Išskirtinis susitelkimas

„Palaikymo tikėjausi sulaukti, bet nesitikėjau tokio entuziazmo ir ištvermės iš žmonių, kurie už mane vis balsavo...“ – kalbėjo Metų kaunietės rinkimų finalo dalyvė, kurios organizuojamas ir režisuojamas renginys „Pėdos marių dugne“ įtrauktas į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pagrindinių renginių sąrašą.

Ji laiminga, kad Kauno rajone kultūros darbuotojams sudarytos unikalios sąlygos. „Per pandemiją nesulaukėme jokių neigiamų reakcijų, kad gauname algas, nors renginių organizuoti negalime. Priešingai, patyrėme labai didelį palaikymą. Kultūra – ne tik renginiai. Rengėme daug projektų, sulaukėme galimybių dalyvauti daugybėje mokymų. Per pandemiją niekas nesustojo. Džiaugiuosi, kad kultūros paslaugos rajono bendruomenei, kol nebuvo paskelbtas karantinas, buvo teikiamos labai plačios apimties ir prieinama forma“, – sakė E.Targanskienė.

Jos nuomone, bendruomenės susitelkimas Kauno rajone yra išskirtinis. Bendruomenės labai palaiko viena kitą ir savo žmones. „Savaime niekas nevyksta. Taip, turi būti kažkoks sraigtelis, kuris užveda idėją, sistemą... Kaip man sunku kalbėti apie save, negaliu...“ – sutriko viduryje sakinio E.Targanskienė, pastebėjus, kad bendruomenės aktyvios ne be jos prisidėjimo.

Supa geri žmonės

„Labai myliu žmones ir man labai svarbu, kaip jaučiasi aplink mane esantys. Tiek šeimoje, tiek platesniame rate. Labai džiaugiuosi savo aplinka. Vienas mūsų nevykęs prezidentas yra pasakęs, kad aplinka kalta. Ir mano atveju ji kalta, tik tai atvirkštinis variantas. Man gyvenime labai pasisekė“, – sakė pašnekovė.

Labai myliu žmones ir man labai svarbu, kaip jaučiasi aplink mane esantys.

Eglė prasitarė, kad ją visada supo labai geri žmonės. Pasitaiko ir blogesnių, bet dėmesį ji linkusi koncentruoti į gerus žmones ir dalykus. „Su bendruomenėmis bendrauju taip, kaip moku, ir jie mane tokią priima“, – dėkojo kaunietė, savęs nevadinanti neklystančia.

Gimusi, augusi, gyvenusi ir dirbusi Kaune, moteris vėliau persikėlė į Kauno rajoną. „Kaunas yra ir liks mano meilė. Jeigu man vėl reikėtų rinktis, prie kurio miesto norėčiau gyventi, rinkčiausi, be abejo, Kauną“, – aiškino E.Targanskienė.

Moteris vardijo, kad labai myli Laisvės alėją, Senamiestį, Pažaislio vienuolyno ansamblį, jo apylinkes. „Yra daug nuostabių vietų, kuriose labai gera būti. Kaunas tvarkosi, puošiasi, ir tai labai smagu. Labai smagu gyventi šalia Kauno“, – miesto ir rajono teikiamus pranašumus suderino pašnekovė.

Didžiuojasi kompanija

Peržvelgusi Metų kaunietės rinkimų finalo dalyvių sąrašą, ji sakė labai didžiuojasi būdama šalia šių moterų. „Bet kuri jų nusipelnė pačių gražiausių žodžių“, – neabejoja kandidatė.

Su primadona Sabina Martinaityte keliai suvedė dirbant Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. „Mano dukra mokėsi Maironio gimnazijoje, kuriai iki šiol sėkmingai vadovauja kita finalo dalyvė – Daiva Garnienė. Tikrai labai džiaugiuosi patekusi į tokią garbingą kompaniją“, – teigė E.Targanskienė.

Ji minėjo, kad projektas „Metų kaunietė“ leidžia pajusti atgalinį ryšį. „Kiekvienas turime savo darbą. Nesvarbu, kurioje srityje, svarbu, kad dirbame nuoširdžiai. Slaukiame atitinkamo atgalinio ryšio. Jei mūsų šūkis yra „Žmogus žmogui – žmogus“, tada ir atsiranda aplinkinių palaikymas“, – dėstė moteris, po teatro režisūros studijų pradėjusi kūrybinį kelią, kuris vingiavo nuo televizijos, radijo žurnalistikos iki renginių organizavimo.

Marių dugne

Pradėjusi dirbti Samylų kultūros centre, Eglė susidūrė su kai kurių žmonių požiūriu, kad kultūros centrų renginiai neverti dėmesio. „Ir dabar tokių skeptikų yra, bet į juos nekreipiu dėmesio. Darau tai, kas man pačiai be galo įdomu. Jeigu pats žmogus nedega idėja, jis ir kito nesudomins“, – įsitikinusi Metu kaunietės rinkimų finalininkė.

Kauno rajono gyventojus E.Targanskienė bando įkvėpti džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turi: vieniems kitus, autentišką vietovių istoriją, tradicijas, kuriomis pavyksta sudominti daugybę žmonių.

Svarbiausiu projektu ji įvardijo kasmet vykstantį renginį „Pėdos marių dugne“, skirtą daugiau kaip prieš 60 metų Kauno marių dugne užlietiems kaimams atminti. Užtvenkus senąją Nemuno vagą ir suformavus Kauno marias, po vandeniu atsidūrė apie 35 kaimai, virš 700 sodybų, tarp jų – ir etnografinių.

E.Targanskienei pradėjus dirbti Samylų kultūros centre, šio įvykio minėjimas virto didžiuliu kultūriniu renginiu, pritraukiančiu daugybę žmonių. „Negaliu vien sau prisiskirti visų nuopelnų. Bendruomenė įdėjo labai daug pastangų“, – atkreipė dėmesį moteris.

Pernai Kauno marių pakrantėje įrengtos iš vandens išnyrančios skulptūros, kurias sukūrė skulptoriaus Raimondo Uždravio suburta menininkų komanda. Ši iniciatyva sulaukė itin didelio dėmesio ir gausybės lankytojų. Pasak Eglės, planuojama šio skulptūrų parko plėtra.

Įamžintos ir dainos iš marių dugne nuskendusių kaimų. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija tapo Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvado dalimi. Šiemet E.Targanskienė į jį sieks įtraukti renginį „Pėdos marių dugne“.

Jos iniciatyva pernai atsirado dar viena patraukli renginių vieta – Saulėlydžio amfiteatras Girionyse.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu „MKN XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.

06. EGLĖ TARGANSKIENĖ – Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė pagarbos nusipelnė už nepailstamą kultūros puoselėjimą ir sklaidą pakaunėje, už idėją įamžinti Kauno marių dugne likusių kaimų atmintį marių pakrantėje pastatant iš vandens išnyrančias skulptūras.

Po teatro režisūros studijų prasidėjusį kūrybinį kelią E.Targanskienė vadina labai įvairiu – jis vingiavo nuo televizijos, radijo žurnalistikos iki renginių organizavimo.

Pradėjusi dirbti Samylų kultūros centre, ji susidūrė su kai kurių žmonių požiūriu, kad kultūros centrų renginiai neverti dėmesio. "Ir dabar tokių skeptikų yra, bet į juos nekreipiu dėmesio. Darau tai, kas man pačiai yra be galo įdomu. Jeigu pats žmogus nedega idėja, jis ir kito nesudomins", – kalbėjo E.Targanskienė.

Pakaunės kultūros renginiams labai sudėtinga konkuruoti su miesto, tad stengiamasi akcentuoti ne žymių grupių, atlikėjų koncertus, menininkų, teatrų pasirodymus, o bendruomenės buvimą kartu.

"Stengiamės džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turime: vieni kitus, autentišką vietovių istoriją, tradicijas. Jomis pavyksta sudominti daugybę žmonių", – pasakojo organizatorė.

Svarbiausiu projektu ji įvardijo kasmet vykstantį renginį "Pėdos marių dugne", skirtą Kauno marių dugne užlietiems kaimams atminti. Įvykiui – jau daugiau kaip 60 metų, tačiau iki šiol jis nepalieka abejingų. Užtvenkus senąją Nemuno vagą ir suformavus Kauno marias, po vandeniu atsidūrė apie 35 kaimai, virš 700 sodybų, tarp jų – ir etnografinių. Priverstinai iškraustomiems gyventojams teko net perlaidoti artimuosius.

Stengiamės džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turime: vieni kitus, autentišką vietovių istoriją, tradicijas.

"Užlieti kaimai mūsų krašte buvo minimi nenutrūkstamai visus dešimtmečius", – sakė E.Targanskienė. Jai pradėjus dirbti Samylų kultūros centre, minėjimas virto didžiuliu kultūriniu renginiu, pritraukiančiu daugybę žmonių.

"Negaliu vien sau prisiskirti visų nuopelnų. Bendruomenė įdėjo labai daug pastangų. Kiekvienais metais pristatome ką nors naujo. Vienais metais, pavyzdžiui, – šiaudų kaimą iš marių dugno, kitais – vestuves iš marių dugno ir pan.", – dėstė E.Targanskienė. Pernai Kauno marių pakrantėje įrengtos iš vandens išnyrančios skulptūros, sulaukusios itin didelio dėmesio ir gausybės lankytojų.

Eglės ir jos bendraminčių dėka kitų metų renginys "Pėdos marių dugne" įtrauktas į "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" pagrindinių renginių sąrašą.

Įamžintos ir dainos iš marių dugne nuskendusių kaimų. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija tapo Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvado dalimi. Šiemet E.Targanskienė į jį sieks įtraukti renginį "Pėdos marių dugne".

E.Targanskienės iniciatyva pernai atsirado dar viena patraukli renginių vieta – Saulėlydžio amfiteatras Girionyse.

20. VILMA LITVAITIENĖ – Narsieč̌ių̨ bendruomenės vadovė̇, subūrusi stiprią ir šiuolaikišką bendruomenę, su bendraminčiais neįtikėtinai pakeitusi šios Kauno vietos visuomenines erdves, laisvalaikio galimybes, paskatinusi įvairių edukacinių ir savitarpio pagalbos iniciatyvų.

"Nuomonių – šimtas, sunku visas suderinti, bet kitaip negaliu", – teigė V.Litvaitienė, mums pakartodama tą patį, ką ir kitiems, besiteiraujantiems, kam jai reikia tokios veiklos, kuri neatlygintina ir reikalauja daug energijos, laiko.

Bendruomenės veiklą moteris apibūdino taip: nemokame šokti, dainuoti, tik darome darbus. "Žmonėms patinka matyti rezultatą, galbūt todėl ir sulaukėme tiek daug bendraminčių", – svarstė aleksotiškė.

Aleksoto seniūnijoje esantys Narsiečiai per pastaruosius kelerius metus tapo sunkiai atpažįstami. Juos apžvelgti labai patogu nuo Narsiečių kalno, ant kurio plevėsuoja Lietuvos istorinė vėliava, o po ja pastatyti  keli suoliukai.

Visa tai ir dar daug kitų gerų dalykų atsirado, kai V.Litvaitienė kartu su bendruomene pradėjo telkti gyventojus. Tačiau pati pradžia yra tuomet naujakurės, nieko aplink nepažinojusios Vilmos įkurta Narsiečių feisbuko grupė, skirta informacijai, susijusiai su gyvenviete, skleisti. Iš pradžių ji suko galvą, kaip susipažinti su aplinkiniais, nes neįsivaizdavo savęs nebendraujančios su kaimynais. Grupė, pradėta kurti nuo trijų narių, šiuo metu yra išsiplėtusi iki 1,3 tūkst. žmonių.

Susitelkus bendruomenei ir įkūrus asociaciją, galinčią pretenduoti į projektams skirtas lėšas, imtasi atnaujinti viešas erdves ir aktyvaus laisvalaikio zonas, po to pasipylė edukacijos, renginiai ir kitokios iniciatyvos. Prireikė daug bendrų jėgų, taip pat ir fizinių, įvairiems darbams atlikti, tad bendruomenės pasirinktas šūkis "Kartu galime daug daugiau!" – labai taiklus ir labiausiai atsispindi aplinkoje.

Kartu galime daug daugiau!

Atsirado ne tik kalnas, džiuginantis pramogomis žiemą, bet ir lauko treniruokliai, tinklinio aikštelė, e.parduotuvėlė su vietinių gyventojų gaminiais, knygų namelis, Kalėdų pašto dėžutė.

Laisvalaikio zonos, kuri įkurta prie Vyčio Kryžiaus gatvės liepų alėjos, vienas akcentų – kartu su "Fluxus Labas" sukurtas ir įgyvendintas "Energijos ratas" – ratas basoms kojoms S.Kneippo takelio principu. Šalia – sūpynės, stalo teniso stalas.

Bendras fizinis darbas įgyvendinant kurį nors iš sumanymų ne tik aplinką daro jaukesnę, bet ir tapo galimybe dar labiau suvienyti bendruomenę.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" laikraščio redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialias balsavimo dėžes redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 taškų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1398 su tekstu "MKN XX". XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 taškų.