Kaip pranešė teismas, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl fizinio skausmo savo mažamečiam sūnui sukėlimo ir viešosios tvarkos pažeidimo teisėjų kolegija nusprendė prokuroro skundą, kuriuo prašyta perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, atmesti.

Sprendimas priimtas nenustačius, kad teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus ar padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, ketvirtadienį pranešė teismas.

Kasacinės instancijos teismas pritarė teismų išvadoms, kad motinos veiksmai, kai ji viešoje vietoje, matant liudytojams, kelis kartus sudavė savo dvejų metų sūnui delnu per sėdmenis ir rankas, nes šis nepakluso ir bėgo link dviračių tako, nebuvo tinkamas vaiko drausminimo būdas, tačiau jos tyčia pažeisti viešąją tvarką, patikimais bylos duomenimis, nenustatyta. Taip pat, teismo vertinimu, neįrodyti būtinieji inkriminuotų nusikalstamų veikų padariniai – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Be to, LAT konstatavo, kad E. Kručinskienės veiksmų paskatos buvo išimtinai asmeninės, nulemtos jos atsakomybės už mažametį vaiką, siekiant jį sudrausminti, kad šis ateityje nesielgtų pavojingai, o ne norint sukelti jam fizinį skausmą ir savo veiksmais įžūliai trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką.

Žemesnės instancijos teismai, pasak LAT, įvertino visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, situacijos kontekstą, turinčius įtakos sprendžiant dėl moters veiksmų: tai, kad smūgiai vaikui suduoti per drabužius – sauskelnes ir kombinezoną, sužalojimų nesukėlė, tiek per vaiko sėdmenis, tiek per rankas suduota delnu. Smūgiai suduoti nesiekiant fizinio skausmo, o turint tikslą vaiką sudrausminti, paauklėti, kad jis klausytų motinos liepimo nebėgti į pavojingą vietą. Be to, smūgius lydėjo motinos pabarimas ir draudimas nuo jos bėgioti, tai irgi galėjo sukelti vaiko verksmą, o po smūgių sudavimo liudytojui filmuojant E. Kručinskienės šeimą vaikas neverkė, ramiai ėjo vedamas motinos.

Bylos duomenimis, liudytojai jautriai sureagavo į tokį motinos poelgį su vaiku, pranešė Bendrajam pagalbos centrui, tačiau tai neturėtų lemti išvados, kad visi nusikaltimų sudėčių požymiai yra nustatyti.

Pasak LAT, akcentuojant vaiko, ypač mažamečio, teisių apsaugos ir interesų užtikrinimo pagal teisės aktus, jo auklėjimo tik pozityviais būdais svarbą, kai sprendžiamas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas, būtina įvertinti susiklosčiusios situacijos pobūdį –ar tam tikra tėvų fizinė jėga vaikui panaudota siekiant išvengti didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ar atitinkama tėvų reakcija buvo sukelta trumpalaikės panikos, bejėgiškumo ir nevilties dėl netinkamo vaiko elgesio.

Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais dėl baudžiamosios atsakomybės turi būti sprendžiama individualiai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E. Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių  bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.

Tuomet bylą nagrinėjęs teisėjas sakė, kad nebuvo objektyvių ir patikimų bei abejonių nekeliančių įrodymų, jog mažametis patyrė fizinį skausmą. Taip pat įvertinta, kad moteris savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją rimtį, bet paauklėti vaiką.

Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E. Kručinskienės gynėjas.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai, taigi, E. Kručinskienė visiškai išteisinta.

Didelio rezonanso visuomenėje sulaukęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2018 metų rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti.

Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.

Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.

Vaikai šeimai vėliau buvo grąžinti.

LAT skundą pateikę prokurorai teigė, jog ši byla svarbi kuriant precedentą smurto bylose po vadinamosios Matuko reformos, kai buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus.

Prokurorai teigė, kad LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.

Laidos „Valanda su Rūta“ vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės paprašyta patikslinti, ar tai reiškia, kad neištikimiems, besiskiriantiems ar paskui sijonus lakstantiems parlamentarams bei kitiems Lietuvos vyrams ji pakeltų mokesčius, E. Kručinskienė atsakė: „Taip!”.

Atstovausiu neišsilavinusiems, vargingai gyvenantiems lietuviams, nes dabartiniai Seimo nariai nelabai supranta, kuo mes gyvename.

Į Seimą ketinanti kandidatuoti kaunietė išgarsėjo tuomet, kai šeimos mažamečiai vaikai atsidūrė laikinoje globoje, praeiviui pranešus, kad motina gatvėje sudavė savo sūnui. Tačiau vaiko teisių specialistai teigė, kad vaikai paimti dėl ilgalaikių auklėjimo ir drausminių metodų, atitinkančių smurto požymius. Vis dėlto Kauno apygardos teismas galiausiai išteisino Eglę Kručinskienę smurto prieš vaiką byloje.

„Moku bendrauti su advokatais, moku bendrauti su žiniasklaida, laimėjau teismą“, – savo gerąsias savybes padėsiančias atlikti Seimo nario darbą vardino moteris. Paklausta, ar moka anglų bei rusų kalbas, kaunietė sakė nematanti reikalo mokėti. Ji pasakojo, kad niekuomet neturėjo motyvacijos mokytis, nes neturėjo aukštąjį mokslą pabaigusių tėvų, neturėjo rėmėjų, kurie galėtų finansuoti studijas.

E. Kručinskienė sakė, kad Seimo nario atlyginimas jos šeimai būtų ryškus indėlis į gerovę, tačiau labiausiai Seime ji nori atsidurti ne dėl pinigų, o dėl noro atstovauti tokius pačius kaip ji.

„Atstovausiu neišsilavinusiems, vargingai gyvenantiems lietuviams, nes dabartiniai Seimo nariai nelabai supranta, kuo mes gyvename“, – šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Valanda su Rūta“ kalbės E. Kručinskienė. Tiesa, kaunietė gerokai pasimetė, kai iš laidos vedėjos sužinojo, kad Seimo nario atlyginimas jai būtų mokamas iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Kaip trečiadienį žurnalistams sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, situacija ypač įdomi po vadinamosios Matuko reformos, kai buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus.

„Šiandien visi supranta, kad vaiko mušti negalima ir mes tą nustatome byloje, bylą perduodame teismui ir teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Tai šioje vietoje tikrai lieka mums, prokurorams, neatsakyti klausimai ir galvoju, kad ateityje ši byla bus tikrai labai svarbi formuojant teismų praktiką ir sprendžiant kitas situacijas“, – sakė D. Valkavičius.

Pasak jo, byloje buvo nustatyta ir iš esmės nepaneigta, kad mažamečiui buvo du kartus suduota per sėdmenis, tada kartą suduota per plaštaką ir po to vėl kelis kartus suduota per sėdmenis, tačiau teismai moterį išteisino.

„Liko mums neatsakyti du klausimai: ar tas sudavimas tų smūgių ir laikytinas apskritai fiziniu smurtu ir ar galima pateisinti štai tokius veiksmus prieš mažametį asmenį, kai tas smurtas yra naudojamas kaip drausminimo priemonė?“ – sakė vyriausiasis prokuroras.

Pasak prokuratūros, LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.

E. Kručinskienė kaltinta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir skausmo sukėlimo mažamečiui.

Ar tas sudavimas tų smūgių ir laikytinas apskritai fiziniu smurtu ir ar galima pateisinti štai tokius veiksmus prieš mažametį asmenį, kai tas smurtas yra naudojamas kaip drausminimo priemonė?

Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E. Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių  bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.

Tuomet bylą nagrinėjęs teisėjas sakė, jog nebuvo objektyvių ir patikimų bei abejonių nekeliančių įrodymų, jog mažametis patyrė fizinį skausmą, o moteris savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją rimtį, bet paauklėti vaiką.

Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E. Kručinskienės gynėjas.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai, taigi, E. Kručinskienė visiškai išteisinta.

Kasacinis skundas LAT dėl šio sprendimo pateiktas antradienį.

Didelio rezonanso visuomenėje sulaukęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2018 metų rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti.

Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.

Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.

Vaikai šeimai vėliau buvo grąžinti.

„Neregėtas Kauno savivaldybės valdininkų akibrokštas! Ką tik Eglė Kručinskienė pranešė, kad pas juos namuose apsilankė Kauno savivaldybės socrūpybos sk. atstovai ir pareikalavo apleisti jų šiuo metu gyvenamą socialinį butą! Šitiek iškankintą šeimą valdininkai terorizuoja ir iš jos tyčiojasi toliau“, – feisbuke piktinosi K. Krivickas.

E. Kručinskienės politinis bendražygis tvirtino, kad visa ši situacija – kerštas.

Pati E. Kručinskienė portalui tv3.lt patvirtino, kad būstas priklauso jos giminaičiams, kurie išvykę į Ameriką. 

„Valdžios atstovai pasakė, kad mes nelegaliai jame gyvename, pareikalavo išeiti iš jo“, – kalbėjo E. Kručinskienė.

Nustačius piktnaudžiavimo atvejus, jų negalime toleruoti.

Gyvena nelegaliai

Kauno savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas portalui kauno.diena.lt pateikė paaiškinimą, pagal kurį galima teigti, jog E. Kručinskienė socialiniame būste gyvena nelegaliai.

„Socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma su konkrečiais asmenimis, kurie turi teisę jame gyventi. Tai reiškia, kad būstas pavieniams žmonėms ar šeimoms skiriamas atsižvelgiant į jų gyvenimo sąlygas ir kitus poreikius. Tai yra jiems skirta miesto parama, todėl natūralu, kad socialinio būsto negalima perleisti ar pernuomoti tretiesiems asmenims“, – akcentavo savivaldybės atstovas.

Pasak D. Valiuko, bute Pušų g. gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų nėra.

„Nuomos sutartyje numatyta, kad bute gali gyventi tik tie asmenys, kuriems yra išnuomotas butas ir kurie yra deklaravę jame gyvenamą vietą, nuomininkas neturi teisės buto pernuomoti“, – toliau apie E. Kručinskienės gyvenamąją vietą kalbėjo D. Valiukas.

Jis pridūrė, kad specialistai jau nebe pirmus metus stebi ir individualiai vertina kiekvieną atvejį, kaip sekasi žmonėms spręsti savo socialines problemas. Specialisto teigimu, stengiamasi, kad tokia miesto parama nebūtų piktnaudžiaujama ir socialiniai būstai būtų suteikiami būtent tiems, kam jie išties reikalingi. Be to, kaskart siekiama socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms padėti gerinti socialinius įgūdžius, integruotis į darbo rinką ir savarankiškai bei atsakingai rūpintis savimi ir šeima.

„Šiai dienai turime virš 700 eilėje laukiančių kauniečių. Siekiame, kad ta eilė ir žmonių laukimas socialiniam būstui gauti vis labiau trumpėtų. Jau keletą metų vykdome reguliarius patikrinimus, ar socialiniame būste gyvena tie asmenys, kuriems jis paskirtas. Nustačius piktnaudžiavimo atvejus, jų negalime toleruoti“, – pabrėžė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Per šiuos metus patikrinta apie 600 socialinių būstų. Iš viso Kauno savivaldybė valdo apie 4000 būstų. 

Portalas primena, kad E. Kručinskienė nusprendė pasukti į politiką ir 2020 m. vyksiančius Seimo rinkimus. Ji į politiką žengia su Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“. Vaikų atėmimo skandalo epicentre atsidūrusi kaunietė teigia, kad šis žingsnis apgalvotas, gimęs tik prasidėjus ažiotažą sukėlusiai istorijai.

Spalio pabaigoje Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs smurto prieš vaiką bylą, nusprendė išteisinti E. Kručinskienę.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti, o ši istorija sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.

„Viskas prasidėjo nuo mano išvežimo į areštinę, kai vaikų akyse aš buvau įsodinta į policijos mašiną, nors tam nebuvo jokio reikalo nei pagrindo. Būtent tuomet įvyko apsisprendimas judėti šia linkme, nes mes buvome kaip žuvys iš vandens ištrauktos – iš savo saugaus, ramaus gyvenimo“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo E. Kručinckienė.

Su Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“ nusprendusi dalyvauti Seimo rinkimuose kaunietė žurnalistams aiškino, kad atsidūrusi valdžioje pirmiausia siektų keisti, pasak jos, blogus vaiko teises ginančius įstatymus.

„Šie įstatymai nėra geri, reikia juos keisti ar panaikinti, jei tai įmanoma, ar koreguoti labai stipriai, kad tokių dalykų nevyktų, nes visi yra išsigandę“, – kalbėjo E. Kručinckienė.

Viskas prasidėjo nuo mano išvežimo į areštinę, kai vaikų akyse aš buvau įsodinta į policijos mašiną, nors tam nebuvo jokio reikalo nei pagrindo.

Vaikų mušimo istorijoje atsidūrusi mama teigė mananti, kad politikoje turėtų būti daugiau paprastų žmonių.

„Aš manau, kad paprasti žmonės, kurių balso nesigirdi televizijoje, nesigirdi tarp įžymių žmonių ir politikų, yra labai svarbūs priimant įstatymus, tvarkant valstybės reikalus. Reikia išgirsti šiuos žmonės, kurie yra paprasti, kurie kalba paprastai, kurie gyvena paprastai, iš kurių yra daug juokiamasi, kad jie niekas, kad jie neišsilavinę“, – sakė moteris.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Centro partijos „Gerovės Lietuva“ narys Kristupas Krivickas užsiminė, kad E. Kručinskienė partijoje galėtų pagrindinį dėmesį skirti vaikų teisių gynimo sričiai.

„E. Kručinskienė turi pagrindines savybes, reikalingas Seimo nariui: sąžinė, padorumas, vertybinis stuburas. Su ja lobistai neturės apie ką šnekėti, nes ji balsuos pagal sąžinę, pagal širdį“, – kalbėjo K. Krivickas.

Partijos pirmininkas N. Puteikis tikino, kad E. Kručinskienė ne paskutinis prie jo vedamos partijos prisijungti kviečiamas veidas. Jo teigimu, Centro partija planuoja kviesti ir daugiau žmonių, kuriuos, kalbėjo politikas, viešai paskelbs kas kelias savaites.

N. Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“ pirmadienį pranešė, kad 2020 metų Seimo rinkimuose jų gretose dalyvaus E. Kručinskienė.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs smurto prieš vaiką bylą, nusprendė išteisinti E. Kručinskienę.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti, o ši istorija sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.

„Visą Lietuvą sukrėtusią vaikų atėmimo dramą išgyvenusi kaunietė E. Kručinskienė apsisprendė dalyvauti 2020 metų Seimo rinkimuose kartu su Centro partija „Gerovės Lietuva““, – teigiama pranešime spaudai.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje Kauno apygardos teismas nusprendė ištesinti E. Kručinskienę, apeliacine tvarka išnagrinėjęs smurto prieš vaiką bylą.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti, o ši istorija sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.

Teismas nusprendė panaikinti ir nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta bylą perduoti policijai administracinei teisenai pradėti.

„Teisėjų kolegija (...) nutaria: Kauno apygardos prokuratūros skundą atmesti, išteisintosios E. Kručinskienės apeliacinį skundą tenkinti“, – paskelbė teisėjas Arūnas Paštuolis.

Ši byla buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, todėl plačiau teismo argumentai nėra komentuojami.

Prokurorė Tatjana Samulevičienė žurnalistams po posėdžio sakė dar negalinti pasakyti, ar mato galimybę sprendimą skųsti Aukščiausiajam Teismui.

„Susipažinsime pilnai su turiniu ir priimsime sprendimą. Negalime pasakyti“, – sakė prokurorė.

Kaip ir pirmosios instancijos teisme, ji prašė E. Kručinskienei skirti 2,5 tūkst. eurų baudą.

E. Kručinskienė svarsto bylinėtis dėl žalos

E. Kručinskienė žurnalistams sakė, jog džiaugiasi dėl teismo sprendimo ir išreiškė viltį, kad teisiniai procesai pagaliau baigsis.

„Labai gerai, kad bent po metų pasakė, ką aš ir taip žinojau“, – sakė ji.

Moteris sakė, kad teisinis procesas paveikė jos ir vyro sveikatą, be to, traumavo jų vaikus ir apgailestavo, jog tokių pačių išvadų, kokias padarė teismas, negalėjo padaryti pirmieji pareigūnai ir vaiko teisių specialistai, su kuriais šeima susidūrė.

Pasak jos, vaikai iki šiol kalba apie susidūrimą su policija ir vaikų teisių specialistais, bijo pareigūnų.

„Kažkaip kitaip buvau pasiruošusi vaikus nuteikti apie policiją, ruošti mokyklai, kad policija saugo žmones“, – kalbėjo E. Kručinskienė.

Labai gerai, kad bent po metų pasakė, ką aš ir taip žinojau.

Ji sakė, kad po to, kai procesas persikėlė į apeliacinės instancijos teismą, ėmė svarstyti apie galimybę prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės.

„Kai mus pirmą kartą taip greitai paliko ramybėje, teismas išteisino, kažkaip dar abejojome, bet jau kai antrą kartą mus taip tąsė, tampė, iš tikrųjų mąstome apie tai“, – kalbėjo ji.

Moteris sakė, kad patirtą skausmą įvertintų milijonu eurų už dieną, kai buvo atskirta nuo vaikų, taigi, apie 30 mln. eurų, nors ir supranta, kad toks ieškinys nebūtų realistiškas.

Moters advokatas Saulius Dambrauskas sakė, jog ieškinys galėtų siekti tūkstančius eurų, vis dėlto sakė, kad tikslesnė suma galėtų paaiškėti tik pasitarus su šeima ir apsisprendus toliau bylinėtis.

Didelio atgarsio sulaukusioje byloje Kauno apylinkės teismas gegužę išteisino E. Kručinskienę, nustatęs, jog jos veiksmai neturėjo nusikaltimo požymių.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. Kručinskienės veiksmuose buvo galima įžvelgti administracinio nusižengimo požymių, todėl jis įpareigojo įsigaliojus teismo sprendimui bylą perduoti policijai administracinei teisenai pradėti.

Šį sprendimą apskundė tiek prokuratūra, tiek E. Kručinskienė. Moters gynėjas anksčiau sakė, kad patys nebūtų siekę bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, tačiau skundą padavus prokuratūrai, apskundė sprendimo dalį dėl bylos perdavimo administracinei teisenai pradėti.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti, o ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.

Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.

Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.

Kilus skandalui, vaikai šeimai grąžinti.