Šio tikslo siekia ir šiame projekte dalyvaujančios šešios Kauno rajono mokyklos.

Per dvejus metus visoms 180 projekto dalyvių (iš įvairių ES valstybių) numatyta skirti 24 mln. eurų. Lėšos bus skirtos mokinių konsultacijoms, kitai mokymosi pagalbai, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, edukacinėms aplinkoms kurti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti ir panašioms reikmėms finansuoti.

Anot Kauno rajono mero patarėjo Edmundo Mališausko, Garliavos Jonučių progimnazija buvo tarp 30-ties pirmųjų nuo 2019-ųjų į projektą pakviestų mokyklų. Šiai ugdymo įstaigai skirta 324 866 Eur Veiklos tobulinimo planui 2020–2021 m. įgyvendinti.

Šioje progimnazijoje jau dabar pastebimai pasikeitė biblioteka, atsirado dendrologinis takas, rengiamos gamtos mokslų, menų, muzikos laboratorijos, lauko klasės, teikiama papildoma pagalba gabiems ir turintiems mokymosi sunkumų mokiniams. Taip pat tobulinami mokytojų technologiniai, anglų kalbos įgūdžiai, kuriamos CLIL programos 2-4 ir 5-8 klasėms (integruotas anglų kalbos ir gamtamokslinių mokomųjų dalykų kursas), perkama įranga organizuojamoms probleminio mokymosi dienoms (PROMODI) tobulinti. Progimnazija atvira dalintis savo patirtimi ir projekto pabaigoje planuoja organizuoti respublikinę konferenciją, kurioje kitų mokyklų atstovus supažindins su įvykdyta veikla, pokyčiais ir jų nauda vietos bendruomenei.

Nuo šių metų rudens „Kokybės krepšelio“ projekte dalyvauja ir Čekiškės Prano Dovydaičio ir Piliuonos gimnazijos, Ežerėlio, Kulautuvos ir Šlienavos pagrindinės mokyklos. Šios ugdymo įstaigos, padedant konsultantams, pasirengė 2 metų Veiklos tobulinimo planus ugdymo kokybei gerinti. 2020–2021 mokslo metų laikotarpiu joms skirta 126 378 Eur. Pasak atstovų iš Kauno rajono savivaldybės, ji projekto vykdytojams paskyrė 15 proc. šių lėšų, – 24 345,9 Eur.

Pastarųjų metų gyventojų skaičiaus augimas nekelia abejonių, kad netrukus Kauno rajone gyvens ne mažiau nei 100 tūkstančių žmonių.

Palyginimui, 2015-ųjų pradžioje šio rajono gyventojų buvo 88 396.

Pažymėtina, kad 2016-2017 metais Kauno rajone gyventojų skaičius paaugo 1,75 proc., Kauno mieste - sumažėjo 1,44 proc. Panašios ir pernykštės tendencijos.

ELTA jau skelbė, kad pernai Kauno rajone daugiau nei pusantro karto, palyginti su buvusiu 2017-aisiais, padidėjo gimstamumas - Civilinės metrikacijos skyriuje 2018 metais registruoti net 1265 naujagimiai.

„Būtent tiek išdalinome po 300 eurų kainuojančių kraitelių naujagimiams, kurių bent vienas iš tėvų yra deklaravęs mūsų rajone savo gyvenamąją vietą, - penktadienį paaiškino rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas. - Tikime, kad tėvai įvertino tokias Kauno rajono savivaldybės pastangas konkrečiai skatinti šeimas auginti daugiau vaikų, ir todėl tokią iniciatyvą ketinama tęsti toliau. Dabar formuojamame 2019-ųjų biudžeto plano projekte numatytos lėšos naujiems kraiteliams įsigyti. Jei Tarybos politikai tai patvirtins, tai ir šiais metais gimę rajono nauji gyventojai gaus po vertingą Savivaldybės dovaną“.

2020-ųjų kovą Kauno rajonas minės šio administracinio vieneto įsteigimo 65-erių metų sukaktį. 1950 metų birželį tuometės Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku dėl administracinio-teritorinio respublikos padalijimo, buvusioje Kauno apskrityje buvo sudaryti 3 rajonai: Vilijampolės rajonas (centras Kauno miestas), į jo sudėtį įtraukta miesto tipo gyvenvietė Kulautuva bei 27 Kauno ir 5 Vilkijos apskričių apylinkės. Taip pat - Panemunės rajonas (centras - Garliava) kairiajame Nemuno krante, Suvalkijos lygumoje, vėliau keletą metų veikęs kaip atskiras administracinis vienetas, kurį sudarė miesto tipo gyvenvietė Kačerginė ir 44 apylinkės. Trečias buvo Vilkijos rajonas (centras - Vilkija), sudarytas iš 1948-aisiais įkurtos Vilkijos apskrities 6 valsčių - Ariogalos, Babtų, Čekiškės, Pernaravos, Seredžiaus ir Vilkijos. Į naujai sudarytą rajoną įtrauktas Vilkijos miestas ir 33 apylinkės.

1955-ųjų liepą Vilijampolės bei Panemunės rajonai sujungti į vieną ir pavadinti Kauno vardu, o prieš 65 metus - 1962 metų kovo 31 dieną - sujungti Kauno ir Vilkijos rajonai - tuomet jau visi trys rajonai tampa Kauno rajonu.

Kauno rajonas, išsidėstęs trijų šalies upių - Nemuno, Neries ir Nevėžio santakoje, žiedu juosia vieną didžiųjų Lietuvos miestų - Kauną. Rajone įkurtos 25 seniūnijos, 371 kaimas, 9 miesteliai, 3 miestai. Istoriją saugo 302 kultūros paveldo objektai, 19 buvusių dvarų sodybų, nemažai muziejų. Yra kurortinių vietovių, daugybė žavių gamtos paminklų. Rajone auga nauji gyvenamieji rajonai, ypač daugėja pramonės, verslo objektų.

ELTA primena, kad pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą šalies savivaldybių indeksą (vertinant savivaldybės gyventojų skaičiaus pokyčius, savivaldybės patrauklumą investuotojams bei jos valdymą), Kauno rajono savivaldybė tris kartus (2011, 2013 ir 2014 m.) buvo pirma, 2012 m. užėmė antrą vietą tarp ne miesto savivaldybių. 2015 metais geriausiųjų savivaldybių penketuke Kauno rajono savivaldybė dalijosi pirmąja vieta su Klaipėdos rajono savivaldybe.

Puikiai Kauno rajonas įvertintas ir vėlesniais metais, nes išsaugojo antrą vietą tarp 54 mažųjų šalies savivaldybių (69 balai iš 100). Tuo tarpu Kaunas tarp šešių didžiųjų šalies miestų liko ketvirtas (52 balai).