„Pilnai pripažindamas savo kaltę ir prisiimdamas atsakomybę nusprendžiau pasitraukti iš teisėjo pareigų, kad toliau nebūtų eskaluojama ši tema“, – pirmadienį per neeilinį Teisėjų tarybos posėdį sakė jis.

„Aišku, toks elgesys tikrai negali būti pateisinimas, dėl to pilnai pripažįstu ir kaltę, ir prisiimu atsakomybę už tikrai tokį baisų elgesį. Bet kas įvyko, tas įvyko, laiko atgal neatsuksi, daugiau pasiteisinimų nerandu“, – kalbėjo teisėjas.

Prašymą atleisti iš pareigų savo noru E. Juozėnas pateikė pirmadienį.

Prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs Teisėjų tarybos patarimą, tenkino šį prašymą.

Kaip per Teisėjų tarybos posėdį pranešė prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis, teisėjas prašė jį atleisti nuo gegužės 29 dienos, tai yra pirmadienio. Dėl to sukviestas skubus Teisėjų tarybos posėdis.

Visi tarybos nariai vienbalsiai patarė prezidentui E. Juozėną atleisti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų jo paties prašymu.

Prisiimu atsakomybę už tikrai tokį baisų elgesį.

Šeštadienį Policijos departamentas pranešė, kad penktadienį po 20 val. pareigūnai sulaukė pranešimo, jog Vilniuje, Ukmergės gatvėje esančioje kavinėje, neblaivus vyras konfliktuoja su apsaugos darbuotoju, neišeina iš kavinės patalpų.

Įvykio vietoje sulaikytas, įtariama, neblaivus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, gimęs 1963 metais. Jis atsisakė tikrintis blaivumą.

Policijos departamento teigimu, vyras nevykdė pareigūnų reikalavimų, juos įžeidinėjo.

Jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešosiose vietose, pareigūnų nurodymų nevykdymo ir jų garbės bei orumo pažeminimo.

Teisėjus į darbą priima ir atleidžia prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos patarimą.

Šalies vadovas pirmadienį pabrėžė, kad teisėjai privalo saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, nes nuo jų didele dalimi priklauso žmonių pasitikėjimas teisingumu valstybėje. 

Anot jos, informacijai pasitvirtinus, Teisėjų taryba nedelsdama inicijuos drausminės atsakomybės procedūrą dėl teisėjo vardo galimo pažeminimo.

„Teisėjų taryba primena, kad teisėjams keliami aukščiausi etikos, moralės, nepriekaištingo elgesio ir atsakomybės standartai. Teisėjo elgesys tiek vykdant tiesiogines funkcijas, tiek laisvu nuo darbo metu, privalo būti pavyzdinis“, – teigiama pranešime.

Šeštadienį Policijos departamentas pranešė, kad penktadienį po 20 val. pareigūnai sulaukė pranešimo, jog Vilniuje, Ukmergės gatvėje esančioje kavinėje, neblaivus vyras konfliktuoja su apsaugos darbuotoju, neišeina iš kavinės patalpų.

Teisėjų taryba primena, kad teisėjams keliami aukščiausi etikos, moralės, nepriekaištingo elgesio ir atsakomybės standartai. 

Įvykio vietoje sulaikytas, įtariama, neblaivus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, gimęs 1963 metais. Jis atsisakė tikrintis blaivumą.

Policijos departamento teigimu, vyras nevykdė pareigūnų reikalavimų, juos įžeidinėjo.

Jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešosiose vietose, pareigūnų nurodymų nevykdymo ir jų garbės bei orumo pažeminimo.

Ketvirtadienį Garbės teismas nusprendė, kad teisėjas nusižengė kodekso reikalavimui gerbti proceso dalyvių teises ir orumą, atlikti pareigas nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai.

Drausmės bylos dalį dėl Etikos kodekse įtvirtinto teisingumo, nešališkumo ir pareigingumo principų reikalavimų nesilaikymo nutarta nutraukti.

Skundą dėl teisėjo E. Juozėno elgesio parašė advokatė Jolita Mikulėnienė.

Iškeldama drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatavo, kad teisėjas per posėdį viešai, kitų proceso dalyvių akivaizdoje, užgauliai ir sarkastišku tonu bendravo su advokate, buvo nekantrus ir nekorektiškas jos atžvilgiu. Komisija taip pat padarė išvadą, kad jis nebuvo pakankamai susipažinęs su bylos medžiaga bei, pasakydamas tam tikras frazes, pademonstravo savo šališkumą ir išankstinį nusistatymą advokatės atžvilgiu.

Teisėjų garbės teismas savo ruožtu konstatavo, kad „E. Juozėnas, turėdamas būti mandagaus ir pavyzdingo elgesio etalonas kitiems proceso dalyviams, nesielgė profesionaliai ir dalykiškai, nebuvo pakankamai kantrus, mandagus ir korektiškas ieškovo atstovės atžvilgiu, vesdamas teismo posėdį bei užtikrindamas teismo posėdžio tvarką“.

Tačiau Garbės teismas nusprendė, kad iš nustatytų drausmės bylos aplinkybių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog teisėjas buvo aplaidžiai pasiruošęs nagrinėti civilinę bylą.

„Atsižvelgęs į teisėjo E. Juozėno padarytų nusižengimų sunkumą ir jų padarymo aplinkybes, į tai, kad pats teisėjas kaltę dėl aukščiau minėtų pažeidimų pripažino ir dėl savo neetiško elgesio nuoširdžiai gailisi, anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas, Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad, teisėjų drausminės atsakomybės tikslai šioje drausmės byloje jau pasiekti ir nutarė teisėjui E. Juozėnui drausminės nuobaudos neskirti, o apsiriboti drausmės bylos svarstymu“, – rašoma pranešime.

E. Juozėnas teisėju dirba nuo 1996 metų.

Ji iškelta penktadienį, apsvarsčius advokatės teikimą dėl teisėjo galbūt padarytų teisėjo vardą žeminančių veiksmų, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Advokatės teikime nurodyta, kad teisėjas E. Juozėnas, nagrinėdamas civilinę bylą, per teismo posėdį rodė savo viršenybę, aroganciją, nesudarė sąlygų pasisakyti pareiškėjui kaip advokatui, tokiu būdu demonstruodamas išankstinį, tendencingą neigiamą nusistatymą jos atžvilgiu.

Komisija, įvertinusi teikimo medžiagą, nusprendė, kad teisėjo E. Juozėno veiksmuose nagrinėjant civilinę bylą yra Teisėjų etikos kodekso pažeidimo požymių ir priėmė sprendimą iškelti drausmės bylą. Ji bus perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

22 metus teisėju dirbantis E. Juozėnas nagrinėja civilines bylas.

Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali nutraukti drausmės bylą, jeigu nemato drausminės atsakomybės pagrindo, jei praleistas terminas šiai bylai iškelti. Jis taip pat gali apsiriboti drausmės bylos svarstymu arba skirti drausminę nuobaudą: pareikšti pastabą, papeikimą ar griežtą papeikimą.