Tris kartus per metus

Vadinamuoju beveik šimtaprocentiniu, arba gyvuoju, vandeniu kelioms valandoms šiemet bus galima pasidžiaugti trečią ir paskutinį kartą. Pirmos dvi ypatingos naktys buvo iš sausio 18-osios į 19-ąją ir iš vasario 14-osios į 15-ąją.

"Visoje gamtoje vyksta galingi bioenerginiai procesai, o tomis naktimis stichijos – vanduo, oras, ugnis, eteris – tampa ypatingos. Teigiama, kad jos pasiekia savo maksimalią jėgą", – aiškino fizikas, dirbantis su įvairiomis tradicinio mokslo nepripažintomis struktūromis, 56 metų E.Kirda.

Tomis ypatingomis naktimis bioenerginė vandens struktūra auga ir savo piką pasiekia apie 2 val. nakties. Paryčiui gyvasis vanduo vėl tampa įprastas.

Vandens tyrimus unikalia aparatūra atliko ir rusų mokslininkai. Jie užfiksavo, kad šio vandens savybės energiniu informaciniu požiūriu atitinka gyvo audinio savybes. Mistišką reiškinį kai kurie tyrėjai aiškina moksliškai: skriedama savo orbita, Žemė įeina į tam tikrus laukus, kurių srautai veikia mūsų planetą. Būtent todėl pakinta ir vandens savybės. Jo bioenergija išauga keliasdešimt kartų. Toks vanduo teigiamai veikia žmogaus savijautą, įsikrauna visi bioenerginiai centrai, pagerėja psichoemocinė būsena.

Su teigiamomis mintimis

"Įprastai vanduo būna neutralus, – aiškino E.Kirda. – Tris kartus per metus jis visas, ne tik vandenynuose, upėse, ežeruose, bet ir prekybos centruose ar mūsų namuose, kelioms valandoms tampa ypatingas: pakyla jo gyvybinė arba Rytų šalyse  vadinamoji či, arba ki, energija. Anot tyrinėtojų, pagal požymius vanduo primena pirminį."

Tris kartus per metus jis visas, ne tik vandenynuose, upėse, ežeruose, bet ir prekybos centruose ar mūsų namuose, kelioms valandoms tampa ypatingas.

Nuo seno žmonės Rasų, arba Joninių, naktį maudydavosi, šokinėdavo per laužą, bėgiojo per žarijas ar bent šildydavosi prie ugnies todėl, kad suaktyvėja visos stichijos. Fizikas rekomenduoja  išsimaudyti bent po dušu ar atvirame vandens telkinyje.

"Tai darykite, pozityviai nusiteikę, svajokite apie kažką teigiamo, šviesaus, gero apie sveikatą, – ragino E.Kirda. – Be to, galite ne tik atsigerti tekančio vandens iš mūsų namuose įrengtų maišytuvų, bet ir pasigaminti konservuoto vandens.

Tai reiškia, kad birželio 24-osios naktį vandens, prilygstančio iš šventų vietų, pavyzdžiui, Lurdo, reikia prisipilti į stiklinius indus. Plastmasė turi neigiamų savybių.

Reikia užrakto

Savo unikalias savybes vanduo gali išsaugoti labai ilgai – 5, 10 ar net 20 metų. Laikomas ten, kur teka požeminiai vandenys, kitose energiškai netinkamose vietose, vanduo netenka savo gydomųjų galių.

E.Kirda patarė indą, į kurį įpilsite gyvojo vandens, apjuosti varine viela, nes tai pluoštinė medžiaga, gaminama tempimo būdu. Tai savotiška apsauga, užraktas.

"Tiks ir laidai nuo seno buitinio prietaiso, nesvarbu, dvigubas ar trigubas laidas, tačiau nuvalykite kontaktus ir apjuosę būtinai juos sujunkite. Beje, tai padarykite butelio ar indo apačioje", – patarė fizikas.

Šį unikalų vandenį galima aprišti ir lino, kanapių, kito natūralaus pluošto nešlapiu siūlu, surišant mazgelį, tačiau, geriant ar pilant vandenį iš indo, svarbu jo nesušlapinti, nes praras savybes.

"Galite padaryti eksperimentą. Prisipilkite vandens tą naktį ir  kitą dieną. Po kurio laiko pamatysite skirtumą net vizualiai, – tikino nekart su vandeniu eksperimentavęs E.Kirda. – Gyvas vanduo ilgai negenda. Įprastas įgauna kvapą, jame atsiranda bakterijų. Pats kurį laiką gėriau gyvą vandenį – susitvarkė virškinimas."

Molekulės išsaugo informaciją

Pasak fiziko, aktyvuotas vanduo yra pilnas bioenergijos ir prilygsta šviežiai spaustoms natūralioms sultims.

Vandens struktūros priklauso nuo molekulių susijungimo kampo tarp vandenilio atomų.

"Mūsų organizmui tinka tam tikros konstrukcijos. Pavyzdžiui, virinto vandens įsisaviname apie 40, o vandens tirpsmo, kai susidaro ledukas, – apie 90 proc., – aiškino E.Kirda. – Užvirinkite ir ataušinkite natūralią ir pasterizuotą girą. Ir pajausite skirtumą, kaip reaguoja organizmas."

Švariausias vanduo – du kartus distiliuotas ir gautas sintetiniu būdu. Bet toks vanduo gali būti netgi nuodingas, nes jis negyvas, neturi struktūrų, kurios mums naudingos įsisavinti.

Vandens molekulės išsaugo informaciją, todėl net lašelis gyvojo vandens, įpilto į paprastą indą, pakeičia visą jo struktūrą.

Vandens molekulė – junginys iš vieno deguonies ir dviejų vandenilio atomų – panaši į žaislinio meškino galvą su dviem ausimis. Dėl šios asimetrinės formos jos turi potraukį jungtis po kelias ir sudaro nepatvarias konstrukcijas (klasterius) net iš kelių šimtų molekulių. Vandenyje yra atomo lygio susijungusių snaigių. Net verdančiame susijungia po dvi molekules, šaltame – po tris, šešias ar keliasdešimt, o tirpsmo vanduo turi labai daug struktūrų ir gali jungtis po kelis šimtus molekulių.

"Vandens molekulės išsaugo informaciją, todėl net lašelis gyvojo vandens, įpilto į paprastą indą, pakeičia visą jo struktūrą", – tikino fizikas.

Bet kokia kitos medžiagos dalelė ar jonas, patekę į vandenį, apauga vandens molekulėmis, kaip bičių spiečius aptupia savo motinėlę. Bet koks garsinis, šviesos ar radiobangų, taip pat dar tyrinėjamas informacinis poveikis suardo vienas ir sukuria naujas vandens molekulių struktūras, kurios atspindi padarytą poveikį vandeniui.

Gerkite į sveikatą

E.Kirda patarė vandenį, kurį vartosite maistui, įpilti į puodą ar virdulį iš vakaro ir palikti išsivėdinti per naktį. Taip išgaruos chloras, nusės druskos, ištirps daug geležies karbonato.

Jei vanduo prastas, fizikas patarė jį pavirinti, bet neužvirti. Daugiau nei 75 laipsnių karščio vandens faktiškai jau negalima įkrauti, nes labai greit suyra visos sudėtingos struktūros, suyra bioinformacija ir vanduo tampa negyvas.

Pavirintą vandenį E.Kirda patarė įpilti į emaliuotą indą, nes plastmasiniame, vykstant temperatūrų pokyčiams, išsiskiria mikrodalelės, kurios gali būti žalingos žmogaus organizmui.

"Šaldykite, kol vanduo virs ledu. Tiesa, pirmą leduką ar net iki 10 proc. vandens rekomenduojama išpilti, nes pirmiausia sušąla  vadinamasis sunkusis vanduo, stingstantis jau esant +3 o C", – aiškino E.Kirda.

Nupylę dalį vandens, likusį sušaldykite. Paviršiuje susidarys tarsi akis – pramuškite peiliu ir išpilkite – ten susikoncentruoja nešvarumai, druskos.

"Kas lieka, gerkite į sveikatą – tai bus tarsi ledynų vanduo, – pastebėjo fizikas. – Gersite vandenį, kurį geria ilgaamžiai kalniečiai."

Padidėja energija

Informacinių technologijų, energoinformatikos profesorius technikos mokslų daktaras, bioenergetikas ir Lietuvos parapsichologų draugijos narys Jonas Algimantas Dainauskas yra teigęs, kad šis tris kartus per metus vykstantis reiškinys stebimas jau seniai.

Tuo metu gamtoje pasikeičia visos Žemės energija – padvigubėja foninis lygis, transformuojasi energinės globalinės Žemės struktūros, iš neigiamų jos virsta teigiamomis.

Dėl šių procesų pakinta vandens savybės, daugybę kartų padidėja jo energija – iki 40 tūkst. bovių. Šį bioenergijos matavimo vienetą 1930 m. nustatė prancūzų mokslininkas, vienas pirmųjų Cheopso piramidžių Gizos slėnyje tyrėjas.

Išsaugo emocijas ir informaciją

Plačiai nuskambėjo ir garsaus japonų tyrėjo Masaru Emoto (mirė sulaukęs 71-ų, 2014 m.) darbai.

Jis pateikė stulbinamus rezultatus: vanduo gali sugerti, laikyti ir perduoti informaciją apie tai, kas aplinkui vyksta.

Vandens molekulės susijungia į klasterius – atminties kekeles, į jas vanduo užrašo informaciją. Vienoje molekulėje yra iki 440 tūkst. informacijos plokštelių. Jei vanduo sugeria pozityvią informaciją, jis įgauna gydomųjų savybių, o jei sugeria negatyvias emocijas – nuodija.

Mokslininkai mano, kad teigiamai vandens struktūrą veikia meilės, dėkingumo žodžiai, o neigiamai – neapykanta ir abejingumas. Pasak M.Emoto, minčių ir emocijų veikiamas stingstantis vanduo suformuoja atitinkamai gražius ir tvarkingus arba negražius bei chaotiškus kristalus.

M.Emoto teigė, kad toks poveikis vandeniui gali būti pasiektas ir muzika, maldomis ar net prie vandens indo pridėjus užrašytą gražų arba bjaurų tekstą.

Japonas į skirtingus indus supylė vandenį ir, prieš užšaldydamas, ant vienų parašydavo "Hitleris", "Šėtonas", "Sunkusis rokas", ant kitų – "Angelas", "Meilė", "Gėris" ir pan.

Su E.Masaru teiginiais sutinka profesorius iš JAV R.Roy. Jis klasterius pavadino vandens nervų sistema, turinčia atmintį. Tiesa, dalis mokslininkų į japono tyrimus reagavo skeptiškai.