Savo prezidentą vežėjai perrenka kas dvejus metus. Pastarąsias dvi kadencijas šiame poste išsilaikė Erlandas Mikėnas, iki tol apie 13 metų asociacijai vadovavo Algimantas Kondrusevičius. Abu šie verslininkai figūruoja tarp septynių kandidatų į "Linavos" prezidentus, iškeltų regioniniuose vežėjų susirinkimuose. Likę penki kandidatai – Romas Austinskas, Vytautas Milėnas, Olegas Tarasovas, Marjanas Svirko ir Mindaugas Kapleris.

Du pastarieji iki praėjusios savaitės dar nebuvo "Linavos" sekretoriatui pateikę dokumentų, ar jie atitinka asociacijos įstatuose jos prezidentui keliamus reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su darbo patirtimi transporto versle, valdomų akcijų arba pajų dalies atstovaujamoje įmonėje dydžiu.

Be to, visiems asociacijos valdyme dalyvaujantiems asmenims būtina pateikti ir teistumo ar neteistumo pažymas iš Vidaus reikalų ministerijos. Jų reikalauja Lietuvos bankas, sprendžiantis klausimą dėl licencijos išdavimo steigiamai naujai Lietuvos vežėjų draudimo bendrovei. Pagal Draudimo įstatymą valdymo organų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, o "Linavos" vadovybę jau kone dešimtmetį drasko vidiniai nesutarimai, konfliktuojančios grupės užvertusios teismus skundais dėl prezidiumo narių rinkimų, dokumentų klastojimo, informacijos slėpimo, viršytų įgaliojimų neskaidriai panaudotų vežėjų pinigų ir pan. Dauguma narių laukia, kad "Linavos" prezidentu taptų tas, kuris galis juos suvienyti, o ne toliau skaldyti.

Asociacijai priklausančios įmonės labai skirtingo dydžio, ir jų interesai gali gerokai skirtis, taigi, įtaka asociacijos vadovybėje išties svarbi. Galbūt todėl į prezidento postą pretenduoja ir dideles transporto įmones valdantys verslininkai, ir turintys vos keletą samdomų darbuotojų bei vežantys krovinius bankams ar išperkamosios nuomos bendrovėms priklausančiais automobiliais. Ekspertų manymu, asociacijai reikia autoriteto, kurio įmonė būtų solidi, iš jos galėtų pavyzdį imti ir kiti. Labai būgštaujama, kad į postą nepakliūtų žmogus, turintis kalbos barjerų ir galintis palaikyti ryšius praktiškai tik su Rytais.

Kas taip masina – siekis apginti mūsų transportininkų interesus Europos Vakaruose ir Rytuose ar solidus 8 tūkst. eurų atlyginimas?

"Kauno diena" pateikia skaitytojams informacijos santrauką apie kiekvieno iš kandidatų pasiekimus – verslo, politikos, visuomeninės veiklos ir kt. Duomenys surinkti iš viešai pasiekiamų šaltinių – žiniasklaidos, "Linavos" ir kitų transporto portalų straipsnių, įmonių tinklalapių, nuolat atnaujinamų viešų "Sodros" duomenų apie įmonių darbuotojus ir vidutinius atlyginimus. Taip pat panaudoti Valstybės įmonės "Registrų centro" duomenys, kuriuos Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateikusios kandidatų valdomos įmonės.

Kas taip masina – siekis apginti mūsų transportininkų interesus Europos Vakaruose ir Rytuose ar solidus 8 tūkst. eurų atlyginimas?

Romas Austinskas

UAB "Autopaslauga" įsteigėjas ir ilgametis vadovas R.Austinskas, iki šiol asociacijoje jokių postų neužėmė. Pasak ekspertų, tai suteikia jam pranašumų prieš kitus pretendentus, nes verslininkas su sistema nesuaugęs.

UAB "Autopaslauga" teikia skystų naftos, chemijos produktų ir kitų pavojingų krovinių pervežimo paslaugas, atlieka autocisternų diagnostiką, remontą ir techninę priežiūrą, vykdo vilkikų ir priekabų techninį aptarnavimą. Šiuo metu įmonėje dirba 57 darbuotojai, vidutinis atlyginimas 2019 m. vasarį buvo 1 510,71 euro. Metų pradžioje UAB "Autopaslauga" eksploatavo 58 automobilius, iš kurių 37 – nuosavi, o 21 – išperkamas arba nuomojamas. Bendrovės apyvarta 2013–2015 m. buvo 2–3 mln. eurų, o 2016 ir 2017 m. pasiekė 3–5 mln. eurų. Užpernai įmonė uždirbo 6,7 tūkst. eurų grynojo pelno.

R.Austinskas yra subūręs stiprią bendrovės vadovų grupę, visuomeninei veiklai gali skirti visą savo laiką.

"Autopaslauga" išaugo iš R.Austinsko dar 1988 m. įsteigto to paties pavadinimo kooperatyvo, kuris teikė lengvųjų automobilių serviso paslaugas ir ruošė variklius sportiniams bolidams. Mat vyras jau nuo 1983 m. priklausė vienam garsiausių Rytų Europoje "Bangos" automobilių sporto klubui, veikusiam prie buvusios Kauno radijo gamyklos. Būdamas šio klubo administratoriumi, R.Austinskas rūpinosi sportininkų komanda, kuriai priklausė ir šalies ralio legendos – Kastytis ir Arvydas Girdauskai, Vilius Sabataitis, Vylius Rožukas.

UAB "Autopaslauga" savininkas jau 25 metus yra asociacijos "Linava" narys, tačiau iki šiol jokiuose jos valdymo organuose nedalyvavo. Jo visuomeninė veikla dešimtmečius buvo susijusi su automobilių sportu. Nuo 1998-ųjų jis šešerius metus vadovavo Lietuvos kartingo federacijai, paskui buvo Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentas, vėliau net trejus metus vadovavo Dakaro maratone Pietų Amerikoje startavusiai "General Financing – Autopaslauga by Pitlane" komandai, buvo vienas pagrindinių lenktynininko Benedikto Vanago partnerių.

Algimantas Kondrusevičius

A.Kondrusevičius – UAB "Transvelas" akcininkas (valdo 55 proc. akcijų), įmonės plėtros vadovas (bendrovei vadovauja Zenonas Čepulis). Daugelį kadencijų buvo renkamas asociacijos "Linava" prezidentu, tačiau nusprendė trauktis 2015 m., kai dalis prezidiumo narių dėl revizijos metu aptiktų pažeidimų ir net galimo piktnaudžiavimo nusprendė kreiptis į prokuratūrą. 2014 m. "Linava" patyrė daugiau kaip 700 tūkst. eurų nuostolių, ir A.Kondrusevičiui buvo priekaištaujama dėl neracionalaus asociacijos lėšų švaistymo, neteisėtų paskolų darbuotojams dalybų, dėl paramos iš asociacijos resursų savo paties įmonei "Transvelas".

Po jo pasitraukimo skandalas prigeso, tačiau tuo metu privirtą košę "Linava" srebia iki šiol: teismuose kelia bylas dėl lengva ranka darbuotojams išdalytų ir negrąžintų beprocenčių paskolų išieškojimo, ginčijasi dėl seniai apmokėtų paslaugų, kurios asociacijai esą nebuvo reikalingos ir pan. "Linava" įsivėlusi į mokesčių ginčą su Valstybine mokesčių inspekcija, kuri, atlikusi asociacijos 2007–2011 m. veiklos patikrinimą, paskyrė sumokėti apie 2,2 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.

UAB "Transvelas" veikia beveik 25 metus, šiuo metu turi 125 darbuotojus, jų skaičius nuo 2014 m. išaugo 20 proc. Vidutinis darbuotojų atlyginimas įmonėje šių metų vasarį siekė 776,22 euro. UAB "Transvelas" krovinių gabenimo kelių transportu ir logistikos paslaugas teikia visoje ES, dažni reisai į Balkanų, NVS valstybes, įmonė turi leidimus kroviniams vežti į trečiąsias šalis. Įmonė turi 169 automobilius, iš kurių 85 – nuosavi, o 84 – išperkami arba nuomojami. Metinė apyvarta sukasi apie 7 mln. eurų ir išlieka stabili pastaruosius penketą metų.

Pelnais UAB "Transvelas" pasigirti negali: 2014 m. patyrė kone 0,5 mln. eurų nuostolių, 2016 m. uždirbo 12,5 tūkst. eurų grynojo pelno, o 2017 m. vėl sumažėjo 3,7 tūkst. eurų.

Marjanas Svirko

Dabartinis asociacijos "Linava" viceprezidentas, Krovininės tarybos pirmininkas. Vadovauja savo 1993 m. įsteigtai firmai "Ortima", kuri 2010 m. buvo reorganizuota į UAB "Ortima", o 2013 m. trečdalį bendrovės akcijų M.Svirko dovanojo sūnui. Šiuo metu bendrovėje dirba 165 darbuotojai, vidutinis atlyginimas vasarį siekė 987,52 euro. UAB "Ortima" transporto bazėje – 250 automobilių, 168 iš jų yra nuosavi, o 82 išperkami arba nuomojami. Krovinių pervežimą bendrovė daugiausia vykdo Skandinavijos rinkoje, kurioje specializavosi nuo pat veiklos pradžios, su daugeliu klientų turi ilgalaikes sutartis. Metinė apyvarta pastaruosius penkerius metus siekia nuo 10 iki 20 mln. eurų. Pavyzdžiui, 2017 m. bendrovės pardavimo pajamos viršijo 14 mln. eurų, tačiau tais pačiais metais buvo patirta per 290 tūkst. eurų nuostolių. O štai 2016 m. bendrovė pajamų gavo apie 3 mln. eurų mažiau, bet uždirbo beveik 0,5 mln. eurų grynojo pelno.

M.Svirko pernai išrinktas į naujai steigiamos vežėjų draudimo bendrovės valdybą. Kovoje dėl valdžios asociacijoje pernai lapkritį jis kartu su dabartiniu prezidentu E.Mikėnu ir dar trimis prezidiumo nariais pasirašė galbūt suklastotą protokolą, nušalinantį asociacijos generalinį sekretorių. Dėl šio dokumento klastojimo policijos Ekonominių tyrimų skyrius yra pradėjęs ikiteisminį tyrimą.

Mindaugas Kapleris

Atstovauja 1994 m. įsteigtai UAB "Samarina", kuri dar 1995-aisiais tapo tikrąja asociacijos nare. Registrų centro duomenimis, M.Kapleris per UAB "Tuvas" valdo trečdalį bendrovės akcijų. Įmonėje dirba 111 darbuotojų, vidutinis atlyginimas – 773,70 euro. UAB "Samarina" apyvarta pastaruoju metu gerokai išaugo: 2013–2014 m. buvo 3–5 mln. eurų, o 2015 m. perkopė 5 mln. eurų. 2017 m. bendrovė gavo beveik 7,4 mln. eurų pardavimo pajamų, uždirbo 171 tūkst. eurų grynojo pelno. Bendrovė teikia krovinių vežimo paslaugas didelėms tarptautinėms korporacijoms ir kitiems užsienio partneriams. Kroviniai daugiausia vežami tentinėmis puspriekabėmis.

Šių metų pradžioje bendrovė turėjo 109 automobilius, iš kurių 14 – nuosavi, o 95 – išperkami arba nuomojami.

M.Kapleriui priklausanti UAB "Tuvas" valdo ir daugiau kaip 52 proc. UAB "Ligranta" akcijų. Ši įmonė nuo 2001 m. yra oficiali vokiečių koncerno "Schwarzmuller" atstovė Lietuvoje, prekiaujanti šio koncerno tentinėmis puspriekabėmis, priekabomis, šaldytuvais, miškavežėmis ir t.t. Jos metinė apyvarta yra 1–2 mln. eurų, dirba dešimt darbuotojų, vidutinis atlyginimas šių metų vasarį siekė 1014,30 euro.

Vežėjų asociacijos prezidento rinkimuose M.Kapleris dalyvauja jau ne pirmą kartą, iki šiol laimėti nepavyko. 2011 m. vykusiame "Linavos" kongrese išrinkus Revizijos komisiją, kuri nebuvo palanki tuometei vadovybei, balsų skaičiavimo komisijai vadovavęs M.Kapleris kaltintas dėl galbūt suklastotų rinkimų rezultatų. Po tyrimų ir teismų maratono rinkimai vis dėlto buvo pripažinti teisėtais.

Vytautas Milėnas

Nuo 1991 m., tapęs pirmuoju įsteigtos asociacijos "Linava" viceprezidentu, V.Milėnas ne kartą su pertraukomis dalyvavo jos vadovybės veikloje. Atstovauja nuo 1994 m. veikiančiai UAB "Vylaista", kuriai vadovauja Stasė Milėnienė (žmona), o V.Milėnas eina direktoriaus pavaduotojo pareigas. Įmonėje dirba 43 darbuotojai, vidutinis atlyginimas praėjusį vasarį buvo 978,18 euro. "Vylaista" turi bendrijos licenciją vežti krovinius, daugiausia jie gabenami į Latviją, Italiją, Ispaniją. Bendrovė savo klientams teikia ir logistikos, sandėliavimo paslaugas. Metų pradžioje UAB "Vylaista" turėjo 41 automobilį, dauguma iš jų nuomojami ar išperkami, tik 10 nuosavų. UAB "Vylaista" metinė apyvarta nuo 2013 iki 2016 m. buvo 1–2 mln. eurų, 2017-aisiais perkopė 2 mln. eurų, o grynasis pelnas tais metais viršijo 35,6 tūkst. eurų.

V.Milėnas yra ir UAB "Simgrė", teikiančios logistikos ir automobilių transporto paslaugas, akcininkas. Šiai įmonei 2017 m., turėjusiai apie 100 tūkst. eurų apyvartą ir uždirbusiai beveik 17,5 tūkst. eurų grynojo pelno, taip pat vadovauja S.Milėnienė. UAB "Simgrė" turi 24 automobilius, tačiau bendrovė nurodo turinti tik vieną darbuotoją.

Visuomenine veikla kandidatas į "Linavos" prezidentus deklaravo užsiimantis veteranų klube "Automobilininkas", tačiau klubo internetiniame puslapyje tarp jo aktyvistų ar rėmėjų nematyti nei V.Milėno pavardės, nei UAB "Vylaista" pavadinimo. Užtat V.Milėnas dalyvauja mažiausiai trijuose medžiotojų ir žvejų klubuose, o klubą "Ąžuolo pavėsis" pats įsteigė ir yra jo prezidentas.

Karjera jam sekėsi ir Lietuvos socialdemokratų partijoje (dabar Lietuvos socialdemokratų darbo partija – red.past.): buvo Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pavaduotoju ir mėgavosi gerai apmokamomis valdiškomis pareigomis. 2009–2011 m. jis buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, 2011–2015 m. išrinktas į miesto tarybos narius, įdarbintas savivaldybės įmonės "Grinda" vadovo patarėju už beveik 2,3 tūkst. eurų atlyginimą. Po 2015 m. pralaimėtų rinkimų V.Milėnas grįžo į "Linavą", nesėkmingai siekė tapti jos prezidentu, o po ilgų ginčų vis dėlto tapo asociacijos generaliniu sekretoriumi iki 2017 m. Per 2019 m. savivaldos rinkimus socialdemokratui ir vėl nepavyko patekti į Vilniaus miesto tarybą, tad postas "Linavoje" – viliojantis kąsnelis.

Erlandas Mikėnas

Dabartinis asociacijos "Linava" prezidentas, baigiantis antrą kadenciją iš eilės. Iki praėjusių metų kovo UAB "Vedautos autotransportas" generalinis direktorius (dabar bendrovei vadovauja Mantas Mikėnas). Įmonė veikia nuo 1996 m., šiuo metu joje dirba aštuoni darbuotojai, vidutinis atlyginimas 2019 m. vasarį buvo 535,75 euro. Metų pradžioje bendrovė turėjo keturiolika automobilių, iš kurių vienuolika – nuosavi, trys išperkami arba nuomojami, o balandį automobilių beliko vienuolika. Įmonės interneto tinklalapyje teigiama, kad kroviniai gabenami ir nuosavomis, ir užsakovų puspriekabėmis, geografija – Vakarų ir Rytų Europos šalys. Įmonė teikia ir sunkvežimių bei priekabų remonto paslaugas. Bendrovės apyvarta nuo 2015 m. sumenko iki 500–600 tūkst. eurų. 2013 m. "Vedautos autotransportas" turėjo per 3 mln. eurų apyvartą, tačiau patyrė daugiau kaip 0,8 mln. eurų nuostolių. 2017 m. bendrovės nuostoliai siekė per 153 tūkst. eurų.

Asociacijos vadovu jis buvo išrinktas 2015 m., kai po skandalų iš posto pasitraukė ilgametis jos prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Antrai kadencijai "Linava" prezidentu E.Mikėnas išrinktas 2017 m., triuškinamai įveikęs buvusį valstybės įmonės "Lietuvos geležinkeliai" vadovą Stasį Dailydką.

Prieš metus dauguma prezidiumo narių pareiškė jam nepasitikėjimą, o pernai rudenį vyko balsavimas dėl E.Mikėno atšaukimo ir išlikti poste jam pavyko tik per plauką. Dėl E.Mikėno ir dar keleto asociacijos "Linava" prezidiumo narių veiksmų, kai pernai lapkritį buvo mėginama nušalinti nuo pareigų asociacijos generalinį sekretorių, policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje neseniai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo.

Olegas Tarasovas

Asociacijos "Linava" prezidiumo narys. Atstovauja logistikos, transporto paslaugomis ir automobilių prekyba besiverčiančiai UAB "Ryvatra", kuri buvo įsteigta 2001 m. ir iki 2016 m. vadinosi UAB "Lendona". Įmonei, turinčiai šešis darbuotojus, vadovauja Stanislavas Boreiša, su kuriuo O.Tarasovas perpus dalijasi ir jos akcijas. Vidutinis atlyginimas UAB "Ryvatra" šių metų vasarį buvo 660,75 euro. UAB "Ryvatra" turi bendrijos licenciją vežti krovinius, valdo trylika automobilių – devynis nuosavus ir keturis nuomojamus arba išperkamus. Įmonės apyvarta, 2013–2015 m. siekusi 200–300 tūkst. eurų, nuo 2016 m. ūgtelėjo iki 300–500 tūkst. eurų. 2017 m. "Ryvatra" uždirbo 18 tūkst. eurų grynojo pelno.

O.Tarasovas 1996 m. yra įregistravęs individualią įmonę "Baltegas", užsiimančią krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla. Šių metų pradžioje "Baltegas" teturėjo vieną jai priklausantį automobilį. Internetiniame įmonės tinklalapyje http://russianhouse.lt skelbiama, kad ji užsiima rąstinių namelių ir saunų gamyba.

O.Tarasovas vadovauja ir vieną darbuotoją turinčiai UAB "Sputnik Style", įsteigtai 2001 m., kuri užsiima baldų prekyba ir didmenine santechnikos reikmenų prekyba. Sprendžiant iš apyvartos istorijos, šis verslo atsisakoma: 2013 m. apyvarta siekė 2–3 mln. eurų, 2014–2015 m. krito iki 1–2 mln. eurų, 2017 m. tesiekė 19 tūkst. eurų, o grynasis pelnas – vos 382 eurus.

Pats O.Tarasovas vienam transporto portalui teigė, kad turi ilgametę patirtį lietuviško ledo ritulio valdymo struktūroje, todėl jo įgyti dokumentų valdymo, darbo komandoje ir komunikacijos įgūdžiai labai pravers ir "Linavoje".

Skubios pagalbos – į ligoninę

Klaipėdietis Albinas vairuotojo darbą dirba 40 metų ir tikina pirmąkart patekęs tarp sveikatos priežiūros sistemos girnų.

Vyrui sveikata sutriko prieš metus, vasario 25-ąją, vežant krovinį. Vairuotojui staiga pasidarė bloga, jį pykino, kamavo skausmai širdies plote.

Nugabenus vyrą į Prancūzijos Reimso universitetinės ligoninės centrą, medikai jam atliko skrandžio endoskopiją, lašine leido medikamentus.

Lietuvis buvo paguldytas į Krūtinės ląstos kraujagyslių neurologijos ir kardiologijos skyrių, kur jam konstatuotas prieširdžių virpėjimas.

Medikų dokumentuose yra įrašai, jog ligoniui nustatyta tachikardija. Krūtinės echokardiografija parodė sausąjį perikardą.

Iš viso klaipėdietis ligoninėje išgulėjo penkias dienas.

"Tačiau išleistas iš ligoninės jis susirgo plaučių uždegimu. Vyras susirado viešbutį ir ten visą tą laiką prasirgo. Net nežinojau, skambinau į ambasadą ir prašiau patikrinti, ar mano vyras vis dar gyvas. Bet kas ten rūpinsis tokiais dalykais", – pasakojo Albino žmona Virginija.

Dalį sumos kompensavo

Klaipėdietį sąskaita už gydymą Prancūzijoje pasivijo po aštuonių mėnesių.

"Laišką iš Reimso ligoninės gavome Triušelių kaime esančio namo adresu. Ne visuomet žiemą ten būname. Vyras šiuo metu yra reise. Nustebau gavusi laišką", – kalbėjo klaipėdiečio žmona.

Pirmajame pranešime buvo pažymėta, jog už gydymą Prancūzijos ligonių kasoms reikia susimokėti 8 285 eurus.

Ligonių kasų atstovė patikino, jog viskas bus sutvarkyta.

"Vyras tą kartą į reisą buvo išvažiavęs be Europos sveikatos draudimo kortelės, tačiau Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje patikinta, jog tai nėra bėda. Esą ES teisės aktai suteikia teisę gauti privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą gydymo įstaigose ES šalyse. Ligonių kasų atstovė patikino, jog viskas bus sutvarkyta", – prisiminė Virginija.

Tačiau po kurio laiko klaipėdiečiai sulaukė kito prancūzų laiško, jame buvo prašoma sumokėti už gydymą 1 657 eurus.

"Ligonių kasose išgirdau raginimą kuo greičiau mokėti prašomą sumą. O kodėl reikia mokėti, juk vyras draustas privalomuoju sveikatos draudimu? Vyras susirgo darbo metu, kodėl jis turi pats mokėti? Beje, ar darbdavys nėra atsakingas tokioje situacijoje, kai jo darbuotojas patenka į ligoninę užsienyje?" – klausimus bėrė šeima.

Klaipėdietis šiuo metu jau paliko senąją darbo vietą ir įsidarbino naujoje kompanijoje. Vyras nebuvo patenkintas algos mokėjimu.

"Jie net neprisidėjo prie jo pargabenimo iš Prancūzijos. Įmonės vadovas tepareiškė, jog šiuo metu jis neturi į tą pusę važiuojančių vilkikų. Vyras plaučių uždegimu kone merdėjo tame viešbutyje. Galima sakyti, jog mus paliko likimo valiai", – tikino Virginija.

Pretenzija dėl paciento įmokos

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Salvinija Andriušienė tikino, jog po klaipėdiečio kreipimosi Reimso miesto gydymo įstaigai buvo išsiųstas sertifikatas, laikinai pakeičiantis Europos sveikatos draudimo kortelę.

"Sertifikato pagrindu suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas gydymo įstaigai pirmiausia apmoka Prancūzijos valstybinio sveikatos draudimo įstaiga pagal savo šalies nacionaliniais teisės aktais nustatytą tvarką ir įkainius, o Valstybinė ligonių kasa, gavusi sąskaitą, kompensuoja išlaidas. Šiuo atveju Prancūzijos gydymo įstaiga, gavusi klaipėdiečio sertifikatą, atsiuntė patikslintą sąskaitą su nurodyta paciento priemoka, kurią jis turės sumokėti", – paaiškino S.Andriušienė.

Ji akcentavo, jog Europos sveikatos draudimo kortelė nėra kelionės draudimas.

"Jei žmogus yra draustas ir laikinai išvyksta į ES šalį, jis turi teisę gauti pirminę ir būtinąją sveikatos priežiūros pagalbą. Tačiau kiekviena šalis yra nusistačiusi tvarkas pagal jų nacionalinę teisę, kaip kompensuojamos išlaidos už gydymą. Pavyzdžiui, jei šalis yra nustačiusi paciento priemokas, pacientas ir turi jas sumokėti pats. Ligonių kasos sumokėjo už gydymą, o paciento priemokos neprivalome apmokėti", – aiškino specialistė.

Ligonių kasų darbuotoja vardijo šalis, kuriose lietuviai gali sulaukti sąskaitų už paciento priemokas: Belgija, Prancūzija, Suomija, Norvegija ir kitos šalys tokią tvarką yra numačiusios.

"Net jei pacientas kreiptųsi dėl konsultacijos, kompensuota būtų tik 70 proc. sumos, 30 proc. jis turėtų sumokėti pats. Šiuo atveju į sąskaitą pacientui buvo įtraukta 20 proc. paciento priemoka ir dienos išlaidos, kurias veikiausiai sudaro maitinimas ir palatos išlaikymas. Už tai pacientas moka šimtu procentų pats", – aiškino S.Andriušienė.

Į ligoninę – tik už pinigus

Ne visose šalyse tokios tvarkos yra vienodos. Vienur užsienietis gali tikėtis nemokamo sraigtasparnio, o kitur teks mokėti net už važiavimą greitosios automobiliu.

"Lenkijoje pacientams nereikia mokėti jokių priemokų. Kaip ir atvykstantiems į Lietuvą. O štai Latvijoje jau yra priemokos. Vokietijoje už ligoninėje praleistą parą reikia mokėti 10 eurų, nors gydymas būtų nemokamas. Bet už gydytojo konsultacijas vokiečiai gali pateikti sąskaitą pagal šalyje numatytas tvarkas", – tikino S.Andriušienė.

Specialistė patarė išvykstantiems į užsienio šalis ilgesniam laikui įsigyti papildomą draudimą.

"Už sudėtingesnį gydymą, be ligoninės dienos mokesčio, labai daug kur gali tekti sumokėti nustatyto dydžio mokestį. Būtent Prancūzijoje šie mokesčiai nėra kompensuojami. Visą šią informaciją galima rasti ligonių kasų tinklalapyje. Gali būti kompensuojama apie 70 proc. standartinių gydymo išlaidų arba 80 proc. gydymo ligoninėje", – priminė S.Andriušienė.

Lietuvis, turėdamas tik Europos sveikatos draudimo kortelę, neturėtų jaustis visiškai saugus.

"Ši kortelė nedengia visų išlaidų, kurios gali grėsti. Todėl sakome, jog išvykstantiems reikėtų draustis papildomai. Kortelė nesuteiks kompensacijų už ligonio pargabenimą į šalį ar specialios įrangos, kurios reikėtų pervežti ligonį, išlaidų apmokėjimą", – aiškino specialistė.

Mokėti teks daug kur

Suomijoje už greitosios pagalbos paslaugas reikės sumokėti kliento mokestį. Tačiau Europos sveikatos draudimo kortelė suteikia teisę šioje šalyje į oro greitosios pagalbos paslaugas.

Suomijos nacionalinė sveikatos draudimo sistema kompensuoja dalį mokesčių už sveikatos priežiūros paslaugas, dalį su gydymu ir tyrimais susijusių kelionės išlaidų.

Tačiau standartiniai kliento mokesčiai, mokami savivaldybių sveikatos priežiūros centruose ir ligoninėse, nekompensuojami.

Švedijoje paprastai stacionarinis gydymas yra nemokamas, bet reikia mokėti standartinį nekompensuojamą dienos mokestį.

Už ambulatorinę priežiūrą reikia mokėti sumažintą mokestį. Mokesčiai nekompensuojami, o jų dydis gali būti įvairus.

Už konkrečios srities specialistų paslaugas taip pat reikia mokėti.

"Patekus Švedijoje į ligoninę, tektų mokėti 300 Švedijos kronų paciento mokestį. Bus prašoma susimokėti ir už kiekvieną lovadienį. O Prancūzijoje mokama 20 proc. gydymo sumos. Nėra taip, kad viskas turi būti nemokama. Jei žmogus būtų apsidraudęs papildomai, skirtumą sumokėtų privatus draudimas", – tikino S.Andriušienė.

O štai Vokietijoje gali tekti susimokėti net už išrašomą receptą. Už kiekvieną tenka pakloti 10 eurų mokestį ir padengti 10 proc. išlaidų.

Už greitosios medicininės pagalbos automobilio paslaugas paprastai reikia sumokėti 10 proc. vežimo kainos (nuo 5 iki 10 eurų), bet ne daugiau negu tikroji kaina. Šis mokestis nekompensuojamas.

Vokietijoje pacientai turi mokėti 10 proc. terapinio gydymo išlaidų, 10 proc. vaistams ir tvarsčiams skirtų išlaidų, o ligoninėse už kiekvieną praleistą dieną teks susimokėti 10 eurų mokestį ne daugiau kaip 28 dienas per metus.

Atsakomybė – darbdaviui?

Paklaustas, ar jo įmonėje tolimųjų reisų vairuotojai yra draudžiami papildomu draudimu, įmonės "Bullcargo" direktorius Tomas Dužinas pareiškė nesuprantąs klausimo.

"Aš čia dabar kasoje sėdžiu. Nieko nesuprantu, ko jūs čia klausinėjate", – rėžė verslininkas, patikinęs, jog situaciją komentuos po pietų.

Tačiau mobiliojo ryšio telefonu po pietų vyras nebeatsiliepė.

Reaguodamas į situaciją, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA prezidentas Erlandas Mikėnas patikino, jog minima įmonė nėra asociacijos narė.

"Kitu atveju galėtume pasižiūrėti, kokia ten situacija nutiko. Kiekviena įmonė draudžia savo vairuotojus sveikatos draudimu užsienyje. Juk vairuotojas nėra kaltas, jog siunčiamas dirbti į užsienį. Visos jo gydymo išlaidos, patirtos darbo metu, turi būti padengtos šimtu procentų. Nepatogumų gali kilti tik tokiais atvejais, kai darbuotojas po įvykio turi pats sumokėti pateiktą sąskaitą, tačiau visa tai jam kompensuojama. Mano darbo praktikoje yra buvę ir mirčių. Tokiais atvejais būna labai rimtų reikalų, kai tenka pargabenti mirusiųjų kūnus. Tai, kad klaipėdiečiai šiuo metu ieško atsakymų į klausimus, rodo, jog šioje situacijoje nebuvo viskas sutvarkyta, bėdų yra. Net neabejoju, jog šiuo atveju problemos veda į darbdavį. Verslo logika diktuoja tai, jog darbuotojai turi būti apdrausti. Ar ne taip? Visiems turėtų būti aišku, jog tik draudimas garantuoja ramų miegą", – pažymėjo E.Mikėnas.

Komentaras

Arūnas Žlioba

Advokatas

Prancūzijoje pacientas turi padengti dalį paslaugos kainos. Ši dalis vadinama "ticket moderateur". Pacientas pats turi padengti šeimos gydytojo konsultacijos išlaidas (23 Eur), tačiau vietos sveikatos draudimo įstaiga (pranc. Caisse Primaire d'Assurance Maladie) arba socialinės apsaugos kasa (pranc. Caisse générale de sécurité sociale) kompensuoja tik 15,1 Eur. Taigi likusieji 7,9 Eur sudaro paciento mokestį. Prie šio mokesčio prisideda mokesčiai už įvairius tyrimus ir medicinos pagalbos paslaugas: 1 Eur už kiekvieną šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto paskirtą laboratorinį ar kitą tyrimą. Paprastai šie mokesčiai negali viršyti 4 Eur per dieną arba 50 Eur per metus; 0,5 Eur mokestis už slaugytojos paslaugas (iki 2 Eur per dieną); 0,5 Eur už kiekvieną paskirtą vaistą. Gydytojo specialisto konsultacija kainuoja apie 25 Eur. Jei konsultacijos metu pacientui atliekami įvairūs tyrimai ar procedūros, kompensuojama apie 60 proc. paciento sumokėtos už tyrimus sumos. Už gydymą ligoninėje iš anksto mokėti nereikia, tačiau pacientui tenka sumokėti paciento mokestį, kuris sudaro 20 proc. stacionarinio gydymo kainos, arba, jei pacientui ligoninėje suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos 100 proc., reikia mokėti po 18 Eur už kiekvieną ligoninėje praleistą dieną. Teisė gauti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą gydymo įstaigose, priklausančiose ES ar EEE šalių narių ir Šveicarijos valstybinei sveikatos apsaugos sistemai, neapima už valstybinės sveikatos sistemos ribų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų (privačių sveikatos priežiūros teikėjų paslaugų), už kurias asmuo privalo mokėti pats, taip pat paciento priemokų (mokesčių) ir neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje tenka vykti namo.

Vyriausybei šią savaitę pateiktame transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo rinkos tobulinimo plane pažymima, kad problemų kyla ne tik dėl nesidraudžiančių gyventojų, bet ir neapdraustų vilkikų, kurių didžioji dalis sukeliamų eismo įvykių įvyksta užsienyje.

Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas teigia, kad problemą būtų galima išspręsti negailestingai baudžiant nesidraudžiančius vairuotojus, tuo metu vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas tikisi, kad bent jau krovininio transporto draudimo rinkoje padėtį pagerins asociacijos steigiama draudimo bendrovė.

Neapdraustų automobilių žalos siekia 2–3 mln. eurų per metus

Pasak A. Križinausko, Lietuvoje yra neapdrausta apie 100 tūkst. transporto priemonių, tačiau dalis jų nedalyvauja eisme. Neapsidraudusių vairuotojų žalų suma per metus siekia apie 2–3 mln. eurų, jos kompensuojamos sąžiningų vairuotojų lėšomis.

„Nėra didelio skirtumo, ar eismo įvykį sukėlė krovininis, ar lengvasis automobilis. Taip, be jokios abejonės, yra nemažai nedraustų vilkikų, tačiau neapsidraudę važinėja ir fiziniai asmenys, o dideles žalas gali sukelti tiek vieni, tiek kiti“, – BNS sakė A. Križinauskas.

Jo teigimu, jei būtų apdraustos visos šalyje registruotos transporto priemonės, net kukliais vertinimais, būtų surenkama papildomai apie 13 mln. eurų privalomojo draudimo įmokų. Tai, BNS skaičiavimais, sudaro apie 6 proc. visų pernai pasirašytų šio draudimo įmokų.

„Nesidraudžiantys savo įmokomis neprisideda prie visų žmonių, kurie laikosi įstatymo ir kurių sumokėtos įmokos yra naudojamos ir nesąžiningų vairuotojų sukeltoms žaloms kompensuoti. Tai, be jokios abejonės, turi įtakos privalomojo draudimo kainai“, – tvirtino A. Križinauskas.

Skaičiuojama, kad per metus nedraustos transporto priemonės sukelia iki 1,5 tūkst. avarijų, iš kurių 200-300 žalų tenka vilkikams. Jų sukeltų eismų įvykių didžioji dalis (daugiau kaip 80 proc.) įvyksta užsienyje.

A. Križinausko teigimu, norint spręsti šią problemą, reikia politinio sprendimo negailestingai bausti visus nesidraudžiančius vairuotojus.

„Dabar baudžiami tie neapsidraudę vairuotojai, kurie yra sustabdomi eisme arba užfiksuojami techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, vaizdo kameromis. Nereikėtų eikvoti policijos pajėgumų, investuoti į kameras, viskas galėtų vykti daug paprasčiau – duomenų bazėse ir taip matosi, kas yra apsidraudęs, o kas ne“, – aiškino A. Križinauskas.

Pasak jo, privalomojo draudimo įstatymas numato, kad biuras informaciją apie neapdraustas transporto priemones pateikia policijai, kuri turėtų bausti pagal nustatytą faktą, tačiau Administracinių nusižengimų kodeksas tokios galimybės nenumato.

„Tiesiog reikia politinės valios priimti Administracinių nusižengimo kodekso pataisas. Tokių siūlymų yra buvę mažiausiai du kartus, tačiau jie nė karto nenužygiavo iki įstatymų leidėjų“, – apgailestavo A. Križinauskas.

„Linava“: dalis vežėjų nesidraudžia dėl didelių kainų

„Linavos“ prezidentas E. Mikėnas pripažįsta, kad dalis asociacijos narių naudojasi nedraustais vilkikais. Tai, anot jo, lemia jau ne vienerius metus sparčiai augančios privalomojo draudimo kainos.

„Situacija tampa katastrofiška, mūsų narių apklausa rodo, kad dalis vežėjų, neišgalėdami sumokėti privalomojo draudimo kainų, važinėja nedraustais vilkikais. Jų padaromas žalas tenka kompensuoti motoriniam (Transporto priemonių draudikų –BNS) biurui, kitaip sakant, visiems sąžiningiems vartotojams. Be to, tai iškraipo rinką ir sąžiningiems vežėjams konkuruoti tampa sunkiau“, – BNS tvirtino E. Mikėnas.

Jis pabrėžė, kad „Linava“ ne kartą įspėjo tiek Finansų ministeriją, tiek už draudimo rinkos priežiūrą atsakingą Lietuvos banką, tačiau kol kas situacija išlieka nepakitusi.

„Aš esu kalbėjęs su mažesniais vežėjais, turinčiais 3–5 vilkikus, domėjausi, kodėl jie nusprendžia naudotis nedraustais vilkikais. Atsakymas labai paprastas – kai pasibaigus draudimui pateikiamas pasiūlymas draustis už 8 tūkst., 10 tūkst. ar net 15 tūkst. eurų, mes turime tuos duomenis, jie kitos išeities nemato“, – aiškino E. Mikėnas.

Jis sakė tikintis, kad situaciją privalomojo draudimo rinkoje pagerins „Linavos“ steigiama draudimo bendrovė.

„Mūsų steigiamos bendrovės misija yra sureguliuoti kainas rinkoje, nes tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje ir Estijoje kainos yra žymiai mažesnės. Žinoma, Lenkija yra didelė valstybė, ten didelė konkurencija, o pas mus konkurencijos nėra ir rinka yra iškreipta. Realiai vilkikų draudimo paslaugas teikia keturios bendrovės, iš kurių dviejų savininkas yra tas pats („Viena Insurance Group“ – BNS)“, – sakė E. Mikėnas.

Jo teigimu, bendrovės dokumentai jau yra pateikti Lietuvos banko preliminariam svarstymui, o birželio 30 dieną ketinama pateikti oficialų prašymą. Tiesa, anot „Linavos“ vadovo, planų pirmąjį draudimo polisą išduoti šių metų gruodžio 1 dieną gali nepavykti įgyvendinti.

„Specialistai mano, kad tai labai optimistinis tikslas. Mes stengiamės, o kaip bus realybėje prognozuoti sunku“, – sakė E. Mikėnas.

Eisme dalyvauja apie 2 tūkst. nedraustų vilkikų

Vyriausybės kanceliarijos pažymoje apie planą teigiama, kad šiuo metu galiojančią techninę apžiūrą turi 3,4 tūkst. šalyje įregistruotų ir išregistruotų nedraustų vilkikų. Tačiau tiek A. Križinauskas, tiek E. Mikėnas sakė, kad realus eisme dalyvaujančių nedraustų vilkikų skaičius yra apie 2 tūkstančius.

„Manau, kad 3,5 tūkst. yra kiek per didelis skaičius, aš jį mažinčiau, bet vistiek tai būtų tūkstančiai, gal pora tūkstančių“, – BNS teigė  A. Križinauskas.

E. Mikėnas taip pat sakė, kad anksčiau buvo kalbama apie 2 tūkst. nedraustų vilkikų, tačiau neatmetė galimybės, kad jis pastaruoju metu galėjo išaugti.

„Aišku, dalis nedraustų tansporto priemonių gali nedalyvauti eisme, yra transporto įmonių, kurios laikinai sustabdo savo veiklą“, – aiškino „Linavos“ vadovas.

Anot Vyriausybės kanceliarijos, šiuo metu 5 tūkst. arba beveik 10 proc. visų įregistruotų vilkikų nėra apdrausti privalomuoju draudimu, tačiau nenurodoma, kiek iš jų turi galiojančią techninę apžiūrą. Dar papildomai 1 tūkst. išregistruotų vilkikų yra nedrausti, tačiau turi galiojančią techninę apžiūrą.

Lietuvos banko duomenimis, pernai buvo sudaryta 2,946 mln. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių, iš jų 607,7 tūkst. sudarė juridiniai asmenys (atitinkamai 6,9 proc. ir 15 proc. daugiau nei 2016 metais).

Šio draudimo pasirašytos įmokos pernai siekė 215,653 mln. eurų (38,3 proc. daugiau nei 2016 metais), iš jų 94,797 mln. eurų (48,5 proc. daugiau) teko juridiniams asmenims.

Tai paaiškėjo atlikus vežėjų apklausą. Fiksuojami ir pirmieji verslo „emigrantai“.

„Šiai dienai transporto sektoriuje konkuruoja nebe įmonės, o valstybės. Tos, kurios sukuria palankias darbo sąlygas ir aplinką, sugeba sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Natūralu, pritraukia ir investicijų. Deja, bet Lietuvos tarp pirmūnų nėra, o tai suprasdamos ir jausdamos ateities grėsmes, dalis Lietuvos transporto įmonių savo veiklą pradeda perkelti į palankesnes verslui valstybes“,- teigia nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Jau dabar ne viena Lietuvos transporto kompanija yra užregistravusi užsienyje savo filialus į kuriuos iškeliauja ne tik dalis darbuotojų ir sunkvežimių, bet ir investicijų. Paskui gyventojus emigruoti pradeda ir verslas, o kartu ir sumokami mokesčiai. Dabartinės tendencijos verčia nerimauti, kad ateityje šis procesas tik stiprės.

„DKV Euro Service Baltikum“, teikiančios kuro kortelių bei kelių mokesčių apmokėjimo paslaugas vežėjams, direktorius Artūras Michejenko pastebi, kad vežėjų verslo iškėlimas nėra masinis reiškinys, tačiau tai nauja tendencija, kurios anksčiau nebuvo, o ateityje šis procesas gali didėti. Kalbėdamas apie šiuo metu išsikeliančias įmones A. Michejenko pastebi, kad Lietuva kaip valstybė pralaimi konkurencinę kovą kaimynams lenkams. Čia gerokai pigesnis privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, paprastesnis ir greitesnis trečių šalių piliečių įdarbinimas, o ateityje kitos ES šalys gali tapti dar patrauklesnės verslui.

„Dalis įmonių atidaro filialus ES šalyse. Taip siekiama vystyti veiklą tuose regionuose, taip pat randama palankesnė erdvė verslui. Kol kas šie atvejai pavieniai, tačiau anksčiau jų nebuvo, o ateityje tai gali būti didelė grėsmė Lietuvos transporto sektoriui, o taip pat ir visai ekonomikai. Jei nebus išspręsti trečių šalių piliečių įdarbinimo ir privalomojo civilinės atsakomybės klausimai, o prie to dar prisidės nepalankios „Mobilumo paketo“ nuostatos, tuomet galime laukti gerokai didesnės verslo migracijos, kartu su automobiliais, darbuotojais ir mokamais mokesčiais“- teigia A. Michejenko.

Nepalanki aplinka verslui

Atsiradusios verslo išsikėlimo tendencijos neturėtų stebinti. Vežėjams Europos Sąjungoje siekiama įvesti vis naujus barjerus, kontrolės mechanizmus ir papildomus mokesčius, o esamos vietinės problemos sprendžiamos vangiai. Lietuva pralaimi konkurencinę kovą užsienio šalims. E. Mikėnas užsimena apie kelias transporto sektoriaus problemas, kurios galėtų būti sprendžiamos labai paprastai ir greitai, bet jokių sprendimų nėra: „Norint atlikti pervežimus Vakarų valstybėse vairuotojams iš valstybinių institucijų reikia gauti specialią A1 formą. Šiuo metu nunešus dokumentus tenka laukti iki spalio. Siūlėme apmokėti papildomų žmonių įdarbinimą šiam klausimui spręsti, tačiau iki šiol naujų žmonių procesui spartinti nėra skirta, mūsų pagalbos taip pat atsisakyta.“

Pašnekovas pastebi, kad šiuo metu visoje Europoje trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, tačiau valstybė šios problemos nesprendžia. Tuo naudojasi kitų šalių vežėjai, kurie pervilioja potencialius Lietuvos įmonių darbuotojus. „Šiai minutei Lietuvoje trūksta apie 10 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų. Tačiau jokių realiai veikiančių programų, kurios pritrauktų žmones į šį sektorių ir būtų paruošti darbui, nėra. Samdome darbuotojus iš trečiųjų šalių, tačiau ir čia susiduriame su biurokratiniais suvaržymais. Tie darbuotojai moka mokesčius Lietuvoje, dirba Europoje, o atostogauja savo šalyse. Tai yra jie išlaiko mūsų pensininkus, studentus ir vaikus, patys iš valstybės negaudami beveik nieko. Lenkijoje tokių darbuotojų įdarbinimo sistema gerokai paprastesnė nes daug geriau suvokiama jų nauda valstybei“,- teigė E. Mikėnas.

Verslo atstovai neslepia, kad didelis biurokratijos lygis Lietuvoje taip pat verčia mąstyti apie veiklos iškėlimą į užsienį. Jaučiama didžiulė protekcionistinių įstatymų iš Vakarų banga, kuri trikdo Lietuvos vežėjų darbą. Lietuvoje taip pat norėtųsi geresnių sąlygų - verslininkai turi pasiūlymų, kurie palengvintų jų veiklą, o valstybė dėl to nenukentėtų. Vis tik dažniausiai reformos gimsta valdininkų, kurie kartais per daug atitrūkę nuo verslo aktualijų, galvose. Lietuvos verslininkai užuot galvoję apie plėtrą, turi nuolat nerimauti, kokie nauji mokesčiai ar administraciniai barjerai atsiras.

Vežėjų emigracijos bumas artėja?

Pavasario pabaigoje Europos Komisija paskelbė „Mobilumo paketą“ – dokumentų rinkinį, kuris ateityje reguliuos ir kelių transporto sektoriaus veiklą. Kol kas tai tik veiklos gairės ir dėl konkrečių reikalavimų bus diskutuojama. Vis tik jau dabar jaučiasi pataikavimas senosios Europos Sąjungoms šalims. Jei šis įstatymų rinkinys ypatingai nesikeis, tai skaudžiai atsilieps Lietuvos vežėjams. Dalis jų jau dabar mintyse dėliojasi verslo iškėlimo į kitas šalis scenarijaus galimybes. Tačiau kartu su iškeliamomis įmonėmis ir transporto parku iškeliautų ir dalis darbuotojų bei sumokamų mokesčių.

Asociacija „Linava“ atliko savo narių apklausą, kurios metu klausė ar įmonės svarsto dalį verslo perkelti į užsienio valstybes ir dėl kokių priežasčių. Pavieniai atsakymai sufleravo apie natūralią verslo plėtrą. Pvz.: filialo atidarymas Jungtinėje Karalystėje dėl „Brexit“ įtakos. Tuo metu didžioji dalis įmonių, kurios dar neturi užsienio filialų, teigė, kad emigracijos planai kirba galvose. Įmonių nuomonę geriausiai atspindėjo tokie atsakymai kaip: „dėl didesnio užsienio šalių konkurencingumo“, „dėl mažesnių mokesčių“, „dėl draudimo kainų (privalomojo civilinės atsakomybės – red. pastaba), „protekcionizmo įtaka“, „mažesnė administracinė našta, stabilesnė įstatyminė bazė, mažesnės draudimo kainos“, „mažesni mokesčiai, draudimo kainos, lengvatos pelno mokesčiui, kuro kainos ir daug kitų mokesčių“. Dalis įmonių užsiminė ir apie socialinę aplinką, geresnes leidimų kvotas.

Didelė dalis problemų, dėl kurių verslo svarsto emigracijos galimybę, gali būti sprendžiamos Lietuvos valstybinių institucijų kabinetuose. Tačiau esami tempai nedžiugina, o kol sprendimų nėra, transporto įmonėse ant sienų kabantys žemėlapiai sufleruoja ne tik sunkvežimių kelionių maršrutus, bet ir emigracijos kryptis.

Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, transporto ir saugojimo sektoriuje metų pradžioje dirbo 101,1 tūkst. darbuotojų. Šis sektorius sudaro apie 12 proc. Lietuvos BVP.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidento Erlando Mikėno tvirtinimu, bendra mokesčio už kelius visoje ES sistema būtų labai naudinga vežėjams.

"Mes seniai siūlėme įvesti tokią tvarką ir ją tikrai remiame. Bet optimizmo turime nelabai daug. Juk visi mato, kas dedasi Europoje: ES valstybės kaip tik stengiasi ginti savo rinkas nacionaliniais įstatymais, įvedinėja apribojimus kitų šalių vežėjams", - teigė E.Mikėnas.

Lenkijoje nuo gegužės turėtų įsigalioti įstatymo pataisos, numatančios griežiau tikrinti sunkiasvorį transportą, - teigiama, kad jos skirtos kovai su šešėline ekonomika, tad pirmiausiai bus griežtinama degalų, tabako ir alkoholio pervežimų kontrolė.

Asociacija: stabdomas laisvas paslaugų judėjimas

Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas teigė palaikantis Lenkijos planus kovoti su kontrabanda, bet, anot jo, tai turi būti daroma ne vežėjų sąskaita.

„Dabar mums tai reikš papildomą įrangą, papildomus kaštus, papildomus laiko gaišimus, kai tą turėtų atlikti gamintojas, siuntėjas arba gavėjas. Jie turėtų gauti nurodymus, kaip daryti. Mes tik atvažiuojame į vietą, pasikrauname ir važiuojame toliau“, - BNS sakė E.Mikėnas.

Anot jo, asociacija artimiausiu metu ketina susitikti su Užsienio reikalų ministerijos atstovais ir prašys kreiptis į Lenkiją, kad ši atidėtų įstatymo įsigaliojimą.

„Dar viena valstybė prisidėjo prie sankcijų kitų šalių vežėjams. Savaime aišku, Lenkija tą daro ne protekcionistinėmis priemonėmis, bet tokiais būdais yra stabdomas kitų šalių darbas ir laisvas paslaugų judėjimas Europos Sąjungoje“, - kalbėjo „Linavos“ vadovas.

Anot jo, keliaujant į Vakarų Europą sausumos keliu, išvengti Lenkijos neįmanoma, o sunkvežimiams naudotis keltais nėra patogu, nes per mažai reisų ir jie nereguliarūs.

Prie pokyčių prisitaikys, bet mažės pelningumas

Transporto bendrovės „Axis Transport“ rinkodaros ir verslo plėtros vadovas Darius Šerkšnas teigė, kad Lenkija pastaruoju metu griežtina kontrolę visose šalies ūkio srityse, o transporto sektorius - ne išimtis.

„Lenkijoje buvau vasario viduryje, jie kaip vienintelį būdą mato apskritai griežtų reikalavimų įvedimą visuose segmentuose kiekvienoje ūkio srityje, net savoms įmonėms, nes visur apeinami įstatymai, bandoma praslysti, visi bando išvengti mokesčių, važiuoti su nepilnais dokumentais. Lenkija yra labai griežta šalis pagal transporto režimą - tikrina dokumentus, žiūri krovinių maršrutus, pakrovimo laikus, važiavimo laikus, viršsvorį. Lietuva dar neturi tokių pajėgumų, Vokietijoje tiek pajėgumų nėra, o Lenkijoje patikra vyksta nuolatos“, - BNS sakė D.Šerkšnas.

Anot jo, per Lenkiją krovinius gabenančios įmonės neturi kitos išeities, tik prisitaikyti prie griežtesnių reikalavimų.

„Kantriai keisime transportą, ieškosime subrangovų su naujesnėmis, techniškai tvarkingomis mašinomis, nes sulaikymas pasienio postuose reiškia prastovas, tvarkymus ar net baudas. Ten sustabdo mašiną ir už neteisingą krovinio gabenimą skiria 5 tūkst. eurų baudą, o automobilį sulaiko, kol negauna pinigų“, - aiškino „Axis Transport“ atstovas.

Jo teigimu, dėl pokyčių didės vežėjų kaštai ir kartu mažės pelno rodikliai.

„Aišku, kad vežti per Lenkiją neatsisakysime, turime įsipareigojimus klientams, bet turėsime taikytis prie naujų tos valstybės įstatymų. Faktas, kad tai turės įtakos kilometro kainai, verslo pelningumui. Iš kliento daugiau pinigų nepaimsi, tik patiri daugiau išlaidų, krenta apyvartos ir pelningumas“, - kalbėjo D.Šerkšnas.

Vakarų Europą kaltina protekcionizmu

Vidurio ir Rytų Europos vežėjai kaltina Vakarų Europos valstybes protekcionizmu ir ne kartą dėl to yra protestavę Briuselyje. Anot Lietuvos ir kitų regiono vežėjų, naujos taisyklės Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje dėl minimalaus valandinio atlyginimo bei poilsio sąlygų tolimųjų reisų vairuotojams kertasi su ES laisvos rinkos principais.

Pernai birželį Europos Komisija (EK) oficialiai pradėjo pažeidimo procedūrą dėl Prancūzijoje įvesto įstatymo, numatančio, kad užsienio vilkikų vairuotojams būtų mokama Prancūzijoje mokama minimali alga. Analogišką procedūrą dėl Vokietijoje įvestų minimalaus atlyginimo reikalavimų EK pradėjo 2015 metų gegužę.

"Kasdien gaunu skambučių iš vežėjų, kad situacija labai bloga, kad drastiškai kyla kainos, nes nėra konkurencijos, rinka nesireguliuoja. Todėl naujo dalyvio atsiradimas yra labai svarbus. (...)"Linava" turi patirties, nes buvo įsteigusi savo draudimo bendrovę "Lindra", kurios kontrolinį akcijų paketą įsigijo PZU", - teigė "Linavos" prezidentas Erlandas Mikėnas.

Anot jo, į naujos bendrovės valdymą būtų pritraukiamos didžiausios vežėjų kompanijos. E.Mikėnas pridūrė, kad šiuo metu didžiausia vežėjų problema - gerokai išaugusios civilinės atsakomybės draudimo kainos.

"Lietuvos žinios" rašo, kad vežėjų asociacijos "Linava" vadovas Erlandas Mikėnas kreipimesi į Lietuvos EP narius teigė, kad Vakarų valstybės saugo savo vežėjus nuo konkurencijos.

"Šių iniciatyvų tikslas - apriboti naujųjų ES narių užimamą vietinės rinkos dalį didinant krovinių gabenimo išlaidas ir sukuriant papildomą administracinę naštą", - kreipimesi teigė E.Mikėnas.

Šią savaitę Lydoje vykstančio XII-ojo Lietuvos–Baltarusijos ekonomikos forumo metu abiejų šalių valstybinių institucijų ir verslo atstovai ieško naujų būdų sustiprinti bendradarbiavimą transporto, turizmo ir žemės ūkio srityse.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), kartu su partneriais iš Baltarusijos organizuojančios šį ekonomikos forumą, viceprezidentas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad Lietuvos verslo santykiai su Baltarusija yra grindžiami kaimynystės ir bendradarbiavimo principais, o Baltarusija pelnytai patenka į svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių sąrašą.

„Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo mastus puikiai atspindi statistiniai duomenys: Baltarusija yra viena iš dešimties didžiausių Lietuvos prekybos partnerių. Bendra prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos 2015 metais siekė 1,937 mlrd. eurų, o tai yra 4 proc. visos Lietuvos prekybos apyvartos bei 17 proc. prekybos apyvartos tarp Lietuvos ir NVS šalių. Per pastaruosius 5 metus prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos išaugo 21 proc., Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją išaugo 29 proc., o Baltarusijos eksportas į Lietuvą išaugo dukart. Šie skaičiai aiškiai liudija abiejų valstybių verslo atstovų norą plėsti dvišalį bendradarbiavimą ir vystyti naujus verslo projektus“, – teigia E. Mikėnas.

Baltarusijos krovinių apyvarta Klaipėdos uoste prieš 15 metų buvo 3 mln. tonų, o šiuo metu – jau 13 mln. tonų. Turint galvoje, kad viena tona krovinio uostui atneša 17,8 eurų pajamų, per šį laikotarpį kasmetinis Baltarusijos indėlis į Lietuvos ekonomiką padidėjo 178 mln. eurų. Pasak LPK viceprezidento, tai, kad Baltarusijos verslas investavo į birių krovinių terminalą Klaipėdoje rodo, kad Lietuvos verslo klimatas Baltarusijos verslui yra palankus, plečiantis į naujas rinkas.

„Turizmo segmente taip pat stebime pozityvias tendencijas. Pavyzdžiui, pernai Baltarusija užėmė antrą vietą pagal atvykstančių į Lietuvą turistų skaičių, nusileisdama tik Vokietijai. 2015 m. į Lietuvą atvyko 163 tūkst. turistų iš Baltarusijos, arba 12 proc. nuo visų atvykusių turistų, nors prieš 5 metus turistų iš Baltarusijos skaičius siekė tik 92 tūkst.“, – skaičius vardina LINAVA prezidentas.

Skaičiuojama, kad vienos kelionės metu standartinis turistas Lietuvoje išleidžia 373 EUR, taigi Baltarusijos turistų indėlis į Lietuvos ekonomiką pernai padidėjo beveik dvigubai daugiau nei prieš 5 metus: nuo 34,3 mln. EUR iki 60,7 mln. EUR.

„Taip pat matome potencialą stiprinti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą žemės ūkio srityje. Tarp Lietuvos ir Baltarusijos jau išplėtoti ganėtinai glaudūs žemės ūkio ir maisto produktų prekybiniai ryšiai – 2015 m. Lietuva į Baltarusiją eksportavo žemės ūkio ir maisto produktų už 4 466 mln. EUR, o žemės ūkio ir maisto produktus į Baltarusiją eksportuoja apie 70 Lietuvos kompanijų. Baltarusija į Lietuvą pernai eksportavo žemės ūkio ir maisto produktų už 3 568 mln. EUR. Tačiau matome potencialą stiprinti dvišalį bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus ES ir Rytų partnerystės projektus. Lietuva gali pasidalinti patirtimi Baltarusijai aktualiais klausimais žemės ūkio srityje, kaip žemės ūkio fermų efektyvumo didinimo klausimai. Kita vertus, Baltarusija Lietuvos gamintojams yra įdomi dėl savo rinkos dydžio bei Baltarusijos narystės Muitų Sąjungoje“, – sako E.Mikėnas.

Ekonomikos forumo metu abejų šalių verslo tarybų vadovai pasirašė deklaraciją, kurioje patvirtino savo siekius užtikrinti tolesnius konstruktyvius ryšius ir kontaktus tarp verslo atstovų, valstybės struktūrų, visuomeninių organizacijų ir verslo bendrijų abiejose šalyse.

LPK 2013 m. įkūrė Lietuvos–Baltarusijos verslo tarybą, kuri aktyviai prisideda prie abipusių verslo santykių stiprinimo. Reguliariuose šios verslo tarybos formatuose abi šalys nuolat palaiko ir užmezga naudingus kontaktus, randa tinkamus verslo partnerius.

Lietuvos ir Baltarusijos dvišaliai ekonomikos forumai organizuojami nuo 2005 metų.