„Pirmą kartą mūsų nepriklausomybės istorijoje, labai akivaizdžiai parėmė kandidatą, kuris nusistatęs prieš mūsų valstybę, valstybingumą“, – kalbėjo Seimo narys Saulius Skvernelis.

Pripažįstama, kad atkūrus nepriklausomybę tautinės mažumos buvo apleistos.

Prezidentas balsavusius už E. Vaitkų rinkimų naktį vadino rizika šalies saugumui.

Tokie komentarai, anot Rytų Lietuvai atstovaujančių politikų, tik gilina problemą. Ir rodo, kad politikai Vilniuje toliau nesupranta Rytų Lietuvos.

„Net negalima taip galvoti, nes antivalstybiškai prieš piliečius veikia pati valdžia“, – sakė Seimo narė Rita Tamašunienė.

Vilniaus rajono meras sako įsitikinęs, kad didelė dalis už E. Vaitkų balsavo ne dėl to, kad patiko E. Vaitkaus idėjos.

„Mano nuomone, ne visada tas žmogus yra prokremliškas, kaip bandoma sakyti. Jis tiesiog yra nepasitikintis dabartine valdžia, ar ir prieš tai buvusia valdžia, ir norintis protestuoti“, – aiškino Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Premjerė sako, nieko dėl tautinių mažumų regionų keisti nereikia.

„Lietuva turi toliau keliauti pažangos keliu, spręsti kasdienines problemas, gerinti infrastukturą, gerinti viešųjų paslaugų kokybę. Tą reikia visur daryti, ne tik Rytų Lietuvoje“, – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Visagino meras sako, problemos esmė yra ta, kad viskas, ką minėjo premjerė, Rytų Lietuvoje daroma lėčiau arba išvis nedaroma. Ir žmonės tą mato, pavyzdžiui, kokie valstybei priklausantys keliai.

„Valstybiniai keliai, netgi vedantys i tokius strategines paskirties objektus kaip Ignalinos atominė elektrinė, pastatyti sovietiniais laikais ir visiškai į tai neinvestuojama“, – kalbėjo Visagino meras Erlandas Galaguz.

Anot mero, žmonės antrarūšiai gali pasijusti ir matydami, kaip pompastiškai pristatomi nauji traukiniai, bet jiems į Rytų Lietuvą siunčiami senesni ir prastesnės kokybės traukiniai.

„Pasižiūrėkime, kokios kokybės traukiniai važiuoja iš Vilniaus į Vakarų pusę, o kokie važiuoja link mūsų“, – tęsė E. Galaguz.

Nors kelionės traukiniais čia vienos populiariausių.

„Visagino savivaldybė patenka i TOP10 savivaldybių, kurios aktyviai naudojasi „Lietuvos Geležinkelių“ paslaugomis“, – sakė E. Galaguz.

Keistai atrodo ir priekaištai dėl E. Vaitkaus sėkmės, kai, anot mero, be E. Vaitkaus su Visagino rinkėjais bendravo tik Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė.

„Kiti net nematė reikalo atvykti, bet piktinasi, kodėl balsuojama taip, o ne kitaip“, – stebėjosi Visagino meras E. Galaguz.

„Dabar Rusijai vykdant brutalų karą Ukrainoje, matome, kad labai susiejame su rusų tautybės žmonėmis, kurių čia yra nemažai. Jie dėl to tikrai nėra kalti. Jie net nėra jokie Kremliaus ruporai“, – teigė R. Duchnevič.

Praktikoje matome, kad skirta tik 5 proc. žiniasklaidai tautiniu mažumų kalbomis, nors statistika rodo, kad tautinių mažumų atstovų yra bent 15 proc.

Daug metų kalbama, kad Rytų Lietuvos gyventojai informaciją gauna iš rusų propagandos kanalų.

„Turime užtikrinti informacijos prieinamumą, tinkamą dėmesį politiniame lauke“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Bet Seimo pirmininkė sako, kai reikia skirti finansavimą tautinių mažumų žiniasklaidai, skiriama neproporcingai mažai.

„Praktikoje matome, kad skirta tik 5 proc. žiniasklaidai tautinių mažumų kalbomis, nors statistika rodo, kad tautinių mažumų atstovų yra bent 15 proc.“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Žadama Rytų Lietuvai skirti „daugiau dėmesio“, bet konkrečių priemonių neįvardijama.

Taip jis kalbėjo komentuodamas mediko Eduardo Vaitkaus pasirodymą prezidento rinkimuose praėjusią savaitę.

„Manau, kad gali būti tikslas realiai pirmą kartą istorijoje dabar jau tikrai turėti atvirai prorusišką politinę jėgą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

E. Vaitkus per prezidento rinkimus surinko 7,33 proc. balsų, už jį balsavo daugiau nei 104 tūkst. žmonių.

Per prezidento rinkimų kampaniją E. Vaitkus pasisakė už aukščiausių politinių kontaktų atnaujinimą su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, taip pat Baltarusija. Jis tvirtino, kad Rusija nekelia grėsmės Lietuvai, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.

Pasak L. Kasčiūno, iki šiol politikai Lietuvoje strateginiu lygmeniu nekvestionuodavo narystės NATO, įtemptų santykių su Rusija, ginkluotųjų pajėgų vystymo.

„O čia dabar – visiškai atvirai prorusiška propaganda iš šito žmogaus“, – kalbėjo ministras.

Reikia žiūrėti toliau, kaip čia dabar dėliosis jo veikimo algoritmas, ar čia kažkas bandys prie jo (E. Vaitkaus – BNS) prisisiurbti, ar bandys jo sukauptą kapitalą išnaudoti.

Pasak jo, Maskvai būtų naudinga turėti partiją Lietuvoje, Seimo rinkimuose peržengiančią 5 proc. barjerą ir turinčią frakciją parlamente.

„Reikia žiūrėti toliau, kaip čia dabar dėliosis jo veikimo algoritmas, ar čia kažkas bandys prie jo (E. Vaitkaus – BNS) prisisiurbti, ar bandys jo sukauptą kapitalą išnaudoti“, – sakė L. Kasčiūnas.

Visgi, anot ministro, Lietuvos institucijos gali ir neregistruoti tokios partijos dėl neatitikimo teisės aktams, jeigu jos nuostatos bus antivalstybinės, bus nukreiptos prieš demokratinę santvarką.

Pasak jo, Lietuvai dabar reikia aiškintis, kas nutiko, kad daugiau nei 100 tūkst. žmonių balsavo už tokį kandidatą.

E. Vaitkus per prezidento rinkimų kampaniją jau paskelbė kursiantis naują politinę jėgą, tačiau planų kol kas nedetalizavo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pranešė, kad kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) įvertinti kandidatų į prezidentus retoriką nacionalinio saugumo požiūriu.

L. Kasčiūnas sakė palaikantis tokį kreipimąsi.

E. Vaitkus per prezidento rinkimus liko penktas iš aštuonių kandidatų, jis daugiausia balsų tarp besivaržančiųjų rinkimuose gavo Šalčininkų rajone ir Visagine.

„Manome, kad paprašysime atlikti tam tikrą vertinimą Valstybės saugumo departamento. Gavę jų rekomendacijas, priimsime tolesnius sprendimus“, – trečiadienį po komiteto posėdžio BNS sakė NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Pocius.

Jo teigimu, vertinimo prašosi kai kurių kandidatų vieši pasisakymai apie tai, kad Lietuva turėtų išstoti iš NATO ir Europos Sąjungos, glaudžiau bendradarbiauti su Rusija ir panašūs.

„Situacija tokia, kad turime vertinti“, – sakė A. Pocius.

NSGK narys iš opozicijos „valstietis“ Jonas Jarutis teigė, kad VSD be jokių raginimų vertina grėsmes nacionaliniam saugumui.

„Tikime, kad specialiosios tarnybos stebėjo ir stebi aplinką, susidariusią apie visus kandidatus“, – sakė jis.

Seimo nario teigimu, negalima sakyti, kad už mediką Eduardą Vaitkų balsavo prorusiškų pažiūrų rinkėjai.

„Nedrįsčiau sakyti, kad visi tie balsai būtų grynai prorusiški. Tiesiog galbūt yra protesto balsai, gal kai kam užkirstas kelias į Baltarusiją nuvažiuoti, kažkas kokį nors nedidelį verslą prarado. Visuose rajonuose buvo tokių, kurie balsavo už poną Vaitkų“, – kalbėjo J. Jarutis.

„O retorika yra tokia, kokia yra, kiekvienas atsakingas už savo žodžius. Man tokia retorika nėra labai priimtina, bet gyvename demokratinėje valstybėje. Nematau kokios nors ypatingos grėsmės dėl to“, – sakė jis.

Per prezidento rinkimus, dalies ekspertų vertinimu, Kremliaus naratyvus reiškęs E. Vaitkus surinko 104 tūkst. rinkėjų balsų ir liko penktoje vietoje. Iš aštuonių kandidatų jis daugiausia balsų gavo Šalčininkų rajone ir Visagine.

Per prezidento rinkimų kampaniją E. Vaitkus pasisakė už aukščiausių politinių kontaktų atnaujinimą su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, taip pat Baltarusija. Jis tvirtino, kad Rusija nekelia grėsmės Lietuvai, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.

„Man atrodo neteisinga susiaurinti ar netgi ieškoti kaltų, ką aš dabar matau. Mėginimas labai tiesiogiai susieti vien su tautinėmis mažumomis, vos ne jas apkaltinti ar kažkokius miestus ar vien tik regioną tam tikrą Lietuvos išskirti, nėra sąžiningas, nes jis niekaip nepaaiškina E. Vaitkaus sąlyginės sėkmės, pavyzdžiui, Kauno mieste ir Kauno rajone“, – trečiadienį Žinių radijui kalbėjo Seimo pirmininkė.

„Tai visai kitos priežastys, kitas segmentas. Kaunas yra labai homogeniškas miestas, kalbant apie tautines mažumas ir kalbos mokėjimą“, – pridūrė ji.

Per prezidento rinkimus, dalies ekspertų vertinimu, Kremliaus naratyvus reiškęs E. Vaitkus surinko 104 tūkst. rinkėjų balsų ir liko penktoje vietoje. Iš aštuonių kandidatų jis daugiausia balsų gavo Šalčininkų rajone ir Visagine.

Anot Seimo pirmininkės, E. Vaitkaus populiarumui įtakos galėjo turėti rusų kalba atspausdinta agitacinė medžiaga.

Ji taip pat teigė mananti, kad E. Vaitkus karo nuovargį patyrusiems Lietuvos gyventojams pasiūlė kitokį požiūrį.

„Šiuos pora metų nuo pilno masto karo pradžios, mes Lietuvoje lyg raginame visus nepavargti nuo karo, karo nuovargis yra labai realus dalykas. Pavargsti nuo tragiškų naujienų, nuo žiaurumų, nuo brutalumo ir nuo tokios perspektyvos nematymo“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Šioje vietoje kalbėjimas apie taiką, pakeitimas kažkokios alternatyvios realybės ir alternatyvaus faktų paaiškinimo pasiūlymas, matyt, atranda sekėjų“, –teigė ji.

Per prezidento rinkimų kampaniją E. Vaitkus pasisakė už aukščiausių politinių kontaktų atnaujinimą su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, taip pat Baltarusija. Jis tvirtino, kad Rusija nekelia grėsmės Lietuvai, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.

„Buvo užduotas klausimas dėl Vaitkaus pasisakymų prieš rinkimus. Tai mes ryt turėsime NSGK posėdį, kuriame tarp kitų klausimų pasitarsime, pasvarstysime, ar verta mums kaip komitetui inicijuoti kokį nors tyrimą ar užprašyti VSD kažkokio vertinimo“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.

NSGK pirmininkas pripažįsta, kad dėl kai kurių E. Vaitkaus pasisakymų kyla pagrįstų klausimų.

„Tie siūlymai, kad Lietuva turi išstoti iš NATO, iš Europos Sąjungos – tai yra absurdas“, – sakė jis.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose save išsikėlęs kandidatas E. Vaitkus Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse surinko daugiausia rinkėjų balsų – atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc.

ELTA primena, kad gegužės 26 d. vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 44,1 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,86 proc. palaikymo.

„Buvo užduotas klausimas dėl E. Vaitkaus pasisakymų prieš rinkimus. Tai mes ryt turėsime NSGK posėdį, kuriame tarp kitų klausimų pasitarsime, pasvarstysime, ar verta mums kaip komitetui inicijuoti kokį nors tyrimą ar užprašyti VSD kažkokio vertinimo“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.

NSGK pirmininkas pripažįsta, kad dėl kai kurių E. Vaitkaus pasisakymų kyla pagrįstų klausimų.

„Tie siūlymai, kad Lietuva turi išstoti iš NATO, iš Europos Sąjungos – tai yra absurdas“, – sakė jis.

Visgi, politikas teigia, kad, visų pirma, reikėtų detaliau įvertinti šių pasisakymų turinį, o ne skubėti smerkti.

„Rinkimai yra rinkimai. Žmonės kartais darydami rinkiminį šou aštriau pasisako tam, kad atkreiptų dėmesį, sukeltų ažiotažą ar kažkokią diskusiją. Tai čia per tą prizmę pasižiūrėjus nereikia skubėti smerkti“, – svarstė jis.

Rinkimai yra rinkimai. Žmonės kartais darydami rinkiminį šou aštriau pasisako tam, kad atkreiptų dėmesį, sukeltų ažiotažą ar kažkokią diskusiją.

Tačiau rinkimų rezultatai Rytų Lietuvoje, pasak A. Pociaus, turėjo ir pozityvią pusę.

„Mes pamatėme, kiek žmonių palaiko tą žmogų, kuris kalba būtent apie tuos dalykus – apie išstojimą iš NATO, iš Europos Sąjungos, kad nereikia konfliktuoti su Rusija, kad nereikia jos erzinti ir t.t.“, – svarstė NSGK pirmininkas.

„Tai atskleidžia, kur dar reikia mums visiems – tiek Vyriausybei, tiek politikams, tiek institucijoms – padirbėti. Švietimo ministerija irgi turi atkreipti dėmesį į žmonių švietimą ir auklėjimą, ugdymą“, – pabrėžė A. Pocius.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose save išsikėlęs kandidatas E. Vaitkus Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse surinko daugiausia rinkėjų balsų – atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc.

ELTA primena, kad gegužės 26 d. vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 44,1 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,86 proc. palaikymo.

Anot jo, rinkimų rezultatai rodo, kad Rusijai palankumą rodžiusį kandidatą parėmė ir kitų regionų gyventojai.

„Kodėl mes kalbame tik apie Rytų Lietuvą? Kai kurie kontroversiški kandidatai gavo balsų ne tik Rytų Lietuvoje, jie ten daugiau gavo. Bet gavo ir kituose miestuose, gavo ir po keturis, ir po penkis procentus, ir po septynis. Čia ne vien Rytų Lietuvos klausimas. Šis klausimas gerokai platesnis“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Per prezidento rinkimus, dalies ekspertų vertinimu, Kremliaus naratyvus reiškęs medikas Eduardas Vaitkus surinko 104 tūkst. rinkėjų balsų. Iš aštuonių kandidatų jis daugiausia balsų gavo Šalčininkų rajone ir Visagine.

„Yra dalis visuomenės, kuri turbūt pirmą kartą mūsų nepriklausomybės istorijoje labai akivaizdžiai parėmė kandidatą, kuris nusistatęs prieš mūsų valstybę, valstybingumą, prieš pamatinius demokratijos principus, kas kuria civilizuotą Vakarų pasaulį. Tai yra signalas, ir nereikia žiūrėti vien į Rytų pusę“, – tvirtino parlamentaras.

„Turime terpę – šiandien apie 100 tūkst. žmonių, su kuriais tikrai turi dirbti visi, ne tik politikai, bet ir institucijos. Tokie žmonės, tikėtina, pašaukiami tarnauti mūsų kariuomenėje, įgyja bazinį karinį parengimą ir neaišku, kaip tas ginklas galėtų atsisukti“, – sakė jis.

Turime terpę – šiandien apie 100 tūkst. žmonių, su kuriais tikrai turi dirbti visi, ne tik politikai, bet ir institucijos.

S. Skvernelio teigimu, kad tokių žmonių mažėtų, būtinas nuolatinis dėmesys regionams.

„Reikia rodyti dėmesį visiems regionams. Deja, pastaruoju laikotarpiu matėme, kad visos viešosios paslaugos iš regionų iškeliauja – pradedant nuo švietimo, pašto, policijos ir kitų būtinų dalykų, centralizuojama į centrus arba į Vilnių“, – sakė jis.

Per prezidento rinkimų kampaniją E. Vaitkus pasisakė už aukščiausių politinių kontaktų atnaujinimą su karą Ukrainoje pradėjusia Rusija, taip pat Baltarusija. Jis tvirtino, kad Rusija nekelia grėsmės Lietuvai, kritikavo Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.

V. Čmilytė-Nielsen mato poreikį skirti daugiau dėmesio Rytų Lietuvos regionui

Prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamam E. Vaitkui pirmajame prezidento rinkimų ture nugalėjus Visagine ir Šalčininkuose, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad būtina skirti daugiau dėmesio Rytų Lietuvos regionui, kad palaikančių prokremlišką naratyvą skleidžiančius politikus būtų kuo mažiau.

„Be jokios abejonės. Dėmesio daugiau reikia, kai kalbame apie politiką tautinių mažumų lygiu ir tautinių mažumų kalbomis, reikia daugiau kokybiškos informacijos, daugiau kokybiškų laidų tomis kalbomis“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ką reikėtų daryti, kad prokremliškas naratyvas nerastų nemažoje dalyje visuomenės tokio pritarimo ir palaikymo – (reikalinga – ELTA) priemonių visuma – žiniasklaidos, politikų vaidmuo, švietimas“, – teigė Seimo pirmininkė.

Ji taip pat akcentavo poreikį didinti žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis finansavimą.

„Medijų fonde mano pačios yra siūlyta pataisa, kad žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis finansavimas būtų vienu iš prioritetų. Bet praktikoje, matome, kad žiniasklaidai tautinių mažumų kalbomis skirta tik 5 proc. (lėšų – ELTA), nors statistika rodo, kad tautinių mažumų atstovų visuomenėje yra bent 15 proc.“ – kalbėjo parlamento vadovė.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose save išsikėlęs kandidatas E. Vaitkus Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse surinko daugiausia rinkėjų balsų – atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc.

Vyriausybės vadovė: visuomet bus žmonių, kurie turi keistesnes pažiūras

Vertindama mediko E. Vaitkaus užimtą penktą vietą per prezidento rinkimus, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad visuomet bus žmonių, turinčių keistesnes pažiūras.

„Bet kad visuomet bus žmonių, kurie turi keistesnes pažiūras ar tas pažiūras, kurios mums nepriimtinos. Taip yra ir kitur“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

„Faktas, kad turime žmonių, kurie gyvena iki šiol galbūt ir nedraugiškoje informacinėje terpėje, apklausos rodo, kad dalis žmonių nemano, jog reikėtų remti Ukrainą, arba mano, kad NATO kalta dėl karo Ukrainoje. Ačiū Dievui, tokių žmonių tikrai nėra dauguma“, – teigė ji.

Anot premjerės, tokių pažiūrų negalima sieti su tautybe ir kaltinti tautinių mažumų atstovus prorusiškumu.

„Vienas žmogus su labai keistomis pažiūromis ką tik kandidatavo prezidento rinkimuose. Mano žiniomis, jis nepriklauso jokiai tautinei mažumai. Matyt, negalima taip sudėlioti šitų akcentų, nes ir tarp lietuvakalbių yra žmonių, kurie dėsto atvirai proputiniškas pažiūras. Ir tikrai gana intensyviai, stipriai ir net sugeba kandidatuoti prezidento rinkimuose“, – sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, žmonių požiūrį reikia keisti švietimu, ugdymu. Vyriausybės vadovė minėjo, kad tuo tikslu atnaujinamos ugdymo programos, įvedamas pilietiškumo mokymas, planuojama stiprinti lietuvių kalbos mokymą.

„Aš manau, kad tai yra pavojus mūsų valdžiai. Ši valdžia priima blogus sprendimus, todėl žmonės atitinkamai reaguoja. Kaip aš mačiau, tai Vaitkus daugiausiai kalbėjo apie Baltarusiją“, – Eltai sakė W. Tomaszewskis.

„Apie Rusija jis žymiai mažiau kalbėjo“, – pridūrė politikas.

Todėl, leidžia suprasti LLRA-KŠS vadovaujantis europarlamentaras, E. Vaitkaus populiarumas Visagino ir Šalčininkų savivaldybėse prezidento rinkimų metu neturėtų gąsdinti dėl esą didelės Kremliaus politiką palaikančios gyventojų gausos.

Apskritai, W. Tomaszewskio teigimu, jis pats E. Vaitkaus rinkiminėje kampanijoje dažniau girdėjo nuostatas apie Lietuvos vidaus politiką, o ne prokremliškus geopolitinius lozungus.

Šito kandidato pagrindinis naratyvas – kiek aš įsivaizduoju – buvo vidinė politika ir valdžios kritika dėl darbų.

„Kiekvienas kandidatas turėjo naratyvų ne vieną ir ne du. Šito kandidato pagrindinis naratyvas – kiek aš įsivaizduoju – buvo vidinė politika ir valdžios kritika dėl darbų. O užsienio politikoje jis daugiau akcentavo Baltarusiją“, – teigė LLRA-KŠS lyderis.

Pažymėjus, kad E. Vaitkus ne kartą žarstė pareikšimus, esą karą Ukrainoje sukėlė ne Rusija, bet Vakarai, W. Tomaszewskis nesuglumo. Pasak jo, žmonėms geopolitinio lygio problemos nėra įdomios.

„Mūsų žmonės šia tema nediskutuoja apskritai, jiems neįdomu. Jie meldžiasi, kad būtų taika. Šia tema diskutuoja daugiau žiniasklaida“, – samprotavo politikas.

„Žmonės geopolitinių išvadų nepriima labai arti. Jie gyvena savo gyvenimą, jiems reikia gerai gyventi šiandien. Arti širdies jie priima tai, kad yra uždaroma mokykla...“ – sakė politikas, vis rasdamas progą pažymėti, kad būtent dabartinė valdžia sukėlė nepasitenkinimą minėtų savivaldybių gyventojų gretose.

„Žmonės pasienyje labai gerai pajautė mūsų valdžios sprendimus. Tuose pačiuose Šalčininkuose. Kai Vyriausybė norėjo įsteigti nelegalių migrantų centrą 50 metrų nuo mokyklos. Tai buvo pirmasis signalas, kad valdžia nesirūpina žmonių interesais, nes tai ne jų rinkėjai. Paskutiniai įvykiai – uždaryti pasienio punktai su Baltarusija. Žmonės negali nuvažiuoti į artimųjų kapus. Kokios eilės susidarė nuo pasienio“, – teigė W. Tomaszewskis, akcentuodamas ir netinkamą valdžios politiką tautinių mažumų atžvilgiu švietimo srityje.

„Jie norėjo naikinti tautinių mažumų mokyklas. Valdžia darė sprendimus, su kuriais žmonės nesutinka“, – piktinosi LLRA-KŠS lyderis.

Vardindamas vieną valdžios klaidą po kitos, W. Tomaszewskis net primygtinai prašomas nesutiko įvertinti kitiems politikams šiurpą varančių E. Vaitkaus idėjų.

„Aš nevertinu jokių idėjų. Aš nevertinu jokių kandidatūrų, mūsų sprendimas buvo nepalaikyti nė vieno kandidato“, – teigė europarlamentaras.

„Nenorėčiau, kad ištraukinėtumėte vieną nedidelę dalį rinkiminės kampanijos... Gal ten 5-10 proc. geopolitikos nuo visos kampanijos. Tai būtų neteisinga“, – sakė W. Tomaszewskis.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vykusiuose prezidento rinkimuose, pirmajame rinkimų nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu savarankiškai išsikėlęs gydytojas Eduardas Vaitkus rinkimuose liko penktas ir surinko 7,39 proc. balsų. Kandidatas populiariausias buvo Visagino (37,8 proc.) ir Šalčininkų (39,91 proc.) savivaldybėse.

– Likimo ironija turbūt tokia, kad E. Vaitkus yra vienas iš nepalankiausių Lietuvos lenkams kandidatų, bet kažkodėl už jį balsuoja. Tai iš vienos pusės juokinga, iš kitos graudu. Tokia istorija šito krašto, tie žmonės nuolat keitė tapatybes.

19 amžiaus pradžioje dauguma jie buvo arba baltarusiai, arba lietuviai. Paskui, daugiausiai vedybų keliu, kalbėdavo tarpusavyje lenkiškai.

Lenkų rašytojas, gimęs Naujojoje Vilnioje, kurio visų romanų veiksmas vyksta aplink Vilnių ir Vilniuje, viename romane vaizduoja paskutinius kovos su Raudonąja armija metus, ten yra toks sakinys: „Nuėjus iš Vilniaus tris kilometrus, lenkų kalba pasibaigia“.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– E. Vaitkus pakomentavo savo sėkmės receptą pats. Esą Šalčininkuose ir Visagine, kur jis surinko daugiausiai balsų, jam padėjo rinkiminiai lankstinukai rusų kalba. Vytautas Juozapaitis yra minėjęs, kad tokios balsavimo tendencijos neramina. Gitanas Nausėda užsiminė, kad šiems regionams reikėtų skirti daugiau dėmesio.

Likimo ironija turbūt tokia, kad E. Vaitkus yra vienas iš nepalankiausių Lietuvos lenkams kandidatų, bet kažkodėl už jį balsuoja.

– Reikėtų klausti, ar įmanoma ką nors padaryti greituoju būdu. Kaip sakė vienas klasikas, greitai tik katės dauginasi. Visi, pažodžiui skaitantys Bibliją, sakytų, kad reikia 40-ies metų.

Kadangi skaitau ne pažodžiui, sakyčiau, kad reikia 76-erių metų. Tada buvo toks amžiaus vidurkis Artimuosiuose Rytuose, kai Mozė gyveno. Tokie dalykai nesikeičia greitai, jie keičiasi su kartomis. Kai kurių poslinkių yra, Vilniaus rajone meras yra ne Tomaševskininkas, ne iš tų jėgų, pamažu keičiasi.

Ar galima padaryti ką nors greičiau, bijau, kad nelabai. Kai tik politikai pradeda ką nors taisyti ir gerinti, išeina kaip su tarpiniais atsiskaitymais mokyklose, ar apskritai kaip su egzaminais, tik sugadina reikalą.

Reikia daugiau rodyti jautrumo. Galų gale, Lietuva 30 metų sprendė vienos raidės „w“ klausimą. Jeigu būtume jį išsprendę 1995 metais, gal šiandien E. Vaitkus būtų gavęs kokiu dešimtadaliu balsų mažiau.

„Noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms už palaikymą ir už mūsų pergalę, nes, manau, niekas, iš šios supuvusios ir išdavikų valdžios negalėjo pagalvoti, kad atsiras daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, kurie suvokia, kad du kart du yra keturi ir kad negalima kovoti tiesiogiai mūšio lauke su Rusija, nes tai yra beprotystė“, – pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Vaitkus.

„Noriu padėkoti Lietuvos žmonėms už jų išreikštą valią ir už jų drąsą – išgirsti šiuos žodžius, juos suprasti ir nepabijoti pasakyti garsiai – gana“, – pridūrė jis.

Tuo metu kandidato advokatas Mažvydas Misiūnas užsiminė, jog politikas kampanijos metu sulaukė ir grasinimų.

„Per visą tą melo ir propagandos laikotarpį, kuris vyko per visą šitą prezidento rinkimų kampaniją, E. Vaitkus ir jo šeima susilaukė grasinimų nužudyti. Buvo kreiptasi į policijos pareigūnus, jie atsisakė atlikti tyrimą. Maža to, VRK taip pat nesiėmė jokių tinkamų priemonių tam, kad būtų lygiateisiai rinkimai sudaryti“, – tikino E. Vaitkaus advokatas.

„Jis yra absoliutus šių rinkimų laimėtojas. Ir nors dauguma pseudo žurnalistų sakys, kad išrinko Šalčininkai ar Visaginas, mes turime konstatuoti, kad kas dešimtas Vilniaus, Klaipėdos ir kitų didmiesčių gyventojas nubalsavo už Eduardą“, – kalbėjo advokatas.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas: