Užkietėjęs mėgėjas
Kaune užaugęs 29-erių E.Klevas prieš šešerius metus į Daniją išvyko studijuoti visuomenės sveikatos mokslų. Rinkti duomenų savo magistro baigiamajam darbui jis keliavo į Nepalą, kur atrado savo hobį ir pradėjo verslą.
"Pusę metų gyvenau Nepale, rinkau duomenis baigiamajam darbui ir daug keliavau po šalį. Aplankiau skirtingus regionus ir sutikau ūkininkų, kurie augino beprotiškai skanią arbatą ir kurie praktiškai nebuvo žinomi pasaulyje. Kadangi visada buvau užkietėjęs arbatos mėgėjas, tai man buvo didžiulė staigmena. Nuo mažų dienų gerti skanią arbatą buvo mūsų šeimos tradicija ir ceremonija", – apie meilę arbatai pasakoja E.Klevas.
Įvertinęs tenykštę situaciją jis norėjo padėti sutiktiems ūkininkams, kadangi juos tuo metu išnaudodavo arbatos perpardavinėtojai iš Indijos. Pasak E.Klevo, arbatos augintojai negaudavo teisingo atlygio, be to, jis pats norėjo išskirtinę arbatą pirkti tiesiogiai iš ūkininkų ir pristatyti ją į Daniją.
Pirmą kartą į arbatos ūkius Nepale jis su kuprine ant pečių keliavo kalnų keliukais, kuriais vieną kartą per dieną važiuodavo džipas, surinkdavęs keleivius ir nuveždavęs iki kitos vietos, kur reikėdavo laukti kito džipo. "Tose mašinose, keliaudamas su tuntu vištų ir viščiukų, susipažinau su įvairiais žmonėmis, prisiklausiau įvairiausių istorijų apie nuostabius arbatos ūkius", – prisimena jis.
Jaunas vyras sako, kad po studijų suprato, jog nori dirbti su trečiosiomis pasaulio šalimis ir kad galėtų didesnę įtaką šių valstybių žmonėms padaryti pirkdamas produkciją tiesiai iš jų ir ieškodamas klientų išsivysčiusio pasaulio šalyse.
Beldėsi į duris
E.Klevas teigia, kad verslo pradžia nebuvo lengva tiek jam, tiek ūkininkams. "Aš niekada nesimokiau verslo, man teko viską studijuoti iš naujo – importo, maisto ir kitus reikalavimus Danijoje. Įvairių leidimų išdavimas visada užtrunka ilgai", – atvirauja jis.
Reikėjo ir pradinio kapitalo. "Kai studijavau Danijoje, dirbau barista, barmenu skirtingose vietose ir taupiau pinigus verslo pradžiai. Tai nebuvo labai dideli pinigai, tokių investicijų šioje srityje nereikėjo, tačiau daugiausia reikėjo investuoti į laiką", pasakoja vyras.
Kai studijavau Danijoje, dirbau barista, barmenu skirtingose vietose ir taupiau pinigus verslo pradžiai.
Jis pamena, kai atėjo pirmoji arbatos siunta, kaip jis rinkosi pirmąsias jos pakuotes ir ieškojo klientų. "Jų ieškojau senuoju tradiciniu būdu – į kuprinę susipakavau daug arbatos pavyzdžių, beldžiausi į duris ir siūliau, ką turiu. Ir dabar vienas geriausių būdų yra tiesioginis kontaktas su klientu", – neabejoja E.Klevas.
Šiandien jis skaičiuoja trečius savo arbatos verslo metus. "Su mūsų arbata dalyvauju įvairiose Danijos parodose, su Danijos delegacija svečiavomės ir "BBC good food show" (liet. BBC gero maisto šou) Anglijoje. Tai yra viena didžiausių maisto parodų pasaulyje. Didėja ir klientų tinklas, išmokau ekonomiškesnių pirkimų meno. Šiemet jau ir Australijai pardaviau arbatos. Išties atsiranda tokių tarptautinių įmonių, kurios vertina šią arbatą ir mano sukurtą konceptą – produktą pirkti tiesiai iš ūkininko ir mokėti jam tiesiai į banko sąskaitą. Čia visos pusės yra laimingos: aš gaunu šviežią aukštos kokybės produktą tiesiai iš ūkininko, viskas vyksta greičiau, o partneris gauna atlygį tiesiai į savo sąskaitą, tiksliai tiek, kiek mes susitarėme, nes arbata – ne kava ar cukrus, kurių kainą nustato biržos", – pasakoja E.Klevas.
Arbatos subtilybės
Savęs verslininku nevadinantis jaunas vyras pastebi, kad šiandien žmonės pasiryžę mokėti daugiau už kokybišką specializuotą produktą: "Arbata nuo kavos atsilieka kažkur dešimtmečiu, bet yra vis daugiau žmonių, kurie supranta apie arbatą ir investuoja į ją."
E.Klevas į Nepalą keliauja kartą per metus ir ten praleidžia apie mėnesį. Per šį laikotarpį jis ieško naujų ūkininkų, nes visada nori atrasti ką nors nauja ir išmokti arbatos gaminimo paslapčių. "Mano galutinė svajonė – tapti arbatos dizaineriu ir gaminti išskirtines arbatas. Arbatos ūkiuose įsigyju geriausią arbatą, nes kai ji pagaminama, jos mėginiai yra siunčiami į skirtingas pasaulio šalis ir klientai renkasi arbatą. Ten nuvykęs pirmas išsirenku geriausią ir man labiausia patinkančią arbatą", – sako jis.
Kiekvienos arbatos rūšies gaminimo procesas yra skirtingas, jis prasideda nuo arbatos krūmo. Čia svarbus ir skynėjo darbas. "Šis darbas nėra paprastas, nes yra tikslus skaičius, kiek pumpurų ir kiek lapelių kiekvienoje arbatoje turi būti. Pati geriausia arbatos kombinacija yra vienas pumpuras ir vienas arba du lapeliai. Taip išgaunama tobuliausia arbatos konsistencija."
Nepale būna keturi arba trys arbatos derliai. Artimiausiu metu E.Klevas ruošiasi keliauti į Nepalą, kai bus nuimamas paskutinis arbatos derlius ir po kurio bus išgaunama geriausia juodoji arbata.
"Juodoji arbata yra tradicinis lyderis, bet pastebėjau, kad šiuo metu labai madinga, ypač tarp moterų, yra baltoji arbata. Ji, sakoma, turi daug antioksidantų ir yra mažiausiai apdirbama iš visų arbatų rūšių", – pastebi arbatos mėgėjas.
Savotiška meditacija
E.Klevas sako, kad norint atskleisti geriausias arbatos savybes, reikia teisingai ją plikyti: "Pirmiausia, vanduo negali būti užviręs, nes tokiu atveju jis praranda deguonį, o deguonis yra labai reikalingas, kad išgautume arbatos skonį. Žalioji arbata plikoma 70–75 °C temperatūros vandeniu. Baltoji arbata – 80–85 °C, Ulongo arbata – apie 90 °C, o juodoji – 90–100 °C. Ant žaliosios arbatos lapelių užpylus verdantį vandenį iš jos nieko nelieka, nebent sriuba."
Žalioji arbata plikoma 70–75 °C temperatūros vandeniu. Baltoji arbata – 80–85 °C, Ulongo arbata – apie 90 °C, o juodoji – 90–100 °C.
Vyras gyvena Danijoje, bet į Lietuvą visada grįžta atostogų. Jis svarsto apie galimybes verslą plėtoti ir Lietuvoje, svajoja Vilniuje atidaryti arbatos namus.
Paklausus, kokia yra jo mėgstamiausia arbata, jis nusišypso: "Mėgstama arbata kaip ir muzika – vieną dieną patinka viena, o kitą – kita. Dieną paprastai pradedu juodąja tonizuojančia arbata ir taip iki vakaro pereinu prie lengviausios arbatos. Iš viso per dieną išgeriu apie du litrus arbatos. Bet turbūt labiausiai mėgaujuosi spring white arbata, kuri yra lengva, gaivaus gėlių aromato. Arbatos gėrimas man yra savotiška meditacija, nusiraminimas ir religija."
Karatė ir kelionės
E.Klevas sako, kad nėra fanatikas, tačiau išties propaguoja sveiką gyvenimo būdą. "Kaip visą gyvenimą esu arbatos mylėtojas, taip visą gyvenimą užsiimu karatė. Atvykęs į Daniją užsirašiau į karatė klubą savo rajone ir man gana neblogai sekėsi. Patekau į Danijos rinktinę, prieš dvejus metus išvykau atstovauti šaliai į Pietų Afriką, o pernai dalyvavau pasaulio karatė čempionate Japonijoje. Laimėjau dvi kovas prieš australą ir japoną. Tai yra dar vienas mano hobis, kuriam varžybų pasirengimo metu reikia skirti daug darbo", – pasakoja jis.
Kita jauno vyro gyvenimo sudedamoji dalis – kelionės. Jis sako, kad joms niekada negaili pinigų. "Per metus stengiuosi išvykti į vieną arba dvi tarpžemynines keliones. Pernai buvau Kolumbijoje, kuri man labai įstrigo kaip šiltų žmonių šalis, ir Japonijoje. Šiemet – Etiopijoje, o dabar skrisiu į Nepalą. Man visada norisi susipažinti su naujais žmonėmis ir pamatyti, kaip jie kitur gyvena", – dalijasi jis.
E.Klevas kelionių metu neatsisako ekstremalių išbandymų. "Esu šėręs ryklius Pietų Afrikoje, o Etiopijoje – hienas. Harare, mieste, kuriame apsistojau, buvo labai daug hienų – jos tiesiog atklysdavo iš džiunglių. Jei pas mus po šiukšlynus knisasi katinai, tai ten – hienos.
Harare yra vyras, kuris, pasak sklandančių legendų, moka hienų kalbą. Jis dirba skerdykloje ir mėsos atraižomis kasdien šeria hienas. Vietinis taksistas mane nuvežė pas tą vyrą. Mums susitikus jau buvo sutemę, jis maitino hienas mėsa ir pasikvietė mane. Davė į dantis įsikasti pagaliuką, ant kurio galo pakabino mėsos gabalą. Hiena priėjusi griebė tą mėsos gabalą – visai čia pat prie veido. Tai yra beprotiškas adrenalinas, nes tu matai iš hienos akių, koks laukinis žvėris tai yra", – nepamirštamais įspūdžiais dalijasi vyras.
Jis sako, kad neturi tikslo pasistatyti namą ar nusipirkti sodybą. E.Klevas kaskart ieško naujų atradimų ir tikina, kad taip gyvendamas yra laisvas ir laimingas žmogus.
