Medalis – pirmuoju bandymu

Berlyne vykstančiose varžybose iš Kelmės rajono kilęs E.Valčiukas (F41 neįgalumo grupė) jau pirmuoju bandymu nustūmė rutulį 8,73 m. Šis rezultatas jam garantavo 3-iąją vietą.

Europos čempionu tapo lenkas Bartoszas Tyszkowskis, pasiekęs pasaulio rekordą – 14,04 m. Sidabro medalis įteiktas vokiečiui Niko Kappelui – 12,60 m.

"Džiaugiuosi Egidijaus debiutu. Galbūt rezultato norėjosi geresnio, tačiau tai pirmasis trofėjus tokio aukšto lygio varžybose. Gera pradžia – pusė darbo", – teigė E.Valčiuko treneris Deimantas Jusys.

Vilkaviškietis Lukas Guščius (T45/45) 1 500 m nubėgo per 4 min. 58,37 sek. ir buvo ketvirtas. Plungiškis Modestas Grauslys (T11) į tolį nušoko 5,55 m ir užėmė 6-ąją vietą, o vilniečio Martyno Janulčiko (T13) rezultatas – 5,54 m (11-oji vieta).

Tikisi ir aukso

Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate jėgas išmėgins dvylika mūsų šalies sportininkų.

Lietuvos rinktinėje – ir patyrę atletai, ir perspektyvūs naujokai. Berlyne startuos žinomi parolimpiečiai Ramunė Adomaitienė (Klaipėda), Kęstutis Skučas (Kaunas), Jonas Spudis (Šiauliai).

Tarp favoritų – 2017-ųjų pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato rutulio stūmimo bronzos medalio laimėtojas alytiškis Donatas Dundzys, šiemet Vokietijos sostinėje įvykusių "Grand Prix" kategorijos varžybų prizininkai Ramūnas Verbavičius (Kaunas), Danas Sodaitis (Vilnius).

"Tikimės, kad mūsų sportininkai pagerins asmeninius rezultatus. Labai sunku prognozuoti, kiek medalių iškovosime, nes tarp varžovų bus naujų, perspektyvių lengvaatlečių. Vis dėlto tikiu, kad bent du mūsiškiai taps Europos čempionais", – svarstė Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) generalinis sekretorius Paulius Kalvelis.

Pasižymėjo latvis

Latvijai atstovauja šeši sportininkai. Pirmą aukso medalį mūsų kaimynams iškovojo ieties metikas Dmitrijus Silovas (F38), jo rezultatas – 51,54 m. Tai naujas Europos rekordas.

Pasaulio rekordus pagerino serbas Nebojsa Duričius (F55, disko metimas – 39,84 m), olandė Marlene van Gansewinkel (T64, 100 m – 12,85 sek.), lenkė Lucyna Kornobys (F33, rutulio stūmimas – 7,49 m), ukrainietė Jana Lebedeva (F53, disko metimas – 14,93 m).

Dėl tarptautinių sankcijų Rusijos lengvajai atletikai už Antidopingo kodekso pažeidimus Europos čempionate nedalyvauja šios šalies neįgalieji sportininkai.

E.Valčiukas, besivaržantis F41 klasėje, jau pirmuoju bandymu užfiksavo bronzos apdovanojimą garantavusį rezultatą – rutulį nustūmė 8,73 metro.

Europos čempionu tapo Lenkijos sportininkas Bartoszas Tyszkowskis, pasiekęs pasaulio rekordą – 14,04 metro. Sidabras atiteko varžybų šeimininkui vokiečiui Niko Kappelui – 12,60 metro.

„Pirmą kartą dalyvavau suaugusiųjų varžybose. Vaizdas labai puikus, jaunimo čempionatuose to nebūna. Esu patenkintas ir tiek“, – po bronzinio pasirodymo nedaugžodžiavo E.Valčiukas.

„Džiaugiuosi Egidijaus debiutu Europos čempionate. Jam tai buvo pirmas blynas ir jis neprisvilo. Galbūt rezultato norėjosi geresnio, bet ir šito rezultato užteko bronzai. Tai – pirmas medalis tokio aukšto lygio varžybose, pirmas Egidijaus pasirodymas. Tikimės, kad ateityje bus tik dar geriau ir geriau“, – auklėtinio pasiekimu džiaugėsi treneris Deimantas Jusys.

19-metis E. Matakas finišavo per 1 min. 3,32 sek.

Aukso medalis atiteko baltarusiui Grigorijui Zudzilavui (1 min. 1,27 sek.). Antras finišavo lenkas Wojciechas Makowskis (1.02,79).

Šioje neįgalumo grupėje varžėsi šeši sportininkai.

E. Matakas Meksikoje dar varžysis 50 ir 400 m distancijose laisvuoju stiliumi. Pasaulio čempionate taip pat startuos dar vienas lietuvis Mindaugas Dvylaitis.

Taip pat Meksikoje vykstančiame pasaulio neįgaliųjų jėgos trikovės čempionate aukso medalį iškovojo 133 cm ūgio lietuvis Egidijus Valčiukas.

19-metis lietuvis išspaudė 112 kg sveriančią štangą, o abu bandymai išspausti 118 kg buvo nesėkmingi.

Tiesa, šioje kategorijoje E. Valčiukui neatsirado nei vieno konkurento. 

Dar didesnius lūkesčius atskleidė atleto treneris Antanas Gricius, kuris įsitikinęs, kad jo auklėtiniui Meksikoje gali pasiduoti 130 kg sverianti štanga. Anot A.Griciaus, panašų rezultatą E.Valčiukas galėjo užfiksuoti dar Vengrijoje vykusiame neįgaliųjų pasaulio taurės etape, kuris atletui buvo debiutinis, tačiau koją pakišo ne jėgų, o tokių varžybų patirties stoka.

„Neįgaliųjų sunkiojoje atletikoje taisyklės yra žymiai griežtesnės. Mes prie jų dar tik pratinamės. Jėgos trikovėje esu nuo 1981 metų, bet, stebėdamas sportininkų pasirodymus pasaulio neįgaliųjų taurės etape Vengrijoje, dažnai nesuprasdavau, kodėl kai kurie bandymai būdavo neįskaitomi. Prieš varžybas Meksikoje turėsime seminarą, kuriame tikimės gauti atsakymus į mums rūpimus klausimus. Tikiuosi, kad vis tvirčiau jausimės neįgaliųjų varžybose ir su laiku tik stiprėsime“, – sakė E.Valčiuko treneris.

A.Gricius kol kas dar nesiryžta prognozuoti, į kurią vietą svorio kategorijos iki 54 kg varžybose Meksijoje taikysis jo auklėtinis. Pasak trenerio, jo ir sportininko planus sujaukė dar rugsėjį Meksiką supurtęs žemės drebėjimas, dėl kurio turnyras buvo nukeltas dviems mėnesiams – į gruodžio pradžią.

„Kai tu artėji prie sportinės formos piko, bet pakeičiama varžybų data, tu prarandi tą piką. Dabar yra šioks toks atoslūgis, bet tikiuosi, kad pasaulio čempionate sugebėsime pakilti. Sunku kalbėti apie galimybes, nes pastaruoju metu nedirbom su maksimaliais svoriais. Nevalia visą laiką žmogaus organizmą laikyti apkrautą maksimaliais svoriais.

Nuvažiuosime į Meksiką ir žiūrėsime. Turėsime ten dvi savaites ir matysime, kokios galimybės. Aišku, norėtųsi 130 kg rezultato, kuris leistų pakilti aukštyn. Vis dėlto pagrindinė mūsų užduotis – pagerinti Vengrijoje pasiektą rezultatą. Vilčių yra ir norisi pasirodyti kuo geriau“, – sakė A.Gricius.

Treneris įsitikinęs, kad bilieto į parolimpiadą siekiančiam E.Valčiukui 2020 m. Tokijo žaidynės bus tikrai ne paskutinės, o didžiausios pergalės jo lauks 2024 m. Paryžiuje ir 2028 m. Los Andžele. A.Gricius tiki savo auklėtinio galimybėmis, nors E. Valčiukui sportą tenka derinti ir su studijomis, ir su darbu šeimos ūkyje.

„Atsimenu varžybas Danijoje, kur Egidijus dėl aukso su japonu ir kazachu varžėsi pasaulio jaunimo rekordo režimu. Egidijus sugebėjo atlaikyti įtampą ir paskutiniu stūmimu aplenkė savo oponentus. Tai labai daug pasako apie sportininko charakterį, jo kovotojo savybes.

Žinoma, gal reikėtų kiek pasitempti kažkur, kaip ir kiekvienam. Pavyzdžiui, disciplinoje. Tačiau gyvenimas viską dėlioja savaip. Negauname tiek pinigų, kad galėtume susitelkti vien tik į sportą. Egidijus padeda ūkyje mamai, o tai irgi atima ir laiko, ir jėgų. Ir aš jį suprantu. Be to, žmogus nori save išreikšti ir lengvojoje atletikoje, taip pat studijuoja. Egidijus valingas. Ne sykį įsitikinau, kad jis gali susikaupti, kai tik to prireikia“, – apie auklėtinį sakė A.Gricius.

E.Valčiukas savo svorio kategorijos pasaulio reitinge yra 17 vietoje, bet Meksikoje pasiryžęs pademonstruoti, jog yra vertas aukštesnės pozicijos.

„Nenoriu prisikalbėti, bet pasaulio čempionate norėčiau patekti į aštuntuką ar septintuką. Treniravausi kaip įprastai, tik pastaruoju metu šiek tiek sumažinau krūvius. Žinote, varžybose visko nutinka. Bet manau, kad išspausti 125 kg svorį būtų labai gerai. O gal kiek daugiau“, – sakė E.Valčiukas.

Pasaulio neįgaliųjų sunkiosios atletikos čempionatas Meksikoje – svarbiausias E. Valčiuko metų startas. Kitąmet laukia sunkiosios atletikos ir lengvosios atletikos Europos čempionatai. Sportininkas neslepia, kad didžiausiose 2018 m. varžybose norėtų pakovoti dėl apdovanojimų.

Kelmės rajono Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos dvyliktokui E.Valčiukui dabar – pats pasiruošimo egzaminams įkarštis. Praėjusią savaitę garsiausias gimnazijos auklėtinis dar spėjo ištrūkti į pasaulio neįgaliųjų sunkiosios atletikos taurės varžybas Vengrijoje, kur iškovojo aukso medalį jaunimo grupėje. Svorio kategorijos iki 54 kg varžybose E.Valčiukas išstūmė 115 kg sveriančią štangą. Anot sportininko, debiutas tokio tipo varžybose pavyko lyg iš natų.

„Čia pirmą kartą susidūriau su šiek tiek kitokiomis taisyklėmis nei sveikųjų varžybose. Nesitikėjau, kad čia taisyklės tokios griežtos. Bandymai neįskaitomi, jeigu spausdamas štangą stabteli ar ją spaudi ne visiškai tiesiai. Pavyzdžiui, mano bandymas išspausti 121 kilogramo svorį neįskaitytas, nes buvau sustojęs. Tačiau kaip pirmam kartui, rezultatas tikrai geras“, - pasakojo E.Valčiukas.

Rezultatas galėjo nustebinti, nes geriausias lietuvio pasiekimas stumiant štangą jėgos trikovės varžybose – 128,5 kg. Būtent kitokios taisyklės neleido jam išstumti didesnį svorį. E.Valčiukui tai buvo pirma pažintis su parolimpiniais standartais. Pavyzdžiui, Rio de Žaneiro parolimpiadoje graikui Dimitriosui Bakochristosui, dalyvaujančiam E.Valčiuko svorio kategorijoje, bronzą atnešė 162 kg rezultatas. E.Valčiukas neabejoja, kad Tokijuje galėtų siekti panašaus rezultato.

„Reikėtų stumti 150–160 kilogramų. Dar trūksta 40–45 kilogramų. Bet, kaip sakoma, kiek darbo įdėsi, tiek ir turėsi. Tikslas – realus. Svarbiausia, reikia turėti noro. Ir reikia dar nemažai dirbti. Svarbiausia, kad būčiau sveikas, nepakenktų kokia trauma. Jeigu viskas vyks pagal planą, turėtų būti gerai. Tikiuosi, man pavyks. Treji su puse metų – ilgas laikas. Bet jau einu link šio savo tikslo“, - ryžtą demonstravo E.Valčiukas.

Sportininkas neslepia, kad misijos „Tokijas 2020“ idėją jo galvoje pasėjo Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, kurį E.Valčiukas pažįsta asmeniškai.

„Mindaugas suorganizuoja rėmimą, daug padeda. Esame iš vieno klubo. Labai nudžiugino jo išrinkimas parolimpinio komiteto prezidentu. Ten visai pasikeitė požiūris. Mindaugas motyvuoja, stengiasi padėti, jis visiems neįgaliems sportininkams nori tik gero. Viskas juda gera kryptimi“, - džiaugėsi E.Valčiukas.

Anot E. Valčiuko, neįgaliųjų sportas Lietuvoje turi didelį potencialą. Esą daug negalią turinčių žmonių galėtų siekti aukštumų sporte, jeigu pasikeistų šalies valdžios požiūris. Jis nesupranta, kodėl naujojo sporto įstatymo projekte skirtingai traktuojami neįgalieji ir sveikieji sportininkai, kodėl skiriant valstybines rentas nuvertinami neįgaliųjų pasiekimai.

„Visi žmonės yra lygūs, todėl po lygiai turi gauti ir olimpiečiai, ir parolimpiečiai. Reikia daug darbo ir sveikatos įdėti, laiko paaukoti, nes konkurencija yra visur. Gal valdžia mano kitaip. Aš neįsivaizduoju, ką jie galvoja“, - stebėjosi E.Valčiukas.

Žaidynės E.Valčiuko svajonė buvo nuo 12-13 metų, kai jis tik pradėjo sportuoti treniruojamas sunkumų kilnojimo specialisto Antano Griciaus. Iš pradžių E.Valčiukas kilnojo svarsčius, bet suprato, kad tikrasis jo pašaukimas yra jėgos trikovė, kurioje atrado save. Paauglys išbandė ir žolės riedulį, tačiau puikūs rezultatai jėgos trikovėje greitai padėjo apsispręsti ir nesiblaškyti.

„Dabar pasaulio ir Europos čempionatuose esu pagerinęs 64 rekordus“, - įrodymą, kad eina teisingu keliu, pateikė E.Valčiukas.

E.Valčiukas neabejoja, kad pagrindus būsimiems rekordams padėjo liedamas prakaitą tėvų ūkyje. Apie 15 hektarų žemės turinčiai Valčiukų šeimai darbo netrūksta.

„Tikrai taip. Daug dirbu ūkyje. Traktorių vairuoju, sėjam grūdus, kultivuojam, žolę pjaunam, viską darom. Gyvulius laikom. Kaip ir daugelis ūkininkų. Darbo tikrai netrūksta“, - pasakojo E.Valčiukas.

Jėgos sporte vertę įrodinėjantis E.Valčiukas turi ambicijų ir lengvojoje atletikoje. Rugpjūčio 1-6 d. Šveicarijoje pirmą kartą vyks pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas. Trenerio Deimanto Jusio patarimų klausantis E.Valčiukas startuos disko metimo ir rutulio stūmimo sektoriuose.

Rudenį E.Valčiuko lauks nauji iššūkiai mokslo srityje. Gyvenimą su sportu susieti norintis vaikinas ketina Šiaulių universitete studijuoti Kūno kultūros ir sporto pedagogiką.