„Jeigu šiomis pavasariškomis dienomis vaikštinėjote Mažajame ąžuolyne, tikriausiai pastebėjote ir besikeičiantį bibliotekos eksterjero vaizdą? Anksčiau virš pagrindinio įėjimo buvusi atvirų balkonų dalis dabar jau įstiklinta ir modernizuotoje bibliotekoje praplės bei atvers naujas erdves kūnui ir sielai“, – apie naujas detales pažymėjo Kauno viešosios bibliotekos atstovai.

Bibliotekos darbuotojai nurodė, kad šiuo metu taip pat atnaujinami ir pagrindiniai laiptai, tad patekimas į biblioteką kauniečiams taps dar patogesnis.

Anksčiau skelbta, kad po rekonstrukcijos bibliotekos pastatas bus pritaikytas bendruomenės poreikiams, asmenims su negalia, atsivers naujos erdvės ir bus pasiūlytos naujos paslaugos.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Planuojant, kokia turėtų būti biblioteka po rekonstrukcijos, buvo įtraukta Kauno miesto bendruomenė – idėjas siūlė gyventojai ir bibliotekos lankytojai, partneriai bei darbuotojai. Rengiant rekonstrukcijos projektą buvo organizuojamos įvairios apklausos apie svajonių bibliotekos erdves ir paslaugas, organizuojami fokus grupių susitikimai, diskusijos ir kt. Atsižvelgta į bendruomenės, darbuotojų, specialistų bei pastatą projektavusio architekto siūlymus, projektas aptartas su visuomene.

Įgyvendinus bibliotekos pastato rekonstrukciją bus pasiekti 44,45 proc. sutaupymai dėl mažesnio šilumos energijos suvartojimo bei pagerės pastato energetinio efektyvumo charakteristikos.

Rekonstruotame bibliotekos pastate bus sumontuotos modernios gaisro gesinimo ir aptikimo sistemos, įrengtos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kurios leis palaikyti bibliotekoje tinkamą skaitytojams ir darbuotojams mikroklimatą, o dokumentų saugyklose bus užtikrinta tinkama temperatūra ir oro drėgnumas, reikalingi leidiniams saugoti. Taip pat bus atliekami inžinerinių tinklų pakeitimai: sumontuoti nauji elektros ir vandentiekio tinklai, pakeistos nuotekų ir lietaus nuvedimo sistemos, įdiegta pastato valdymo sistema. Bibliotekos erdvės bus atnaujinamos atliekant vidaus apdailos darbus, siekiant išlaikyti dalį autentikos ir įgyvendinant modernius sprendimus pagal vientisą dizaino liniją.

Po rekonstrukcijos lankytojų lauks moderni erdvė, kurioje įsikurs laisvalaikio centras, vyks knygų pristatymai ir kiti visuomeniniai renginiai. Bendra projektų finansavimo vertė – 11,3 mln. eurų.

Darbų darbų metu pastatas, esantis Radastų g. 2, neveikia, lankytojai aptarnaujami ‒ K. Donelaičio g. 8.

Įvertinti kintančias aplinkybes

Architektės ir dizainerės Jurgitos Ambraškaitės teigimu, akivaizdu, kad keičiantis mūsų klimatui, kinta ne tik augalai, jų priežiūra, mados ir jų komponavimo tendencijos, bet ir priežiūra – ji komplikuojasi.

Pastaruoju metu Lietuvoje būna didelės pavasarinės sausros – pusantro, du mėnesiai be lietaus. Žiemomis per mažai prisninga ir prilyja – trūksta kritulių. Ir nors labai mėgstama, ir architektė rekomenduoja aplinkoje sodinti kuo daugiau spygliuočių augalų, kurie ne tik valo orą, bet ir estetiškai atrodo visus metus, net ir jiems trūksta drėgmės. Šiais metais masiškai išdegė šliaužiantys kadagiai. Ne tik žiemą, ne tik pavasarį, kai augalas turi sukaupti jėgas žydėjimui, brandai, bet ir vasarą drėgmės jiems buvo per mažai.

"Rudenį galime koreguoti savo sodų suplanavimą ir pasirūpinti tinkama laistymo sistema, kad ankstyvą pavasarį galėtume palieti savo perdžiūvusius augalus. Kartais net reikia lieti, pavyzdžiui, rododendrų krūmus ir žiemą, nes būna tokios sausos žiemos, kad jie tiesiog vos vos išgyvena", – sako J.Ambraškaitė.

Jurgita Ambraškaitė.

Dar viena problema, anot jos, Lietuvą vis dažniau užklumpa momentinės galingos liūtys, škvalai. Liūtys praūžia labai greitai, iškrenta labai daug kritulių, vanduo nespėja susigerti į gruntą, galinga upe nuplauna tik dulkes. Vadinasi, turime pasirūpinti namo nuogrinda ties pamatu, kad pamatas nedrėktų, pralaidesniais vandens latakais ir pralaidesne kanalizacija, nes ji nebesurenka tokio kiekio momentinių kritulių, todėl lietaus vanduo išplauna sodus, augalus.

"Per vasarą pamatę, su kuo susiduriame, rudenį privalome aplinką patobulinti, – sako J.Ambraškaitė. – Dauguma tuojau pulsime sodinti svogūnines gėles – snieguoles, hiacintus, narcizus, tulpes ir labai lauksime pavasario. Prieš jas sodinant, prieš formuojant ar tobulinant gėlynus, reikia pasirūpinti protingesne laistymo sistema. Ką reiškia protinga? Ta, kuri matuoja drėgmę, kurioje yra davikliai, sureaguojantys į per mažą ar per didelį oro drėgnumą. Tą laistymo sistemą pakoreguoti reikia rudenį, prieš užmigdant sodą žiemai."

Nė viena katė kampu neina

Jeigu dabar dar tik statote savo namus, verta pagalvoti, kad daug ką reikia daryti kitaip, nei buvo daroma iki šiol. Architektė rekomenduoja lauko apšvietimui ir laistymo sistemai formuoti atskiras komutacines dėžutes garaže ar prie namo, kad būtų atskiras valdymo mazgas.

Šiltinant namo pamatą, darant nuogrindas, reikėtų iškart tą takelį derinti su nuogrinda, stogą daryti šiek tiek platesnį. Dabar labai mėgstami stilingi stogai, kurie daromi su fasadu viena linija, neiškišant stogo kraigo. Iš vienos pusės, pasak specialistės, tai labai stilinga ir madinga. Tačiau mūsų tradicinėje lietuviškoje architektūroje visada buvo stogo kraigas, kuris apsaugodavo nuo lietaus namo sienas, jos mažiau šlapdavo ir drėkdavo. Ir ne be reikalo mūsų senoliai taip statydavo.

Kodėl, pavyzdžiui, Pietų šalyse balti fasadai ir stogai be kraigų? Nes lietaus nėra, o balta spalva atspindi saulę. Pas mus daugiau žemės spalvos, platūs stogų kraigai, prieangiai su suoliukais, kur gali vakare prisėsti ir žvelgti į saulėlydį – nebuvo televizoriaus, bet būdavo saulėlydžiai.

"Jeigu koreguojate terasas, jei tvarkote atitvaras, pasižiūrėkite į savo sklypą, į savo planą – gal tas kraštas gali būti plastiškas, šonas suvestas pagal reljefą, kad nebūtų tų stačių kampų, jei norite darnos su aplinka. Nes kampas yra tik konstruktyvas, tai nėra mūsų prigimtinė jausena. Aš pamenu, dar amžiną atilsį architektas Algimantas Nasvytis sakydavo: nė viena katė kampu neina. Nebūna kampuotų debesų, bangos kampu nekrenta, vaikai kampais nebėgioja. Kampas yra dirbtinai suformuota konstrukcija. Mes visi esame bioniški, plastiški, o mūsų pastatai organiškai įsilieja į aplinką tada, kai jie yra plastiški", – sako architektė.

Augalus reikia atnaujinti

Kitas dalykas, į kurį atkreipia dėmesį J.Ambraškaitė, – suformavome namo aplinką, bet prabėgo kažkiek laiko, augalai peraugo, nebetelpa numatytoje vietoje, sklype, alpinariume, gėlyne, pradeda ant kaimynų sklypo augti, lįsti, kristi, lūžti.

Tad rudenį vertėtų paformuoti didžiuosius medžius. Vaisius nuskinsime, lapus sugrėbsime, sutvarkysime teritoriją ir matysime išgrynintą aplinkos vaizdą – kur ko per daug, kur kas peraugę, ką reikia pašalinti, kas neatlaikė karštos vasaros, ką reikia atsodinti, kur ko trūksta.

Rudenį verta pasisodinti naujesnių, augesnių medžių, kurie per rudenį turėtų įsišaknyti ir per žiemą pailsėję, sukaupę jėgas, pavasarį jau džiugins mus savo žaluma.

Augalai pasodinti, tačiau kinta mados tendencijos, skonis ir norai. Tad ruduo ir tinkamas metas juos pakeisti. Gal verta pasisodinti įvairių viksvų, smilgų, hortenzijų, tik šiek tiek kitokių daugiamečių augalų, nei kad augino mūsų mamos ir močiutės. Jie yra natūralistiniai, pusiau laukiniai, dekoratyvūs ir žiemą, ir vasarą. Taip pakeistume pačią aplinką, kad ji būtų graži ir žiemos metu.

Naujai formuojant ar atnaujinant gėlynus reikėtų atsivežti kokybiškesnės dirvos, mulčio, suformuoti apsauginį sluoksnį kiemo augalams, kurie jautresni šalčiui – taip gėlynus ir apsaugai, ir dekoruoji. Kartu galima prisisodinti snieguolių, pakalnučių, kurios yra panašios spalvinės gamos ir žydi ankstyvą pavasarį, kol dar nėra sužaliavę ir pražydę pagrindiniai mūsų vasaros krūmai ir gėlynai. Mažas žemaūgis kilimas labai papuošia aplinką.

Tarp trinkelių – žalios salos

Kai keičiame aplinką ir augalus, verta koreguoti ir takelius. Naujai formuojant gėlynus galima panaudoti didesnius akmenis, kurie gali būti pakopa ar tarsi išbarstytas takelis.

"Nereikia trinkelizuoti visos Lietuvos, kas pas mus vyksta jau geri šešti metai, kai viskas išpjaunama, pašalinama, išklojamas visas kiemas trinkelėmis be jokio medelio, augaliuko, įsivaizduojant, kad tai bus be galo gražu, švaru ir paprasta prižiūrėti. Ir tik paskui žmonės pajunta, kad ir saulė spigina, ir šešėlio nėra, ir kvapas nemalonus, ir karštis tvoskia nuo tų įkaitusių trinkelių – toks kiemas nebedžiugina", – pataria J.Ambraškaitė.

Architektės įsitikinimu, ruduo – geras metas net ir toje trinkelizuotoje erdvėje sukurti bent kelias augalų saleles ar kažkokią mini alėją, susodinant, pavyzdžiui, gudobeles. Jos žydi labai dekoratyviai, žiemą numeta lapukus, tad saulės turime pakankamai, o pavasarį tas žydėjimas, kvapas, tas ryškus jų spalvynas tikrai džiugina akį. Gudobelės labai dekoratyvios ir iš jų galima formuoti kokių 3–4 m augalą, nebūtina leisti jam užaugti iki 6 m.

Nebūtina vaikytis madų

Kartu su kintančiomis oro sąlygomis, pasak specialistės, keičiasi ir sodinamų augalų mados. Tik gaila, kad prarandame savas įprastas rūšis – mūsų pušys ir eglės, kad ir kaip būtų keista, nebegauna tiek drėgmės, kiek joms reikia, mūsų kaštonai, ąžuolai serga. Tad bandome gana sėkmingai auginti kaktusus, magnolijas, jau sodiname net ir palmes.

Tiems žmonėms, kuriems labai aktualus priežiūros klausimas, kurie neturi laiko, galimybių sugrėbti ir utilizuoti krentančių augalo lapų, spyglių, J.Ambraškaitė rekomenduoja sodinti tuos augalus, kuriems reikia kuo mažesnės priežiūros. Tai gali būti įvairiausi spygliuočiai – kalninės ar kitokios pušelės, puskiparisiai, kadagių yra įvairiausių rūšių, o jie valo orą ir yra labai dekoratyvūs: įvairiausių spalvų, šliaužiantys, kylantys, vertikalūs, horizontalūs. Tujos, kad ir kokios jos būtų nuostabios, kad ir kaip skaniai kvepėtų, daug kam gerokai pabodusios, ir jas tikrai yra kuo pakeisti.

Visokiausi krūmai – šunvyšnė, rododendrai, azalijos – ne tokie galingi ir ne taip greitai auga kaip medžiai, tad jei sklypas nedidelis, miesto teritorijoje ar jei tai miesto terasos sodelis, tereikia didelio betoninio ar apšiltinto plastiko vazono ir rododendrai ar kai kurie kiti augalai gali puikiai augti ne vienus metus.

Dekoratyvių vazonų kompozicijos, anot architektės, miesto būstui, terasoms labai tinka. Juose galima derinti visžalius, spygliuočius augalus, aukštingumą, spalvas, iš rudens susikurti labai gražias vidutinio aukščio augalų kompozicijas, kurias auginsime savo balkone arba terasoje neužgožiant kaimynams saulės šviesos ir nesukeliant jiems diskomforto.

"Grįžtant prie madų – nebūtina jų vaikytis. Pagrindinis kriterijus yra žiūrėti, kas tau prie širdies, kas tau pačiam patinka, – sako J.Ambraškaitė. – Kaip ir su namų interjeru, taip ir su sklypais, su jų priežiūra ar aplinka, aš visada sakau: pasvajokite ir susirašykite tuos augalus, tuos medžius, kuriuos atsimenate iš vaikystės, kurių esate pasiilgę, kuriuos norite matyti, jausti ir turėti šalia savęs, o tada pasižiūrėsime, kas pas jus sklype telpa. Dažnai pamirštame, kad medžiai, kaip ir vaikai, užauga. Ir kai jie užauga milžiniški – turime problemų. Juos galima formuoti, genėti ir prižiūrėti, bet prieš sodinant visada reikia pagalvoti apie tai, kiek jie augs į aukštį ir į plotį."

Augalai – kaip žmonės

Žinoma, dabar yra išvesta įvairių dekoratyvių medžių veislių. Tačiau pati architektė į tas dirbtinai sukurtas veisles žiūri skeptiškai. Antra vertus – plotai mažėja, gyvenamoji erdvė tiek vidaus, tiek aplinkos tampa itin brangi, tad jeigu gyveni mieste ir turi terasą, tai turi teisę ja džiaugtis, bet privalai gerai pagalvoti, kokius augalus gali sodinti ir auginti.

Specialistė pastebi, kad pastaruoju metu žmonės grįžta prie tų pamatinių, prigimtinių augalų – viksvos, verbenos, snapučiai, šlamučiai, įvairiausių rūšių levandos. Tokie kuklūs, banalūs augalai, atkeliavę iš kaimo, milžinišku pagreičiu mūsų aplinkoje tampa vis populiaresni.

Tiesa, J.Abraškaitės teigimu, augalai – kaip ir žmonės, yra gyvi organizmai. Jie turi savo įpročius, savo struktūrą, savo genetiką. Yra daugybė augalų, kurie visiškai nepakenčia skersvėjų. Tuo metu miestuose kylant aukštiems pastatams, siaurėjant praėjimams, susidaro vėjų tuneliai.

Tad sodinant augalus reikia pagalvoti dar ir apie tai: ar formuoti pavėsinę, ar pergolą, ar vėją sulaikančią sienelę, kad augalai nežūtų per vieną vakarą pučiant stipriam Šiaurės Vakarų vėjui, nes pastebima tendencija, kad vėjai Lietuvoje stiprėja, vis dažniau kyla vėtros. Todėl reikia gerai išsianalizuoti, kas kur gali augti, o rudenį – pamąstyti apie vėjo sienelių, atraminių sienučių, pergolių įrengimą.

Augalų tendencijos

Gražus, tvarkingas ir išpuoselėtas sodas – ne tik puošmena akims, bet ir graži poilsio oazė, viliojanti dailiais gėlių žiedais bei vaiskrūmių formomis ir derliumi. Apie tai, kaip viską suderinti, "Kauno dienos" skaitytojams pataria želdinių dizainerė Lina Bukauskienė.

Moteris tikino, kad augalus savo sodui žmonės turėtų rinktis pagal tai, ką mėgsta, o po to derinti, kad jie skoningai atrodytų ir nesukurtų perkrauto sodo vaizdo. Šiemet augalų mados išlieka panašios kaip ir ankstesniais metais, tačiau yra ir sodinukų, kuriuos šį sezoną žmonės ypač greitai išperka.

"Madas sode diktuoja tai, kas žmonėms patiems yra gražu. O jiems paprastai patinka viskas, kas žydi, bei tai, kas yra nauja ir mažai matyta. Šiemet naujai prisimintas senas augalas  – triskiautis migdolas. Šiuos augalus labai greitai išpardavėme, o jų žmonėms vis tiek reikia. Triskiautis migdolas auga tikrai ne kiekviename sode, tačiau labai gražiai atrodo įskiepytas medelio forma", – pastebi augalų specialistė.

Rekomenduočiau sodinti maksimaliai trijų spalvų augalus.

Anot pašnekovės, populiaru rinktis įprastus augalus, tačiau įskiepyta medelio forma suteikia augalui patrauklumo. "Tos pačios alyvos, ožekšniai, eglutės, pušaitės, jei yra įskiepytos, suteikia augalui elegancijos. Kaip aš sakau, tokie ledinuko formos augalai tikrai yra šių metų tendencija, nes labai geidžiami ir derinami su įvairiomis kompozicijomis", – pasakojo L.Bukauskienė.

Želdinių dizainerė tikino, kad augalų grupėse mados nesikeičia maždaug trejus metus. Soduose dominuoja dekoratyvinės žolės. "Tikrai ant bangos soruolės, miskantai, lendrūnai. Pastarieji dabar yra labai populiarūs, ypač pavasariais, nes jie labai anksti bunda ir suteikia ankstyvojo žavesio, nes kitos dekoratyviosios žolės dar tik pradeda želti", – pažymėjo augalų specialistė.

Kaip derinti?

Pasak L.Bukauskienės, lendrūnas išlieka dekoratyvus beveik visus metus. Jis puikiai dera su šluoteline hortenzija, ypač jei ji žydi baltais žiedais ('Bombshell', arba 'Bobo' veislė).

"Kas mėgsta neprimargintą sodą, reikėtų sodinti kelių spalvų augalus. Rekomenduočiau sodinti maksimaliai trijų spalvų augalus. Dar gali būti viena spalva kaip atspalvis tos, kuri dominuoja. Jei renkamės baltą ir žalią koloritą, tai galėtų atsirasti papildoma gelsva ar melsva spalvos. Jei pagrindiniai augalai – raudoni, galėtų atsirasti tarpiniai švelniai rausvos spalvos augalai. Tada sodo želdynai atrodo skoningi ir neperkrauti", – teigė želdinių dizainerė.

"Aišku, yra daug žmonių, ir jų skoniai skiriasi. Yra tokių, kurie nori vaivorykštės, tai jiems tų trijų spalvų bus mažai. Tada derinti reikėtų taip, kad augalai būtų sodinami grupėmis, nes kai vienoje vietoje yra daug spalvų, akys pavargsta. Sodinant želdinius grupėmis, patarčiau taip pat derinti spalvas, kad nebūtų labai didelių kontrastų ir augalų spalvos lengvai pereitų iš vienos į kitą", – apie tai, kaip sode derinti daug spalvotų augalų, patarė specialistė.

Kaip tvarkyti mažą sklypą

Jaunos šeimos dažnai renkasi gyventi kotedžuose ir turėti šalia namų nedidelį lopinėlį sodo. Šios erdvės paprastai būna labai kompaktiškos ir nedidelės, tačiau naujakuriai vis tiek nori kokio nors augalo, o ne vien žaliosios vejos. Todėl specialistė pasidalijo patarimais, kaip net ir mažą sodą paversti skoninga poilsio oaze.

"Stipriai jaučiame, kad vis daugėja mažyčių kiemelių, kurio plotas dažnai nesiekia nė aro. Tačiau jauni žmonės vis tiek jame nori turėti dekoratyvinį sodelį, galbūt ir kokį obuolį ar braškę nusiskinti. Viskas yra įmanoma, tik reikia daryti saikingai", – savo pastebėjimais pasidalijo L.Bukauskienė.

Ledinuko formos augalai tikrai yra šių metų tendencija, nes labai geidžiami ir derinami su įvairiomis kompozicijomis.

Ji patarė vieną sodo kampą apsodinti žoliniais augalais ir gėlėmis bei įkurdinti kelis medelius. Kai kurie renkasi sakuras, rojaus obelaites arba kitus medelius, neužimančius daug vietos.

"Galima rinktis formuotą pušį, tada apačioje gali augti žoliniai augalai. Kai kiemas nedidelis, visų pakraščių tikrai neverta apsodinti augalais. Jei norisi vaisius vedančių augalų, mažame sode reikėtų rinktis koloninius vaismedžius, nes jie taupo erdvę. Jei kieme yra keletas tokių augalų, derliaus visiškai pakanka, kad šeima galėtų pasimėgauti savo išaugintais vaisiais", – kalbėjo želdinių ekspertė.

Privatumui sukurti

Želdynų dizainerė pastebėjo, kad vis dar dažnai mėgstama sodo pakraščius apsodinti tujomis ir taip atskirti savo erdvę nuo kaimynų. Tačiau, pasak L.Bukauskienės, mažame kieme reikėtų geriau rinktis alternatyvius augalus.

"Tuja, kaip augalas, yra labai sunki ir masyvi, tad mažina erdvę, kurios ir taip nėra daug kotedžų kiemeliuose. Patarčiau rinktis skroblų gyvatvores, kurios karpomos. Šis augalas lapus mesti pradeda vėlyvą rudenį, ir tie lapai, kurie nukrenta, dažniausiai susipainioja tarp augalo šakų. Skroblo lapai visiškai nukrenta tik pavasarį, kai pradeda skleistis nauji lapeliai", – paaiškino pašnekovė.

Anot jos, skroblas – labai europietiškas augalas, kaimyninėse šalyse jis labai populiarus. "Tik pas mus žmonės gal nelabai žino apie jį ir supranta, tačiau skroblas yra labai gera tendencija, kuo pakeisti tujas, jei nėra daug erdvės. Skroblą galima formuoti gana siaurai, o tujos apačia būna ganėtinai stora ir dažnai užima daug vietos. Jei žmogus tują nukerpa kaip sieną, ji neatrodo labai gražiai. Skroblas patogesnis, nes auga ne taip greitai, ir jį prižiūrėti lengviau", – idėją, kaip stilingai atsiriboti nuo kaimynų, pateikė L.Bukauskienė.

Reikia pasidomėti augalais

Želdinių dizainerė pastebi, kad dažniausia nepatyrę sodininkai nepasidomi, koks bus augalas, kai jis užaugs, todėl palieka jam per mažai vietos. Kiek ūgtelėjęs augalas užstoja kitus arba pats pradeda nykti, nes sodinant nebuvo apskaičiuoti reikiami atstumai. Kita dažna klaida apželdinant sodą – parinkta netinkama žemė.

"Klaidų tikrai pasitaiko, nes kai žmonės perka augalus, juos renkasi pagal tai, kas tuo metu yra gražu. Sode juos išdėlioja ir atrodo, kad atstumai tarp želdinių yra tinkami, tačiau kai praeina keleri metai, sodinukai tampa nebegražūs, nes paauga ir yra pernelyg tankiai susodinti. Sodinant reikėtų atsižvelgti ne į esamą sodinuką, o įvertinti, kiek jis dar gali augti, koks bus jo aukštis, juk ne visi augalai parduodami tokio dydžio, kokio jie iš tikrųjų bus. Kartais gali nusipirkti levandą, kuri bus didesnė nei pušaitė", – priminė L.Bukauskienė.

Ji patarė prieš perkant augalus pasidomėti, kokio dydžio jie augs, kokio grunto reikia sodinant, kokiu atstumu, norint apsaugoti kitus želdinius ir paskui džiaugtis akiai mielu vaizdu.

"Būna, kad į netinkamą gruntą pasodintas augalas nenori augti, skursta. Kai kuriais atvejais galima ištaisyti tokią klaidą, jei sode žemė nėra prasta, tačiau pasitaiko atvejų, kai geriau augalą persodinti į kitą vietą, nes antraip jis visiškai nunyks", – pastebėjo želdinių dizainerė.

Ji nurodė, kad žmonės dažnai nežino, jog artėjant žiemai reikia iškasti jurginus – Lietuvoje lauke jie nežiemoja. Augalų ekspertė dar kartą patarė prieš perkant augalus pasidomėti, kaip jie augs ir kaip juos prižiūrėti, tada gražus sodas džiugins ne vienus metus.

Grožis ir racionalumas

Pasak ne vienus metus savo ūkyje daigus ir gėles auginančios V.Stonkienės, svyrantys augalai vis labiau populiarėja. Daugiabučių namų gyventojai turi galimybę kasdien džiaugtis nuosavu gėlynu ar darželiu: loveliuose, vazonuose tarp gėlių galima auginti prieskoninių augalų, kai kurie pasisodina ir svyrančių braškių, žemuogių.

Gėlių auginimu induose žavisi ir nuosavų namų šeimininkai, svyrančių gėlių girliandomis dekoruojantys terasas, pavėsines, namą supančią erdvę ir jo fasadą. Loveliuose ir vazonuose augančius augalus lengviau prižiūrėti – ravėti, laistyti. Kūrybingi ir mėgstantys eksperimentuoti žmonės vertina mobilumo galimybę: vazoną su gėlėmis galima perkelti į kitą vietą, grupuoti kelis vazonus, juos derinti su gėlyne ar sode pasodintais augalais.

Komponavimo pagrindai

Pasak gėlininkės, vis dažniau vazonines augalų kompozicijas žmonės bando kurti patys. Tai ne tik malonus, bet ir atsakingas darbas – reikia išmanyti, kuriuos augalus tinka kartu sodinti, kuriuos – ne, kaip juos gražiai sukomponuoti vazone ar lovelyje.

"Labai svarbu, kad augalų augimo sąlygos būtų panašios: mėgstančių saulę nesodinkite su gerai augančiais pavėsyje, saikingai laistomų nemaišykite su reikliais drėgmei, – pataria gėlininkė. – Pasistenkite, kad kompozicijoje augalai vienas kito neužgožtų spalvomis ir aukščiu, prisiminkite saiką – retai kada įvairiaspalvis margumynas atrodo gražiai."

Įprastai į balkonams, palangėms, pavėsinėms ar terasoms puošti skirtus lovelius pakaitomis sodinami 2–3 skirtingi augalai, 5 pastatomus vidutinio dydžio vazonus – 3–4 augalai. Jei vazonas kabinamas, gražu, kai visi augalai svyrantys, o tarp žydinčių atsiras ir vienas originalios formos, tekstūros ar spalvos lapais.

"Šie augalai dar vadinami foniniais. Jų vešli lapija – idealus fonas žydinčioms gėlėms. Jei žiedai neutralių, pastelinių spalvų – balti, kreminiai, gelsvi ar vienos ryškios spalvos, foninio augalo lapai turėtų tai spalvingi – tokie, kokius turi, pavyzdžiui, margeniai. Tai bus kompozicijos akcentas, – sako gėlininkė. – Su gausiai žydinčiomis gėlėmis dera įvairios lengvumo įspūdį kuriančios smilgos ir varpiniai augalai, šlamučiai, dichondros, cimžiedos, tramažolė."

Dekoratyvi kompozicija turėtų būti dinamiška ne tik spalvomis, bet ir forma. Pastatomame vazone būtinai turėtų atsirasti skirtingo aukščio augalai. Kur sodinti aukštus augalus, priklauso nuo vietos, kurioje stovės indas – prie kažko šliesis ar bus matomas iš visų pusių. Pirmu atveju į aukštį augančius augalus sodinkite antrame plane, žemesnius, pusiau svyrančius ir labai svyrančius – pirmame, antru atveju – aukščiausiems palikite centrą, o žemesnius, šliaužiančius išdėstykite aplinkui, labai svyrančius – arčiau krašto.

Vienos populiariausių

Pastaruoju metu tarp žydinčių, svyrančių gėlių populiarumu neaplenkiamos surfinijos – šios gėlės stebina nuostabių spalvų žiedais ir jų gausa. Nors augalas reiklus – labai mėgsta drėgmę, tinkamai prižiūrint, džiugina iki pat šalnų.

Šią vasarą labai madingos, bet kiek brangesnės už surfinijas, vijoklius primenančios sundavilės. Jos puikiai jaučiasi saulės atokaitoje, pakančios vėjui ir lietui, o štai spriges ir begonijas reikėtų saugoti nuo pietinės saulės – vazoną geriau laikyti rytinėje ar vakarinėje pusėje, nelaistyti saulei šviečiant. Pavėsingoje ir pusiau pavėsingoje pusėje tinka auginti svyrančias, originaliais žiedais kerinčias svyrančias fuksijas. Kompozicijose itin dekoratyviai atrodo verbenų žiedynai: laikomos saulėtoje vietoje, gausiai laistomos ir tręšiamos jos suformuoja gražų ir didelį svyrantį krūmą, žydi iki vėlyvo rudens.

"Balkonams apželdinti labai tinka pelargonijos. Jos žavi spalvų ir atspalvių įvairove, nelepios – atsparios karščiams, nereiklios drėgmei, tiesa, jei gėles laistysite itin retai, jos augs sunkiai, mažai žydės, – perspėja V.Stonkienė. – Pelargonijų yra daug veislių. Svyrančių gėlių kompozicijoms tinka juostuotosios ar laiptuotosios pelargonijos."

Stambiažiedes, ryškių spalvų gėles labai gražu derinti su kuklesniais, smulkiais žiedeliais žydinčiais augalais: bakopomis, diascijomis, lobelijomis, jau minėtais šlamučiais, cimžiedomis, tramažolėmis, lakišiais, batatiniais sukučiais – smulkių žiedelių kilimas kompozicijai suteiks išbaigtumo, vientisumo įspūdį.

Sodinimas ir priežiūra

Dekoratyviuose pastatomuose ar pakabinamuose vazonuose, balkonams apželdinti skirtuose loveliuose galima sodinti tiek daigus, tiek jau gerai įsišaknijusius, suvešėjusius ir žydinčius augalus.

"Pirkdami daigus atkreipkite dėmesį į jų kokybę: rinkitės tvirtesnius, nepažeistus ligų, nenudžiūvusiais, nenušviesėjusiais lapais, – pastebi V.Stonkienė. – Daigai žymiai pigesni nei jau paaugę augalai, tačiau kol kompozicija virs ištaiginga, akį savo spalvomis ir vešinčia lapija traukiančia puokšte, teks laukti gana ilgai. Ne visada šis taupesnis variantas pasiteisina: daigai gali neprigyti, dėl blogų oro sąlygų ar netinkamai prižiūrimi skursti, nežydėti. Geriausia sodinti sveikus, jau sutvirtėjusius augalus. Be to, šiuo atveju tiksliai žinosite, kokios formos, spalvos dominuos jūsų kompozicijoje, kokia maždaug bus jos apimtis."

Vazonuose ir loveliuose auginami augalai reikalauja didesnio dėmesio nei auginami gėlyne. Sodinti skirtas indas turi turėti angą vandeniui nutekėti, jame būtina įrengti patikimą drenažo sistemą – jei drenažo nebus, gėlių šaknys pradės pūti, augalai nudžius. Tam tikslui ant dugno paberkite 2–3 cm storio pūstų molio granulių sluoksnį, augalus sodinkite į purų, universalių durpių substratą, šaknų plote įmaišykite ilgo poveikio trąšų.

"Trąšos gali būti dvejopos: skirtos 2–3 mėn. arba 5–6 mėn. Patarčiau rinktis pastarąsias – jos bus veiklios iki pat šalnų. Kad gėlės gausiai žydėtų, kerotųsi, jas būtina papildomai tręšti ir viso augimo metu. Dažnumas priklauso nuo augalo: pavyzdžiui, surfinijoms, pelargonijoms trąšų įmaišykite į vandenį kiekvieno laistymo metu, sundavilėms – laistant kas du tris kartus", – sako pašnekovė.

Sodindami gėlių į žemę giliai neįkaskite, šaknų labai neužspauskite – augalas geriau ir greičiau įsišaknys orui laidžioje terpėje, būtinai paliekite.

Dekoratyviuose induose auginamų augalų labai tankiai sodinti nereikėtų – kuo daugiau jie turės vietos šaknims, tuo bus didesni jų krūmeliai, gausiau žydės.

"Dažnai vazone augančią gėlę ar kompoziciją iš kelių augalų įsigijęs žmogus pastato, pakabina ir, nors kruopščiai prižiūri, augalai, ypač surfinijos, svyrančios petunijos, po kelių savaičių ima nykti. Taip nutinka dėl to, kad gėlių šaknys stokoja erdvės plėtotis. Gėles būtina persodinti į kuo didesnį indą", – įspėja V.Stonkienė.

Prašmatni gėlių kompozicija džiugins akį tik tada, jei ją puoselėsite: nuolat rūpestingai pašalinsite visus nužydėjusius ar kaitrios saulės nudegintus, lietaus iškapotus žiedus, lapus, nudžiuvusias šakeles, neleisite žemei išdžiūti – kuo augalas vešlesnis, gausiau žydi, tuo daugiau vandens jis išgarina, tad jį reikia kur kas dažniau laistyti.

Visgi ši sąvoka yra žymiai platesnė – universalaus dizaino sprendimai pasitarnauja ir sveikiems, ir ligotiems, ir mažiems, ir seniems, ir turintiems mažų vaikų, ir bevaikiams.

Kaip rašoma pranešime spaudai, apie tai sutiko papasakoti architektas norvegas Sigmund Asmervik ir švedė Lena Mellblad, kurie yra vieni iš lektorių, atvyksiančių į balandžio 26 dieną „Litexpo“ parodoje RESTA organizuojamą tarptautinę konferenciją „Universali statyba. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“.

Kas tas universalus dizainas?

Šiuos lektorius į Vilnių pakvietė konferencijos sumanytoja ir  viena iš konferencijos organizatorių, portalo Statybunaujienos.lt vyriausioji redaktorė Genė Drungilienė.

„Daugiau kalbėti šia tema paskatino elementari logika. Pasitelkus universalaus dizaino principus, statiniai, aplinka ir infrastruktūra turėtų būti kuriami taip, kad taptų lankstūs ir tinkami visiems. Tai reiškia, kad įrengti pastatai ar sukurti produktai suteikia vienodą galimybę tuo pačiu daiktu naudotis kiekvienam, neišskiriant žmonių pagal jų galimybes, amžių, sudėjimą, gyvenimo būdą“, – teigia G. Drungilienė.

Tam, kad universalaus dizaino sąvoka būtų lengviau suvokiama, moteris siūlo atkreipti dėmesį į namus, kuriuose nėra liftų – senyvi žmonės tampa įkalinti. Taip pat ir jaunos šeimos, kurioms reikia kabarotis į namus su vaikų vežimėliais.

Organizatorių nuotr.

„Prieinamumas svarbus kiekvienam. Todėl viešosios miestų erdvės, viešieji pastatai, jau nekalbant apie gyvenamuosius namus, turi būti suprojektuoti, įrengti ir pastatyti patogiai. Man labai priimtina dar vieno iš pranešėjų – korporacijos YIT viceprezidento Pekka Helin – mintis apie tai, kad nekilnojamojo turto plėtotojai turi suvokti atskirų žmonių grupių poreikius ir projektuoti, statyti namus, kurie atitinka šiuos lūkesčius. „Išeikime į miestą“ – žmogui jo erdvėse turi būti gera. Manau, kad esama sąsajos tarp universalaus dizaino ir laimės indekso: Šiaurės šalyse gyvena laimingiausi pasaulio žmonės, o kaip tik iš Šiaurės šalių ir sklinda universalaus dizaino judėjimas, praktika“, – sako G. Drungilienė. 

Švedų patirtis – pavyzdys savivaldybėms

Šioje konferencijoje pranešimus skaitys ne tik Lietuvos specialistai, bet net 7 užsienio lektoriai iš 4 Šiaurės šalių: Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Danijos.

„Savivaldybių, ypač kurortinių ar siekiančių šio statuso, atstovams verta pasiklausyti prieinamumo ekspertės Lenos Mellblad ir psichologijos mokslų daktarės, neįgalumo konsultantės Herawati Nowak, atvykusių iš Buroso miesto Švedijoje. 2015 metais Europos Komisija Burosą, esantį pietvakarių Švedijoje, išrinko geriausiai visiems žmonėms viešąją infrastruktūrą pritaikiusiu Europos miestu“, – dėmesį atkreipia viena iš tarptautinės konferencijos organizatorių G. Drungilienė.

Tikimės, kad ateityje visos erdvės bus suprojektuotos taikant universaliojo dizaino principus.

„Man asmeniškai universalus dizainas reiškia tai, kad kiekvienas gali lygiomis teisėmis dalyvauti visuomenės veikloje ir tai nekeltų papildomų problemų. Nuo 2015 m. tai įtraukta į Kovos su diskriminacija aktą, todėl šiam klausimui automatiškai skiriama daugiau dėmesio. Iš savo patirties galiu pasakyti: visi mano, kad šį klausimą reikia spręsti tik tada, kai jis iškyla, tačiau jam, iš tiesų, iškilus gali būti nepasiruošę įvykdyti reikalavimų. Važinėju po Švediją ir skleidžiu informaciją savivaldybėse, taip pat dalinuosi geraisiais pavyzdžiais ir konsultuoju dėl teisės aktų. Tikimės, kad ateityje visos erdvės bus suprojektuotos taikant universaliojo dizaino principus. Ir tai bus savaime suvokiamas dalykas, o ne nauja sąvoka ar neįprasti sprendimai. Esu mačiusi tokių originalių įgyvendintų projektų, kaip rampos ir molai gamtoje, įrengti taip, kad kiekvienas turėtų galimybę prieiti arčiau prie vandens. Taigi išeitis visuomet yra“, –  teigia ekspertė L. Mellblad.

Lena Mellblad/ Organizatorių nuotr.

Ji atskleidė ir savo darbo šioje srityje sėkmės receptą. „Sėkmės veiksniai Švedijoje visada buvo politinių ambicijų dalis, todėl ir buvo priimti šie įstatymai. Burose politiniu lygmeniu laikomasi netgi aukštesnių reikalavimų nei nurodyta teisės aktuose, įgyvendinama speciali prieinamumo programa. Kai nėra noro, niekas nevyksta, bet vien noro neužtenka – reikia veiksmo. Pavyzdžiui, Burose mes turime du visu etatu dirbančius darbuotojus, kurie užsiima šiuo klausimu. Kalbant apie fizinį prieinamumą, aš dalyvauju visame statybos procese ne tik kaip patarėjas (-a) – turiu mandatą su įgaliojimu priimti sprendimus, reikalingus sėkmingam darbui. Pirmiausia reikia sutvarkyti paprastus dalykus, tai skatina didelius pokyčius ir suteikia įkvėpimo tęsti pradėtą darbą. Svarbiausias veiksnys yra politinė valia, be jos niekas nevyks. Tai nėra brangiau, jei viskas suplanuojama nuo pat pradžių. Visuose procesuose turi dalyvauti ekspertai. Galiausiai nepamirškite, kad tai ilgalaikis darbas, todėl teks apsišarvuoti kantrybe“, – pasidalijo švedė L. Mellblad.

Įvairialypė patirtis iš Norvegijos

Taip pat tarptautinės konferencijos organizatoriai siūlo atkreipti dėmesį į Norvegijos pranešėjus. Vienas iš jų – architektas, urbanistas, dėstytojas, mokslininkas, daugelio publikacijų ir knygų autorius, nacionalinių bei tarptautinių konferencijų ir kongresų vedėjas dr. Sigmund Asmervik, kuris patirtimi dalijasi visame pasaulyje.

„Lietuvoje skaitysiu pranešimą apie universalaus dizaino sąveiką su architektūra ir dizainu, pabandysiu praktiškai paaiškinti, kokių pridėtinių verčių šis principas gali suteikti ne tik paprastam vartotojui, bet ir verslui“, –  plačiau į šią sritį siūlo žvelgti S. Asmervik.

Sigmund Asmervik/ Organizatorių nuotr.

„Norvegijoje tai yra prioritetinė sritis su aiškia strategija iki 2025 metų. O, kiek žinau, Lietuvoje dar tik tariamasi dėl Statybos techninio reglamento (STR), kuris apibrėžtų universalaus dizaino taikymą, sukūrimo“, – pastebi ekspertas iš Norvegijos.

Be to, universalaus dizaino aspektai gali pasitarnauti ir turizmo sektoriui. Juk turistui, atvykusiam pasisvečiuoti į Lietuvą, žymiau patogiau lagaminą užsikelti keltuvu arba užvežti nuožulniu paviršiumi, o ne tempti laiptais; prieinamiau pateikiama informacija viešajam transporte, t.y. didesnio šrifto užrašų naudojimas viešojoje erdvėje ar įgarsinti mechanizmai taip pat gali būti tikra pagalba tik ką atvykusiam žmogui.

Dėl to tarptautinėje konferencijoje bus kalbama ir apie prieinamumo žemėlapius, galinčius į šalį prikviesti daugiau turistų. Visiems draugiški objektai gali palengvinti kelionę žmogui, kuris visąlaik arba keliavimo laikotarpiu turi specialiųjų poreikių.

„Apie tai, kaip pagal universalaus dizaino principus gali būti sudarinėjami prieinamumo arba pasiekiamumo žemėlapiai ir kuo jie gali būti naudingi verslui, konferencijoje kalbės juos sudarinėjantys Norvegijos nekilnojamo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos darbuotojai Kathrin Bogelsack ir Svenas Michaelis. Žinoma, jūsų laukia ir kitos vertingos paskaitos, po kurių bus galimybė ir gyvai pasikalbėti su lektoriais“, –  į tarptautinę konferenciją „Universali statyba. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“, kuri vyks jau šį ketvirtadienį, balandžio 26 dieną, Lietuvos parodų ir kongresų centro “Litexpo”, 25-osios statybų parodos RESTA metu, kviečia G. Drungilienė.

Patogu kaip svetainėje

Ar labai permainingi lauko baldų madų vėjai? "Ši mada nestovi vietoje, tačiau didelių pokyčių nėra, – sako V.Bacys. – Gaminant juos išlieka tas pats reikalavimas: kad būtų patvarūs ir lengvai prižiūrimi. Juk žmogus nori ilsėtis, o ne vergauti baldams.

Jau kelerius metus stebima ta pati tendencija: poilsio zonos lauke yra tarsi namų interjero tęsinys, lauko baldai vis labiau panašėja į minkštuosius namų baldus."

Išties, sofa ar krėslas kieme nebūtinai turi spausti šonus, brūžinti kojas, nemaloniai lipti prie odos... Todėl lauko baldų kūrėjai vis daugiau dėmesio skiria ergonomikai, formoms.

"Kita pastebima tendencija – moduliniai baldai, – atkreipia dėmesį pašnekovas. – Juos lengva pakelti, perstatyti, pakeisti formą. Saulė pasisuko – ėmei ir pernešei baldą, tai ir yra modulinių baldų pranašumas."

Vis dėlto labiau stebina ne lauko baldų dizaino naujienos. "Lauko baldų parodose, pristatančiose sezono tendencijas, kaskart įsitikini, kaip toli pažengę medžiagų gamintojai. Ištobulintos technologijos dabar leidžia gaminti ypač atsparias medžiagas, kurios nebijo saulės, vėjo, lietaus. Parodoje matai, kaip odinis baldas liejamas vandeniu… Prieini arčiau – ne oda, o "Sunbrella" audinys. Jis itin malonus, minkštas, bet atsparumas neįtikimas – visiškai nepralaidus. Toks audinys naudojamas tik aukščiausios kokybės baldams, taip pat patalpose, kuriose daug drėgmės, prabangiose jachtose", – dalijasi įspūdžiais lauko baldų ekspertas.

"Vip Zone" nuotr.

Naujosios technologijos leidžia pagaminti tokius audinius, kurie atsparūs drėgmei, saulei, tačiau kartu malonūs liesti. Sėdėdami ant jų jausite lygiai tokį patį komfortą, kaip ir įsitaisę savo svetainėje.

Praktiškos naujienos

Anksčiau populiarius pintus baldus keičia metalo, aliuminio, nerūdijančio plieno baldai, o jų konstrukcija užtikrina, kad stabiliai stovės ant nelygaus paviršiaus.

Gremėzdiški mediniai baldai – jau praeitis, tačiau medis – visų laikų klasika. Lauko baldų gamintojai ir čia surado praktišką sprendimą, išvaduodami iš sudėtingos medžio priežiūros. Sukurta medžio imitacija – specialiai apdirbtas plastikas, kuris atrodo kaip medis, tačiau yra daug kartų atsparesnis, nesideformuoja, neįgeria vandens.

Jei patinka urbanistinis stilius, puikiausias pasirinkimas būtų rinktis baldus, kuriuose medis dera su plienu. Jei patinka vytelės, rasite baldus, kuriems gaminti naudojamos iš sutankinto poliretano gaminamos vytelės, atrodančios kaip tikros.

"Ilgaamžiškumas, nesudėtinga priežiūra ir funkcionalumas, – V.Bacys išskiria lietuvių pirkėjų prioritetus, renkantis lauko baldus. – Todėl, ieškant ilgai tarnausiančių baldų geriau apsiriboti natūralia išvaizda, o medžiagas rinktis sintetines. Jos kur kas patvaresnės, ilgiau nekeičia savo pradinės išvaizdos."

Jau kelerius metus stebima ta pati tendencija: poilsio zonos lauke yra tarsi namų interjero tęsinys, lauko baldai vis labiau panašėja į minkštuosius namų baldus.

Svarbiausias – stalas

Maži ar vidutinio dydžio lauko stalai – praeitis. Šiais metais rekomenduojama įsigyti didžiulį kvadrato ar stačiakampio formos stalą, prie kurio galėtų patogiai įsitaisyti gausi kompanija, vietos užtektų ne tik užkandžiams, bet ir trijų patiekalų pietums. Populiaru šį sezoną valgyti gryname ore net tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, kur šiluma ir saulė lepina toli gražu ne kas dieną, Skandinavijoje, kur net vasarą dažniau drėgna ir vėjuota nei giedra. Terasoje su stogu ar pavėsinėje lietus nebaisus, o lauko šildytuvai šildo vėsesniais vakarais.

"Valgymo zona – viena svarbiausių, – patvirtina ir lietuvių pomėgį V.Bacys. – Čia vėlgi labai svarbus patogumas. Juk svetainėje gali pietauti prie aukšto stalo, o kavą gerti jau prie žemo. Kurdami laukui skirtą stalą gamintojai apie viską pagalvojo. Stalą pavertė tarpiniu tarp pietų ir kavos, pažemino iki 60–70 cm, o prie jo statomus fotelius paaukštino. Patogu ir ilsėtis, ir valgyti."

Naujausia tendencija valgymo zonoje – baro stalai ir kėdės. "Siūlome ir aksesuarus prie jų, vazonus. Pirkėjai mielai renkasi vežimėlius maistui ir gėrimams vežti", – atkreipia dėmesį "VIP zone" vadovas.

Džiaugsmas suptis

Poilsio zona neįsivaizduojama be sūpynių ar supamojo krėslo. Šie baldai niekada neišeina iš mados, suteikia daug malonumo ne tik vaikams, bet ir tėvams, seneliams.

"Dabar sūpynės didesnės, ant jų gali susėsti keli žmonės, o jei įsitaisysite vienas, tilps ir minkšta pagalvėlė, pledas, bus kur knygą pasidėti. Pakabinamas suoliukas su atlošu – dar geresnis pasirinkimas. O galbūt šiemet pats metas išbandyti pakabinamos lovos malonumus?" – vardija galimybes baldų ekspertas.

Nauju atradimu gali tapti ir supamasis fotelis, anksčiau buvęs beveik kiekvienuose namuose. Tik iš miegamojo jis persikelia į kiemą ar sodą. "Jei kieme nėra atskiros poilsio zonos, bendroje poilsio erdvėje labai praktiškas vadinamasis kokonas, nedaug vietos užimantis supamasis fotelis", – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Trykšta spalvų fejerverkai

Kelerius pastaruosius metus lauko baldų paletėje vyravo pilki ir kiti žemės tonai, susiliejantys su aplinka, atspindintys siekį tausoti gamtą, rūpintis ekologija. Šiemet dizaineriai siūlo drąsiai papildyti juos ryškių spalvų ir raštų pliūpsniais. Gera žinia, kad tai galima padaryti neišleidus daug pinigų.

Prie santūrių žemės spalvų nesunku priderinti bet kurią ryškią detalę, tad nebūtina keisti baldų, užtenka įsigyti naujų naudoti lauke skirtų pagalvėlių, apklotų, kilimų, šviestuvų ir kitų aksesuarų.

Gėlės taip pat svarbios kuriant malonią aplinką. Ypač kai yra tokių vazonų, kuriuos galima drąsiai laikyti lauke, jiems nereikia daug priežiūros. Vokiški "Lechuza" vazonai turi savaiminio drėkinimo sistemą, t.y. vandens rezervuarą ir kaištį vazono dugne, kuris atvirose vietose statomuose vazonuose išsukamas tam, kad lyjant susikaupęs vandens perteklius galėtų išbėgti. Beje, vazonų dizaine taip pat jaučiamos tos pačios tendencijos, kaip ir lauko balduose: natūraliai atrodanti pintų vytelių, medžiagos ar betono faktūros imitacija.

Taip pat šalyje sparčiai populiarėja ir skandinaviškas gyvenimo būdas, o visi šie pokyčiai jau pradeda atsispindėti ir pastatų architektūroje, rašoma pranešime spaudai.

Dideli langai – šiauriečiams, maži – pietiečiams

„Skandinaviškas gyvenimo būdas prigyja Lietuvoje, žmonės domisi skandinavišku dizainu, o tai skatina permąstyti ir savo buities poreikius. Akivaizdu, kad architektams įkvėpimo neretai tenka semtis būtent iš šių šalių, o ne rytų kaimynų ar pietinių regionų architektūros“, – sako architektas, įmonės „Cloud architektai“ vadovas Antanas Dagelis.

Anot jo, lietuvių potraukis skandinaviškai architektūrai susijęs ir su gamtinėmis sąlygomis.

„Pas mus, kaip ir šiaurės šalyse, langai didesni, nes stokojam natūralios dienos šviesos. Pietuose priešingai – daug saulėtų dienų, todėl tokie dideli langai pietiečiams tiesiog nereikalingi“, – teigia pašnekovas.

Tikras skandinaviškas stilius – tik Skandinavijoje

Praktiškumas, jaukumas, natūralios vietinės medžiagos, prabangos atsisakymas, daug natūralios šviesos. Tai lietuvių pamėgti skandinaviško stiliaus elementai.

Tiesa, specialistas pastebi, kad skandinaviškos architektūros tiesiogiai pas mus neperkelsi. Visų pirma – pati Skandinavija nėra vienalytė ir kiekvienoje šalyje yra savų ypatybių, visų antra, esama ir kultūrinių skirtumų bei skirtingų, jau nusistovėjusių įpročių.

Lietuvoje dar daug „egoistiškų“ pastatų

Anot pašnekovo, kuriant namus, svarbu jų neperkrauti detalėmis, architektūrą kurti remiantis tradicinėmis priemonėmis – langų ir balkonų ritmo, tūrių tarpusavio proporcijų derinimu. Tai Skandinavijai būdingi bruožai.  Lietuvoje yra ne vienas atvejis, kuomet žiūrima tik į vidinę, planinę, namo struktūrą, o jo išorė, fasadai, būna tiesiog tokie, kokie gavosi.

„Pažiūrėkite į Vilniaus senamiestį, kuriuo visi taip žavisi – langai pastatuose čia sudėti labai tvarkingomis grupėmis, aiškiu ritmu – nėra taip, kad vienas langas apvalus, kitas – aukštas, trečias – platus. Jie panašūs, nėra daug skirtingų elementų, o tai ir sukuria dermę, ryšį su kitais namais“, – pasakoja architektas.

Jo teigimu, Lietuvoje jau ryškėja tendencijos, kai vis svarbesnė tampa pastato urbanistinė struktūra, jo kontekstas. Pastatai ima vis labiau derėti tarpusavyje, o ne kuriamas chaosas iš atskirų – „egoistiškų“ – ir architektūriškai visiškai skirtingų pastatų.