„Pasiūlyti aukštos kokybės kviečius Kinijos rinkai pasirengusios net 26 Lietuvos įmonės. Po šio svarbaus žingsnio Lietuva ir toliau sieks plėsti grūdų rūšių spektrą ir susitarti dėl lietuviškų miežių eksporto į Kiniją“, – pranešė Žemės ūkio ministerija.

Vizito Kroatijoje metu ministras G. Surplys kartu su ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujama delegacija dalyvaus Centrinės ir Rytų Europos bei Kinijos (16+1) šalių viršūnių susitikime, kuriame bus aptarti daugiašalio bendradarbiavimo rezultatai, ateities gairės bei kiti šalims aktualūs klausimai, nurodė ministerija.

Apgaulingu apskaitos tvarkymu, turto pasisavinimu kaltinami šeši asmenys iš Kretingos bei Klaipėdos ir Kretingos rajone veikiančios medienos apdirbimo bendrovės.

Įtariamieji eksportavo į Kiniją buhalterijoje neapskaitytą medieną, nesumokėjo daugiau kaip 40 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Įtariama, kad Kretingos rajone veikiančios medienos apdirbimo bendrovės darbuotojai sukūrė apgaulės schemą, pagal kurią be apskaitos dokumentų įsigydavo didelius kiekius medienos be dokumentų iš trečiųjų asmenų Lietuvoje.

Apdorota mediena jūriniais konteineriais buvo eksportuojama į Kiniją.

FNTT tyrėjai surinko pakankamai duomenų, įrodančių, kad bendrininkų grupė per pusmetį organizavo daugiau kaip 40 jūrinių konteinerių su baldams gaminti tinkama mediena išvežimą.

Siekdami šešėlyje įsigytą medieną išvežti nesukeliant įtarimų, įtariamieji nupirko ir naudojo keturias naujai įsteigtas Klaipėdoje ir Kaune registruotas bendroves.

Jų buhalterijoje buvo įrašomi melagingi duomenys tiek apie medienos įsigijimą, tiek apie jos eksportą.

Šių bendrovių savininkais tapo bendrininkų grupei priklausę asmenys.

Pavyzdžiui, trijų bendrovių vadovu buvo paskirtas vos pradinę mokyklą baigęs ir už smurtą prieš sutuoktinę teistas asmuo.

Dar vienos bendrovės vadovu tapo anksčiau niekur nedirbęs 22-ejų metų jaunuolis.

FNTT tyrėjai nustatė, kad jūriniais konteineriais buvo išgabenta 1957 kubiniai metrai medienos, o jos vertė siekia daugiau kaip 380 tūkst. eurų.

Tyrimo metu paskaičiuota, kad išgabenus tokį kiekį paruoštos medienos bendrininkų grupė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 42 tūkst. eurų pelno mokesčio, o iš keturių savo valdomų bendrovių dar pasisavino daugiau kaip 80 tūkst. eurų.

Baigta baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Bendrininkų grupei už įvykdytas nusikalstamas veikas, vertinamas kaip apgaulinga apskaita, turto pasisavinimas ir neteisingų duomenų apie bendrovių pelną, pajamas ir turtą pateikimas, gresia maksimali iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Praėjusiais metais pasirašytas Veiksmų planas tarp Kinijos ir Lietuvos žemės ūkio ministerijų suteikia solidų pagrindą tarpinstitucinei partnerystei. Mes esame pasiruošę toliau tęsti šio plano įgyvendinimą, vykdyti bendras veiklas žemės ūkio ekonomikos ir prekybos, maisto saugos srityse, kartu dalyvaujant tarptautinėse žemės ūkio parodose, keistis patirtimi ir informacija. Vertiname Kiniją kaip vieną iš prioritetinių Lietuvos maisto pramonės eksporto rinkų“, – pranešime spaudai cituojamas premjeras.

S. Skvernelis penktadienį ryte susitiko su Lietuvoje viešinčiu Kinijos žemės ūkio ministru Hanu Changfu (Čangfu).

Lietuvos žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Kiniją pernai augo 46 proc. iki 8 mln. eurų, o tarp eksporto partnerių Kinija užėmė 45 vietą iš 143 šalių – daugiausia eksportuota sūrių ir varškės, sušaldytų mėlynių, koncentruoto pieno ir grietinėlės bei alkoholinių gėrimų.

Penktadienį Lietuvoje vyksta Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių žemės ūkio ministrų forumas „16+1". Tai pirmasis šio forumo susitikimas Lietuvoje.

Kinija prieš daugiau nei penkerius metus sukūrė 16-os Centrinės ir Vidurio Europos regiono šalių bei Kinijos bendradarbiavimo formatą. Tarp jų yra ir Lietuva bei dar 10 ES narių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad nepaisant augančios Lietuvos prekybos su Kinija, reikia ir toliau ieškoti naujų sektorių Lietuvos eksportui į šią šalį.

Pirmadienį prezidentė įteikė skiriamuosius raštus naujajai Lietuvos ambasadorei Kinijoje Inai Marčiulionytei.

„Būtina ir toliau ieškoti naujų sektorių Lietuvos eksportui. Šiuo metu vieni perspektyviausių Lietuvos eksporto į Kiniją sektorių yra logistikos paslaugos, lazeriai, mediena ir medienos dirbiniai, chemijos pramonė, žemės ūkio produktai“, - pranešime spaudai sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentūros duomenimis, pernai Lietuvos ir Kinijos dvišalė prekyba, palyginti su 2013 metais, padidėjo 18 procentų.

Skiriamuosius raštus I.Marčiulionytei įteikusi šalies vadovė su ambasadore aptarė dvišalių santykių svarbą, ekonominių ryšių stiprinimo galimybes, bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose, švietimo, studentų mainų ir kultūros srityse.

1963 metais gimusi I.Marčiulionytė pastaruoju metu vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktoriaus pareigas, 2003–2010 metais buvo Lietuvos nuolatinė atstovė prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), 1999-2003 metais ėjo kultūros viceministrės pareigas.

Į Kiniją išvykstanti ambasadorė keičia Liną Antanavičienę, kuri tapo prezidentės patarėja ekonomikos klausimais.

Ūkio ministras Evaldas Gustas, susitikęs su Kinijos prekybos ministru, sako kad tai didelė pažanga, tariantis dėl maisto produktų eksporto į Kiniją.

"Politinių nesusipratimų tarp Kinijos ir Lietuvos kontekste vis dėlto pavyko susitikti su Kinijos prekybos ministru. Susitikimo metu mes pareiškėme savo pageidavimų, kad procesai, susiję su maisto produktų sertifikavimu, būtų pagreitinti, ir gavome ministro patikinimą, kad jis mūsų pageidavimus perduos atitinkamoms sertifikavimo institucijoms", - "Verslo žinioms" iš Šanchajaus kalbėjo E. Gustas.

Pasak ministro, dėl maisto produktų eksporto esama ir kitų gerų naujienų - Kinijos bendrovė, su Kauno LEZ šią savaitę pasirašiusi ketinimų protokolą investuoti Lietuvoje teigia galinti tarpininkauti ir platinti Lietuvos mėsos gamintojų produkciją Kinijoje.

Susitarimą dėl maisto produktų sertifikavimo su Kinija tikėtasi pasiekti dar pernai, tačiau bendradarbiavimas nutrūko.