Per metus – apie tūkstantis pacientų

Klaipėdos vaikų ligoninė nuo 1947 metų yra didžiausia Vakarų Lietuvoje esanti gydymo įstaiga, kuri teikia daugiaprofilinę specializuotą medicinos pagalbą vaikams nuo naujagimystės iki 18 metų.

Nuo ligoninės įkūrimo čia veikiančiame vaikų chirurgijos skyriuje kasmet konsultuojama bei gydoma daugiau nei tūkstantis šio krašto mažųjų pacientų. Jiems ir jų tėveliams stengiamasi sudaryti kuo draugiškesnę aplinką.

Pilnai suformuota profesionalių chirurgų komanda, kuriai vadovauja gydytojas chirurgas Marius Šikšnius, taiko naujausius diagnostikos ir gydymo metodus. Jauni gydytojai greitai randa bendrą kalbą su savo mažaisiais pacientais.

Čia gydomos pūlingos odos, kaulų, vidaus organų ligos, gerybiniai odos, poodžio ir gilesnių audinių navikai, krūtinės ląstos, pilvo, dubens uždegiminės ligos ir po traumų patirti sužalojimai. Atliekamos įgimtų kirkšnies, bambos išvaržų, nenusileidusių sėklidžių ar jų vandenės operacijos.

Gydymui pasitelkiami naujausi minimaliai invaziniai bei neigiamų estetinių pasekmių nepaliekantys metodai: gastroskopija, torakoskopija, laparoskopija, cistoskopija.

Parenka tinkamiausią metodą

Ligoninėje kasmet daugėja endoskopiškai atliekamų operacijų skaičius. Jos tausoja vaiko organizmą, nesukelia skausmo, leidžia greičiau grįžti į įprastą aplinką.

Endoskopinės operacijos atliekamos per natūralias organizmo angas, įvedus optinį prietaisą su chirurginės manipuliacijos galimybėmis.

Endoskopiškai gydomos krūtinės, pilvo ertmės bei šlapimo sistemos ligos: buliozinė plaučių emfizema, tulžies pūslės akmenligė, kirkšnies išvarža, intraabdominalinis kriptorchizmas, apendicitas, šlapimo pūslės, inkstų akmenligė bei vezikouterinis refliuksas.

Ligoninėje veikia konsultacinis vaikų chirurgijos kabinetas, kuriame mažieji pacientai konsultuojami kasdien. Norint patikslinti diagnozę, gali būti atliekami papildomi tyrimai: echoskopija, kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija, padedantys nustatyti tikslias diagnoses.

Specialistai konsultuodami pacientus, stengiasi aptarti galimus ištyrimo bei gydymo būdus, taip padėdami išsirinkti individualiai tinkamiausią metodą.

Konsultuoja specifiniais klausimais

Pastaruoju metu visuomenėje daugėjant sunkią negalią turinčių pacientų, kuriems reikalingas mitybos bei kvėpavimo funkcijų užtikrinimas, konsultuojama ir tracheostomų, gastrostomų priežiūros, suformavimo ar vamzdelių keitimo klausimais.

Siekiant užtikrinti, kad mažiesiems Klaipėdos krašto pacientams būtų parinkta geriausia įrodymais pagrįsta gydymo ir diagnostikos taktika bei parinktas tinkamas šiuolaikinis, minimaliai invazinis gydymas, personalas nuolatos tobulinasi užsienio konferencijose, praktiniuose mokymuose, prireikus konsultuojasi su didžiųjų Lietuvos vaikų chirurgijos centrų specialistais.

Taikant minimaliai invazinę technologiją ir endoskopiniu būdu įterpiant biologinį implantą peties srityje, pacientui buvo visiškai atkurta sąnario peties funkcija – gyvenimas grįžta į senas vėžes ir jokių papildomų operacijų ateityje nebeprireiks. Lietuvoje tokios operacijos, kai kartu rekonstruojamos sausgyslės ir išplečiamas tarpas su natūraliai ištirpsiančiu implantu, atliekamos tik Kauno klinikose.

„Pasivaikščiojimas gryname ore baigėsi ne taip, kaip tikėjausi“, – pasakojimą pradėjo varėniškis. „Nepastebėjau ledo ir paslydau, deja, parkritau nesėkmingai – stipriai susitrenkiau petį. Nedelsdami vykome į ligoninę, kurioje buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Gydytojai nustatė sausgyslių plyšimą ir atsivėrusį 3 centimetrų tarpą paties sąnaryje. Po gydymo buvau išsiųstas reabilitacijai ir po truputį galėjau pajudinti ranką, tačiau pakelti ranką galėjau tik kita ranka arba padedant kineziterapeutams. Nusprendžiau vykti į klinikas ir užsiregistravau pas Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytoją prof. Rimtautą Gudą“, – kalbėjo Stasys.

Balandžio mėnesį pacientą apžiūrėjus Ortopedijos traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovui gydytojui ortopedui traumatologui prof. R. Gudui, buvo nuspręsta, kad reikalinga operacija.

„Atlikus branduolių magnetinio rezonanso ir radiologinį tyrimus bei nustačius masyvų sausgyslių plyšimą su retrakcijomis ir kaulinio tarpo susiaurėjimą, vienintelė išeitis buvo ne tik rekonstruoti pažeistas sausgysles, bet ir praplėsti kaulinį tarpą, apsaugoti sausgysles nuo tolesnės degeneracijos“, –  aiškino gydytojas ortopedas traumatologas.

Endoskopinės peties sąnario operacijos metu buvo atlikta visiška endoskopinė ilgosios dvigalvio raumens sausgyslės bei pagrindinių sukamųjų sausgyslių rekonstrukcija, specialiais tirpiais implantais bei specialiu endoskopiniu tirpiuoju (besirezorbuojančiu) plėtikliu buvo išplėstas peties sąnario tarpas, kuriame sausgyslės funkcionuoja. Pasak prof. R. Gudo, ši minimaliai invazinė technologija suteikia galimybę, kartu su sausgyslių rekonstrukcija endoskopiniu metodu įterpti ir biologinį implantą būtent ten, kur plyšusios sausgyslės.

„Iš biologiškai suderinamo plastiko pagamintas implantas artroskopinės peties sąnario operacijos metu įterpiamas į atsiradusį tarpą tarp petinės mentės ataugos ir rekonstruotų sausgyslių, pripildomas fiziologinio sterilaus skysčio, išplečiamas ir  įgauna tarsi pagalvės formą, kuri imituoja deltinės pagalvėlės funkciją. Taip apsaugomos rekonstruotas sausgyslės, kad jos nesitrintų į virš jų esantį kaulą. Tokiu būdu išvengiama trinties tarp šių kaulų, užtikrinami sklandūs ir tolygūs peties judesiai. Natūraliai ištirpstantį implantą organizmas absorbuoja per 12-18 mėnesių: per tą laiką visiškai integruojasi ir sugyja rekonstruotos sausgyslės, o jų vietoje susidaro fiziologiškai ir mechaniškai atsparus audinys, kuris ir toliau saugo sausgysles nuo pakartotino plyšimo. Tirpiojo (besirezorbuojančio) endoskopinio plėtiklio panaudojimas – nauja technologinė galimybė, kuri padeda apsaugoti žmogų nuo peties sąnario degeneracijos bei pakartotinų sausgyslių plyšimų“, – operacijos unikalumą pabrėžę prof. R. Gudas.

Kaip teigia Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovas, operacija praėjo sklandžiai, todėl tikimasi, kad sausgyslės sėkmingai sugis ir funkcionuos. Dar laukia gana ilgas reabilitacijos periodas, tačiau visos sąlygos visiškam peties sąnario funkcijos atsistatymui yra atkurtos ir sudarytos. Manoma, kad jokių papildomų operacijų ateityje nebereikės.

Kauno klinikose šis metodas, kai kartu rekonstruojamos sausgyslės ir išplečiamas tarpas su natūraliai ištirpsiančiu implantu, pradėtas taikyti tik praeitais metais ir jau yra atliktos 5 operacijos. Pasaulyje šis metodas taikomas jau keletą metų. Pasak gydytojo, pacientai, kuriems šis metodas buvo taikytas, sveiksta greičiau nei tie, kuriems biologiniai plėtikliai nenaudoti arba naudoti vieni – be sausgyslių rekonstrukcijos.