JAV Kongreso respublikonai reikalauja mažinti biudžetą mainais į tai, kad būtų pakeltos šalies skolinimosi lubos, o Vašingtonas jau kelis mėnesius tvirtina, kad dėl to neturėtų būti deramasi.

Tačiau nerimą kelia tai, kad JAV pirmą kartą istorijoje gali neįvykdyti savo įsipareigojimų, ir nėra aišku, kada iš tikrųjų vyriausybė nebegalės apmokėti savo sąskaitų.

Abi pusės vis dar lieka nežinioje, nepaisant kelias savaites vyriausybės pareigūnų ir bankininkų žertų perspėjimų, kad įsipareigojimų nevykdymas gali sukelti drastiškų padarinių, įskaitant galimą recesiją ir tikėtiną pasaulinę finansinę grėsmę.

Vis dėlto J. Bidenas sekmadienį pareiškė tikintis, kad galiausiai pavyks pasiekti susitarimą.

Jei J. Bidenas nieko neduos, jei jis tik sėdės susikišęs rankas į kišenes,.. tuomet jis yra tas, kuris veda mūsų šalį į įsipareigojimų nevykdymą.

„Išlieku optimistiškas, nes iš prigimties esu optimistas, bet tikrai manau, kad tiek jie [respublikonai], tiek mes norime susitarti. Manau, kad mums pavyks tai padaryti“, – žurnalistams teigė JAV prezidentas.

J. Bideno ir respublikonų lyderių, įskaitant JAV Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy (Keviną Makartį), derybų dėl skolos ribos etapas buvo nukeltas iš praėjusio penktadienio į šią savaitę.

J. Bidenas, žurnalistų paklaustas, ar susitikimas antradienį įvyks, atsakė manąs, kad taip.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen) perspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms jau birželio 1 dieną gali pritrūkti lėšų skoliniams įsipareigojimams apmokėti, o Kongreso Biudžeto biuras prognozuoja, kad tai nutiks birželio 15-ąją.

„Mūsų čia neturėtų būti“, – sekmadienį televizijos CNN laidai „State of the Union“ teigė JAV iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo (Volis Adejemas).

„Jei Kongresui nepavyktų padidinti skolos limito iki įsipareigojimų nevykdymo, prasidėtų recesija, ir tai būtų katastrofa“, – perspėjo jis.

„Niekada nebuvo taip, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nevykdytų savo skolinių įsipareigojimų – ir mes negalime leisti, kad taip nutiktų“, – teigė W. Adeyemo.

Didžiuliai išlaidų apribojimai

Respublikonai primygtinai reikalauja, kad bet koks šalies skolinimosi lubų pakėlimas būtų susijęs su esminiais išlaidų apribojimais. Šiuo metu skolinimosi limitas siekia 31,4 trln. JAV dolerių.

„Atėjo laikas sugrąžinti išlaidų lygį, buvusį prieš COVID-19 pandemiją, ir tada galėsime kalbėti apie skolos lubų pakėlimą“, – sekmadienį televizijai „Fox News“ teigė Atstovų Rūmų respublikonas iš Floridos Byronas Donaldsas (Baironas Donaldsas).

„Jei J. Bidenas nieko neduos, jei jis tik sėdės susikišęs rankas į kišenes,.. tuomet jis yra tas, kuris veda mūsų šalį į įsipareigojimų nevykdymą“, – pareiškė jis.

Dėl įsipareigojimų nevykdymo tikimybės taip pat iškilo grėsmė būsimai J. Bideno kelionei į Aziją, kur jis turi dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) vadovų susitikime bei kituose regiono renginiuose.

Sekmadienį J. Bidenas žurnalistams sakė, kad kol kas susitikimų planai nesikeičia.

Mūsų čia neturėtų būti.

Konstruktyvios derybos

W. Adeyemo pabrėžė, kad šiuo metu vyksta konstruktyvios derybos tarp pareigūnų, ir atmetė teiginius, kad J. Bidenas nenori spręsti problemų, susijusių su didėjančia JAV skola.

„Prezidentas pateikė planą, kuriame numatyta per 10 metų sumažinti skolą 3 trilijonais JAV dolerių“, – nurodė W. Adeyemo. Jis turėjo omenyje kovo mėnesį pristatytą J. Bideno biudžeto prašymą, kuriame numatyta didinti mokesčius turtingiesiems ir verslams.

Jis pareiškė, kad Kongreso lyderiai privalo ieškoti būdų, kaip susitarti dėl fiskalinės politikos. W. Adeyemo pridūrė, kad šiuo metu nėra jokios priežasties, dėl kurios Vašingtonas neturėtų padidinti skolos limitą ir užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui šioje šalyje.

Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorė Lael Brainard (Lail Brainard) sakė mananti, kad susitarimas bus pasiektas.

Ji tikisi, kad Kongresas imsis būtiniausių priemonių, kad būtų išvengta įsipareigojimų nevykdymo.

J. Bidenas šį klausimą aptarė šeštadienį Delavere, kur trumpai kalbėjosi su žurnalistais.

„Jos vyksta toliau“, – sakė jis apie derybas. 

„Per pastarąsias dvi dienas Jungtinių Valstijų pasienio patruliai patyrė 50 proc. mažiau susidūrimų nei savaitės pradžioje“, – CNN pokalbių laidoje „State of the Union“ sakė JAV vidaus saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas (Alechandras Majorkasas).

„Esame trečioje dienoje“, – perspėjo jis ir pridūrė, kad dar per anksti prognozuoti būsimų bandymų kirsti sieną skaičių.

42 skirsnis leido Jungtinėms Valstijoms skubiai išsiųsti įvairius migrantus visuomenės sveikatos sumetimais, tačiau ketvirtadienį, kai baigėsi nepaprastoji padėtis visuomenės sveikatos srityje dėl COVID-19, šie įgaliojimai nustojo galioti.

Per pastarąsias dvi dienas Jungtinių Valstijų pasienio patruliai patyrė 50 proc. mažiau susidūrimų nei savaitės pradžioje.

A. Mayorkaso teigimu, penktadienį sieną kirto maždaug 6 300 žmonių, o šeštadienį – 4 200. Anot jo, tai yra gerokai mažiau, palyginti su 10 000 žmonių per dieną savaitės pradžioje.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija, ruošdamasi 42 skirsnio galiojimo pabaigai, iš pradžių buvo numačiusi padidėjusį sienos kirtimų skaičių ir dėl šios priežasties pasienyje dislokavo karius.

Vėliau sekmadienį J. Bidenas pakartojo A. Mayorkaso teiginį, kad sienos kirtimų skaičius sumažėjo. Važiuodamas dviračiu netoli savo paplūdimio namų Rehobote, Delavero valstijoje, žurnalistams jis sakė, kad perėjimas nuo 42 skirsnio vyko daug sklandžiau, nei daugelis tikėjosi.

Tačiau J. Bidenas įspėjo, kad dar reikia daug ką nuveikti, ir pakartojo raginimą Kongresui suteikti daugiau pagalbos.

Jis pridūrė, kad artimiausiu metu neplanuoja apsilankyti prie pietinės JAV sienos: „Tai tik trukdytų.“

Vietoj 42 skirsnio Jungtinės Valstijos grįžo prie imigracijos įstatymo, vadinamo 8 skirsniu, J. Bideno administracijai bandant sukurti sistemą, kuri tam tikrais atvejais leistų išplėsti prieglobsčio suteikimą ir teisėtus kelius.

Jame taip pat numatomos griežtos bausmės tiems, kurie neatitinka reikalavimų, įskaitant penkerių metų draudimą atvykti į šalį ir galimus baudžiamuosius kaltinimus.

Atstovų rūmų Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas respublikonas Markas Greenas (Markas Grinas) nesutiko su administracijos teigimu, kad po minėtojo pakeitimo sienos kirtimų skaičius sumažėjo.

„Šią savaitę sieną kirto daugiau žmonių nei bet kurią kitą savaitę per visą mūsų istoriją“, – televizijai CNN sakė jis, aiškindamas, kad tai susiję su žmonių, bandžiusių kirsti sieną prieš pasibaigiant 42 skirsnio galiojimui, antplūdžiu.

Apsilankęs Teksaso pasienio Braunsvilio mieste, krašto saugumo sekretorius Alejandro Mayorkasas (Alechandras Majorkasas) teigė, kad buvo imtasi apsaugos priemonių, kad būtų išvengta migrantų antplūdžio, kai ketvirtadienį nustos galioti 42 antraštinė dalis.

Žurnalistams jis sakė, kad JAV kuria teisėtus kelius tiems, kurie atitinka reikalavimus, kad galėtų saugiai atvykti į šalį, ir užtikrina pasekmes tiems, kurie prie pietinės sienos atvyksta, anot jo, neteisėtai.

„Žinia labai aiški. Mes ateiname su lengvata, kurią mūsų įstatymai suteikia asmenims, kuriems jos reikia. Siena nėra atvira, ji nebuvo atvira ir nebus atvira iki gegužės 11 dienos“, – sakė A. Mayorkasas.

Per ateinančias 90 dienų sieną kirs nuo 900 000 iki 1,1 mln. migrantų.

Prezidento Joe Bideno administraciją spaudžia Respublikonų partijos oponentai, teigiantys, kad lotynų amerikiečiai jau plūsta per sieną.

Jų teigimu, tikimasi, kad padėtis pablogės kitą savaitę, kai baigsis 42 antraštinės dalies galiojimas.

Ši taisyklė buvo įvesta COVID-19 pandemijos pradžioje, esą siekiant užkirsti kelią užsikrėtusiems žmonėms patekti į šalį, ir leidžia pasienio pareigūnams iš karto atsisakyti priimti žmones, net nepriimant jų prieglobsčio prašymų.

„Gegužės 11-oji Amerikos žmonėms, ypač Naujosios Meksikos ir Teksaso gyventojams, yra košmariška diena“, – šią savaitę sakė senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas).

„Per ateinančias 90 dienų sieną kirs nuo 900 000 iki 1,1 mln. migrantų“, – prognozavo L. Grahamas ir pridūrė: „Amerika čia yra apgulama.“

JAV muitinės ir sienos apsaugos tarnybos duomenimis, kovą – paskutinį mėnesį, kurio duomenys turimi – prie pietinės sienos pareigūnai susidūrė su 192 000 migrantų.

Vienas migrantas gali ne kartą susidurti su pareigūnais, todėl šis skaičius neatspindi bandančiųjų kirsti sieną skaičiaus.

Antradienį J. Bideno administracija paskelbė mobilizuojanti dar 1 500 karių, kurie padės stebėti ir valdyti migrantų srautus – be jau esančių 2 500 karių –, nes tikimasi, kad ketvirtadienį kertančiųjų sieną skaičius padidės.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotrauka, kurioje jis užfiksuotas su netikėto vizito atvykusiu JAV lyderiu, ir parašė: „Josephai Bidenai, sveiki atvykę į Kyjivą! Jūsų vizitas – itin svarbus paramos visiems ukrainiečiams ženklas.“

Baltieji rūmai savo ruožtu pasidalijo J. Bideno pareiškimu, kuriame prezidentas sakė: „Pasauliui ruošiantis minėti pirmąsias žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą metines, šiandien atvykau į Kyjivą susitikti su prezidentu Zelenskiu ir dar kartą patvirtinti mūsų nepajudinamą ir tvirtą įsipareigojimą Ukrainos demokratijai, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.“

„Šiandien Kyjive susitinku su prezidentu Zelenskiu ir jo komanda, kad išsamiai aptartume mūsų paramą Ukrainai. Paskelbsiu apie dar vieną svarbios įrangos, įskaitant artilerijos šaudmenis, prieštankines sistemas ir oro erdvės stebėjimo radarus, pristatymą, siekiant padėti apsaugoti Ukrainos žmones nuo bombardavimo iš oro“, – priduriama pareiškime.

Maniau, kad labai svarbu, jog nekiltų jokių abejonių, jokių abejonių dėl JAV paramos Ukrainai šiame kare.

J. Bideno teigimu, naujasis paketas bus 500 mln. dolerių (468 mln. eurų) vertės, o apie jį oficialiai bus paskelbta antradienį.

Pareiškime taip pat sakoma, kad vėliau šią savaitę JAV paskelbs apie naujas sankcijas Rusijai.

Ukrainiečių žiniasklaida kiek anksčiau pasidalijo nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš sostinės, kuriuose užfiksuoti abu prezidentai.

Juose matyti J. Bidenas ir V. Zelenskis žingsniuojantys viena centrinių Kyjivo aikščių, o fone girdėti oro pavojaus sirenos. Tad J. Bidenas galėjo pajusti, kaip jau beveik metus turi gyventi ukrainiečiai.

Išėję iš drauge aplankytos katedros, J. Bidenas ir V. Zelenskis ramiai pastovėjo prie memorialinės sienos nuo 2014-ųjų žuvusiems ukrainiečių kariams pagerbti.

„Kyjivas stovi“

JAV vadovas priminė beveik prieš metus išsakytus nuogąstavimus, kad Rusijos invazinės pajėgos gali greitai užimti Ukrainos sostinę.

„Po metų Kyjivas stovi, – sakė J. Bidenas. – Ukraina stovi. Demokratija stovi. Amerikiečiai yra su jumis ir pasaulis yra su jumis.“

Vizitas Ukrainoje vyksta J. Bidenui siekiant, kad sąjungininkai vieningai palaikytų Ukrainą, nes prognozuojama, kad karas intensyvės, abiem pusėms rengiantis pavasario puolimui.

V. Zelenskis spaudžia sąjungininkus paspartinti pažadėtų ginklų sistemų pristatymą ir ragina Vakarus pristatyti Ukrainai naikintuvų – tai padaryti J. Bidenas iki šiol atsisakė.

Ukrainos vadovas sakė, kad jis ir J. Bidenas kalbėjosi apie „tolimojo nuotolio ginklus ir ginkluotę, kuri vis dar gali būti tiekiama Ukrainai, nors anksčiau ji nebuvo tiekiama“. Tačiau jis nekalbėjo apie kokius nors naujus įsipareigojimus.

J. Bideno vizito į Kyjivą, o vėliau – į Varšuvą, tikslas yra pabrėžti, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios palaikyti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, kad būtų atremtos Rusijos pajėgos.

„Maniau, kad labai svarbu, jog nekiltų jokių abejonių, jokių abejonių dėl JAV paramos Ukrainai šiame kare“, – sakė J. Bidenas.

„Laisvė yra neįkainojama“

Praėjus beveik metams nuo invazijos pradžios, Kyjivą ir toliau tvirtai kontroliuoja Ukraina, o į miestą sugrįžo normalumo regimybė. Pagrindinės kovos vyksta šalies rytuose, nors reguliariai Maskva surengia raketų ir dronų atakų prieš karinę ir civilinę infrastruktūrą kitose Ukrainos dalyse.

J. Bidenas perspėjo, kad „žiaurus ir neteisingas karas“ dar toli gražu nėra laimėtas.

„Kaina, kurią teko patirti Ukrainai, yra nepaprastai didelė. Ir aukos pernelyg didelės, – sakė J. Bidenas. – Mes žinome, kad ateityje laukia labai sunkios dienos, savaitės ir metai. Tačiau Rusijos tikslas buvo nušluoti Ukrainą nuo žemėlapio. Putino užkariavimo karas žlunga.“

V. Putino užkariavimo karas žlunga.

„Jis tikisi, kad mes nesusitelksime, – sakė J. Bidenas apie Rusijos lyderį. – Jis manė, kad gali mus pergudrauti. Nemanau, kad dabar jis taip galvoja. Dievas žino, ką jis galvoja, bet nemanau, kad jis taip galvoja. Tačiau jis tiesiog akivaizdžiai klydo. Tiesiog klydo.“

Vizitas taip pat suteikia J. Bidenui galimybę iš arti pamatyti, kokius nuostolius Ukrainai padarė Rusijos invazija. Žuvo tūkstančiai Ukrainos karių ir civilių, milijonai gyventojų pabėgo nuo karo, o Ukraina patyrė dešimtis milijardų dolerių (eurų) žalos infrastruktūrai.

J. Bidenas pažadėjo ilgalaikę paramą Ukrainai, sakydamas, kad „laisvė yra neįkainojama. Dėl jos verta kovoti tiek, kiek reikės“.

„Ir būtent tiek laiko mes būsime su jumis, pone prezidente, tiek laiko, kiek reikės“, – pažadėjo J. Bidenas.

V. Zelenskis, kalbėdamas angliškai, atsakė: „Mes tai padarysime.“

Jis taip pat pareiškė, kad Rusija neturi šansų laimėti karo.

„Tai nedviprasmiškas signalas, kad Rusijos bandymai laimėti neturės jokių šansų, – sakė jis, turėdamas omenyje J. Bideno vizitą ir naujus pažadus dėl karinės paramos. – Kartu mes apsaugosime savo miestus, savo žmones nuo Rusijos teroro“.

Vizitas planuotas labai slaptai

Nors vakarietiškos raketų „žemė–oras“ sistemos pastiprino Ukrainos galimybes apsiginti, vizitas yra reta JAV prezidentų išvyka į konfliktų zonas, kur JAV ar jų sąjungininkės nekontroliuoja oro erdvės. Kol kas neaišku, ar Vašingtonas iš anksto įspėjo Maskvą apie vizitą, kad būtų išvengta bet kokio apsirikimo, galinčio nulemti tiesioginį dviejų branduolinį ginklą turinčių valstybių konfliktą.

JAV kariškių Ukrainoje nėra, išskyrus mažą jūrų pėstininkų dalinį, saugantį ambasadą Kyjive, tad šis J. Bideno vizitas yra dar komplikuotesnis nei ankstesnių JAV lyderių neseni apsilankymai karo zonose.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija anksčiau pirmadienį pareiškė, kad sostinėje laukiama „svarbiausių partnerių iš Vakarų“, vietos žiniasklaidai skelbiant apie uždarytas gatves Kyjivo centre.

Ukrainos užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas per televiziją sakė: „Kol kas palaikykime šią intrigą ir neužbėkime įvykiams už akių. Tikiuosi, kad rengiama staigmena bus sėkminga.“

„Mums svarbu, kad pirmųjų agresijos, didelio masto agresijos, metinių išvakarėse pajustume ir pamatytume ne tik žodinį palaikymą, ne tik solidarumą, kurį matėme, bet ir dar didesnę pagalbą ir mūsų svarbių, pagrindinių partnerių buvimą Kyjive“, – sakė jis.

Pastarosiomis savaitėmis buvo spėliojama, kad J. Bidenas maždaug tuo metu, kai vasario 24-ąją bus minimos Rusijos invazijos metinės, gali apsilankyti Ukrainoje. Tačiau Baltieji rūmai ne kartą sakė, kad jokia prezidento kelionė į Ukrainą neplanuojama, net po to, kai anksčiau šį mėnesį buvo paskelbta apie J. Bideno vizitą Lenkijoje.

Saugumo sumetimais J. Bideno vizitas Baltuosiuose rūmuose buvo planuojamas labai slaptai – apie šiuos planus žinojo tik palyginti nedidelė padėjėjų grupė.

Penktadienį paklaustas, ar J. Bidenas galėtų nuvykti ir į kitas šalis, ne tik Lenkiją, Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) atsakė: „Šiuo metu [planuojama], kad kelionė vyks Varšuvoje.“ Po kelių akimirkų J. Kirby neskatinamas pridūrė: „Aš pasakiau „šiuo metu“. Kelionė vyks... Varšuvoje. Nenorėjau, jog atrodytų, tarsi užsimenu apie kokį nors jos keitimą.“

J. Bidenas sekmadienį kelios minutės po 4 val. vietos laiku tyliai išvyko iš Andrewso (Endriuso) oro pajėgų bazės netoli Vašingtono ir pakeliui į Ukrainą buvo sustojęs Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

Be kita ko, pirmadienio rytą Kyjivo srityje ir keliuose kituose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba atšaukė kelionę į Briuselį, kur turėjo susitikti su Europos užsienio reikalų ministrais.

Šią savaitę planuojamas J. Bideno vizitas Lenkijoje ir susitikimas su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

Nuo karo Ukrainoje pradžios Kyjive apsilankė ir kiti Vakarų lyderiai. Birželį į Ukrainos sostinę susitikti su V. Zelenskiu naktiniu traukiniu atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir tuometinis Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis). Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) Kyjive lankėsi lapkritį, netrukus po to, kai pradėjo eiti pareigas.

Tai pirmas J, Bideno, kaip JAV prezidento, apsilankymas karo zonoje. Jo pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir ankstesni prezidentai Barackas Obama (Barakas Obama) bei George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) savo prezidentavimo metais buvo nuvykę netikėtų vizitų į Afganistaną ir Iraką, susitikti su JAV kariais ir šių šalių lyderiais.

Po išsamių sveikatos patikrinimų parengtoje ir nekantriai lauktoje ataskaitoje nustatyta keletas palyginti nedidelių problemų, tačiau teigiama, kad J. Bidenas neturi rimtų fizinių ir neurologinių sutrikimų.

„Prezidentas J. Bidenas tebėra sveikas, energingas 80-metis vyras, kuris gali sėkmingai vykdyti prezidento pareigas, įskaitant vyriausiojo vykdomojo pareigūno, valstybės vadovo ir vyriausiojo kariuomenės vado pareigas“, – Baltųjų rūmų paskelbtame laiške teigė J. Bideno gydytojas Kevinas O'Connoras (Kevinas O'Konoras).

„Prezidentas tebėra tinkamas eiti pareigas ir gali visapusiškai vykdyti visas savo pareigas be jokių išimčių ar lengvatų“, – sakė jis.

J. Bidenas, vyriausias kada nors JAV prezidento pareigas ėjęs asmuo, ketvirtadienio rytą baigė praėjusiais metais Walterio Reedo (Valterio Rido) karinėje ligoninėje Vašingtono pakraštyje pradėtus sveikatos tyrimus.

Prezidentas tebėra tinkamas eiti pareigas ir gali visapusiškai vykdyti visas savo pareigas be jokių išimčių ar lengvatų.

Jis dar nepaskelbė, kad sieks būti perrinktas, tačiau manoma, kad tai padarys netrukus, nes kampanija jau įsibėgėja. Respublikonų pusėje kol kas pirmauja buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kurį J. Bidenas įveikė per įnirtingus 2020 metų rinkimus.

Tikėtina, kad J. Bidenas kandidatuos remdamasis savo sunkia politine patirtimi po dvejų metų, per kuriuos jis padėjo šaliai įveikti COVID-19 pandemiją, užbaigė JAV karą Afganistane ir sutelkė Vakarų šalis priešintis Rusijos invazijai į Ukrainą.

Tačiau klausimai apie jo amžių ir nuolatinės respublikonų užuominos, kad jis yra psichiškai nekompetentingas, greičiausiai taps pagrindiniu kampanijos akcentu.

Sveiki įpročiai

K. O'Connoro laiške pateikiamas iš esmės puikus prezidento, propaguojančio sveiką gyvenimo būdą, paveikslas.

„Prezidentas nevartoja jokių tabako gaminių, negeria alkoholio ir toliau sportuoja bent penkias dienas per savaitę“, – sakoma laiške.

J. Baidenas yra 1,83 m ūgio ir sveria beveik 80,7 kg.

Ataskaitoje pažymima, kad 2022 metais J. Bidenas kelis sykius sirgo COVID-19, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo paskiepytas pirmąja ir sustiprinančiąja dozėmis, ligos simptomai buvo lengvi ir jis „nepatyrė jokių liekamųjų simptomų, kurie galėtų būti laikomi „ilguoju COVID-19“.

Pasak K. O'Connoro, dvi problemos, į kurias buvo atkreiptas dėmesys per ankstesnį, 2021 metais lapkritį vykusį metinį sveikatos patikrinimą, iš esmės nepasikeitė.

Viena iš jų – gastroezofaginis refliuksas, dėl kurio jis dažnai kosėja, o kita – sustingusi laikysena dėl stuburo nusidėvėjimo.

„Prezidento laikysena išlieka sustingusi, tačiau nuo praėjusių metų nepablogėjo“, – sakė K. O'Connoras.

Gydytojas pranešė, kad „itin išsamus neurologinis ištyrimas dar kartą nuramino, nes nebuvo nustatyta jokių smegenėlių ar kitų centrinių neurologinių sutrikimų, pavyzdžiui, insulto, išsėtinės sklerozės, Parkinsono ar kylančios lateralinės sklerozės, požymių“.

Užsimindamas apie tai, kad J. Bidenas „jaunystėje nemažai laiko praleido saulėje“, K. O'Connoras rašė, kad prezidentas buvo reguliariai gydomas dėl lokalizuoto nemelanominio odos vėžio pašalinimo.

„Vienas nedidelis darinys prezidento krūtinėje šiandien buvo išpjautas ir išsiųstas įprastai biopsijai“, – sakė jis.

Ar amžius svarbu?

Nors ir įprastas, ketvirtadienio sveikatos patikrinimas buvo atidžiai stebimas, nes demokratų lyderiai tvirtino, kad palaikys J. Bideną, jei jis vėl kandidatuos, tačiau apklausos rodė nedidelį jų rinkėjų entuziazmą.

Vasario mėnesį „Reuters“ ir „Ipsos“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė demokratų mano, jog J. Bidenas yra per senas eiti šias pareigas.

51 metų respublikonė Nikki Haley (Niki Heili), ką tik pradėjusi dalyvauti 2024 metų rinkimų lenktynėse, trečiadienį paragino visiems vyresniems nei 75 metų amžiaus išrinktiems pareigūnams atlikti psichinio tinkamumo testus. Tai būtų taikoma ir 76 metų D. Trumpui, kuriam vadovaujant ji dirbo JT ambasadore.

Interviu metu paklaustas apie amžiaus veiksnį, J. Bidenas atkreipė dėmesį į savo pasiekimus einant pareigas ir atsakė paprastai: „Pasižiūrėkite į mane“.

Paskutinio J. Bideno sveikatos patikrinimo metu jam buvo atlikta kolonoskopija, taikant bendrąją nejautrą. Tada jis savo įgaliojimus vienai valandai ir 25 minutėms perdavė viceprezidentei Kamalai Harris (Kamalai Haris), kuri tapo pirmąja moterimi JAV istorijoje, trumpai ėjusia prezidento pareigas.