„Norime iki šių metų pabaigos Lietuvoje įkurti „SK ID Solutions“ padalinį arba antrinę bendrovę. Jaučiame, kad tam jau turime gana didelę klientų bazę“, – per pristatymą Estijos ambasadoje sakė „SK ID Solutions“ vadovas Kalevas Pihlas.

VŽ duomenimis, Lietuvos valdžia gyventojų tapatybės nustatymo ir patvirtinimo sprendimus nori išlaikyti savo rankose arba bent jau šalies jurisdikcija. Jokių sprendimų, patvirtintų teisės aktais, šiuo metu nėra. Bet Vidaus reikalų ministerija (VRM) tokią poziciją, bendraudama su verslu, yra išsakiusi.

Pasak dienraščio, iš dalies dėl to „SK ID Solutions“, kurios m. parašo sprendimus šiemet liepą pradėjo naudoti trys didieji Lietuvos ryšio operatoriai, nutarė steigti bendrovę Lietuvoje. VRM oficialių komentarų šia tema kol kas neteikia. 

Senas parašas nebegalioja

Interneto ryšiui užkariaujant pasaulį, visą informaciją gauname, įvairias prekes perkame ar parduodame, daugybę kitokių sandorių sudarome neišeidami iš namų. Natūralu, kad taip tvarkomi ir medicininiai dokumentai, ir tai itin patogu, juolab sergantiems žmonėms.

E.sveikatos sistema mūsų šalyje kuriama nuo 2005 m., tačiau e.receptai pradėti rašyti dar visai neseniai. Kiek anksčiau įsibėgėjo e.nedarbingumo pažymų rašymas. Taip išduodami ir mirties liudijimai bei kai kurie kiti dokumentai.

Medicininė dokumentacija pasirašoma e.parašu, tačiau šią savaitę jie jau nebegalioja. Taip nutiko gydymo įstaigose, kurios naudojosi Skaitmeninio sertifikavimo centro e.parašu. Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendė nebepratęsti jo išduoto e.parašo sertifikatų galiojimo. Teigiama, kad Skaitmeninio sertifikavimo centras neįrodė savo paslaugų patikimumo, todėl buvo panaikinta teisė įmonei išduoti e.parašo sertifikatus, o išduotųjų galiojimą šių metų vasarį, kai buvo priimtas sprendimas, pratęsė trims mėnesiams.

Medikai, naudodamiesi e.sveikatos sistema, susidūrė su problemomis, bet ne dėl e.parašo.

Reikalauja papildomų išlaidų

Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė Rasa Abariuvienė patikino, kad perspėjus apie e.parašo galiojimo pabaigą gydymo įstaigoje chaoso nekilo, ir tik dėl to, kad gydytojai prisiėmė atsakomybę ant savo pečių, pasitelkę darbui savo asmeninius dokumentus.

E.parašo sertifikatus, be Skaitmeninio sertifikavimo centro, išduoda Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos ir Registrų centras, užimantys atitinkamai apie du trečdalius ir trečdalį rinkos.

"Tikėjomės e.parašus nusipirkti iš Registrų centro, bet jie neturi šiai paslaugai teikti reikalingų USB laikmenų", – gydytoja R.Abariuvienė apgailestavo, kad tarptautinį jų pirkimo konkursą dar tik rengiamasi skelbti, bei pasiguodžia, kad vos sužinojus apie senųjų parašų galiojimo pabaigą poliklinika įvairiais raštais atsakingoms institucijoms prašė pagalbos, bet nei jos, nei atsakymų nesulaukė.

E.parašu buvusios Kalniečių poliklinikos medikai naudojosi nuo 2010 m., kai buvo sukurta bendra sistema su "Sodra" išrašant nedarbingumo pažymas.

"Visą tą laiką kasmet pratęsdavome sutartis, tai buvo darbo priemonė, o dabar – parašai blogi. Registrų centre jų nusipirkti negalima, kitų variantų nėra, kaip ir jokio atsako nei iš Ryšių reguliavimo tarnybos, nei iš Registrų centro. Visa mūsų e.sveikatos sistema pritaikyta prie tų parašų", – gydytoja R.Abariuvienė pridūrė, kad, norint pasirašyti naudojantis asmens tapatybės kortelėmis, ne tik nesaugu, bet ir būtina įsigyti jų skaitytuvą, vadinasi, papildomai išlaidauti.

Dar vienas variantas – mobiliojo ryšio operatorių teikiama mobiliojo parašo paslauga, tačiau ir tai nepatogu – kiekvienam e.receptui reikia įvesti asmens kodą.

Be to, pasirašyti naudojantis asmens tapatybės kortele galima tik tais kompiuteriais, kurie turi prieigą prie "Windows" operacinės sistemos. Jai įdiegti taip pat reikia didelių investicijų.

Padėtis be išeities

Dar vienas variantas – mobiliojo ryšio operatorių teikiama mobiliojo parašo paslauga, tačiau ir tai nepatogu – kiekvienam e.receptui reikia įvesti asmens kodą. Negana to, jais negalima pasirašyti dokumentų, siunčiamų į e.sveikatos sistemą ir "Sodrą".

"Šių institucijų atstovai pripažino problemą ir teigė planuojantys ją išspręsti artimiausiu metu, tačiau nurodyti konkretaus termino taip pat negalėjo", – patvirtino Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Šios gydymo įstaigos Informacinių technologijų skyriaus vadovo Antano Jankūno įsitikinimu, mobiliojo ryšio e.parašas vis tiek nebūtų gera išeitis, nes ši priemonė neturi paketinio pasirašymo galimybės, o pasirašymo procesas, įvedant asmens kodą, gaunant kodą į išmanųjį telefoną ir įvedant jį kompiuteryje yra per ilgai trunkantis procesas, gydytojui per dieną pasirašant dešimtis e.receptų ir kitų į e.sveikatą siunčiamų e.formų. Vien Kalniečių padalinyje kasdien apsilanko apie 1 300 pacientų.

Rūpi tik medikams

Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė R.Abariuvienė patvirtino, kad Skaitmeninio sertifikavimo centras apskundė Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą panaikinti įmonės e.parašo sertifikatų galiojimą ir dabar šis klausimas nagrinėjamas teisme.

"Liūdna, kad kažkas pešasi, o medikai ir ligoniai niekam nerūpi. Mes stengiamės vieni kitiems padėti, kad pacientai gautų viską kaip iki šiol. Juk jie nekalti, kad institucijos nesusitvarko", – gydytoja R.Abariuvienė sutelkė kolektyvą, kurio nariai jaučia didelę atsakomybę prieš ligonius ir už savo darbą, net neturėdami tinkamų sąlygų.

Iš tiesų Skaitmeninio sertifikavimo centro atstovų teigimu, jie dar vasario pradžioje Ryšių reguliavimo tarnybai pateikė dokumentus naujai elektroninio parašo sertifikatų licencijai gauti. Tarnyba iki šiol vertina, ar naujai ketinamos teikti paslaugos atitinka ES reglamente įtvirtintus saugumo reikalavimus.

Kauno miesto poliklinikos Informacinių technologijų skyriaus vadovas A.Jankūnas patvirtina, kad nė vienas iš Ryšių reguliavimo tarnybos siūlomų e.pasirašymo būdų operatyviai nesprendžia susiklosčiusios situacijos. Kovo pradžioje Registrų centras tikino, kad per mėnesį ar du bus atnaujinta PDF dokumentų pasirašymo sistema "Unisign" ir joje bus galima pasirašinėti iš skirtingų operacinių sistemų ir naršyklių, bet ši sistema nebaigta iki šiol.

Audito išvados pribloškia

Deja, iki šiol ligonių ligos istorijos tebėra popierinės, e.receptas tik dabar skinasi kelią ir dar daug kur išrašomi  popieriniai, tyrimų rezultatai matomi tik įstaigos, o ne visos šalies mastu.

Pabaigos nematyti ir kuriant e.sveikatos sistemą šalies mastu. Prie šio proceso labai daug prisidėjo Registrų centras. Po to, kai jis tapo pavaldus Susisiekimo ministerijai, ši praėjusių metų rudenį inicijavo e.sveikatos sistemos kūrimo auditą.

Jį atlikus patvirtinta, kad Registrų centro užsakymu e.sveikatos informacinę sistemą už 1,541 mln. eurų kūrė ir diegė Lietuvos ir Estijos bendrovė "Nortal", o e.recepto posistemę už 393 tūkst. eurų – bendrovė "Algoritmų sistemos". ES remiamas e.sveikatos projektas vykdomas nuo 2005 m., į jį investuota 40 mln. eurų, 2014–2020 m. skirta dar 28,25 mln. eurų.

Deja, iki šiol ligonių ligos istorijos tebėra popierinės, e.receptas tik dabar skinasi kelią ir dar daug kur išrašomi  popieriniai, tyrimų rezultatai matomi tik įstaigos, o ne visos šalies mastu. Auditoriai nustatė lėšų švaistymo, neracionalaus jų naudojimo, viešųjų pirkimų pažeidimų faktų.

"Technologijos nepasiteisino, nepabaigti darbai apmokėti, o pasibaigus sutartims skirti milijonai eurų sistemos priežiūrai, laikinai projekte paslaugas teikę įmonių darbuotojai masiškai įdarbinti Registrų centre", – teigiama audito išvadose.

Kompleksinį e.sveikatos sistemos kūrimo auditą Susisiekimo ministerija atliko bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba ir nepriklausomais informacinių technologijų srities ekspertais.

Šiuo metu vyksta ketvirtasis projekto, turinčio sumažinti vizitų pas medikus skaičių, etapas, jam reikės dar per 28 mln. eurų.

Milijonai tolesnei priežiūrai

Prastai veikiančios e.sveikatos sistemos priežiūrai Sveikatos apsaugos ministerija skiria nemažai lėšų: 2015 m. antrą pusmetį – 0,2 mln. eurų, 2016 m. – 1 mln. eurų, 2017 m. – apie 2 mln. eurų.

Auditoriai nustatė, kad su šia sistema dirbantiems 45 Registrų centro darbuotojams atlyginimas skiriamas iš projekto lėšų. Negana to, praėjusiais metais jis padidintas beveik dvigubai.

Pažeidimų, kuriant e.sveikatos sistemą, nustatyta ir anksčiau, juos konstatavo Valstybės kontrolė ir kitos institucijos, tačiau išvadų nepadaryta, lėšų švaistytojai nenubausti, sistema neveikia taip, kaip buvo planuota.

Kaip tai vertina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga?

"Gaila, kad teko paveldėti tokią problemišką situaciją. Vos tik pradėjus dirbti, su komanda iškart ėmėme spręsti problemas ir iki šiol dedame pastangas užtikrinti, kad e.sveikata veiktų visu pajėgumu. Naujų sistemų tikrai nebus kuriama, nes tai būtų pernelyg neatsakingas elgesys su mokesčių mokėtojų pinigais. Tai reiškia, kad jos neišmesime į šiukšlių dėžę ir padarysime viską, kad e.sveikata kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu, panaudojant kuo mažiau investicijų. Per daugiau nei metus jau pavyko pasiekti nemažai – sistema veikia vis didesniu pajėgumu, prie jos jungiasi vis daugiau vartotojų", – ministras A.Veryga atsakė tą patį, ką jau yra teigęs ne kartą, nors pokyčių nėra.

Į klausimą, ar dėl iššvaistytų milijonų neketina kreiptis į teisėsaugą, neatsakė.

Asmens tapatybės kortelėje esantis e.parašas, sukurtas už ES milijonus, tapo niekiniu, juo naudojasi vos keli procentai, tačiau padėtis gali keistis nuo liepos 1 dienos - aukščiausią patikimumo lygį garantuojanti kortelė su e.parašu gali tapti jei ne vienintele, tai pagrindinė, tiek pasirašant tarpvalstybinius dokumentus, tiek teikiant įvairias ataskaitas valstybės institucijoms, rašo "Verslo žinios".

Dienraščio šaltinių teigimu, Vidaus reikalų ministerija (VRM) laukia naujo ES reglamento dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo daugumos nuostatų įsigaliojimo liepos 1 dienos. Reglamentas numato, kad e.parašai gali būti kelių saugumo lygių: aukšto, vidutinio ir žemo, tad diskutuojama, kad aukščiausią saugumo lygį, leidžiantį naudotis valstybinėmis elektroninėmis paslaugomis, galėtų atitikti Nacionalinio sertifikavimo centro išduodamas e. parašas asmens tapatybės kortelėje.

"Asmens tapatybės schema, kuri taikoma išduodant asmens tapatybės kortelę, atitinka aukščiausią patikimumo lygį. Visos kitos sertifikavimo įstaigos, pavyzdžiui, norinčios, kad jų atpažinimo ir parašo priemonės būtų naudojamos pasirašant dokumentus tarp valstybių, turės būtų notifikuotos EK", - aiškina specialistai.

Vis daugiau paslaugų keliantis į elektroninę erdvę Lietuvoje prognozuojamas elektroninio ir mobiliojo parašų naudojimo šuolis. Juolab kad tai stengiasi skatinti ir Vyriausybė. Tiesa, ne visi rinkos dalyviai šiuo klausimu nusiteikę entuziastingai.

Prognozuoja proveržį

Mobiliuoju parašu šiuo metu naudojasi kiek daugiau nei 25 tūkst. visų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių klientų. Tai yra tik apie 0,5 proc. iš 4,9 mln. visų registruotų Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojų.

Vis dėlto, pavyzdžiui, bendrovė "Tele2" prognozuoja, kad mobiliojio parašo naudojimo proveržis įvyks jau artimiausiais metais, o jau 2016–2018 m. dauguma mobiliojo ryšio vartotojų savo telefonuose naudos SIM koreteles su integruotu mobiliuoju parašu.

"Prognozuojame, kad mobiliojo parašo vartotojų skaičius artimiausiu metu labai sparčiai kils, – augimą ypač skatins įvairių paslaugų migracija į mobiliuosius telefonus", – sakė "Tele2" Produktų skyriaus vadovas Mindaugas Kežionis.

Tačiau su tokiu optimizmu kol kas sutinka ne visi mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai. Bendrovės "Bitė" atstovė ryšiams su visuomene Laura Bielskė dienraščiui teigė, kad reikšmingų priežasčių prognozuoti mobiliojo parašo naudojimo augimą kol kas nėra.

"Besidominčių šia paslauga žmonių skaičius pastovus ir kinta labai nesmarkiai. Visgi ypatingo susidomėjimo paslauga kol kas nėra, ja naudojasi keletas tūkstančių mūsų klientų", – sakė L.Bielskė.

Pasak jos, vangaus mobiliojo parašo naudojimo priežastis gali būti kol kas nedidelis dokumentų, kuriuos galima pateikti elektroniniu būdu, kiekis.

"Šios paslaugos vartotojai – dažniausiai išsilavinę, daug internete naršantys, įvairias išmaniųjų telefonų funkcijas išnaudojantys žmonės", – mobiliojo parašo vartotojus apibūdino "Bitės" atstovė.

Į banką – telefone

"Tele2" prognozuojamą mobiliojo parašo naudojimo šuolį pirmiausia sieja su vis labiau populiarėjančia mobiliąja bankininkyste. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, prie elektroninių bankų sistemų mobiliaisiais telefonais šiuo metu jungiasi apie 1,5 mln. vartotojų.

Dauguma jų prie prie banko telefone jungiasi naudodami tradicines kodų korteles ar generatorius.

"Mobilusis parašas ir patogesnis, ir saugesnis. Galiausiai jis ir kainuoja pigiau – tėra laiko klausimas, kol mobiliosios bankininkystės klientai ims naudotis juo vietoj tradicinių alternatyvų", – teigė M.Kežionis.

Jungtis prie elektroninės ar mobiliosios bankininkystės su mobiliuoju elektroniniu parašu galima bet kur: nereikia nei slaptažodžių kortelės, nei generatoriaus, o telefono ekrane užtenka įvesti mobiliojo parašo sPIN kodą.

Svarbus pakeitimas

Tai, kad elektroninis bei mobilusis parašai elektroninėje bankininkystėje gali tapti vis populiaresni ir dažniau naudojami, prognozuoja ir bankai.

Tokia prognozė siejama su praėjusią savaitę įsigaliojusiu Vyriausybės nutarimu, kuriame numatoma, kad finansų įstaigos gali nustatyti klientų, Lietuvos piliečių, tapatybę jiems nedalyvaujant – nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą.

"Iš pirmo žvilgsnio tai mažas pasikeitimas teisės aktuose, tačiau jis reiškia didelį žingsnį kasdienių finansinių paslaugų srityje ir naujas galimybes visiems elektroninio parašo vartotojams", – teigė "Danske bank" Verslo plėtros tarnybos direktorius Darius Jasinskis.

Jo teigimu, finansinių įstaigų klientai nuo šiol nėra apriboti teritorijos ar aplink juos esančių banko skyrių, o tai artimiausiu metu nulems pokyčius ir finansų įstaigų veikloje.

"Iki šiol tik užsienio pavyzdžiai, kai bankai veikia neturėdami klientų aptarnavimo padalinių tinklo, atrodę sunkiai suprantami ir neįgyvendinami, ateityje naujų formų gali įgauti ir Lietuvoje", – prognozavo D.Jasinskis.

Anot banko atstovo, nauja klientų geografinė plėtra suteiks finansų įstaigoms galimybių optimizuoti išteklius ir keisti sąnaudų struktūrą, o tai gali turėti teigiamos įtakos formuojant kainodarą ar specialius pasiūlymus.

"Tai dar labiau sustiprina pastarųjų metų persikėlimo į elektroninę erdvę tendencijas. Galima prognozuoti, kad tai pagrindine finansų įstaigų plėtros kryptimi išliks ir artimiausioje ateityje. Dar šiais metais rinkoje realiai pamatysime sprendimus, leidžiančius praktiškai įgyvendinti sąskaitų atidarymą per nuotolį, – gyventojui, kuris norės atsidaryti einamąją sąskaitą, nereikės atvykti į banko skyrių", – sakė D.Jasinskis.

Jo manymu, šie pokyčiai bus ypač reikšmingi jaunajai kartai, moksleiviams ir studentams, kurie dar tik susipažįsta su finansinėmis paslaugomis, kurių įpročiai ir patirtys formuojasi. Tikėtina, kad jie, būdami atviresni naujovėms ir dažnai aktyviai besidomintys technologijomis, ir taps aktyviausiais paslaugų vartotojais. Taip pradės formuotis nauja karta, kurios požiūris į finansines paslaugas ir finansų įstaigas gali būti paremtas naujais kriterijais.

"Toks teisinės bazės pakeitimas suteikia tikrumo naujų paslaugų plėtotei, kuri turės įtakos ir kvalifikuoto elektroninio parašo populiarumui. Svarbiausias išlieka visų susijusių šalių (infrastruktūros kūrėjų, telekomunikacijų bendrovių, finansų įstaigų ir kitų) aktyvus bendradarbiavimas ir bendros iniciatyvos", – sakė D.Jasinskis.