Slaugytoja Eglė Ruzgienė bei socialinė darbuotoja Rita Jankauskienė pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo apgaule įgyjant teisę į neva netekto darbingumo (dėl regėjimo funkcijų sutrikimo) pensijų išmokas.

E. Ruzgienei paskirta 5 tūkst. 649 eurų bauda, o R. Jankauskienė nuteista laisvės atėmimu trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Šioms šiaulietėms padėjusi Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja oftalmologė Danutė Milkintienė taip pat neišvengė bausmės. Ji pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir 11 tūkst. 298 eurų bauda.

Be to, iš D. Milkintienės atimta teisė užsiimti medicinos praktika ketverius metus.

Taip pat teismas nusprendė priteisti solidariai iš E. Ruzgienės ir R. Jankauskienės 6 tūkst. 205 bei 18 tūkst. 387 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turtinei žalai atlyginti.

2017 metų lapkričio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas šią gydytoją jau yra pripažinęs kalta dėl tokių pačių nusikalstamų veikų kitoje baudžiamoje byloje – dėl nepagrįstai nustatyto regėjimo neįgalumo buvusiai Seimo nario padėjėjai ir Šiaulių miesto tarybos narei Virginijai Račienei, todėl dabartinė bausmė subendrinta su anksčiau skirta.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai nustatė, kad pagal gydytojos D. Milkintienės parengtus medicininius dokumentus minėtoms šiaulietėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje buvo nustatytas tikrovės neatitinkantis darbingumo lygis.

Kalta dėl sukčiavimo pripažintai V. Račienei teismas yra skyręs pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Kartu su V. Račiene nuteista ir jos akių gydytoja Danutė Milkintienė. Ji pripažinta kalta dėl padėjimo sukčiauti, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo. Ji, kaip ir V. Račienė, nuteista pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Bylą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pripažino, kad nuosprendis, kuriuo už dokumentų klastojimą, sukčiavimą bendrininkaujant, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi buvo pripažinta V. Račienė ir medikė yra pagrįstas ir teisėtas, jame teisės taikymo klaidų ar esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų nepadaryta.

Antradienį Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija patvirtino Apeliacinio teismo išvadas, kad, siekiant nustatyti regėjimo funkcijų sutrikimus, pakanka Lietuvoje taikomais medicininiais tyrimo metodais surinktų patikrintų ir kitų bylos duomenų kontekste įvertintų įrodymų.

Teismai taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galiojanti netekto darbingumo nustatymo sistema turi trūkumų, tokių kaip nedarbingumo lygio nustatymas vadovaujantis išimtinai medicininiu kriterijumi, dažnai nedalyvaujant pačiam asmeniui, dėl kurio yra priimamas sprendimas, ir t. t.

„Šie bei kiti trūkumai buvo konstatuoti ir 2012 metų gruodžio 20 dienos Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje dėl objektyvaus neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo ir efektyvios profesinės reabilitacijos. Tačiau šie konstatuoti teisinio reguliavimo trūkumai nelemia asmenų, pasinaudojusių jais, nebaustinumo“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime.

V. Račienė ir D. Milkintienė „Sodrai“ turės grąžinti 16 tūkst. 964 eurus.

Bylos duomenimis, nors V. Račienei buvo nustatytas 10 proc. darbingumas, ji vairavo automobilį ir vaikščiojo be akinių.

Moteris anksčiau taip pat anksčiau dirbo tuometinio Seimo nario socialdemokrato Edvardo Žakario padėjėja.

Byla nagrinėta uždaruose posėdžiuose, nes bylos duomenys susiję su asmens sveikata.

Pareigūnų teigimu, pagal gydytojų parengtus medicininius dokumentus bei išvadas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno 5-ojo teritorinio skyriaus komisija V. Račienei nustatė tikrovės neatitinkantį 90 proc. netekto darbingumo lygį ir specialiuosius nuolatinius slaugos poreikius neterminuotam laikui.

STT pareigūnai per ikiteisminį tyrimą nustatė, kad V. Račienė galbūt nepagrįstai, apgaule savo naudai nuo 2010 metų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gavo apie 17 tūkst. eurų išmokų dėl jai nustatyto neįgalumo – neva abiejų akių lėtinių nepagydomų ligų bei didelių regėjimo funkcijų sutrikimų.

2015 metų rugsėjo 21 dieną Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius panaikino šiaulietei anksčiau nustatytą neįgalumą ir specialiuosius poreikius.

Šiemet kovą Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti dar vieną bylą dėl galbūt nepagrįstai nustatyto darbingumo netekimo, simuliuojant regos sutrikimus.

Prieš teismą stojo Eglė Ruzgienė, ji yra V. Račienės dukra.

Kartu su E. Ruzgiene teisiama gydytoja D. Milkintienė. Gydytoja oftalmologė kaltinama sukčiavimu ir dokumentų klastojimu.

Trečia kaltinamoji – V. Račienės draugė Rita Jankauskienė. Pastaroji dirbo Šiaulių globos namuose socialine darbuotoja, ji taip įtariama nepagrįstai gavusi nBuvusi Šiaulių tarybos narė ir medikėeįgalumo išmoką.

Teismui buvo pateiktas prašymas nagrinėti šią bylą uždarame posėdyje, teismas šį prašymą atmetė.