Idėja – it akibrokštas

Padegti regioninio parko dalį kilo patiems aplinkosaugininkams, kurie nujaučia, kad toks siūlymas kai kam gali sukelti šoką.

„Žmonės gali pagalvoti, kad parkas tiesiog gali būti padegtas. Visuomenė gali to ir nesuprasti, Tačiau iš tiesų tai yra rimtas dalykas, pirmiausiai reikėtų atlikti tyrimus, parengti gamtotvarkos planą. O patį kontroliuojamą deginimą turi atlikti tik tam tikri specialiai paruošti specialistai“, – paaiškino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Pajūrio regioniniame parke baltųjų, pilkųjų bei mišku apaugusių kopų ir sausų pajūrio smiltpievių apsuptyje plyti arčiausiai jūros Lietuvoje esantis ledyninės kilmės gėlavandenis Plazės ežeras.

Šalia jo driekiasi vienintelė šalyje vieta, kur aptinkama ES mastu saugoma buveinė – Pajūrio smėlynų tyruliai.

„Kol kas dar tik aiškinamės, ar deginimą galima būtų įtraukti į gamtotvarkos planą kaip tinkamiausią priemonę prižiūrėti smėlynų tyrulius. Pirmiausiai reikėtų atlikti eksperimentinį deginimą hektaro plote. Gamtoje teorijos ne visada veikia. Norėdami tai išsiaiškinti, turime eksperimentuoti. Vienoje teritorijoje tai gali suveikti, o kitur – ne“, – tikino E. Paplauskis.

Pievos virs mišku

Miestiečiui dažnai sunku suprasti, kad neprižiūrima pieva per keletą metų gali virsti mišku.

„Visoje Lietuvoje turime didelę problemą dėl atvirų pievų ekosistemų išsaugojimo saugomose teritorijose. Nėra ūkininkų, kurie norėtų užsiimti gyvulių ganymu. Į pajūrį juk nevežios žmogus gyvulių bandos. Neturime mes tokių ūkininkų, kurie šimtą avių laikytų“, – pripažino ekologas.

Prieš kurį laiką pajūrio pievų išsaugojimui buvo griebtasi avių ganymo.

Lietuvos šiurkščiavilnių ir Romanovų veislės avys turėjo rupšnoti žolę saugomose teritorijose, taip apsaugodamos nuo per didelio krūmų ir žolių užžėlimo.

Neringoje buvo uždraustas gyvulių ganymas, o paskutinę karvę nidiškiai į žemyną išlydėjo daugiau nei prieš du dešimtmečius.

Anapus marių aplinkosaugininkai taip pat vylėsi, kad jų saugomas teritorijas išgelbės avys ir ožkos. Ieškota net piemens etatiniam darbui, finansuojamam projektinėmis lėšomis.

Avys kol kas dar ganosi Neringos pievose.

Ekosistema: Plazės rezervato pašonėje driekiasi vienintelė Lietuvoje smėlynų tyrulių buveinė. / Aplinkosaugininkų nuotr.

Vienas rūšis keičia kitos

Pajūryje daugiausiai vyrauja pilkosios kopos, šienaujamos mezofitų pievos ir smėlynų tyruliai.

„Krūmynai plinta labai greitai. Per penkerius metus saugoma pieva gali virsti neįžengiamu brūzgynu. Kai kur gyvulių ganymas yra brangesnis, nei pievos šienavimas traktoriumi“, – kalbėjo E. Paplauskis.

Deginimas padėtų atkurti tam tikras buveines.

Gamtoje teorijos ne visada veikia.

„Tam tikrose pievose smėlynų bendrijos nyksta dėl to, kad per daugybę metų ima kisti dirvožemis. Šienaujant ir leidžiant žaliajai masei irti, dirvožemis darosi turtingesnis, todėl smėlynų bendrijas pakeičia kitos rūšies augalai. Lietuvoje be žmogaus įsikišimo ne mišku gali būti tik pelkės, užliejamos pievos ir pajūrio kopos. Juk kažkada visa Lietuva buvo miškas. Atvirų pievų buveinių augmenija išsivystė ir susiformavo tik dėl didžiulių žolėdžių gyvūnų bandų, kurios blaškėsi po miškus arba po gaisrų“, – pasakojo ekologas.

Ekosistemos nyksta

Pievos Lietuvoje formavosi, nes miškuose veisėsi laukiniai arkliai ir taurai.

„O mes dabar gaisrus gesiname ir gyvulių neganome. Per tūkstančius metų kartu su žmogumi išvysčiusios ekosistemos ima nykti. Nors kažkiek tų rūšių reikėtų išsaugoti kaip muziejinį eksponatą“, – paaiškino E. Paplauskis.

Kodėl reikėtų saugoti tam tikras ekosistemas?

„Todėl, kad niekada nežinosi, koks augalas galbūt išgelbės žmoniją. Jei ne pelėsinis grybelis, neturėtume penicilino. Kiek dar milijonų žmonių būtų numirę, jei ne antibiotikai? O gal iš tam tikro augalo kas nors išras vaistus nuo ateities ligų? Viskas yra iš gamtos. Viską mes imame iš gamtos. Tam, kad po savęs nepaliktume biologinės dykumos, turi būti saugoma bioįvairovė“, – akcentavo E. Paplauskis.

Erlandas Paplauskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Turi pavyzdžių

Pajūrio aplinkosaugininkai – ne vieninteliai, kurie ima svarstyti kontroliuojamo padegimo versiją, siekdami išsaugoti pajūrio ekosistemą.

„Dzūkijoje, Dainavos girioje, taip pat parengtas vienas gamtotvarkos planas. Tam, kad gamtoje būtų taikomos tam tikros priemonės, rengiamas gamtotvarkos planas. Paprastai tariant, negali bet kas gamtoje bet ką daryti. Planą dar turi įvertinti ekspertai“, – teigė E. Paplauskis.

Parko deginimo galima griebtis tik tuomet, kai atsiras sertifikuoti ir gerai paruošti specialistai.

„Žinoma, kad aiškinsimės, kiek tai kainuos. Jei deginimas bus pigesnis nei kiti būdai, tada ir galvosime. Kontroliuojamas deginimas yra kaip mokslas, tai reikia išmanyti“, – tikino E. Paplauskis.

Pajūrio smėlynų tyrulių buveinėje, kuri yra Plazės rezervate, vyrauja viržynai. Kitose Lietuvos dalyse viržynai vyrauja pušynuose.

„Dar vienas momentas, kurį reikia įvertinti, tai – visuomenės požiūris. Danijoje geriausiai pavyksta išsaugoti smėlynų tyrulių buveines ten, kur yra kariniai poligonai, kur vyksta pratybos, kyla savaiminiai gaisrai. Nors tai kažkam gali kelti nuostabą, bet deginimas, kaip buveinių atkūrimo priemonė, yra taikomas ne vienoje Europos Sąjungos šalyje. Lietuvoje dar tik mokomės tai daryti, žengiame pirmuosius žingsnius“, – pastebėjo E. Paplauskis.

Smulkiesiems vertėtų paskubėti

Smulkieji ūkio subjektai jau gali teikti paraiškas dėl paramos pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Vasario 1 d. prasidėjęs paraiškų priėmimas tęsis iki balandžio 3 d.

Be šio pirmojo kvietimo, paraiškas pagal šią veiklos sritį bus galima teikti ir dar du kartus – birželį–liepą ir spalį–lapkritį.

Nuo gegužės 2 iki birželio 30 d. smulkieji ūkio subjektai galės teikti paraiškas ir pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Tuo pačiu metu bus priimamos ir smulkiųjų pieninės galvijininkystės sektoriaus subjektų paraiškos dėl paramos skyrimo.

Ketinantiems investuoti į valdas

Paraiškos dėl paramos skyrimo investicijoms į žemės ūkio valdas bus priimamos nuo kovo 1 iki gegužės 2 d. Šiuo paraiškų priėmimo laikotarpiu bus remiami visi žemės ūkio sektoriai.

KPP veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse numatoma, kad paramą ketinama teikti investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos formomis. Paramos lėšų biudžetas – 61,55 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atnaujindama paramos teikimo taisykles, ne tik patikslino naujų pastatų ir inžinerinių statinių statybos fiksuotus įkainius, bet ir padidino 20 proc. punktų paramos intensyvumą ūkininkaujantiems mažiau palankiose tam vietovėse arba vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jie turėtų užsiimti gyvulininkyste, sodininkyste, uogininkyste, daržininkyste arba augalininkyste.

Tuo atveju, jei pateiktoje paraiškoje prašoma suteikti lengvatinę paskolą, didžiausia paramos suma pareiškėjui ir susijusiems asmenims, sutuoktiniams 2014–2023 m. laikotarpiui atitinkamai didinama iki 1,1 mln. ir 1,5 mln. eurų.

Tie pareiškėjai, kurių paraiškoms finansuoti nepakaks investicinei paramai (negrąžintinai subsidijai) skirtų lėšų arba kurios nesurinks mažiausio privalomo atrankos balų skaičiaus, galės atsisakyti investicinės paramos ir, jei lėšų užteks, gauti lengvatinę paskolą.

Galimybė kitoms sritims

Nuo vasario 1 d. Lietuvos vietos veiklos grupės (VVG) du mėnesius turės galimybę teikti paraiškas dėl paramos įgyvendinti bendradarbiavimo projektus pagal KPP priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „Vietos veiklos grupių bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“.

Nuo kovo 1 iki gegužės 2 d. bus priimamos paraiškos pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, nuo kovo 13 iki gegužės 31 d. – veiklos sritį „Miško veisimas“, nuo gegužės 2 iki birželio 30 d. – veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.

Parama rizikai valdyti

Beveik visus metus – nuo sausio 16 iki gruodžio 29 d. – galima teikti paraiškas pagal KPP veiklos sritį „Gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas“. Pagal veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“ paraiškos teikiamos nuo kovo 1 iki birželio 30 d. (2023 m. derliui drausti nuo stichinės sausros pagal KPP) ir nuo rugsėjo 1 iki gruodžio 29 d. (2024 m. derliui drausti nuo iššalimo pagal SP).

Nuo balandžio 3 d. paraiškas bus galima teikti pagal „Pajamų stabilizavimo priemonę (Rizikų fondai)“. Tai nauja priemonė, kuri turėtų padėti ūkininkams, susiduriantiems su klimato kaitos ir padidėjusių kainų sukeltais sunkumais. Valstybėms narėms suteikta galimybė sumažinti žemės ūkio rizikos valdymo priemonei taikomą 30 proc. ribą, pagal kurią ūkininkams skiriama kompensacija už produkcijos ar pajamų sumažėjimą, iki ne mažiau kaip 20 proc. Iki 2025 m. pabaigos rizikos fondams tinkamoms finansuoti išlaidoms yra numatyta 0,1 mln. eurų. Ši priemonė taip pat yra įtraukta ir į SP.

SP intervencinės priemonės

Šiemet paraiškos priimamos ir pagal SP priemones. Nuo balandžio 3 iki birželio 1 d. priimamos paraiškos pagal priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“, nuo gegužės 2 iki birželio 30 d. – jaunųjų ūkininkų įsikūrimo išmokoms, įskaitant finansines priemones.

Taip pat bus priimamos paraiškos pagal priemones „Konsultavimo paslaugos“, „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“, „Investicijos į melioracijos sistemas“, „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (įskaitant finansines priemones)“, „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“, „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“, „Investicijos į vyno sektorių“, „Investicijos į bioekonomikos verslus“, „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“, „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ ir kt.