 12 mėnesių pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamąjį namą. Per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovės įpareigotos per šešis mėnesius nugriauti pastato, statomo žemės sklype, esančiame Užkanavės g. 28A Palangoje, dalis, kurios nurodytos teismo sprendime. Nors apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepaliko galioti leidimo statybai, tačiau atsakovų požiūriu šis sprendimas yra palankesnis bent tuo aspektu, jog suteikta galimybė pertvarkyti projektinę dokumentaciją tam, kad nereikėtų iš karto griauti statinio dalių. Teisinė problema šiame ginče atsiranda dėl to, kad galiojantys teisės aktai aiškiai neapibrėžia vienbučio namo sąvokos ir jo atskyrimas nuo daugiabučio gyvenamojo namo tampa teisinių ginčų objektu. Nors tiek teismai, tiek ekspertai, teikiantys išvadas byloje, tiek valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos pripažįsta, kad suprojektuotas namas atitinka tiek šiai teritorijai patvirtinto 2007 m. detaliojo plano sprendinius, t. y. suprojektuotas statinio plotas, aukštis, aukštingumas ir žemės sklypo užstatymo tankis neviršija detaliuoju planu nustatytų teritorijos naudojimo reglamentų, tačiau išduotas statybos leidimas panaikintas, nes, teismų požiūriu, pastatytas namas yra daugiabutis.

Jie pastatyti sklypuose, kuriuose pagal Vilniaus savivaldybės tarybos 2004 m. patvirtintą šios teritorijos detalųjį planą galimas sodybinio tipo užstatymas vienbučiais ir dvibučiais mažaaukščiais namais.

Ginčų kilo dėl nevienodo statybos galimybių supratimo. Pasak statytojų, detalusis planas šioje teritorijoje leidžia statyti ir sublokuotus vienbučius ar dvibučius, o vietos bendruomenės požiūriu, blokuotų namų čia apskritai negalima statyti. Antai kituose kvartalo sklypuose suplanuota sodybinio užstatymo teritorija, kurioje galima statyti tik neblokuotus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus.

Į minėtąjį detalųjį planą buvo perkeltas sostinės bendrajame plane, kuris tuo metu galiojo, nustatytas sodybinio tipo užstatymo intensyvumo rodiklis – 0,8. Šis sprendinys lemia pastatų dydį. Kai kurie statytojai tuo ir piktnaudžiauja – dar projektavimo stadijoje numato galimybę pastatytame vienbučiame ar dvibučiame name suformuoti kelis atskirus butus. Tačiau tokiu atveju namas tampa daugiabučiu, ir dėl to reikia daugiau automobilių stovėjimo vietų, infrastruktūros objektų, kurių nenumatyta.

Šiai problemai spręsti buvo sukviestas Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Vilniaus m. savivaldybės administracijos ir vietos bendruomenės atstovų pasitarimas. Aiškintasi, kur Signatarų kvartale galima statyti blokuotus, kur tik pavienius, o kur gal ir daugiabučius namus. Kadangi jau įgyvendinta apie 70 proc. šio kvartalo detaliojo plano, pasitarimo dalyviai nutarė, kad netikslinga keisti visų sklypų užstatymo intensyvumą, tačiau nepageidautiną procesą būtina sustabdyti.

Bendru sutarimu nuspręsta nustatyti tam tikrus reikalavimus, kurie padėtų išvengti problemų toliau įgyvendinant detaliojo plano sprendinius. Teritorijose, kuriose nustatytas žemės sklypų sodybinio užstatymo tipas, gali būti statomas tik vienas vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais. Nekeičiant detaliojo plano, parengus sklypų pertvarkymo projektus, sodybinio užstatymo sklypai gali būti skaidomi į ne mažesnius kaip 9 arų sklypus, o juose blokuoti namus galima tik per sklypo ribą. Norint sodybinio užstatymo teritorijoje blokuotus namus statyti ne per sklypo ribą, numatyti daugiabutį užstatymą ir pan., reikia koreguoti detalųjį planą.