„Lietuvoje tikslaus moterų, sergančių šia liga, skaičiaus nenustatyta, tačiau jis galėtų svyruoti tarp 60–90 tūkst.“, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Povilas Jukna.

– Kokie pagrindiniai ligos simptomai?

– 8 iš 10 endometrioze sergančios moterys jaučia ligos simptomus. Jie būna susiję su lėtiniu dubens skausmu, skausmingomis, gausiomis mėnesinėmis, skausmingais lytiniais santykiais ir šlapinimusi, tuštinimusi, su mėnesinėmis nesusijusiu kraujavimu ir kraujavimu po lytinių santykių.

– Kaip diagnozuojama endometriozė?

– Ji gali būti diagnozuojama per ginekologines operacijas, kai pašalinamas pažeistas endometriozės audinys ar organas, biopsijos metu paimamas mėginys ir ištiriamas gydytojų patologų. Taip pat laparoskopijos metu, kai paimamas audinio gabalėlis iš kiaušidės, pilvaplėvės ar kitų organų, tačiau tam tikri mėginiai, pavyzdžiui, gimdos kaklelio ar makšties, gali būti paimti ir ambulatoriškai, paprasto vizito pas ginekologą metu.

Gydytojų tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos, paaiškinti, kas laukia, kaip galime padėti.

Kadangi ne kiekvienai moteriai gyvenime prireikia atlikti operaciją,  diagnostiką pradedame nuo tikslios anamnezės surinkimo, apžiūrime moterį ginekologinėje kėdėje, atliekame ultragarsinio ar magnetinio rezonanso tyrimą, tačiau šie būdai – tik pagalbiniai metodai.

Tikimasi, kad ateityje pavyks diagnozuoti šią ligą ne operacijos metu, o atlikus kraujo, šlapimo ar seilių tyrimus.

Kliūtys: sergant endometrioze gali susiformuoti sąaugos, trukdančios pastoti, o jeigu apvaisinimas vis dėlto įvyksta – kiaušinėliui sunkiau pasiekti gimdą ir joje tinkamai įsitvirtinti. / Asociatyvi freepik.com nuotr.

– Kaip paprastai reaguoja moteris, sužinojusi, kad jai diagnozuota endometriozė?

– Nuo simptomų pradžios iki ligos diagnozės gali praeiti net 6–10 metų, moteriai tenka apsilankyti ne pas vieną gydytoją specialistą. Tad moteris, ilgai jaučianti simptomus, suprastėjusią gyvenimo kokybę, išgirdusi diagnozę gali justi palengvėjimą. Kitais atvejais moterys nusimena, nes ši liga vis dar apipinta mitais, kuriuos jos žino ir jais tiki. Gydytojų tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos, paaiškinti, kas laukia, kaip galime padėti, paneigti mitus ir atsakyti į visus kilusius klausimus.

– Koks gydymas taikomas?

– Dažniausiai skiriama sudėtinių kontraceptinių tablečių arba tik progestino tablečių, tačiau yra kitų alternatyvų, pavyzdžiui, GnRh antagonistų ar GnRh agonistu, aromatozių, anti progestagenų skyrimas. Jeigu gydymas vaistais nepadeda ar yra padidėjusi vėžio rizika, atliekama operacija. Vienos operacijos būna lengvesnės, kurių metu užtenka pašalinti esančią endometriozės cistą, kitais, labai retais atvejais, jei endometriozė giliai išplitusi šlapimo pūslėje, storojoje žarnoje, kreipiamės pagalbos į gydytojus urologus, chirurgus.

Tikimasi, kad ateityje pavyks diagnozuoti šią ligą ne operacijos metu, o atlikus kraujo, šlapimo ar seilių tyrimus.

– Kokios gali būti endometriozės komplikacijos?

– Jos dažniausiai susijusios su simptomais – tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimais, apie 15 proc. moterų, sergančių endometrioze, dėl suprastėjusios gyvenimo kokybės suserga ir depresija. Šiek tiek padidėja kiaušidžių, krūties ir skydliaukės vėžio rizika.

Endometriozė taip pat yra susijusi su nevaisingumu – iki pusės moterų, sergančių šia liga, susiduria su vaisingumo sutrikimais. Dėl gerėjančių technologijų, išsamesnių gydytojų specialistų žinių apie vaisingumą Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre dirbantys specialistai moterims gali padėti. Rezultatai džiugina, tad drąsiai galime teigti, kad šiais laikais moterys, sergančios endometrioze, gali tapti mamomis.

Endometriozė ir negimdinis nėštumas

Sergant endometrioze gali susiformuoti sąaugos ar kiti audinių pakitimai, trukdantys pastoti, o jeigu apvaisinimas įvyksta – kiaušinėliui pasiekti gimdą ir joje tinkamai įsitvirtinti. Dėl to gali vystytis negimdinis nėštumas, t. y. nėštumas, kuris vystosi ne gimdos ertmėje. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis dėl tam tikrų priežasčių negali pakliūti į gimdos ertmę, todėl implantuojasi ir vystosi kitose vietose: kiaušintakyje, pilvo ertmėje, kiaušidėje, rudimentiniame gimdos rage

Simptomų gausa

„Endometriozę nustatyti sudėtinga, todėl pasitaiko atvejų, kai ji diagnozuojama tik praėjus 7–12 metų nuo pirmojo vizito pas medikus. Kai kurios moterys į gydytojus net nesikreipia, nes nėra jokių simptomų, nors dėl to gali išsivystyti rimtesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip nevaisingumas“, – sako akušerė-ginekologė.

Endometriozė – liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės – endometriumo – išplitimas už gimdos ribų. Ji gali būti aptinkama pačioje gimdoje, šlapimo pūslėje, šlapimtakiuose, kiaušidėse, kiaušintakiuose, tiesiojoje žarnoje, labai retai – net ir plaučiuose.

„Ligos simptomai priklauso nuo to, kur yra endometriozės židinys, tačiau neretai galima išgirsti endometriozę vadinant liga beždžione, galinčia pamėgdžioti įvairių ligų simptomus. Nesant specifinių tik šiai ligai būdingų požymių, sunkesnė ir jos diagnostika. Taip pat dalis moterų delsia ir nesikreipia į gydytojus, todėl dar labiau pailgėja  diagnozės nustatymas“, – teigia A.Vilkaitienė.

Apie endometriozę gali signalizuoti dismenorėja (skausmingos mėnesinės), dispareunija (skausmas lytinių santykių metu), lėtiniai dubens skausmai, skausmas ovuliacijos metu, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, tepliojimas rudomis („šokoladinėmis“) išskyromis, nevaisingumas ir lėtinis nuovargis.

Galimi ir tokie simptomai kaip cikliniai kojų ar sėdimojo nervo skausmai, pilvo pūtimas, viduriavimas ar skausminga žarnyno peristaltika (žarnyno judesiai) mėnesinių metu, pykinimas ar diskomfortas epigastriumo srityje, galvos svaigimas ir skausmas mėnesinių metu, alergijos.

„Deja, neretai diagnozę tenka patikslinti ar nustatyti atmetimo būdu, ją ne visada galima nustatyti padarius tyrimą ultragarsu. Tiksliausias metodas šiai ligai nustatyti yra operacinis – laparoskopija. Tai invazinė diagnostinė procedūra, kurios metu apžiūrimi pilvo ir dubens organai bei matomi ir patvirtinami endometriozės židiniai“, – sako akušerė-ginekologė.

Gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo moters nusiskundimų, amžiaus, ligos stadijos, pastojimo planų.

Didesnės rizikos grupėje

Pasak gydytojos, istoriškai endometriozė buvo vadinama dirbančios moters liga, nes manyta, kad ja serga tik moterys, kurios atidėjo nėštumą vėlesniam laikui, o vėliau kovojo su nevaisingumu. Endometrioze sergančių moterų amžius – 15–49 metų, kitaip sakant, tai vaisingo amžiaus moterys, sergančios mėnesinėmis. Moterims, operuotoms dėl nevaisingumo ar neaiškios kilmės dubens skausmų, endometriozė nustatoma 20–50 proc. atvejų.

„Yra keletas endometriozės atsiradimo hipotezių. Manoma, kad įtakos turi įvairūs genetiniai, imunologiniai ir hormoniniai veiksniai. Pastaruoju metu vyrauja nuomonė, kad endometriozę reikėtų priskirti prie autoimuninių ligų grupės. Vis daugiau kalbama ir apie sąsajas su aplinkos užterštumu, hormonais šertų paukščių ir galvijų mėsos vartojimu“, – pastebi gydytoja A.Vilkaitienė.

Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti endometrioze, yra žemas kūno masės indeksas, kilmė (dažniau serga europietės), ankstyva menstruacijų pradžia, trumpas mėnesinių ciklas, gausios mėnesinės, lytinių organų anomalijos su sutrikusiu mėnesinių kraujo nutekėjimu, nepalanki šeimos anamnezė (endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra tris–dešimt kartų didesnė). Į rizikos grupę patenka ir negimdžiusios moterys.

Padeda kontroliuoti ligą

„Daugelis endometrioze sergančių moterų nejaučia jokių simptomų, tačiau toms, kurioms sukelia skausmą, liga progresuoja, atsinaujina ir reikia nuolatinio simptominio gydymo. Liga gali neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet ir psichinę moters sveikatą, kartu trikdydama ir kasdienį gyvenimą bei santykius su antrąja puse“, – teigia gydytoja A.Vilkaitienė.

Sergant šia liga gydymo tikslas – endometriozės progreso sustabdymas ar sulėtinimas. Gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo moters nusiskundimų, amžiaus, ligos stadijos, pastojimo planų, lytinio aktyvumo ir gyvenimo kokybės. Endometriozė gali būti gydoma tiek medikamentiniu, tiek chirurginiu būdu.

„Medikamentinis gydymas hormoniniais preparatais gali būti pasirenkamas kaip vienintelis gydymo metodas ir (arba) derinamas kartu su chirurginiu gydymu. Hormoniniai preparatai neleidžia arba pristabdo endometriumo ląstelių vešėjimą, o operacijos metu pašalinami endometriozės židiniai“, – sako A.Vilkaitienė.

Laiku kreiptis

Gydytojai vis dar tenka išgirsti iš pacienčių, kad jų giminaitės ar pažįstamos rekomenduoja endometriozę gydyti nėštumu. Kadangi nėštumas ir žindymas pakeičia moters hormoninę pusiausvyrą, šiuo laikotarpiu estrogenų kiekis moters organizme būna sumažėjęs ir endometriozė neprogresuoja, tačiau daliai moterų po gimdymo endometriozė pasireiškia dar agresyviau.

Deja, kai kurioms šia liga sergančioms moterims kyla vaisingumo problemų. Jei pacientė, serganti endometrioze, savaime nepastoja per šešis mėnesius, jai būtina vaisingumo sutrikimų specialisto konsultacija dėl specifinio gydymo.

Akušerė-ginekologė A.Vilkaitienė ragina moteris nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes, laiku atlikus diagnostiką ir taikant optimalų gydymą, pastojimo galimybės didėja.

„Kardiolitos“ klinikų gydytoja akušerė-ginekologė Anželika Kobelis patikslina, jog endometriozė yra dažnai pasireiškianti ginekologinė lėtinė liga, kuria serga vaisingo amžiaus (dažniausiai 20–40 metų) moterys.

„Endometriozė gali prasidėti nuo pirmųjų mėnesinių pradžios iki menopauzės. Ligos atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos, nors yra keliamos teorijos, – aiškina akušerė-ginekologė A. Kobelis. – Pastebėta, kad didesnis sergamumas endometrioze yra tarp negimdžiusių moterų. Dažniau serga tos, kurios skundžiasi gausiomis ir skausmingomis mėnesinėmis, kurių pirmos eilės giminaitės serga ar sirgo endometrioze. Taip pat ginekologinės (gimdos kūno, gimdos kaklelio) operacijos, nėštumo nutraukimas didina riziką sirgti liga.“

Pažeidžia vidaus organus

Pagrindinė ligos komplikacija yra nevaisingumas – apie 30–40 procentų endometrioze sergančių moterų negali pastoti.

Gimdos gleivinei vešant jai nebūdingose vietose, susidaro vadinamieji endometriozės židiniai. A. Kobelis pasakoja, jog medicinoje žinomi atvejai, kuomet židiniai išplinta į inkstus, bronchus, plaučius, netgi smegenis.

Visgi įprastai diagnozuojamos mažojo dubens organų ir pilvaplėvės endometriozės. Kaip teigia gydytoja, ligos židinių lokalizacija plati, todėl endometriozės formų (skiriamų pagal organus, kurie pažeidžiami) yra daug.

Apgaulinga simptomatika

„Endometriozės židiniai, kaip ir gimdos gleivinė, reaguoja į hormoninius pokyčius menstruacinio ciklo metu: jie padidėja, gali kraujuoti. Dėl to moterys mažajame dubenyje jaučia lėtinį skausmą, kuris dar labiau paūmėja prieš menstruacijas“, – sako medikė ir pabrėžia, jog pacientės neretai simptomus pastebi jau ligai pažengus. 

„Vidutiniškai moterys sužino apie diagnozę praėjus septyneriems metams nuo susirgimo pradžios. Ligos simptomai priklauso nuo židinių lokalizacijos ir dažnai pasireiškia jai progresavus, – papildo A. Kobelis.

Pasak ginekologės, moterys, sergančios endometrioze, skundžiasi skausmu ir netipiniu menstruacijų ciklu: „Pacientės susiduria su gausiomis ir skausmingomis mėnesinėmis; prieš jas ir po jų būdingas tepimas tamsiomis, rudomis išskyromis. Moterys jaučia skausmą ovuliacijos, lytinių santykių, tuštinimosi ar šlapinimosi metu, neretai jas vargina spazminiai žarnyno skausmai.“

Kas trečia sergančioji negali pastoti

Pasiteiravus, kokios galimos endometriozės komplikacijos, medikė paaiškina, jog tai priklauso nuo ligos židinių lokalizacijos: „Jei endometriozės židiniai žarnyne, virškinimo trakte, gali pasireikšti tiesiosios žarnos kraujavimas, vidurių užkietėjimas, žarnyno spazmai, skausmingas tuštinimasis. Jei pažeisti šlapimo takai, gali varginti juosmens, tarpvietės, kirkšnies skausmai, kraujas šlapime.“

„Gausios mėnesinės gali sukelti mažakraujystę ir ją lydinčius reiškinius: silpnumą, mieguistumą, nuovargį. Ilgalaikis dubens srities skausmas lemia mažėjantį moterų darbingumą, blogėjančią jų gyvenimo kokybę, – ligos pasekmes vardija A. Kobelis. – Tačiau pagrindinė ligos komplikacija yra nevaisingumas – apie 30–40 procentų endometrioze sergančių moterų negali pastoti.“

Gydytoja pasakoja, jog nevaisingumas įprastai pasireiškia negydant ligos, kuomet mažajame dubenyje susidaro sąaugos, sulipinančios ir pažeidžiančios kiaušintakius bei kiaušides.

Liga gali būti ir stebima

Vidutiniškai moterys sužino apie diagnozę praėjus septyneriems metams nuo susirgimo pradžios. Ligos simptomai priklauso nuo židinių lokalizacijos ir dažnai pasireiškia jai progresavus.

Endometriozės diagnostika apima anamnezės (ligos istorijos) surinkimą, ginekologinę apžiūrą, ultragarsinį ištyrimą. Tam tikrais atvejais taikoma laparoskopija – chirurginė operacija, kurios metu apžiūrimi pacientės vidaus organai, įvertinamas ligos išplitimas, ištiriami židiniai, šalinami ligos sukelti dariniai, pavyzdžiui, cistos.

„Ligos gydymas priklauso nuo pacientės amžiaus, pasireiškiančių simptomų, ligos išplitimo ir planuojamo nėštumo, – kalba gydytoja. – Mažai išplitusi ir sveikatos sutrikimų nesukelianti endometriozė gali būti negydoma, tik stebima.“

Atsižvelgiant į endometriozės stadiją ir pacientės būklę, gydymui skiriamas medikamentinis, chirurginis gydymas. „Pagrindinis gydymo metodas yra laparoskopija. Taip pat skiriami nesteroidiniai skausmą mažinantys vaistai nuo uždegimo bei hormoniniai preparatai: kontraceptinės tabletės ir gimdos spiralė, progestinai bei kiti“, – komentuoja medikė.

Svarbu!

Veiksmingos endometriozės profilaktikos nėra, tačiau medikai pataria per mėnesines vengti fizinio krūvio, susilaikyti nuo lytinių santykių. Jei artimiausiu metu neplanuojama pastoti, būtina rinktis patikimą kontracepciją, kad būtų išvengta nepageidaujamo nėštumo nutraukimo.

Endometriozė – klastinga liga, paliečianti daugiau nei 176 milijonus pasaulio moterų, tačiau neretai faktai apie ją pasirodo esantys visuomenėje įsisenėję mitai. Medikų teigimu, tai viena iš priežasčių, kodėl moterys neieško specialistų pagalbos ir laukia paskutinės akimirkos, kai simptomai tampa nepakenčiami, o liga – nepagydoma. Vis dėlto žinojimas, kas yra mitas, o kas tiesa, gali padėti išvengti endometriozės padarinių.

1. Moterys, sergančios endometrioze, skausmą patiria tik menstruacijų metu. Moterys, kovojančios su endometrioze, skausmą gali jausti kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo menstruacijų ciklo. Kartais jis gali būti toks stiprus, jog jį pavyksta numalšinti tik vartojant nuskausminamuosius vaistus. Intensyvus skausmas neigiamai veikia moters gyvenimo kokybę, išbalansuojama įprastinė dienos rutina, tampa sunku atlikti paprasčiausius darbus.

2. Endometriozė yra lengvai diagnozuojama. Atvirkščiai – endometriozę diagnozuoti yra sudėtinga, moterys neretai kelerius metus varsto ginekologų kabineto duris, kol išgirsta tikrąją diagnozę. Kraštutiniais atvejais, kai liga nustatoma per vėlai, moterį tenka operuoti, tačiau to įmanoma išvengti reguliariai lankantis pas ginekologą. Ligos prevenciją šiuo metu palengvina modernus dubens magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas.

3. Nėštumas gali išgydyti endometriozę. Faktas – endometriozė neturi vieno gydymo būdo, tad nėštumas nėra atsakymas. Kai kurioms pagimdžiusioms moterims endometriozės simptomai susilpnėja, tačiau, grįžus menstruaciniam ciklui, vėl ima kamuoti įprasti ligos simptomai. Nestebima ir negydoma endometriozė netgi gali sukelti vaisingumo problemų.

4. Endometriozė visuomet atsinaujina. Mįslingos ligos atsinaujinimas priklauso nuo daugelio veiksnių: gydymo bei organizmo reakcijos į jį, operacijos, jei ji atliekama, sėkmės ir moters būklės po jos. Dažniausiai endometriozės atsinaujinimą lemia ne iki galo pašalintas ligos šaltinis, nes daugelis medicininių priemonių sukelia tik trumpalaikį ligos išnykimą, bet ne visišką pašalinimą.

5. Menopauzė gydo endometriozę. Menopauzė gali rodyti teigiamus endometriozės gydymo rezultatus, nes sumažina estrogenų kiekį organizme. Vis dėlto moterys, išgyvenančios menopauzę, lygiai taip pat susiduria su endometrioze ir kenčia ligos sukeliamus skausmus.

Kiek kartų esate girdėjusios apie endometriozę? Kiek iš tikrųjų žinote apie šią ligą? Nors tai antra pagal dažnumą moterų liga, tačiau apie ją vis dar labai mažai kalbama. Pasaulyje milijonai moterų patiria endometriozės sukeliamus negalavimus, tačiau dėl sudėtingos diagnozės ilgai užtrunka, kol pradedamas teisingas šios ligos gydymas.

Sergant endometrioze, į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų, dažniausiai pilvo ertmėje, ant kiaušidžių ar šlapimo pūslės. Sveikatos specialistai pateikia trumpą atmintinę, kuri moterims padės lengviau suprasti savo kūną ir laiku pradėti šios mįslingos ligos gydymą.

1. Simptomai. Skausmingos mėnesinės arba ovuliacija, stiprus nuovargis, skausmas lytinių santykių metu ar po jų – visi šie simptomai gali signalizuoti apie endometriozę. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, jei per mėnesines smarkiai kraujuojama, o viso ciklo metu kankina lėtiniai dubens skausmai. Ši liga paveikia ne tik moters fizinę savijautą, bet ir blogina psichologinę būseną.

2. Ligos dažnumas. Endometrioze serga vidutiniškai 10 proc. vaisingo amžiaus moterų nuo 15 iki 49 metų. Skaičiuojama, kad pasaulyje su šia liga susiduria apie 176 milijonai moterų. Endometriozė gali prasidėti kartu su mėnesinėmis, o baigtis po menopauzės, tačiau net ir prasidėjus menopauzei, šios ligos simptomai gali toliau varginti moterį.

3. Ligos priežastys. Kol kas nėra nustatyta tiksli priežastis, kuri lemia endometriozės atsiradimą, tačiau manoma, kad šią ligą gali sukelti tam tikri genai. Moterys, kurių mamos ar seserys kentėjo nuo endometriozės, susiduria su didesne rizika susirgti šia liga. Tikėtina, kad su endometriozės atsiradimu gali būti susijęs ir amžius – merginos, kurioms mėnesinės prasidėjo itin ankstyvame amžiuje, patenka į padidintos rizikos zoną. Ligos atsiradimą ir eigą paskatinti gali ir aplinkos veiksniai bei gyvenimo būdas.

4. Vaisingumas. Nors skaičiuojama, kad 30–40 proc. moterų, kurios serga endometrioze, gali turėti sunkumų, norėdamos pastoti, tačiau rašyti lygybės ženklo tarp šios ligos ir nevaisingumo negalima. Pabrėžiama, kad dauguma moterų, kurios serga šia liga, bandydamos pastoti nesusiduria su jokiomis problemomis, visgi kai kurioms gali prireikti šiek tiek daugiau laiko ar medicininės pagalbos.

5. Diagnozė. Kadangi apie endometriozę mažai informacijos turi tiek pačios moterys, tiek sveikatos specialistai, ligos diagnostika ir gydymas paprastai užtrunka. Visgi šiuo metu medicina moterims suteikia galimybę greitai ir neskausmingai pradėti kovą su šia mįslinga liga – viena iš efektyviausių ir jautriausių šiuolaikinių endometriozės diagnostikos priemonių – mažojo dubens magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Šis modernus neinvazinis metodas apsaugo moterį nuo nemalonios laparoskopijos procedūros ir nesukelia jokio šalutinio poveikio, o rezultatai leidžia tiksliai įvertinti endometriozės židinius bei nustatyti jų išplitimą į gretimus audinius.

Mįslingas ligos kelias

Endometriozė – lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys išveša už gimdos ribų. Sergant šia liga gimdos gleivinė pradeda augti jai nebūdingose vietose, taip susidaro endometriozės židiniai. Jie, kaip ir gimdos vidinis sluoksnis, reaguoja į hormonų pokyčius menstruacinio ciklo metu. Per mėnesines tie židiniai padidėja ir kraujuoja. Skirtingai nuo gimdos gleivinės, endometriozės židinių kraujas negali pasišalinti iš organizmo, todėl sukelia uždegimą, ima formuotis sąaugos ir cistos.

Sergant endometrioze, susiformuoja židinių ant įvairių vidaus organų, dažniausiai – ant kiaušidžių, kiaušintakių, gimdos paviršiaus, gimdos kaklelio, žarnų ir šlapimo pūslės. Jei židiniai išplinta gimdos raumenyje, liga vadinama gimdos adenomioze. Endometriozės židinių kilmė nėra piktybinė, tai ne vėžinė liga.

Galima nevaisingumo priežastis

Endometriozė diagnozuojama 25-35 proc. nevaisingų moterų. Kadangi endometriozė gali sukelti vaisingumo problemų, moteris, kurioms nustatyta ši liga, patariama nėštumo neatidėlioti.

Tyrimais nustatyta, kad endometrioze sergančios moterys sunkiau ištveria nėštumą ir gimdymą, joms dažniau gresia persileidimai. Endometriozė vaisingumą mažina ir netiesiogiai – kadangi liga skausminga, moterys vengia mylėtis.

Jei endometriozė nesukelia moteriai nepatogumo ir nėra labai išplitusi, ji negydoma, tik stebima. Jei moteriai skauda, ji blogai jaučiasi, gydyti būtina. Gydymas, kurį skiria ginekologas, priklauso nuo įvairiausių dalykų – ligos išplitimo, simptomų, moters amžiaus, ar ji gimdžiusi, ar ne.

Kalba specialistas, Vilniaus gimdymo namų Ginekologijos skyriaus vedėjas Rolandas Žiobakas:

Endometriozė – vaisingo amžiaus moterų liga.  Dažniausiai pacientės sergančios endometrioze skundžiasi skausmais pilvo apačioje, skausmingomis mėnesinėmis. Skausmo vieta priklauso nuo endometriozės išplitimo. Ši liga būna skirstoma į išorinę ir vidinę. Vidinė – gimdos endometriozė, o išorinė skirstoma į keturias stadijas. Liga nustatoma atliekant laparaskopiją. Tai tikslus būdas, kuriuo galima nustatyti ir patvirtinti endometriozę. Visais kitais atvejais - pagal simptomus, atliekant labaratorinius tyrimus – galima tik įtarti šią ligą.

Šios ligos gydymas efektyviausias būna derinant medikamentinį ir operacinį. Pradžioje atliema operacija, kurios metu pašalinami endometriozės židiniai, cistos, o po to paskiriami medikamentai. Medikamentinis gydymas priklauso nuo to, koks yra tolimesnis moters gyvenimo planas. Jei moteris planuoja pastoti, tai medikamentinis hormoninis gydymas yra neskiriamas.

Endometriozė gali būti be simptomų, tad dažnai būna taip, kad ji diagnozuojama atsitiktinai, pavyzdžiui, tiriant, kodėl moteris negali pastoti. Sergant šia liga galima pragyventi visą gyvenimą, net nežinant, kad ji yra.

Oficialiai endometrioze serga 8-10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, tačiau manoma, kad liga paplitusi gerokai plačiau, tik moterys serga paslėpta ligos forma. Dažniausiai liga diagnozuojama moterims iki 30 metų. Vidutinis laikas nuo endometriozės simptomų pradžios iki diagnozės yra apie 8-12 metų. Dažnai endometriozė diagnozuojama atsitiktinai, nes moterys ilgai kenčia simptomus galvodamos, kad jie – normalūs.

Manoma, kad endometriozės požymių yra daugybė, bet patys dažniausi šie:

·        Skausmas prieš mėnesines ir jų metu;
·        Tepimas rudomis išskyromis prieš mėnesines ir po jų;
·        Skausmas ovuliacijos metu;
·        Nereguliarios ir gausios mėnesinės.
·        Skausmingi lytiniai santykiai;
·        Skausmas tuštinantis ar šlapinantis mėnesinių metu;
·        Lėtinis pilvo ir dubens skausmas;
·        Spazminiai žarnyno skausmai;
·        Nevaisingumas;
·        Lėtinis nuovargis ir išsekimas.