Premija skirta už rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje bei užsienyje, pranešė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

E. Bradūnaitė-Aglinskienė gimė Vokietijoje, poeto Kazio Bradūno šeimoje, vėliau gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, jaunystėje įsijungė į lietuvių išeivijos kultūrinę ir visuomeninę veiklą. Pastaruoju metu E. Bradūnaitė-Aglinskienė gyvena ir kultūrinę veiklą tęsia Lietuvoje.

„Pripažinimo ir pagarbos yra verti jos lituanistiniai darbai, nuveikti tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje, išskirtiniai jos nuopelnai skleidžiant lietuvybės idėjas, žadinant vaikų ir jaunimo rūpestį lietuvių kalba ir lietuvių kultūros tradicijomis. E. Bradūnaitė-Aglinskienė nuolat susitinka su Lietuvos mokyklų ir vietos bendruomenėmis, dalijasi su jomis išeivijos patirtimis išlaikant gimtąją kalbą ir tautos tradicijas. Remdamasi išeivijos pavyzdžiu ir etnologės įžvalgomis, ji perduoda supratimą, kad už kalbos, kultūros tęstinumą esame atsakingi mes patys, lietuviai, tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje“, – teigiama pranešime.

Felicijos Bortkevičienės (1873–1945), žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės, atminimą įamžinanti premija kasmet skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms.

„Maistas yra neatsiejamas nuo tapatybės. Amerikoje net yra pasakymas „esi tai, ką valgai“. Būtent maistas ilgiausiai ir išlieka išeivijoje. Antra trečia karta užsienyje praranda lietuvių kalbos supratimą, bet lietuviškas maistas jų gyvenime išlieka.

Net jei lietuvis vyras parsiveda žmoną italę ar airę, jos mokydavosi gaminti itališką maistą – vyro pilvas nuo mažens įpratęs prie lietuviško maisto, tad jos turėjo išmokti gaminti šaltibarščius, koldūnus, kugelį... Net ir svetimtautės turėdavo išmokti gaminti lietuviškai“, – pasakoja E. Bradūnaitė-Aglinskienė.

Ji sako, kad su lietuvišku maistu susijusių istorijų Havajuose yra ir daugiau. Pvz., lietuviškus šaltibarščius dėl spalvos E. Bradūnaitė-Aglinskienė daug kam pristatė kaip karališką sriubą.

„Havajuose yra labai gražus iškilmingas viešbutis, kaip tik šaltibarščių spalvos. Tai – karališkas viešbutis, dėl to šaltibarščius daug kam įpiršome kaip karališką sriubą. Ko gero, ir tam viešbučiui reikėtų įpiršti šaltibarščius. Juk tai – šalta, puiki, gaivinanti sriuba“, – šypsosi moteris.

Nepaisant linksmų nutikimų, E. Bradūnaitė-Aglinskienė tikino, kad gyvenimas Havajuose jai neretai atrodė tarsi tremtis rojuje.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kasmetinės premijos laureatę paskelbė pirmadienį, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

E. Bradūnaitė-Aglinskienė gimė Vokietijoje, poeto K. Bradūno šeimoje. Vėliau gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau jaunystėje ji įsitraukė į lietuvių išeivijos kultūrinę ir visuomeninę veiklą.

Pastaruoju metu E. Bradūnaitė-Aglinskienė gyvena ir kultūrinę veiklą tęsia Lietuvoje.

Kaip teigia komisija, pripažinimo ir pagarbos yra verti E. Bradūnaitės-Aglinskienės lituanistiniai darbai, nuveikti tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje, „išskirtiniai jos nuopelnai skleidžiant lietuvybės idėjas, žadinant vaikų ir jaunimo rūpestį lietuvių kalba ir lietuvių kultūros tradicijomis“.

„E. Bradūnaitė-Aglinskienė nuolat susitinka su Lietuvos mokyklų ir vietos bendruomenėmis, dalijasi su jomis išeivijos patirtimis išlaikant gimtąją kalbą ir tautos tradicijas. Remdamasi išeivijos pavyzdžiu ir etnologės įžvalgomis, ji perduoda supratimą, kad už kalbos, kultūros tęstinumą esame atsakingi mes patys, lietuviai – tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje“, – sakoma pranešime.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Kalbos premija bus įteikta gruodžio 10 dieną Valdovų rūmuose Vilniuje vyksiančiame iškilmingame renginyje „Kalbos vakaras“.