Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigia, kad pataisomis būtų paskatintas artimų teisinių profesijų atvirumas, sudarytos sąlygos efektyvesniam teisininkų profesionalų judėjimui tarp institucijų.

„Tai padidintų šių teisėsaugos sistemų skaidrumą, atvirumą, padėtų pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač – baudžiamosios teisės“, – tvirtina ministras.

Kai praneša ministerija, pagal galiojančią tvarką dabar tik teisėjai be papildomo egzamino gali užimti bet kurios grandies prokuroro pareigas.

Įstatymų pataisos siūlo, kad išlaikius vieną bendrą egzaminą, prokurorai galėtų pretenduoti į visų pakopų teismų teisėjų pareigas, o teisėjai – į bet kurios grandies prokuratūrą.

„Dabar aukščiausios kvalifikacijos prokuroras, savo tarnyboje pasiekęs karjeros „lubas“, gali tapti tik žemiausios grandies – apylinkės teismo teisėju, ir tik papildomai išlaikęs teisėjų egzaminą“, – pranešime cituojamas E. Jankevičius.

Reikalavimas laikyti egzaminą būtų netaikomas teisės krypties socialinių mokslų daktarui ar habilituotam daktarui, asmeniui, šiuo metu jau einančiam teisėjo ar prokuroro pareigas, buvusiam teisėjui ir prokurorui, jeigu nuo darbo teisėju ar tarnybos prokuroru pabaigos praėjo ne daugiau kaip penkeri metai.

Teisingumo ministras E. Jankevičius atkreipia dėmesį, kad prokuroras, norintis tapti tam tikros pakopos teismo teisėju, negalės automatiškai užimti pageidaujamų pareigų. Jis turės dalyvauti atrankoje kartu su kitais pretendentais.

„Siūlomi pakeitimai tik suteiks platesnes galimybes prokurorams, siekiantiems eiti teisėjo pareigas ir turintiems aukštą kvalifikaciją, ypač – baudžiamosios teisės srityje“, – teigia ministras.

Įstatymų projektuose taip pat siūloma, kad atitinkamą darbo stažą turintis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, išlaikęs kvalifikacijos egzaminą, taip pat turėtų galimybę pretenduoti į visų grandžių prokurorų pareigas.

Ministerija teigia, jog pataisomis būtų įtvirtinta motyvacinė sistema, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas priklausomai nuo sukauptos patirties ir įgyto darbo stažo galėtų siekti karjeros visų grandžių prokuratūroje. Kuo didesnis būtų jo stažas, tuo aukštesnės pakopos pareigas jis galėtų užimti.

Anot pranešimo, šiuo metu didelės patirties, profesinių žinių įgijusiems pareigūnams, dirbantiems, pavyzdžiui policijoje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir kt., karjeros galimybės dažniausiai baigiasi vyriausiojo specialisto darbu. Jis gali tapti tik apylinkės prokuratūros prokuroru.

Skilus Lietuvos socialdemokratų partijai, šių metų pavasarį įsikūrė LSDDP ir jau balandžio pabaigoje „socialdarbiečiai“ pasirašė koalicijos sutartį su „valstiečiais“. Nors po koalicinės sutarties pasirašymo apie pokyčius tiek „valstiečiai“, tie ir LSDDP kalbėjo neaiškiai, „socialdarbiečių“ atstovai užsiminė apie partijos įtakos plėtimą jų valdomų ministerijų – Užsienio reikalų ir Teisingumo – viceministrų korpuse.

LSDDP pirmininko pavaduotojas J. Bernatonis LRT.lt teigė, kad „socialdarbiečiai“, pagal koalicinį susitarimą, turi turėti kiekvienoje iš partijai priklausančių ministerijų po du viceministrus, kurie būtų LSDDP nariai.

„Jeigu kalbėttume apie viceministrų statusą, tai paprastai tose ministerijose, kur yra mūsų atsakomybė, du viceministrai yra iš mūsų partijos, vienas – ne iš mūsų partijos“, – teigė „socialdarbietis“.

Šis planas, pasak J. Bernatonio, jau yra įvykdytas Užsienio reikalų ministerijoje – iš LSDP anksčiau pasitraukę viceministrais Darius Skusevičius ir Neris Germanas gegužę įstojo į LSDDP. Likęs viceministras Albinas Zananavičius į partiją nestos ir dirbs kaip nepriklausomas profesionalas. Prie „sociadarbiečių“ prisijungti, pasak J. Bernatonio, nebus kviečiamas ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Dėl L. Linkevičiaus mes nesitarėme, nes mes manome, kad jis yra daugiau orientuotas į diplomatinę karjerą, ir jis politikoje nedalyvaus“, – tikino J. Bernatonis.

Anot pašnekovo, prie LSDDP prisijungs ir du teisingumo viceministrai, tačiau J. Bernatonis neslepia, kad partija savo gretose norėtų matyti ir patį teisingumo ministrą E. Jankevičių.

„Teisingumo ministerijoje E. Jankevičius formuoja komandą, ir pora viceministrų taip pat bus mūsų partijos nariai, kuriuos jis pasirinkęs ir jau sprendžia tuos klausimus. Dėl E. Jankevičiaus, aš manau, tie sprendimai irgi bus atitinkamai priimti“, – LRT.lt sakė J. Bernatonis.

Teigia spaudimo nejautę

J. Bernatonis, paklaustas, ar užsienio reikalų viceministrams nebuvo keliami ultimatumai dėl įstojimo į LSDDP, tvirtino, kad tiek D. Skusevičius, tiek N. Germanas buvo „socialdarbiečių“ bendraminčiai ir prie partijos prisijungė laisva valia.

„Jokių reikalavimų nebuvo, jie yra mūsų bendraminčiai, visą laiką buvo su mumis ir partijos suvažiavime dalyvavo“, – teigė parlamentaras.

LRT.lt kalbintas užsienio reikalų viceministras D. Skusevičius, kuris praėjusių metų spalį paliko LSDP, patvirtino dar gegužės viduryje įstojęs į LSDDP.    

„Labai nenoriu dalyvauti šiose peripetijose, bet tiek tada tai buvo principinis sprendimas, tiek ir dabar tai yra principinis sprendimas, kurį kiekvienas esame laisvas daryti“, – nenoriai apie perėjimą iš vienos partijos į kitą kalbėjo D. Skusevičius.

Buvo toks pasakymas, kad, jei aš pageidaučiau, partija svarstytų galimybę priimti į jų gretas, bet tikrai niekas neverčia to daryti.

Apie įstojimą į LSDDP patvirtino ir kitas užsienio reikalų ministras N. Germanas. Jis akcentavo, kad tokį sprendimą priėmė savo noru.

„Aišku, savo noru įstojau į LSDDP“, – LRT.lt sakė N. Germanas.

Ministras nori likti nepartiniu

Teisingumo ministras E. Jankevičius šiuo metu turi du pavaduotojus – Irmą Gudžiūnaitę ir Ernestą Jurkonį. Pastarasis viceministro pareigas pradės eiti nuo birželio 15 d.

Pasak E. Jankevičiaus,  E. Jurkonis neturėtų tapti LSDDP nariu, o I. Gudžiūnaitė žada prisijungti prie „socialdarbiečių“. Trečiasis teisingumo viceministras, kurio pavardė bus paviešinta šią savaitę, bus LSDDP narys.

E. Jankevičius LRT.lt teigė manantis, kad viceministrų priklausymas LSDDP neturėtų tapti privaloma sąlyga – dėl priklausymo partijai esą sprendžia patys žmonės.

„Nemanau, kad tai yra būtinybė. Tikrai tokios sąlygos niekas nekėlė. Tiesiog, jei žmonės nori, tai yra laisvi apsispręsti.

Aišku, kalbant apie vieną viceministrą, partija ir pasiūlė nemažai kandidatų. Tai vertinu kaip pagalbą, nes nėra taip lengva atsirinkti žmones. Jei siūlo tinkamą kandidatą, ministras turi galimybę atsirinkti. Jei nėra tinkamo kandidato, ministras gali nesutikti, rinktis tokį kandidatą, kokį jis nori“, – kalbėjo teisingumo ministras.

„Tikrai atvirai sakau, kad jokio spaudimo nėra ir aš turėjau galimybę rinktis tokius ministrus, kokių aš noriu“, – akcentavo E. Jankevičius.

Anksčiau buvo paskelbta, kad E. Jankevičius tapo LSDDP nariu, jis buvo įtrauktas į partijos valdybą, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, įvyko nesusipratimas.

E. Jankevičius neslėpė, kad „socialdarbiečiai“ norėtų jį matyti LSDDP gretose, tačiau ministras tvirtina norintis likti nepartiniu.

„Buvo toks pasakymas, kad, jei aš pageidaučiau, partija svarstytų galimybę priimti į jų gretas, bet tikrai niekas neverčia to daryti. Aš lieku prie savo nuomonės – planuoju būti nepartinis“, – aiškino teisingumo ministras.