Dokumentus dalyvauti Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus rinkimuose kandidatai galėjo teikti iki lapkričio 10-osios.

Šią savaitę po KU tarybos posėdžio patvirtinta, kad rektoriaus rinkimams registruojami du kandidatai: dabartinis KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. E. Juzeliūnas.

E. Juzeliūnas dar 2018-ųjų balandį, kai iki kadencijos pabaigos buvo likę metai, įteikė universiteto tarybai atsistatydinimo pareiškimą ir pasitraukė iš KU rektoriaus posto.

Tuo esą jis suteikė galimybę naujajai universiteto tarybai atnaujinti universiteto vadovybę, „kuriai tektų misija įgyvendinti šios aukštosios mokyklos veiklos reformą“.

Dabar, praėjus daugiau nei penkeriems metams, jis vėl pretendavo vadovauti KU, bet likus pusei mėnesio iki kandidatų universiteto vizijos viešo pristatymo akademinei bendruomenei, E. Juzeliūnas atšaukė savo kandidatūrą.

KU taryba apie tai laišku informavo Studentų sąjungos prezidentą, pridėję E. Juzeliūno citatą: „Posėdyje nedalyvausiu ir savo kandidatūrą atšaukiu“.

Taigi vieninteliu kandidatu į KU rektorius lieka A. Razbadauskas – dabartinis universiteto vadovas, chirurgas mokslininkas ir visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos miesto tarybos narys.

Rinkimams patvirtintas kandidatas A. Razbadauskas turės galimybę savąją universiteto viziją viešai pristatyti lapkričio 30 d. KU tarybos rengiamame atvirame posėdyje, į kurį kviečiama ir visa universiteto bendruomenė.

Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas KU rektorius, vyks gruodžio 11 d., posėdis bus uždaras.

Dabar KU rektoriaus pareigas einančio A. Razbadausko kadencija baigiasi 2024 m. kovo 4 d.

Dokumentus dalyvauti Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus rinkimuose kandidatai galėjo teikti iki lapkričio 10-osios.

Po KU tarybos posėdžio patvirtinta, kad rektoriaus rinkimams registruojami du kandidatai: dabartinis KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. E. Juzeliūnas.

E. Juzeliūnas, įteikęs universiteto tarybai atsistatydinimo pareiškimą, iš KU rektoriaus posto pasitraukė 2018-ųjų balandį, kai iki kadencijos pabaigos buvo likę metai.

Tuo esą jis suteikė galimybę naujajai universiteto tarybai atnaujinti universiteto vadovybę, „kuriai tektų misija įgyvendinti šios aukštosios mokyklos veiklos reformą“.

Dabar, praėjus daugiau nei penkeriems metams, jis vėl pretenduoja vadovauti KU.

E. Juzeliūno konkurentas – klaipėdietis, dabartinis universiteto rektorius A. Razbadauskas – chirurgas mokslininkas ir visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos tarybos narys.

Pagal konkurso sąlygas asmuo, pretenduojantis į KU vadovo pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslo (meno) daktaro laipsnį arba būti pripažintas menininkas, turėti pedagoginės ir vadybinės patirties, žinoti KU statutą, mokėti valstybinę kalbą.

Drauge su mokslinės ir vadybinės kvalifikacijas liudijančiais dokumentais pretendentai turėjo pateikti universiteto viziją bei ateinančių penkerių metų veiklos programą.

Rinkimams patvirtini kandidatai turės galimybę savąją universiteto viziją viešai pristatyti lapkričio 30 d. KU tarybos rengiamame atvirame posėdyje, į kurį kviečiama ir visa universiteto bendruomenė.

Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas KU rektorius, bus uždaras.

Dabar KU rektoriaus pareigas einančio A. Razbadausko kadencija baigiasi 2024 m. kovo 4 d.

Ir laikinąjį, ir nuolatinį rektorių rinks nauja Klaipėdos (KU) taryba, kurios pirmasis posėdis vyks jau šiandien.

Yra išrinkti aštuoni naujos KU tarybos nariai: trys mokslininkai – Darius Daunys, Vladas Žulkus, Arvydas Martinkėnas, du studentų atstovai, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, bendrovės "Klaipėdos baldai" generalinis direktorius Vidas Mišeikis, Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Į tarybą dar turėtų būti išrinktas socialinių mokslų atstovas. Universiteto taryba sudaroma penkeriems metams iš devynių narių. Senosios tarybos kadencija baigėsi vakar.

"Mano žiniomis, nauja KU taryba rinks laikinąjį rektorių. Manau, kad nueinanti taryba pasielgė korektiškai, palikdama naujajai teisę apsispręsti tiek dėl laikinojo rektoriaus, tiek dėl naujojo KU vadovo rinkimo", – teigė naujos KU tarybos narys V.Grubliauskas.

Būtent KU taryba nustato universiteto rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių, nustato universiteto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus, rūpinasi parama universitetui bei atlieka kitas funkcijas.

Po ilgų svarstymų Taryba nusprendė patenkinti prof. habil. dr. Eimučio Juzeliūno prašymą atsistatydinti iš Klaipėdos universiteto Rektoriaus pareigų nuo gegužės 2 d. Taryba sprendimą priėmė remiantis LR Darbo kodeksu, kuriame numatyta, jog darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį patenkinamas po 20 kalendorinių darbo dienų nuo prašymo įteikimo. E. Juzeliūnas prašymą KU Tarybos pirmininkui įteikė balandžio 12 dieną.

Naujojo rektorius konkursą, o taip pat ir laikinai einantį KU rektoriaus pareigas skelbs naujoji KU Taryba, kuri į pirmąjį posėdį rinksis balandžio 25 dieną.

E. Juzeliūnas teigia, jog sprendimas atsistatydinti iš KU Rektoriaus pareigų, yra seniai apgalvotas, strategiškas žingsnis. „Aš su Tarybos pirmininku A. Šileika buvau aptaręs, jog dirbsiu tiek, kiek dirbs Taryba. Mano požiūriu, naują rektorių turi išsirinkti naujoji Taryba, kad galėtų sklandžiai ir vieningai dirbti“, - teigia E. Juzeliūnas.

Šiuo metu Klaipėdos universitete rektoriaus ir Tarybos kadencijų laikotarpiai nesutampa. E. Juzeliūno rektoriaus kadencija baigtųsi kitais metais ir tektų skelbti naujus rinkimus įsibėgėjus naujos Tarybos darbui. Todėl E. Juzeliūnas savo atsistatydinimu sumažino laiko skirtumą tarp Tarybos ir rektoriaus rinkimų. Taip sinchronizuojama abiejų valdymo organų veikla ir užtikrinama sklandesnė tarpusavio sąveika.

KU Tarybos pirmininkas A. Šileika dėkojo E. Juzeliūnui: „Noriu padėkoti rektoriui už nuveiktus darbus, prisiimtą atsakomybę. Klaipėdos universitetas išlieka savarankiškas tik jūsų darbo dėka. Turėjome dinamišką ir kupiną pokyčių kelią. Universitetas yra paruoštas tolimesnei sėkmei, kokybiniam universiteto augimui“.

Rektoriui grėsė atstatydinimas?

Aukštųjų mokyklų reformai įgavus pagreitį, Klaipėdos universiteto (KU) vaizdas atrodo gana niūriai.

Dėl suprantamų priežasčių viešumo nenorintys KU darbuotojai jau ima tikėti net sąmokslo teorijomis, kad iš svetur "atsiųsto" ir kadencijos nebaigusio universiteto vadovo misija esą galėjo turėti ir ne itin gerų tikslų – netolimoje ateityje dalį būsimų studentų nukreipiant į Vilniaus ir Kauno aukštąsias mokyklas.

"Maža to, rektorius darbe paprastai būdavo vos 2–3 dienas per savaitę. Atsirasdavo antradienį, ketvirtadienį dingdavo. Vis komandiruotės ir komandiruotės. Pas rektorių patekti būdavo neįmanoma. Jis ne itin gilinosi į universiteto situaciją. Taip tęstis ilgiau nebegalėjo. Buvo daromi žingsniai jo nušalinimui. Vienas jų – buvo ketinama nepatvirtinti ataskaitos. O tai reikštų, kad rektorius būtų atstatydintas. Jis tą turbūt pajuto ir nusprendė pats išeiti. Keista, kad KU taryba taip ilgai toleravo nedarbą, be to, nė vienas rektorius iki tol neturėjo 100 proc. priedo prie algos", – dienraščiui pasakojo viešumo nepanoręs KU bendruomenės atstovas.

Profesorius E.Juzeliūnas šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą.

KU komunikacijos specialistė Toma Liutikė, paprašyta paklausti, ar buvęs rektorius žinojo, kad jam gresia atstatydinimas, deja, to nepadarė, nes KU vadovas per visą savo kadenciją taip ir neįsigijo tarnybinio mobiliojo telefono.

"Sakote, rektorius būdavo tik kelias dienas per savaitę darbe? Bet rektoriaus darbo pozicija yra atstovaujamoji. Ir nėra svarbu, kiek jis sėdi konkrečiai savo darbo kabinete, nes jis dažnai išvažiuodavo į įvairias komandiruotes, į Vyriausybę, į Seimą ir ten atstovaudavo KU. Jam labai dažnai reikėjo bendrauti su valdžia", – tikino T.Liutikė.

Rinko laikinąjį vadovą

Vakar kadenciją baigianti universiteto taryba rinko laikinąjį įstaigos vadovą.

Anot KU kanclerio Evaldo Lukausko, senosios KU tarybos posėdyje turėjo būti priimtas rektoriaus E.Juzeliūno atsistatydinimas ir patvirtintas laikinasis rektorius.

"Į laikinojo rektoriaus pareigas siūlysiu vieną iš prorektorių – Mokslo ir meno prorektorę Ritą Vaičekauskaitę arba Studijų prorektorę Letą Dromantienę, manau, tai būtų teisingiausia. Šių pareigų dauguma tarybos narių kalbino imtis Senato pirmininką Vaidutį Laurėną, bet jis nesutiko. Bent jau iki šiol buvo tokios žinios", – prieš paskutinį kadenciją baigiančios KU tarybos posėdį kalbėjo šios tarybos narys Antanas Bučinskas.

Būtent KU taryba nustato universiteto rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių, nustato universiteto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus, rūpinasi parama universitetui bei atlieka kitas funkcijas.

Universiteto taryba sudaroma 5 metams iš 9 narių. Senoji taryba buvo sudaryta 2013 m. balandžio 24 d.

Yra tinkamų kandidatų

Nuolatinį rektorių rinks jau naujoji KU taryba, kurios pirmasis posėdis vyks rytoj.

Jau išrinkti 8 naujos KU tarybos nariai. Tai – mokslininkai Darius Daunys, Vladas Žulkus, Arvydas Martinkėnas, du studentų atstovai, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, bendrovės "Klaipėdos baldai" generalinis direktorius Vidas Mišeikis, Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Dar į KU tarybą bus išrinktas socialinių mokslų atstovas.

Veikiausiai į KU tarybos pirmininko postą pretenduos V.Grubliauskas, senajai KU tarybai penkerius pastaruosius metus vadovavo bendrovės "Vakarų laivų gamykla" generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Manau, kad pavyks prikelti universitetą.

"Nesutinku, kad Klaipėdoje nėra kandidatų į KU rektoriaus vietą, kaip buvo skelbta spaudoje. Matyčiau net keletą kandidatų į šį postą, tik dar anksti juos įvardinti. Esu už rektorių iš paties KU. Yra jaunimo, kurie – puikūs mokslininkai, moka užsienio kalbų, yra geri organizatoriai. Apie kokį "importavimą" reikia kalbėti? Nes matote, kas atsitiko, įvyko tragedija. Bet manau, kad pavyks prikelti universitetą", – dėstė A.Bučinskas.

Viltis miršta paskutinė

KU siekia išlaikyti savarankišką statusą.

Klaipėdos savivaldybės taryba šių metų vasarį pritarė KU veiklos optimizavimo priemonių planui, jame numatytas ir glaudesnis universiteto bendradarbiavimas su savivaldybėmis.

Iš viso iš savivaldos institucijų universitetas 2019 metais planuoja gauti 100 tūkst. eurų.

Pasak savivaldybės, kai kurioms plane numatytoms priemonėms įgyvendinti reikalingas ne tik finansavimo užtikrinimas, bet ir įstatyminės bazės pakeitimas.

Pavyzdžiui, siekiant sudaryti sąlygas savivaldybėms tapti aukštojo mokslo institucijų dalininkėmis-steigėjomis bei tiesiogiai prisidėti prie aukštojo mokslo institucijų regionuose finansavimo.

Studijų kokybės vertinimo centras šiemet KU ribojamai įvertino 30 programų – tai sudaro beveik trečdalį studijų programų.

Jas universitetas 2018 metais planavo siūlyti priėmimui.

Pasak pranešimo, šiuo žingsniu profesorius E. Juzeliūnas „suteikia galimybę naujajai universiteto tarybai atnaujinti universiteto vadovybę, kuriai tektų misija įgyvendinti šios aukštosios mokyklos veiklos reformą“.

„Siūlymą dėl galimybės keisti vadovybę E. Juzeliūnas jau buvo numatęs KU veiklos optimizavimo priemonių plane, kurį įteikė Vyriausybei vasario mėnesį. Pateiktame siūlyme numatoma KU administracijos pertvarka, kurią planuojama atlikti 2018 metų vasario–birželio mėnesiais“, – rašoma universiteto pranešime.

E. Juzeliūnas darbą planuoja baigti išrinkus naująją KU tarybą. Tada bus paskirtas laikinai einantis rektoriaus pareigas vadovas ir skelbiami rektoriaus rinkimai. Naujoji taryba turėtų pradėti veikti jau kitą savaitę.

Rektoriaus sprendimą trauktis iš pareigų KU tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika sakė palaikantis.

Savo atsistatydinimu E. Juzeliūnas sudaro sąlygas rinkti naują universiteto vadovybę.

„Yra parengtas universiteto pokyčių planas, jį reikia įgyvendinti. Šiame plane taip pat numatyta, kad galbūt reikia naujos komandos, kuri tą planą ir įgyvendintų. Likus metams, reikėtų suburti naują komandą, prorektorius, o profesionalų žmogų surasti ir įdarbinti tik vieniems metams, nežinant, kas bus po jų, būtų pakankamai sudėtinga. Vienas etapas praeitas, būtinos reformos įvykdytos, universitetas išliks savarankiškas, kurs inovacijų ekosistemą. O įgyvendinti pokyčių planą, ko gero, iš tiesų reikia naujos ambicingos lyderių komandos, kad universitetas taptų stiprus lyderis“, – pranešime cituojamas A. Šileika.

E. Juzeliūnas, anot pranešimo, siekia paneigti vyraujantį mitą, kad universitetų rektoriai priešinasi reformoms ir laikosi įsikibę savo postų.

„Savo atsistatydinimu E. Juzeliūnas sudaro sąlygas rinkti naują universiteto vadovybę, kuri geriausiai galėtų įgyvendinti numatomą būtiną pertvarką ir turėtų pasitikėjimą“, – nurodo universitetas.

Klaipėdos universitetas siekia išlaikyti savarankišką statusą.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba šių metų vasarį pritarė Klaipėdos universiteto veiklos optimizavimo priemonių planui, jame numatytas ir glaudesnis universiteto bendradarbiavimas su savivaldybėmis.

Iš viso iš savivaldos institucijų universitetas 2019 metais planuoja gauti 100 tūkst. eurų.

Pasak savivaldybės, kai kurioms plane numatytoms priemonėms įgyvendinti reikalingas ne tik finansavimo užtikrinimas, bet ir šalies įstatyminės bazės pakeitimas. Pavyzdžiui, siekiant sudaryti sąlygas savivaldybėms tapti aukštojo mokslo institucijų dalininkėmis-steigėjomis bei tiesiogiai prisidėti prie aukštojo mokslo institucijų regionuose finansavimo.

Studijų kokybės vertinimo centras šiemet Klaipėdos universitete ribojamai įvertino 30 programų – tai sudaro beveik trečdalį studijų programų, jas universitetas 2018 metais planavo siūlyti priėmimui.

Sutartimi numatyta bendradarbiauti su Ukrainos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos ir Moldovos universitetais.

Anot KU, šiuo metu dėl jungtinių studijų programų tariamasi su Kijevo nacionaliniu Taraso Ševčenkos universitetu ir Odesos nacionaliniu jūriniu universitetu.

Pasak E. Juzeliūno, Klaipėdos universitetas siūlo tris studijų programas rusų kalba: istoriją, informatiką ir psichologiją.

„Siekiame kurti jungtines studijų programas su minimų šalių universitetais, sukurti stipendijų fondą, paskatinti verslo dalyvavimą. Universitetas netrukus dalyvaus studijų mugėje Ukrainoje, kur pristatys studijų KU galimybes“, – pranešime spaudai cituojamas E. Juzeliūnas.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas sakė, kad pasirašyta sutartis sudarys galimybes pritraukti trūkstamų specialistų Klaipėdos miestui ir regionui.

Pasirašytame dokumente numatyta sukurti finansavimo mechanizmą – jungtinių programų stipendijų fondą, įtraukiant nacionalines ir miesto verslo struktūras.

Siūlymą sujungti fakultetus ir taip reorganizuoti universiteto struktūrą bei infrastruktūrą KU Tarybai teikė rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas, rašoma universiteto pranešime.

„Vienas iš argumentų, kodėl būtina sujungti fakultetus, – studentų skaičiaus mažėjimas abejuose fakultetuose – SMF ir HUMF. Juos sujungus tikimasi turėti 1300 studentų. Panašiai arba daugiau studentų yra ir kituose KU fakultetuose – Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete bei Sveikatos mokslų fakultete“, – KU Taryboje kalbėjo E. Juzeliūnas.

Sujungus fakultetus, Socialinių mokslų fakultetą planuojama perkelti iš Minijos gatvės pastatų į Universiteto miestelį arba dabartinį HUMF pastatą. Taip bus vykdoma universiteto infrastruktūros pertvarka, bus mažinamos išlaikymo sąnaudos.

Klaipėdos universiteto Taryba nusprendė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. SMF ir HUMF taps vienu fakultetu. Nuo 2019 m. bus pradėtas vykdyti fizinis administracijos ir paskaitų perkėlimas iš dabartinio Socialinių mokslų fakulteto pastato Minijos gatvėje.

Svarbu ir universitetui

Grįžusiuosius sveikinęs Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas pripažino, kad ši ekspedicija atskleidė, kiek daug Baltijos jūroje dar likę darbo tyrinėtojams.

"Lietuvai šis atradimas nepaprastai svarbus. Mes nepamirštame savo istorijos, turime tokius šaunius istorikus, kurie sugeba vėl prikelti apmąstymams praeities laikus. Tai mums dar kartą primena apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę", – dėstė E.Juzeliūnas.

Rektorius taip pat pabrėžė, kad ekspedicijos narių ir mokslininkų nuveiktas darbas itin svarbus ir pačiam Klaipėdos universitetui.

Kuria istoriją

Ekspedicijos dalyvius vakar taip pat sveikino švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

"Tai, kad jūs atradote istoriją, yra dar vienas žingsnis kuriant naują istoriją", – neabejojo J.Petrauskienė.

Ji taip pat teigė, kad Klaipėdos universitetas jūrinių ir archeologijos tyrimų srityje yra aiškus lyderis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos jūros regione.

Ministrė ekspedicijos vadovui Vladui Žulkui įteikė atminimo medalį, sveikino kitus projekto dalyvius.

Išskirtinė dovana

Uostamiesčio mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė teigė, kad, Klaipėdai šiemet esant Lietuvos kultūros sostine, V.Žulkus miestui įteikė išskirtinę dovaną.

Pasak vicemerės, nors visai neseniai dar virė diskusijos, ar verta išlikti Klaipėdos universitetui, dabar aiškiai pasakyta, kad jis yra jaunas, kuriantis, ieškantis ir randantis save.

"Ministrei reikia priminti, kad aktą rado Kaunas, o "Prezidentą Smetoną" – Klaipėda", – šmaikštavo J.Simonavičiūtė.

Įtampos netrūko

V.Žulkus visos ekspedicijos vardu dėkojo už šiltą priėmimą ir pripažino, kad jos nariai nesitikėjo tokios pozityvios Lietuvos žmonių reakcijos.

Mokslininkas pasakojo, kad tyrimo metu netrūko įtampos, mat teko išplaukti į nemenką audrą, dirbti nebuvo paprasta, tai teko daryti ir naktimis.

"Estų Neptūnas kažkodėl nelabai norėjo mus priimti. Tačiau tai, kas buvo užsibrėžta, mes padarėme. Ir tai visos ekspedicijos dalyvių nuopelnas", – užtikrino V.Žulkus.

Klaipėdos universiteto mokslininkai su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis burlaiviu "Brabander" mokslinę ekspediciją pradėjo birželio 27 d.

Ekspedicijos tikslas buvo rasti pirmąjį Lietuvos karo laivą "Prezidentas Smetona" ir mažesnius tarpukario Lietuvos prekybos laivus "Panevėžys", "Kretinga" ir "Utena".

"Klaipėda" jau rašė, kad apie "Prezidento Smetonos" vietą jau 2011 m. buvo skelbę ir Estijos mokslininkai.

Sujudo tūkstančiai

Savo miesto Alma Mater neabejingi klaipėdiečiai aktyviai reiškiasi internetinėje erdvėje.

Prieš savaitę pasirodžiusi elektroninė peticija, kuria raginama kovoti dėl Klaipėdos universiteto suverenumo, jau spėjo surinkti daugiau kaip 1,3 tūkst. miestiečių parašų.

Pasirašiusieji piktinosi, kad birželio 6 d. Seime užregistruotuose naujuose projektiniuose siūlymuose Klaipėdos universiteto, kaip atskiro ir savarankiško akademinio vieneto, nėra.

Pagal numatytą kai kurių valdančiųjų scenarijų liktų tik padalinys – kito universiteto dalis. Prieš tokius siūlymus griežtai pasisakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kreipėsi į Prezidentę

Nesutinkantieji su Klaipėdos universiteto "eutanazija" kreipėsi į Seimą, Prezidentę.

Neabejingi žmonės ragino neskurdinti Klaipėdos krašto kultūrine ir socialine prasme, nemarinti regionų kultūros.

"Klaipėda be universiteto – Klaipėda be jaunystės, meilės, svajonių. Labai tikiuosi, kad ši peticija padės išlikti Klaipėdos universitetui. Jis gyvybiškai svarbus tiek miestui, tiek miesto žmonėms", – tokiais žodžiais liejo apmaudą gyventojai.

Peticiją sukūręs klaipėdietis Darius Montvilas tikino siekiantis užkirsti kelią valdžios aklumui.

"Svarbu pabrėžti, kad kiek anksčiau, gegužės 19 d. Vyriausybės priimtame ir Seimui pateiktame valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane, Klaipėdoje turėjo išlikti savarankiškas universitetas, kuriame prioritetiškai būtų vystomos su jūrų sektoriumi susijusios mokslo ir studijų kryptys. Taip pat Klaipėdos universitetas buvo minimas kaip vienas dviejų technologijų universitetų", – savo peticijoje dėstė D.Montvilas.

Jis palygino šiuos du vienas kitam prieštaraujančius scenarijus. Paskutinysis esą diskredituoja Klaipėdos miestą ir regioną, nuvertina ir menkina akademinę bendruomenę bei išstumia miestą į akademinį užribį.

Vieno miesto modelis?

Šiuo metu su šeima Anglijoje gyvenantis D.Montvilas tikino planuojantis grįžti į gimtąjį miestą, kurio problemoms yra neabejingas.

"Gimiau ir augau Klaipėdoje, myliu savo miestą visa širdimi. Žmonės darosi viskam abejingi, todėl nieko nelaukdamas ėmiausi iniciatyvos. Trūko kantrybė matyti, kaip žlugdomas Vakarų regionas. Jei būtų įmanoma, vilniečiai turbūt ir uostą išsivežtų", – samprotavo pašnekovas.

Esą Vyriausybė formuoja vieno miesto modelį, koks šiuo metu yra Latvijoje.

"Kokia galima jūrinė valstybė be savarankiško Klaipėdos miesto universiteto? Tokiais sprendimais Lietuvos vakarų kraštas, užuot būtų stiprinamas, yra stumiamas į provinciją", – įsitikinęs klaipėdietis.

Esą universiteto netektis paveiktų apie 4,2 tūkst. studentų, nuskurstų kultūrinis, socialinis regiono gyvenimas, atleisti darbuotojai taptų "atliekamais žmonėmis", būtų žaidžiama su neturinčių galimybės persikelti į kitą miestą studentų likimais, turėtų neigiamą efektą ryšiams su uostu.

Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas pasidžiaugė, kad šis klausimas rūpi ne tik įstaigos administracijai.

"Ar žmonių iniciatyva turės įtakos, pamatysime ateityje. Čia jau reikėtų klausti tų, kurie užregistravo tą siūlymą. Pavardės visiems gerai žinomos. Kai atėjau į posėdį Seime, buvo netikėtai ištrauktas naujas siūlymas, kurio prieš tai niekas nematė. Nežinojome, kad toks apskritai yra", – stebėjosi E.Juzeliūnas.

Šiandien rektorius lankysis Seime, kur pristatys Klaipėdos universiteto vystymo gaires.