Seni pakeitimai

Didesnis dviračių skaičius miestuose yra vienas iš kertinių dalykų dabar Lietuvos savivaldybių rengiamuose darnaus judumo planuose. Tikriausiai ne viename jų skambės tokios frazės kaip ekologiškų transporto priemonių skatinimas ir infrastruktūros jiems kūrimas. Iš tiesų miestai bando įvairiomis priemonėmis rodyti, kad nori tapti patrauklesni ne automobilį, o alternatyvią transporto priemonę vairuojantiems – tiesiami dviračių takai, ten, kur jų nesugebama nutiesti, braižomos linijos ir dviračių ženklai. Veiksmas vyksta, tačiau, stebėdama tokius darbus, dviratininkų bendruomenė pirštu rodo į priimtus saugų eismą keliuose reglamentuojančius įstatymus ir taisykles, kurie, pasak jų, tik blogina dviratininkų dalyvavimą eismą, o kartais gal net atbaido nuo šios transporto priemonės pasirinkimo.

Kaip didžiausią nesusipratimą dviratininkai įvardija 2014-aisiais Vyriausybės nutarimu priimtą reikalavimą šviesiu paros metu važiuojant važiuojamąja kelio dalimi dėvėti ryškiasplavę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje įjungti baltos šviesos žibintą, o gale – raudonos.

Šių trijų priemonių derinys privalomas dviratininkui tuomet, kai jis važiuojamąja kelio dalimi juda tamsiuoju paros metu. Dar didesnio pykčio sulaukė draudimas kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.

Taisyklių nepaiso

Aktyviai dviračiu važinėjantis Marius Kučinskas socialinio tinklo "Facebook" grupėje "Lietuvos dviratininkų bendrija" surengė apklausą, kurioje dviratininkų klausė, ar jie laikosi 2014-ųjų spalio 1-ąją įsigaliojusių KET pasikeitimų.

Į klausimą, ar važiuoja dviračiu per pėsčiųjų perėjas, didžioji dauguma dviratininkų atsakė "taip". (Vilniuje ir Kaune – po 90 proc., Klaipėdoje ir Šiauliuose – 97 proc., Alytuje – 100 proc.) Paklausti, ar, važiuodami šviesiuoju paros metu, dviratininkai dėvi liemenę arba būna įjungę žibintus, 64 proc. visų apklausoje dalyvavusiųjų atsakė, kad važiuoja ir be atšvaitų, ir be liemenės, o 36 proc. tvirtino, kad naudoja bent vieną iš anksčiau minėtų priemonių. Tiesa, žvelgiant į skirtingų miestų atsakiusiųjų rezultatus, pastebimi požiūrio skirtumai. Vilniuje net 57 proc. dviratininkų nelinkę dėvėti šviesą atspindinčios liemenės ir įsijungti žibintų, o net 65 proc. Kauno dviratininkų tvirtino ir dieną važiuojantys su įjungtais žibintais arba dėvėdami liemenę. Didžioji dalis Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus dvirtatininkų, kaip ir vilniečiai, nebuvo linkę paisyti minėtos KET.

M.Kučinskas teigia, kad tai nėra reprezentatyvi apklausa, tačiau ji atskleidžia bendrą dviratininkų požiūrį į jiems primestus pokyčius.

"Aš jau ne kartą kreipiausi į Susisiekimo ministeriją, kviesdamas svarstyti pokyčius dėl šių taisyklių, tačiau ministerijos specialistai į jokias kalbas nesileidžia ir apie galimybę siūlyti Vyriausybei keisti prieš ketverius metus priimtą nutarimą nesileidžia, argumentuodami, kad toks pakeitimas buvo būtinas ir nemažai prisidėjo prie saugesnio dviratininkų dalyvavimo eisme", – kalbėjo M.Kučinskas.

Tą patį dienraščiui patvirtino ir Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis. "Jokie pokyčiai, susiję su šiuo KET punktu, nėra planuojami", – lakoniškai komentavo jis.

Vis dėlto aktyvūs dviratininkai nenustoja minti pedalų ir rankų nenuleidžia – savo pasiūlymus jie išdėstė keliems Seimo nariams ir viliasi, kad jų nuomonė bus išgirsta. Kadangi anksčiau minėti KET pakeitimai buvo priimti Vyriausybės nutarimu, juos nereikšmingais gali paversti Seimas, priėmęs atitinkamus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus. Kadangi nutarimas prieštarautų įstatymui, jį reikėtų keisti arba jo atsisakyti.

Viskas dėl saugumo

Praėjusios kadencijos Seimo narys technikos mokslų daktaras Stasys Brundza tvirtina nesuprantantis dviratininkų nenoro važiiuoti su įjungtomis šviesomis ar dėvint šviesą atspindinčias liemenes.

"Juk tokie sprendimai buvo priimti tam, kad dviratininkai keliuose būtų geriau matomi. Net ir subjurus orui dviratininkai savo transporto priemonių nepastato sandėliukuose ar balkonuose, o matomumas dabar itin prastas, tad vairuotojai daug lengviau pastebės su šviesa ar ryškiu drabužiu (aš net nesakau – šviesą atspindinčia liemene) gatve važiuojantį dviratininką. Nejaugi taip sunku nusipirkti kelis ar dešimt eurų kainuojančią lemputę ir taip prisidėti prie savo ir kitų saugumo kelyje?" – nuostabos neslėpė buvęs parlamentaras.

Pasak jo, yra ir dar viena priežastis, kodėl dviratininkai turėtų važiuoti įjungę šviesas ir vilkėti liemenėmis – kad vairuotojas juos galėtų identifikuoti kaip greičiau judančius eismo dalyvius. "Esant blogesnėms oro sąlygoms, vairuotojai dviratininką gali supainioti su pėsčiuoju – važiuojančiojo dviračiu ir pėsčiojo ūgiai gana panašūs, o greitis skiriasi kelis kartus, tad vairuotojas, vos užmetęs akį į pėsčiųjų būrelį, turėtų suprasti, kaip greitai jie juda ir ar tarp jų nėra, pavyzdžiui, dviratininkų", – mintimis dalijosi S.Brundza.

Šalmai visiems?

Jis taip pat teigė nesuprantantis, kodėl ilgus metus nepriimama, kad visi dviratininkai privalėtų dėvėti šalmus. Dabar jie, remiantis KET, privalomi tik dviratininkams ir dviračių keleiviams iki 18 metų, o nuo 18 metų – tik rekomenduojami. "Užsienio mokslininkai jau seniai įrodė, kad apie 50 proc. į avarijas patekusių dviratininkų patiria būtent galvos traumas, jų būtų galima išvengti, jei dviratininkai dėvėtų šalmus", – įsitikinęs parlamentaras. Su dienraščiu bendravęs dviratininkas M.Kučinskas teigė, kad toks reglamentavimas jam pačiam taip pat atrodytų tinkamas ir reikalingas.

Rekomendacijas dėvėti šalmus S.Brundza siūlytų įvesti ir paspirtukininkams, kurie vis dažniau sutinkami miestų gatvėse.

Prancūzų dienraštis "Le Parisien" skaičiuoja, kad per 2017-uosius avarijose, į kurias pateko elektriniai paspirtukai, sužeistųjų skaičius pasiekė 284, o net penki eismo įvykių dalyviai žuvo.

"Žinau, kad taip sakydamas užsitrauksiu dar didesnę dviratininkų bendruomenės nemeilę, tačiau man elektrinis paspirtukas atrodo daug patrauklesnė susisiekimo mieste priemonė nei dviratis dėl to, kad ji patogesnė tiems žmonėms, kurie darbe turi vilkėti kositumą ar dalyvauti verslo susitikimuose. Dviračio, kaip susisiekimo priemonės, būtent dėl to, kad reikia vienos aprangos juo važiuoti, o kitos, pavyzdžiui, eiti į verslo susitikimą, nesirenka nemaža dalis ir mano pažįstamų. Be to, paspirtukai išsprendžia ir parkavimo vietų klausimą – dviračiams jų reikia, o paspirtukas gali ramiai gulėti kabineto kampe ar po darbo stalu", – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto jis darsyk ir važiuojančiuosius paspirtukais paragino pasirūpinti savo saugumu – važiuoti įjungus žibintus (daugumos elektrinių paspirtukų jie yra integruoti), dėvėti šalmus ir dėvėti šviesą atspindinčias liemenes. "Paspirtukas yra dar dinamiškesnis nei dviratis, nes elektros variklis leidžia jam išvystyti nemenką pagreitį, o važiuojantįjį paspirtuku supainioti su pėsčiuoju gana lengva", – dar kartą pabrėžė buvęs parlamentaras.

Paspirtukų problema

Šiltuoju metų laiku buvo kilę daug diskusijų dėl neatsakingo važinėjimo elektriniais paspirtukais. Daugiausia problemų jie kėlė kurortiniuose šalies miestuose. Tačiau gyvenantieji šalies didmiesčiuose jau pastebėjo, kad gatvėse šių transporto priemonių skaičius pastebimai ūgtelėjo.

Paspirtukai tampa vis populiaresni ne tik pramogai, tačiau ir kasdien naudoti. Kelių kompanijų paskelbta žinia, kad bus teikiama elektrinių paspirtukų paslauga, jų naudojimą dar labiau padidins, o tai kels dar daugiau eismo saugumo iššūkių – ypač pėstiesiems, nes vis dar didžioji dauguma paspirtukais važinėjančių asmenų judėjimui renkasi ne dviračių takus, o šaligatvius. Būtent dėl šios priežasties ne viena Vakarų ir Pietų Europos šalis ėmėsi drausti paspirtukais važinėti šaligatviais.

Prancūzų dienraštis "Le Parisien" skaičiuoja, kad per 2017-uosius avarijose, į kurias pateko elektriniai paspirtukai, sužeistųjų skaičius pasiekė 284, o net penki eismo įvykių dalyviai žuvo. Šie skaičiai 23 proc. didesni nei 2016-aisiais. Skaičiuojama, kad per praėjusius metus Prancūzijoje buvo parduota apie 100 tūkst. elektrinių paspirtukų. Ispanijos sostinė Madridas neseniai taip pat paskelbė, kad elektriniais paspirtukais draudžiama važinėti šaligatviais.

Susisiekimo ministerijos atstovas V.Pumputis teigia, kad nors dauguma paspirtukais važinėjančių ar juos nuomojančių asmenų tikina, kad Lietuvoje tokių transporto priemonių eismas nereglamentuotas, taip nėra.

Skirtumai ir reikalavimai

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) yra paminėtos dvi transporto priemonių rūšys, kurioms ir būtų priskirti skirtingos galios ir skirtingą maksimalų greitį sugebantys pasiekti paspirtukai. Motorinis dviratis – "transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 KW, ir kurios didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val." Taigi tokios rūšies transporto priemonei galioja tokie patys reikalavimai kaip dviratininkams.

Galingesni paspirtukai priskiriami mopedams – dviratėms transporto priemonėms, kurių didžiausias projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/val. ir ne didesnis kaip 45 km/val. bei kurios variklio darbinis ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausia naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Taigi visų paspirtukų, kurie pakliūva į šią kategoriją, savininkai turėtų elgtis taip pat, kaip ir turintys mopedus (motorolerius) – registruoti juos VĮ "Regitra", jie privalo būti paženklinti valstybiniu numerio ženklu, turi būti atlikta jų techninė apžiūra, o tokios transporto priemonės savininkas ją turi būti apdraudęs civilinės atskomybės draudimu. Dalyvaujant eisme jiems galioja tokie patys reikalavimai, kaip ir mopedams (motoroleriams), t.y. tokį paspirtuką valdančiam asmeniui reikalingas vairuotojo pažymėjimas, jam draudžiama važiuoti šaligatviais, dviračių takais, jie privalo važiuoti tik važiuojamąja dalimi.

Dienraščio žiniomis, Vidaus reikalų ministerija jau artimiausiu metu Vyriausybei turėtų pateikti įstatymo pakeitimo projektą, kur būtų aiškiau reglamentuota, kokie reikalavimai keliami skirtingoms transporto priemonėms ir jų savininkams.