EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė pasakoja, kad kenksmingomis elektronikos atliekomis laikomos tos, kurios savo sudėtyje turi pavojingų medžiagų, tokių kaip freonas, gyvsidabris, metalų dulkės, švinas ir kt. „Įvairius tepalus ir skysčius galima rasti šaldytuvuose, rašaliniuose spausdintuvuose, freoną – kondicionieriuose, o gyvsidabrį lempose ir t. t.“, – pasakoja I. Baltrūnaitė.

Remiantis tyrimo duomenimis, pavojingiausia elektronikos atlieka Lietuvos gyventojai (79 proc.) laiko kineskopinį televizorių, antroje vietoje – dujošvytes gyvsidabrio lemputes (77 proc.) ir trečioje – amoniakinius šaldytuvus (74 proc.). Kaip pavojingą elektronikos atlieką 61 proc. gyventojų įvardino freoninį šaldytuvą, 58 proc. – mikrobangų krosnelę. Išmanųjį telefoną kenksminga elektronikos atlieka laiko daugiau nei pusė respondentų (54 proc.), o kopijavimo aparatą bei plokščiaekranį televizorių kiek mažiau nei 50 proc. (47 proc. ir 47 proc.). Labiausiai „nekaltos“ gyventojams pasirodė LED lempučių (43,6 proc.) ar spausdintuvų atliekos (42,7 proc.).

Bendrovės „EMP Recycling“, perdirbančios elektronikos prietaisus, komercijos projektų vadovės Astos Prankienės teigimu, visos iš apklausoje pateiktų elektronikos atliekų yra reglamentuojamos kaip pavojingos, išskyrus mikrobangų krosneles, kurios nėra laikomos kenksmingomis atliekomis, tačiau tai nereiškia, kad jos neturi būti tinkamai tvarkomos kaip ir kitos elektronikos atliekos. „Kaip pačias pavojingiausias elektronikos atliekas išskirčiau dujošvytes lemputes, kuriose gausu gyvsidabrio, freono pripildytus šaldytuvus bei kineskopinius televizorius, kuriuose galima rasti metalo dulkių. Šios medžiagos kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai“, – teigia A. Prankienė.

Kalbant apie dujošvytes lemputes, kurios dar kitaip vadinamos gyvsidabrio garų šaltiniu, tampa pavojingos tik jas sudaužius arba išmetus į buitinių atliekų konteinerį, kur jos taip pat sumaitojamos ir gyvsidabris pradeda garuoti. Gyvsidabris gali ypač pakenkti fermentų veiklai ar net pažeisti centrinę nervų sistemą. Todėl netyčia sudaužius namuose dujošvytę lemputę, reikėtų gerai išvėdinti patalpas, siekiant, kad gyvsidabrio garai išsisklaidytų. Vietą, kurioje sudužo lemputė, reikėtų išvalyti drėgnu popieriniu rankšluosčiu, o šukes sudėti į atskirą maišelį ir išmesti į elektronikos atliekų konteinerį, dujošvytėms lemputėms skirtą langelį.

Nors Lietuvos gyventojai trečioje pagal pavojingumą vietoje išskiria amoniakinius šaldytuvus, visgi freoniniai yra kenksmingesni. Išsiskyręs iš šaldytuvo freonas gali sukelti mieguistumą, sutrikdyti centrinę nervų sistemą, o esant dideliam kiekiui, gali net apsunkinti kvėpavimą. Šaldytuve užuodus tarsi ką tik nupjautos žolės kvapą, nedelsiant reikėtų susisiekti su licencijuotu šaldymo remonto techniku, nes, ko gero, freonas išgaravo iš aušinimo sistemos.

Itin didelį pavojų kelia ant kineskopų vidinio paviršiaus nugulusios metalo dulkės, kurių įkvėpus, yra tikimybė susirgti pneumonitu – plaučių audinių arba bronchiolių uždegimu, kurio simptomai panašūs į plaučių uždegimo.

Pasak EPA atstovės I. Baltrūnaitės, elektronika nėra savaime pavojinga. Prietaisų atliekos tampa kenksmingos, kai laikomos netinkamomis sąlygomis arba išmetamos į buitinių atliekų konteinerius. EPA atstovė pataria, kad nenaudojami elektronikos prietaisai, laikomi su mintimi „o gal prireiks“, dažniausiai dulkėdami namuose tampa tik elektronikos atliekomis, o galiausiai gali pakenkti ir žmonių sveikatai. Todėl vis dar veikiančius ir nebenaudojamus prietaisus rekomenduojama padovanoti ar parduoti. Jeigu prietaisai jau sugedę ir jų remontas ekonomiškai nebetikslingas, jie turėtų būti atiduodami saugiam sutvarkymui.

Baterijas bei smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, barzdaskutes, ausines, įkroviklius, mobiliuosius telefonus ir kt.) galima išmesti specialiai tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst.: prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama pilnos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldytuvai, skalbimo mašinos, indaplovės) nemokamai išvežama iš namų užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu www.epa.lt skiltyje „Gyventojams“.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Apklausa atlikta 2018 m. gegužės 4–12 dienomis, jos metu apklausta 1000 gyventojų iš visos Lietuvos.

„Tokios iniciatyvos kaip ši leidžia tiesiogiai kreiptis į gyventojus ir atkreipti jų dėmesį į tinkamo elektronikos atliekų rūšiavimo svarbą. Tai proga kiekvienam iš mūsų apsvarstyti, kaip galime prisidėti prie saugesnės ir sveikatai palankesnės aplinkos kūrimo. Kartais nedidelės pastangos gali sukurti esminius pokyčius“, – pasakoja EPA socialinių projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.

Eksponatus iš atliekų kūręs menininkas S. Paukštys atkreipia dėmesį, kad meno tikslas nemoralizuoti ar teisti, o sukelti diskusiją. „Ji turėtų kilti žmogaus viduje – tai yra didžiausias pasiekimas. Iš pirmo žvilgsnio – tai paroda be eksponatų. Kai kalbame apie aplinkosaugos iššūkius, jie atrodo tolimi ir menkai aktualūs. Šiukšles išmetame, jos kažkur išvežamos ir problemos nebematome. Problemų nematome, bet tai nereiškia, kad jų nėra. Kaip ir parodos eksponatų. Parodoje per virtualios realybės akinius galima pamatyti tikrąją situaciją – pačios elektronikos atliekos prabils faktais, skatindamos sau užduoti klausimą: „O kokias pasekmes sukelia mano elgesys?“, – pasakoja menininkas.

Problemų nematome, bet tai nereiškia, kad jų nėra. Kaip ir parodos eksponatų.

Apsilankiusieji parodoje susipažino su įdomiąja elektronikos statistika. Pasirodo, kad kone 20 proc. elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose – nenaudojami ir kaupiami tol, kol tampa atliekomis. Taip pat buvo atskleista, kad netgi 6 iš 10 eksperimento metu atiduoti šaldytuvai nelegaliems elektronikos surinkėjams, pateko į juodąją rinką.

Kūrinių gamybai buvo panaudoti išmesti įvairių dydžių galvaniniai elementai, stambioji elektronika: šaldytuvai, skalbyklės ir kt. bei smulkiosios elektronikos prietaisai: telefonai, muzikos grotuvai, nešiojami televizoriai, siurbliai ir t. t. Projekto įgyvendinimui elektronines atliekas suteikė elektroninių atliekų perdirbimo įmonė „EMP Recycling“.

Primenama, kad elektronikos prietaisai nėra pavojingi, tačiau juos išmetus ar ilgą laiką laikant netinkamai, jie gali pradėti irti ir kelti grėsmę aplinkai. Elektroninių prietaisų viduje galima rasti sunkiųjų metalų, kurie yra kenksmingi gamtai bei žmonių sveikatai. Smulkius įrenginius (virdulius, plaukų džiovintuvus, barzdaskutes, elektroninius dantų šepetėlius, žaislus ir pan.) reikia išmesti į specialius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius. Jų EPA dažnai lankomose viešose vietose yra įrengusi visoje Lietuvoje virš 4 tūkst. Stambius elektros prietaisus (skalbykles, šaldytuvus, gartraukius ir kt.) galima užregistruoti išvežimui telefonu 8 695 55 111, juos EPA surinkėjai iš namų išneša ir išveža nemokamai. Daugiau būdų, kaip atsikratyti elektronikos atliekomis, kad ji būtų tinkamai ir saugiai sutvarkyta, galima rasti EPA internetinėje svetainėje adresu www.epa.lt.

Po beveik trejų metų bylinėjimosi teismai konstatavo, kad EPA 2013 m. jai nustatytas užduotis vykdė tinkamai, tuo tarpu Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos ministerijos sprendimai buvo nepagrįsti, todėl panaikinti.

Advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ advokato dr. Pauliaus Čelkio teigimu, teismai konstatavo, kad Aplinkos apsaugos agentūros sprendimai dėl tariamų pažeidimų - elektronikos atliekų priėmimo vietų netinkamo eksploatavimo ir elektronikos atliekų tvarkymo užduočių netinkamo vykdymo - buvo nemotyvuoti ir neišsamūs, todėl buvo pripažinti nepagrįstais. Tuo tarpu Aplinkos ministerija, priėmusi sprendimą dėl banko garantijos išieškojimo procedūrų, t. y. pareikalavusi EPA banko garantijos, kuria ji buvo užtikrinusi savo įsipareigojimų įgyvendinimą, neįvykdė savo pareigos iš esmės įvertinti Agentūros pateiktos informacijos pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija nepagrįstai ir neteisėtai pareikalavo daugiau kaip 570 tūkst. eurų asociacijos lėšų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad, priešingai nei nurodyta Aplinkos apsaugos agentūros sprendimuose, EPA 2013 m. tinkamai eksploatavo privalomą atliekų priėmimo vietų skaičių, taip pat įvykdė elektronikos atliekų tvarkymo užduotis. Vilniaus apygardos administracinis teismas pastebėjo, kad priimdama sprendimus dėl neva nepakankamai sutvarkytų elektronikos atliekų Aplinkos apsaugos agentūra savo sprendimo nepagrindė jokiais išsamiais skaičiavimais ar įrodymais. Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos agentūros atstovai bandė aiškinti, kad tokie skaičiavimai nebuvo įrašyti į sprendimą, bet yra saugomi įstaigos kompiuterinėse duomenų bazėse. Šie skaičiavimai teismui nebuvo pateikti, taip pat posėdžių metu Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovai negalėjo teismui paaiškinti, kaip buvo nustatyti tam tikrų elektronikos atliekų kategorijų sutvarkymo skaičiai procentais ir kaip buvo nustatytas užduoties neįvykdymo procentas.

EPA direktorius Linas Ivanauskas apgailestauja, kad tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek Aplinkos ministerija nepripažino savo klaidų ir dėl to buvo prarasti treji metai, tiek laiko buvo įšaldytos ir asociacijos lėšos. „Aplinkos apsaugos agentūros sprendimai buvo neargumentuoti, o Aplinkos ministerija neatliko sau pavaldžios institucijos kontrolės funkcijos ir aklai ja pasitikėdama sukėlė didelę žalą asociacijos nariams. Viena - yra užšaldytos lėšos, antra - žala reputacijai, kai iš valdžios institucijų EPA atžvilgiu metami kaltinimai dėl pareigų nevykdymo. Tikimės, kad ateityje tokių klaidų tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek Aplinkos ministerija išvengs“, - teigia L. Ivanauskas.

Veiklos metinę ataskaitą už 2013 m. EPA Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė 2014 m. vasario 28 d. Aplinkos apsaugos agentūra raštu informavo EPA, kad ataskaita priimta ir vertinama, 2014 m. gruodžio 5 d. Po pusės metų - 2015 m. gegužę - Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimus, neva EPA 2013 m. tinkamai neeksploatavo reikiamo priėmimo vietų skaičiaus, taip pat neįvykdė elektronikos atliekų tvarkymo užduoties. Remdamasi šiuo raštu Aplinkos ministerija kreipėsi į banką dėl EPA banko garantijos lėšų paėmimo.

Aplinkosaugininkų sprendimu, už ne vienus metus nevykdomas elektronikos atliekų tvarkymo užduotis jai gresia licencijų panaikinimas, rašo "Verslo žinios".

EPA niekaip nepavyksta ištrūkti iš nemalonumų ir bylinėjimosi rato, į kurį ji įsisuko dėl to, kad pastaruosius keletą metų neįvykdo elektronikos atliekų tvarkymo užduočių. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus Roberto Martecko, yra reali grėsmė, kad EPA praras licenciją.

"Už 2015 metų užduočių nevykdymą šį rugsėjį mūsų agentūra sustabdė EPA licencijų galiojimą. Asociacijai nurodyta iki šių metų gruodžio 31 dienos surinkti papildomą atliekų kiekį už 2015 metus Jei EPA šio nurodymo neįvykdys, jų licencija apskritai bus panaikinta", teigė R.Marteckas.

Gamintojai ir importuotojai paneigė Aplinkos apsaugos agentūros prognozes

Šiandien viešojoje erdvėje pasirodė Aplinkos apsaugos agentūros pasisakymai, prognozuojantys Elektronikos platintojų asociacijos (EPA), atstovaujančios tokias įmones kaip „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt., veiklos pabaigą. Asociacijos vadovas teigia, kad tokie pasisakymai atitrūkę nuo realybės ir klaidina verslo bendruomenę bei visuomenę. Teisme jau priimti EPA palankūs sprendimai, stabdantys į licencijos atėmimą nukreiptus Aplinkos apsaugos agentūros veiksmus.

Aplinkos apsaugos agentūra rugsėjo mėn. sustabdė asociacijos licencijų galiojimą, tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas šį sprendimą sustabdė, kol Vilniaus apygardos administracinis teismas neišspręs klausimo, ar pažeidimai ir baudos, dėl kurių buvo sustabdytos licencijos, apskritai, buvo teisėtos.

Aplinkos apsaugos agentūra savo viešumoje teigia, kad licencijas EPA ketinama naikinti dėl elektronikos atliekų sutvarkymo užduočių neįgyvendinimo. „Mus stebina tokie pasisakymai, kadangi nei vienas Aplinkos apsaugos agentūros fiksuotas pažeidimas nėra susijęs su šių užduočių vykdymu. Metai iš metų asociacijos ataskaitos tvirtinamos, užduočių įgyvendinimas Aplinkos apsaugos agentūrai nekliūva. Problemos kyla dėl to, kad agentūra po metų ar dvejų pasikelia metines ataskaitas, kurias jau pati būna patvirtinusi, ir fiksuoja pažeidimus dėl informavimo apie elektronikos atliekų surinkimo vietas. Galiu pateikti iškalbingą pavyzdį: buvo fiksuotas pažeidimas, kad pirmą metų ketvirtį visuomenės neinformavome apie vietas, kurios buvo įrengtos antrą metų ketvirtį. Užfiksavusi tokio pobūdžio pažeidimus Aplinkos apsaugos agentūra pasielgė kūrybiškai ir už 2014 m. bei 2015 m. skyrė „baudas“ – per trumpą laiką finansuoti papildomus ir išties nemažus elektronikos atliekų kiekius“, – teigia Elektronikos platintojų asociacijos direktorius Linas Ivanauskas.

„Nežinau, kokiomis priemonėmis Aplinkos apsaugos agentūra naudojasi, nuspėdama ateitį, kad EPA dar gali dirbti iki kovo vidurio, tačiau asociacija linkusi remtis įstatymais ir tiki teismine sistema, o apie jokias reikšmingas datas kovo mėnesį nežino. Pirma, jaučiamės užtikrintai savo galimybėmis įrodyti, kad pažeidimai butaforiniai. Antra, įstatymuose nėra numatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra kaip „bausmę“ už pažeidimus galėtų įpareigoti sutvarkyti didesnius elektronikos atliekų kiekius. Toks baudimo mechanizmas ne tik prieštarauja įstatymams, bet ir yra neįgyvendinamas dėl elektronikos atliekų rinkoje klestinčio bei nevaldomo šešėlio. Tai, kad tokių kiekių legalioje rinkoje nėra žino pati Aplinkos apsaugos agentūra, patvirtina ir kiti rinkos dalyviai“, – teigia L. Ivanauskas.

EPA namų dėžutės nuo šio penktadienio, spalio 28 dienos, pirmiausia bus nemokamai dalinamos didžiuosiuose „Senukų“ bei „Avitelos“ prekybos centruose visoje Lietuvoje – esant paklausai, namų dėžučių sklaidos tinklas plėsis. Asociacija pasirūpins ir EPA namų dėžučių priežiūra: užsiregistravus numeriu 869 555 111 namų dėžutėse sukauptos atliekos bus išvežtos nemokamai.

Nemokamos namų dėžutės – ilgametės strategijos, kaip pagerinti pavojingų atliekų tvarkymą, dalis. Aplinkos apsaugos specialistų nuomone, atliekų rūšiavimo įpročiai keičiasi tik esant abejoms sąlygoms: nuosekliai ugdant visuomenę ir sukuriant kuo geresnį surinkimo vietų tinklą.

„Plėsdami elektroninių atliekų surinkimo vietų tinklą, įsitikinome, kad yra tiesioginis ryšys tarp požiūrio į atliekų rūšiavimą ir fizinių galimybių rūšiuoti. Kadangi kartu su komunalinėmis atliekomis gyventojai vis dar išmeta ir galvaninius elementus, EPA namų ūkiams siūlo sprendimą. Svarbiausia, kad EPA namų dėžutėse surinkti elementai bus tinkamai sutvarkyti – priešingu atveju yra pavojus užteršti gamtą toksinėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais ir rūgštimis“, - sakė EPA direktorius Linas Ivanauskas.

Jau dabar galvaninius elementus galima atnešti į 6000 surinkimo taškų visoje Lietuvoje, o kitos elektroninės atliekos priimamos daugiau nei 100 surinkimo vietų. Gyventojai, turintys didelių gabaritų elektroninių atliekų (pvz., senų šaldytuvų, skalbimo mašinų), gali registruotis numeriu 869 555 111 ir EPA jas išveš nemokai.

Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius pareiškė, kad po aplinkos ministrui inicijuojama interpeliacija slypi ministerijos atskleista nusikalstama schema, imituojant elektronikos atliekų tvarkymą.

„Mums iš karto tapo aišku, kad ta „Vijūnėlė“ yra visiška priedanga ir nieko daugiau. Šaknys kyšo šitoj vietoj, tai yra atliekų tvarkymo sektoriuje“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime teigė aplinkos viceministras, minėdamas vadinamąją Vijūnėlės dvaro Druskininkuose istoriją ir opozicijos inicijuojamą interpeliaciją ministrui „tvarkiečiui“ Kęstučiui Trečiokui.

„Interpeliacija ministrui prasidėjo nuo tada, kai mes iškėlėme tą klausimą į viešumą ir pradėjome aktyvius veiksmus, tikrinant tas organizacijas, jų nusikalstamus veiksmus, nusavinant pinigus“, – kalbėjo A.Genevičius.

Jo duomenimis, nuo 2012 metų Lietuvoje nesutvarkyta apie 11 tūkst. elektronikos atliekų, o vien per metus nusavinta 13,9 mln. eurų.

„Mes tik fragmentiškai patikrinome EPA veiklą, kitų organizacijų veiklą ir nustatėme 13,9 mln. eurų nusavintų pinigų ir nesutvarkytų atliekų. Klausimas, kur tos atliekos atsiranda. Manome, arba jos išslapstomos arba jų išvis niekas nerenka“, – kalbėjo aplinkos viceministras.

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius Vytautas Eidikonis spaudos konferencijoje pranešė, kad aplinkosaugininkai pernai vienu metu patikrino visas įmones, turinčias teisę tvarkyti elektronines atliekas - jų yra 34, su filialais – 75.

Anot jo, kruopščiai palyginus surinktus duomenis, nustatytas, kad dokumentai dažnai neatitiko faktinės padėties.

„(...) padarytos išvados, kad kai kurie atliekų surinkėjai deklaravo, kad nesurinko, neperdavė atliekų, bet tos įmonės, kurios turi teisę išrašyti (pažymas), deklaravo, kad iš jų gavo. Daromos prielaidos, kad tų atliekų išvis nebuvo surinkta, tiesiog jos buvo popieriuje įrašytos, kad buvo surinktos, tikėtina, kad už tai išrašomos tos pažymos“, – tvirtino V.Eidikonis.

„Taip pat nustatyta, kad surinktos atliekos ne tose savivaldybėse, kuriose jie turi teisę (rinkti - BNS), taip pat nustatyta, kad surinktos atliekos ne iš to srauto, iš kurio turi teisę surinkti“, – sakė jis.

Po patikrinimo nustatyta, kad maždaug už 4 tūkst. tonų elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą negalėjo būti išrašyti dokumentai.

Anot pareigūno, kartais vienuose dokumentuose tas pats krovinys įvardijamas kaip metalo laužas, o kituose – jau kaip metalo pakuotė, už kurią galima gauti atlygį.

Bendradarbiaujant su Latvijos, Lenkijos aplinkosaugos institucijomis, nustatyta melagingai apie eksportuotas atliekas deklaruotų atvejų.

„Nustatėme, kad įmonė deklaruoja, jog išrašo pažymas už eksportą, tai galima pagal įstatymą, bet gauname informaciją iš kaimyninės valstybės, kad jie negavo tų atliekų. Niekas ten nepriėmė tų atliekų. Tikėtina, kad tos atliekos apskaitytos tik popieriuje kaip išvežtos“, – pasakojo Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos direktorius.

A.Genevičiaus teigimu, apie pažeidimus seniai pranešta prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, tačiau jų tyrimai dar nebaigti.

Pasak jo, nesąžiningiems surinkėjams naikinami veiklos leidimai, bet teismai juos grąžina.

„Noriu atkreipti visuomenės dėmesį, ar šioje ministerijoje būtų Trečiokas, ar čia būtų Genevičius, žinokite, atgal į maišą nepavyks sukišti to dalyko. (...) Manau, kad mes atidarėme džino butelį ir parodėme visiems tas negeroves“, – kalbėjo aplinkos viceministras.

Tuo metu elektronines atliekas Lietuvoje tvarkanti Elektronikos platintojų asociacija (EPA) kreipėsi į teismą dėl Aplinkos ministerijos vadovų teiginių apie netinkamą atliekų tvarkymą ir pinigų nusavinimą.

Aplinkos ministerija pernai panaikino EPA pažymą, kaip ir dar kelių atliekų tvarkytojų pažymas, apie tinkamai sutvarkytas atliekas Skaičiuota, kad tvarkytojai valstybei padarė 7 mln. eurų žalos.

Pernai rugsėjį EPA neteko licencijos tvarkyti atliekas, tačiau šiemet sausį ją vėl gavo.

Tuo metu EPA tikina, kad ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra galbūt proteguoja vieną rinkos bendrovių ir, siekdama perdalyti elektronikos atliekų rinką, daro spaudimą asociacijai.

Dešimt metų veikianti EPA vienija 400 narių, ji turi daugiau nei 6 tūkst. vietų seniems galvaniniams elementams ir daugiau nei 100 vietų - elektronikos atliekoms rinkti.

Pagaliau po atkaklių pastangų gauti dokumentus, reikalingus Elektronikos platintojų asociacijos EPA praėjusių metų veiklos ataskaitai pagrįsti, Aplinkos apsaugos agentūra gali patikrinti, kaip ši asociacija organizuoja elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą. Visus privalomus dokumentus EPA pateikė tik pritaikius griežčiausią sankciją – panaikinus licencijų galiojimą.

Ši sankcija buvo pritaikyta ne iš karto – tik po trijų šiemet pareikštų įspėjimų. Du iš jų susiję su asociacijos EPA 2014 m. veiklos ataskaita. Vienas įspėjimas skirtas už tai, kad ši ataskaita iš viso nebuvo pateikta, o kitas – už neištaisytus jau pateiktos ataskaitos trūkumus, nes trūko dalies reikiamų dokumentų.

„Ministerija neskatina pavaldžių institucijų imtis drastiškų priemonių, bet net didžiausias išminčius nepatars, kaip neturint reikiamų dokumentų patikrinti, ar ši bene didžiausia šalyje elektronikos platintojų asociacija viską atlieka pagal įstatymą. O tai kontroliuoti – mūsų pareiga“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Aplinkos apsaugos agentūra dar š. m. liepos 27 d. kreipėsi į EPA, kad ši pateiktų trūkstamus 2014 m. ataskaitai dokumentus. Atsakas – tyla. Padėjo tik griežčiausia poveikio priemonė – rugsėjo 9 d. panaikinus dvi EPA licencijas, rugsėjo 21 d. ši asociacija pagaliau pateikė prašytus dokumentus. Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra juos baigia tikrinti.

EPA atvejis – nei pirmas, nei paskutinis, pasak ministro, kai už pažeidimus panaikinamos veiklos licencijos. Įstatymo reikalavimai visiems vienodi. „Tačiau tai pirmas atvejis, kai dėl licencijų panaikinimo sukeliamas toks didelis triukšmas, tarsi tai būtų vienas svarbiausių valstybės rūpesčių. Taip, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo srityje yra nemažai problemų, bet jas reikia spręsti susėdus prie bendro stalo. Mes esame linkę diskutuoti. Ministerijoje šiuo tikslu net yra sudaryta neformali darbo grupė, kuri galbūt pasiūlys kai kurių teisės aktų pakeitimų“, – pažymi Kęstutis Trečiokas.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo problemos nėra tik Lietuvos skaudulys. Kaip rodo neseniai „Interpolo“ atliktas tyrimas, net du trečdaliai ES šalyse surenkamų šių atliekų „sutvarkoma“ tik apskaitos dokumentuose. Tuo labiausiai pasižymi Rytų Europos valstybės.

Mūsų šalyje šiai problemai spręsti Aplinkos ministerija, ministro Kęstučio Trečioko žodžiais, toliau stiprins elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sektoriaus kontrolę ir tikisi rezultatyvaus dialogo su verslu, o ne trikdžių.

Pasibaigus šventiniam periodui, vaikai vis dar džiaugiasi naujais žaislais, o paaugliai ir suaugusieji – padovanotais išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ar kita technika, kurią po eglute padėjo dosnusis Kalėdų Senelis. Tuo tarpu nebereikalingi senieji prietaisai nukeliauja į stalčius, sandėliukus ar šiukšlių dėžes. Elektronikos surinkimą organizuojanti Elektronikos Platintojų Asociacija įspėja, jog atsikratant panaudotomis baterijomis, žaislais ar kitais prietaisais, turėtume žvelgti atsakingiau: juos išmesti tik tam skirtose vietose.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovės Renatos Saulytės, šventiniu laikotarpiu žaislų pardavimai išauga daugiau nei du kartus. Tuo tarpu  ženklus baterijų pirkimo vajus prasideda tik sausio mėnesį.

„Sausio mėnesiais fiksuojame beveik 50 proc. didesnius baterijų pardavimus, tad galime daryti prielaidą, kad tėvai perka baterijų papildymus žaislams, kuriuos vaikai rado po Kalėdų eglute,“  – sako R. Saulytė. Su panašia situacija, kuomet per Kalėdas išsenka net keletą kartų pakeisti elementai, susiduria daugelis tėvų.

„Kalėdų rytas vaikams yra nepakartojamo džiaugsmo akimirka, kuomet norisi greičiau išvynioti ir išbandyti Kalėdų Senelio paliktas dovanas. Nesvarbu, tai būtų baterijomis varomos mašinėlės, kalbančios lėlės ar skraidantys malūnsparniai, kartais vaiko rankose žaislas išsikrauna per kelias valandas. Tiesa, prastesnės kokybės naujieji žaislai sulūžta greičiau ir paprastai keliauja į šiukšliadėžę“, – pasakoja du mažamečius auginanti Greta Labalaukienė.

Įsivaizduokite, kokią žalą gamtai padarytume, jei visi per šias Kalėdas nupirkti elementai  patektų į buitinių atliekų sąvartynus. Daugeliui žinoma, kad baterijas reikia mesti į specialiai tam skirtas talpas dėl jose esančių sunkiųjų metalų bei gyvsidabrio. Baterijų surinkimo dėžutes rasite darželiuose, mokyklose, Lietuvos pašto skyriuose, bibliotekose. Ne išimtis ir nebeveikiantys, sulaužyti, elektroniniai žaislai.

„Iš pažiūros net ir pigios, vos kelis litus kainuojančios žaislinės mašinėlės, šviečiantys suvenyrai ar kalbantys pliušiniai žaislai: visa, kas įkraunama elektra ar baterijomis, turėtų būti išmetami į specialius, skalbimo mašiną primenančius konteinerius, kuriuos rasite artimiausiame „Senukų”, „Maximos”, „Rimi“, „Iki”, „Topo centro“, „Avitelos”, „Norfos“, „Ermitažo“, „Euronics“ prekybos centruose,“ – kur išmesti sulūžusius nebenaudojamus elektroninius žaislus, primena EPA vadovas Mantas Varaška.

Kalėdų laikotarpiu daugelio namus, gatves bei eglutes puošia milijonai lempučių. Elektronikos atliekų surinkimu pirmaujančiose šalyse, kaip Norvegija, jų surenkama tūkstančiais kilogramų kiekvienais metais. Vienoje Kinijos provincijoje, Shijiao, veikia net 9 fabrikai, kuriuose kasmet perrūšiuojama ir perdirbama apie 10 tūkst. tonų kalėdinių lempučių. Jas perdirbus išgaunamas metalas bei izoliacinė guma, kuri vėliau panaudojama kaip žaliava kitiems gaminiams, dažniausiai naminių šlepečių padams gaminti. 

Į šią provinciją atkeliauja kalėdinės girliandos iš Amerikos bei Europos žemynų, kurios išmetamos į specialias elektronikos surinkimo vietas. Jei ir jūs neketinate namuose pasilikti ir bandyti sutvarkyti nebeveikiančių lempučių, jas taip pat turėtumėte mesti į elektroninių atliekų surinkimo konteinerius, iš kurių jos vėliau bus atiduodamos perdirbti.

Nauji pirkiniai sukelia ir nemažai rūpesčių – o kurgi dėti senąją techniką? Jokiu būdu jų nereikėtų nešti prie konteinerių ar vežti į metalo supirkimo punktus, kuriuose išimamos vertingiausios dalys, o likusios išvežamos į sąvartynus. Smulkesnėms buitinės technikos atliekoms išmesti, tokioms kaip seni virduliai, magnetofonai, pasenę arba nebenaudojami kompiuteriai, telefonai, skirti jau minėti konteineriai. Tuo tarpu stambiagabaritę elektroniką galite išmesti į specialius konteinerius šalia didžiųjų prekybos centrų arba tiesiog užsiregistruoti www.epa.lt, kur seną šaldytuvą ar viryklę sutartu laišku išveš iš jūsų namų nemokamai.