Prezidento ir jo komandos narių darbo Lietuvos regionuose metu paaiškėjo, kad savivaldybės ir kiti subjektai patirdavo finansinių sunkumų modernizuodami gatvių apšvietimą ar vykdydami kitus infrastruktūros plėtros projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu. Tiek savivaldybės, tiek kiti asmenys, pageidaujantys, kad būtų rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausantys nusidėvėję elektros energetikos objektai ir įrenginiai, turėdavo padengti visas susijusias išlaidas.

Šalies vadovo inicijuotos ir Seimo priimtos įstatymų pataisos numato, kad rekonstruojant ar perkeliant daugiau nei prieš 20 metų įrengtas elektros oro linijas, kurie kliudo statybos ar kitiems darbams, asmenims privalomų padengti išlaidų dalis sumažės nuo 100 iki 50 proc. Taip pat įteisinta skubios elektros energetikos įrenginių rekonstrukcijos ar iškėlimo galimybė, kai pageidaujantis asmuo darbus vykdo ar organizuoja savo lėšomis – tokiais atvejais jam nereikės laukti, kol darbus atliks operatorius.

Priimtos pataisos numato, kad nauji vartotojai, kurių elektros įrenginiai jungiami prie skirstomųjų elektros tinklų, padengtų 50 proc. prijungimo sąnaudų, tačiau ir toliau bus taikoma išimtis pažeidžiamų vartotojų grupei, kuri mokės tik 20 proc. prijungimo kainos. Be to, bus skatinama atsinaujinančios energetikos plėtra, numačius, kad prijungiami gaminantys vartotojai turės padengti tik 50 proc. prijungimo sąnaudų, o ne 100 proc., kaip iki šiol. Teritorijose, kur nėra elektros vartotojų, įteisintas elektrifikavimas be statybos leidimų, kartu numatant, kad tokių darbų užsakovas turi padengti 100 proc. skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.

Įstatymų pataisos taip pat sudarys sąlygas oro linijų perkėlimo ar naujų vartotojų prijungimo užsakovui savarankiškai samdyti atestuotus rangovus, kai netaikomi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinti įkainiai ir rengiamas darbų projektas, o numatomos sąnaudos 10 proc. mažesnės, nei apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus. Atliktus darbus priims skirstomųjų tinklų operatoriai, kurie vykdys tolesnę tinklo priežiūrą ir užtikrins jo patikimumą.

Priimtos įstatymų pataisos sudarys geresnes sąlygas verslo ir savivaldybių projektų įgyvendinimui, sumažins visiems elektros vartotojams tenkančią finansinę naštą ir skatins spartesnį skirstomųjų tinklų modernizavimą bei jų atsparumo didinimą.

Siekiant tinkamai pasiruošti pokyčiams, esminės įstatymų nuostatos dėl naujų vartotojų prijungimo bei tinklų iškėlimo kainodaros įsigalios 2021 m. vasario 1 d., o likusios nuostatos, iš esmės nekeičiančios esamo teisinio reguliavimo, – 2020 m. lapkričio 1 d.

Įgyvendinus naujovę, tinklo gedimai būtų aptinkami ir pašalinami greičiau, taip pat sumažėtų tinklo priežiūros kaštai, o daugiau nei 0,7 mln. eurų vertės sistema bus ypač naudinga sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, miškuose ar pelkėse, skelbia "Energijos skirstymo operatorius" (ESO).

"Naudojant automatikos, aeronautikos, IT ir kitas technologijas sukurta sistema leistų nuotoliniu būdu apžiūrėti elektros oro linijas, greičiau ir tiksliau nustatyti defektus bei juos pašalinti", - pranešime teigia ESO Paslaugų tarnybos direktorius Ignas Pranskevičius.

Anot jo, bent kol kas tokia sistema neturėtų analogų. Bendrovė kviečia inovatyvias įmones dalyvauti kuriant sistemą, kuri, tikimasi, veiks jau 2020 metų viduryje.

Sistemos kūrimui iš ES struktūrinių fondų bus skirta 442 tūkst. eurų, dar 278 tūkst. eurų skirs ESO.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) iki 2020 m. atnaujins visas transformatorinių pastotes ir aukštos įtampos (35 kV) elektros oro linijas pakeis požeminiais kabeliais. Elektros skirstymo tinklo rekonstrukcijos darbai, praėjusią savaitę pristatyti Neringos savivaldybės tarybos posėdyje, bus pradėti kitąmet.

Per daugiau nei du metus vyksiančią rekonstrukciją, ESO atnaujins nuo 1965-89 m. eksploatuojamas Smiltynės, Juodkrantės, Alksnynės, Nidos, Pervalkos ir Girininkijos transformatorių pastotes. Didžioji dalis 1964 m. įrengtų aukštos įtampos elektros oro linijų bus pakeistos 90 km. požeminiais kabeliais. Atnaujinimai leis patenkinti net 50 proc. didesnį energijos poreikį ir apsaugos tinklą nuo gamtos stichijų poveikių.

„Elektros skirstymo tinklo atnaujinimai pirmiausia atneš didelę naudą gyventojams – bus patenkinti augantys verslo ir gyventojų energijos vartojimo poreikiai. Oro linijas pakeitus požeminėmis, Kuršių nerija turės patikimesnį energijos tiekimą, gerokai mažiau priklausomą nuo vis dažnesnių ekstremalių gamtos reiškinių. Rekonstrukcijos įvertins ir visi krašto svečiai – čia nebeliks elektros stulpų ir saugomas kraštovaizdis bus dar natūralesnis“, – sakė ESO Tinklų vystymo tarnybos direktorius Rytis Borkys.

Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, elektros tinklo atnaujinimas yra svarbi žinia visiems Kuršių nerijos gyventojams bei šio krašto lankytojams. „Sklandus projekto planavimas ir įgyvendinimas rodo puikią sinergiją tarp verslo ir savivaldos, kai kartu susitelkiama dėl vietos gyventojų ir kurorto svečių gerovės. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame kurorto infrastruktūrai gerinti, rengiame dokumentaciją apleistiems pastatams rekonstruoti ir juose įrengti viešbučių, sveikatinimo objektų, tad svarbu, kad kartu būtų užtikrinami ir augantys žmonių bei verslo energijos poreikiai. Be to, Kuršių nerijoje nebeliks vizualinės taršos ir kraštovaizdis bus dar vertingesnis“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Šiuo metu Kuršių nerijoje ESO tiekia ir skirsto elektrą daugiau kaip trims tūkstančiams klientų. Energija Kuršių neriją pasiekia per Kuršių marias besidriekiančia aukštos įtampos elektros linija, sujungta su Klaipėdoje esančia Marių transformatorių pastote.

Visoje Lietuvoje į elektros tinklo patikimumą ESO šiemet investuos apie 120 mln. eurų – tai 20 proc. daugiau nei pernai. Toliau didinamos investicijas į požeminių elektros kabelių tinklą – per šiuos metus planuojama 2662 kilometrus oro linijų pakeisti į požeminius kabelius – 2,6 karto daugiau nei pernai.