Elektroninių cigarečių era
"Mama, tai visai nekenkia. Čia be nikotino", – tik pradinę mokyklą baigęs penktokėlis gynė draugą. Suabejoti madingo užsiėmimo nekaltumu mama sūnų privertė pasiūliusi nueiti į parduotuvę ir nusipirkti elektroninę cigaretę. "Jei jau čia taip nekalta, tai turėtų būti parduodama kaip ledai, saldainiai ar bandelės", – ribotą prieinamumą įsigyti elektroninę cigaretę ir visus reikiamus priedus aiškino vaikui.
"Skanu, – mamai paaiškino trylikametė mokinukė. – Čia braškių skonio, gali ir tu pabandyti", – kuo nuoširdžiausiai tėvams pasiūlė paauglė, pričiupta su vaikams teoriškai neprieinamu daikčiuku. Panašių istorijų – ne viena ir ne dvi. Faktiškai visi pradedantys elektroninių cigarečių rūkaliai, vadinamieji veipintojai, įsitikinę, kad elektroninę cigaretę maitinantis skystis be nikotino yra visiškai nekenksmingas. Beje, išgirdę žodį "veipintojai", tėvai turėtų suklusti – šis terminas išskirtinis elektroninių cigarečių vartotojų terminas.
Tai, kad tabako cigaretėse esantis nikotinas ir kiti priedai kenkia sveikatai, jaunimui jau įkalta į galvą. Tačiau net ir tai neatgraso. Ką jau kalbėti apie elektroninę cigaretę, kurią reklamuojantys pardavėjai vardija sudedamąsias tokiai cigaretei naudojamo skysčio dalis, nutylėdami apie kaitinimo metu susidarančius kenksmingus cheminius darinius.
Elektroninė cigaretė turi ir pranašumų, lyginant su tabako cigaretėmis. Į tai tėvai taip pat turėtų atkreipti dėmesį – vaikas niekada nesmirdės tabaku, tačiau jei nuo jūsų paklusnaus sūnaus ar dukros dažnai dvelkia maloniai saldus kvapas – tai gali būti ženklas, kad kuprinėje rastumėte, jų nuomone, nekaltą, tačiau pagal pirmuosius įrodymus ne mažiau kenksmingą nei įprastos, elektroninę cigaretę.
Apie poveikį
"Galime drąsiai sakyti – kenkia", – nesvyravo Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Renata Šarkanė.
Nepaisant to, kad elektroninės cigaretės – gana šviežias rinkos produktas ir trūksta mokslinių tyrimų, atskleidžiančių ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo padarinius sveikatai, trumpalaikio jų rūkymo poveikio tyrimų rezultatai įspėja apie galimas grėsmes.
Pirmosios elektroninės cigaretės rinkoje atsirado prieš keturiolika metų. Daugėjant sąmoningų žmonių ir traukiantis tabako vartojimo rinkai, gamintojams teko ieškoti kitų būdų, kaip išsilaikyti. Elektroninės cigaretės – vienas tokių mėginimų ir, atrodo, pasiteisinęs. Jau vien tai, kad rūkančiųjų elektronines cigaretes sąmonė užteršta platintojų skleidžiama pastarųjų jokio blogo poveikio sveikatai nedarymo informacija.
Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai, kaip ir įprastų tabako gaminių vartotojai, skundžiasi tais pačiais simptomais pradėję vartoti jas ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios.
Elektroninės cigaretės veikimo principas paprastas. Ličio jonų baterijoje įtaisytas mikroelektroninis įtaisas duoda impulsą kaitinimo elementui, kuris garina kasetėje esantį skystį, o jis virsta vandens pagrindo garais. Kuo prietaisas galingesnis, tuo įtraukiami, o vėliau išpučiami garų kamuoliai tirštesni.
Elektroninių cigarečių gamintojai į šuns dienas deda įprastas cigaretes, skaičiuoja įtraukiamų medžiagų skaičių, jų kenksmingumą ir elektroninę cigaretę pristato kaip įprasto tabako alternatyvą. Tačiau specialistai labai aiškiai atkerta, kad tai visiška netiesa.
Nuodų paletė
"Vis dėlto tai yra mitas, elektroninėms cigaretėms naudojami skysčiai susideda iš tų pačių pagrindinių sudedamųjų dalių: nikotino, propilenglikolio arba glicerolio ir kvapiųjų medžiagų. Kai kurie skysčiai nurodyti esantys be nikotino, tačiau esmės tai nekeičia", – sudėtį narstė R.Šarkanė.
Specialistė rėmėsi 2009 m. JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) atliktu tyrimu, kuris atskleidė, kad elektroninėse cigaretėse randama įvairių kancerogeninių medžiagų, sunkiųjų metalų dalelių (sidabro, geležies, aliuminio, chromo, nikelio) ir kitų nuodingų toksiškų medžiagų, keliančių pavojų sveikatai – inkstų veiklai, nervų ir kvėpavimo sistemoms.
"Tyrimai rodo, kad minėtų medžiagų koncentracija buvo net didesnė arba tokia pati kaip ir tabako cigarečių dūmuose. Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai, kaip ir įprastų tabako gaminių vartotojai, skundžiasi tais pačiais simptomais pradėję vartoti jas ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Tad atsakymas tikrai labai aiškus – elektroninių cigarečių vartojimas kenkia sveikatai", – pabrėžė Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento atstovė R.Šarkanė.
Elektroninėms cigaretėms būtinas skystis su nikotinu sukelia tiesioginę priklausomybę. Visiškai nenuostabu, kad po tokio neva nekalto parūkymo pereinama prie įprastų tabako cigarečių. Pagaliau aiškiai pasakyta, kad ne mažiau pavojingas yra šioms cigaretėms naudojamas skystis ir be nikotino. Juolab kad įprotis rūkyti formuojasi ir tampa kasdieniu poreikiu.
Specialistai tvirtina, kad elektroninės cigaretės naudojimo metu kaitinamas skystis išskiria cheminių medžiagų, kurios sąveikaudamos tarpusavyje ir sudaro sveikatai pavojingus cheminius darinius.
Uždraustas vaisius
Lietuvoje tik nuo 2015 m. reglamentuotas elektroninių cigarečių prieinamumas. Įstatymu apibrėžta, kad elektroninės cigaretės gali būti prieinamos tik asmenims nuo aštuoniolikos metų. Rinkoje elektroninės cigaretės pasirodė nuo 2003-iųjų. Nenuostabu, kad šiandieninis aštuoniolikmetis vos prieš dvejus metus oficialiai galėjo nueiti į specializuotą parduotuvę ir nusipirkti elektroninį rūkymo prietaisą.
Šiandien prieinamumas apribotas, tačiau nereikia būti šerlokais holmsais norint išsiaiškinti, kaip vaikai dabar įsigyja jiems draudžiamų daikčiukų. Interneto platybėse – daugybė virtualių parduotuvių, kurioms visai nerūpi užsakovo amžius, socialinė padėtis ir supratimas. Užsakytos prekės atsiėmimo galimybės įvairios.
Galų gale visada gali padėti vyresni draugai. Vieša paslaptis, kad mokyklose mokinukai puikiai žino, kurio vyresnio mokinio gali paprašyti padėti.
Vaikams draudžiamų elektroninių cigarečių pardavimą kontroliuojantys Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai sutinka, kad pažaboti elektroninių cigarečių prieinamumą vaikams nesiseka. "Už nuotolinės prekybos draudimų pažeidimus vien per šiuos metus esame tris kartus nubaudę tą pačią įmonę. Tokia atsakomybė tai įmonei taikyta ir anksčiau. Baustos ir kitos įmonės. Tačiau įmonės susimoka baudas ir toliau prekiauja", – neslėpė Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas.
Atviros prekybos erdvės
1 300, 2 500, 1 000, 1 158 – tiek eurų baudos skiriamos niekaip neveikia virtualių parduotuvių turėtojų. Tokių įmonių – ne viena. Ne viena jų bausta ir už tai, kad elektronines cigaretes pardavė nepilnamečiams. Nepilnamečių įsigytų elektroninių cigarečių dažniausiai randa tėvai. Tik pranešus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui įsisuka procesas baudai skirti.
Prekyba elektroninėmis cigaretėmis nėra licencijuota, todėl ja gali verstis ir fiziniai asmenys. Jie elektronines cigaretes parduoda naudodamiesi skelbimų portalais, todėl jiems net negalima pritaikyti pardavimo nuotolinės prekybos pažeidimu kaltinimo.
Elektroninių cigarečių parsisiunčiama ir iš trečiųjų šalių. Tik turėk banko kortelę, ir atsiveria beribė kiniškų grožybių erdvė. Kokybės garantija nepilnamečio siekiamybės gauti draudžiamą prekę skalėje mažai reikšminga. J.Kazlausko teigimu, yra pasitaikę atvejų, kai ant buteliuko nurodomas nulinis kiekis nikotino, o ištyrus skystį paaiškėjo jame esant 21 mg šios priklausomybę sukeliančios medžiagos.
Elektroninę cigaretę ir jam reikiamą skystį nepilnamečiams draudžiama ir turėti. Be tėvų ir pedagogų, netgi be policijos pagalbos niekaip nesugebėsime kontroliuoti.
"Didžiausias iššūkis ir yra sugebėti kontroliuoti virtualią pardavimo erdvę, kuri, kaip žinome, yra be sienų. Kelias galėtų būti apriboti tokių elektroninių parduotuvių veiklą. Kol kas tai yra tik pirminės minties stadijoje", – apie rengiamą apynasrį elektroninių cigarečių pardavėjams užsiminė J.Kazlauskas.
Užsimerkia ir neužuodžia
Iki 2015 m. elektroninės cigaretės buvo eilinė ne maisto prekė. Nekontroliuojama rinka gana greitai išaugo. Elektroninių cigarečių populiarumas toks akivaizdus, kad net neverta daryti tyrimų paplitimui nustatyti. Mokinukai mėgaujasi maloniu aromatu net mokyklų tualetuose. "Veipintojai geriau nei bet koks oro gaiviklis", – juokiasi mokinukai, išgavę pažadą jų neišduoti.
"Norėčiau atkreipti dėmesį, kad elektroninę cigaretę ir jam reikiamą skystį nepilnamečiams draudžiama ir turėti. Be tėvų ir pedagogų, netgi be policijos pagalbos niekaip nesugebėsime kontroliuoti", – pastebėjo J.Kazlauskas.
Štai ir akmenukas į mūsų visų daržą. Vargu ar pamatę tą tirštų garų debesį suskumbame ieškoti policijos, kuri nepilnametį palydėtų į mokyklą ir pratęstų pradėtą darbą. Vieša paslaptis, kad kartais mokytojams pasiseka sučiupti rūkančiuosius elektronines cigaretes, tačiau problemą stengiamasi išspręsti lokaliai, kad tik neišeitų į viešumą ir nesugadintų švietimo įstaigos reputacijos.
Vargu ar mokytojai nežino, kur per pertraukas įveikiamu atstumu mokinukai nubėga pagarinti. Dažniausiai apsiribojama atsakomybės naštą lengvinančia pozicija – mokyklos teritorijoje mokiniai nerūko, o kas vyksta už mokyklos teritorijos – jau ne mokyklos reikalas. Todėl neturėtų stebinti statistika: šiemet paskirtos šešios ekonominės sankcijos per metus už elektroninių cigarečių pardavimą pažeidžiant nustatytas taisykles.
Iškalbinga statistika
2015 m. ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose) tyrimo duomenimis, 46 proc. 15–16 metų respondentų nurodė bent kartą gyvenime rūkę elektronines cigaretes.
2014 m. atlikto Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) tyrimo duomenimis, nors kartą gyvenime elektronines cigaretes rūkė net 70 proc. penkiolikos metų amžiaus Vilniaus miesto berniukų ir 48 proc. to paties amžiaus mergaičių, vienuolikos metų – 20 proc. berniukų ir 1 proc. mergaičių, trylikos metų – 53 proc. berniukų ir 25 proc. mergaičių.
2015 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo duomenimis, nors kartą gyvenime elektronines cigaretes rūkė 37 proc. 18–24 metų amžiaus jaunimo, 25–34 metų – 35 proc., 35–44 metų – 30 proc., 45–54 metų – 10 proc., 55 metų ir vyresnių – 4 proc.
