„Vilniaus vandenys“ šeštadienį pranešė, kad žodžiu ir raštu gavo patikinimą apie tai, ko įmonės imsis, kad plastiko dalelių nebepatektų į nuotekų tinklą.

Pranešime nurodoma, kad „Esco“ įmonių grupė sumontavo vienus ir įsipareigojo sumontuoti dar kitus filtrus, kad smulkinto plastiko į sostinės nuotekų tinklą iš jos teritorijos nepatektų.

„Vilniaus vandenys“ taip pat nurodo, kad nuolat stebi, stebės ir tikrins sostinės įmones. Įmonės teigimu, nuotekų šulinyje Liepsnos gatvėje dar pastebima smulkinto plastiko dalelių, o netoli šio šulinio į kolektorių nuotekos subėga iš kelių bendrovių. Nurodoma, kad tikslus taršos šaltinis dar nustatinėjamas.

Kiek anksčiau šeštadienį „Esco“ grupei priklausanti įmonė „Granulės“ pranešė, kad „Vilniaus vandenys“ esą be įspėjimo nutraukė nuotekų priėmimą, todėl bendrovė turėjo stabdyti gamybinę veiklą. Bendrovė taip pat nurodė, kad, nepasitvirtinus kaltinimams dėl taršos, bus svarstoma siekti žalos atlyginimo iš atsakingų institucijų.

Savivaldybė atnaujinti nepajėgi

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, mieste yra labai daug viešųjų ūkių: mokyklos, darželiai, gydymo ir kitos įstaigos.

"Iki galo nesame renovavę nė vieno. Tik M.Gorkio mokyklą. Patys neturime tiek resursų, kad galėtume atnaujinti visus pastatus. Tad ieškome išeičių, mechanizmų, kaip tai padaryti", – tvirtino vicemerė.

Dėl pastatų atnaujinimo, panaudojant ESCO modelį, kalbama su viešosiomis įstaigomis. Anot J.Simonavičiūtės, pastarosios yra suinteresuotos.

"Viešųjų įstaigų paprašėme išanalizuoti galimybes renovuoti pastatus, pasinaudojant ESCO modeliu, ir pateikti visą informaciją. Tada bus sprendžiama, ką daryti", – komentavo vicemerė.

Atsirado siūlymų rengti ir galimybių studiją, kuri atsakytų į klausimą, ar verta renovuoti viešuosius pastatus, pasinaudojant ESCO modeliu.

Perduotų administruoti pastatą

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė prisiminė, kad galimybe renovuoti pastatą, kuriame įsikūrę, susidomėjo prieš trejus metus.

"Viską buvo išanalizavę, pasiruošę, tačiau tada nebuvo tvarkos aprašo, kaip galėtų dalyvauti savivaldybės įstaigos. Vėliau šis projektas "numirė", o dabar vėl prisikelia. Norime, kad mums atsirastų galimybė dalyvauti. Tai būtų išeitis įstaigai", – tvirtino vadovė.

L.Venckienė pasakojo, kad ESCO principas toks, jog konkurso būdu parenkamas operatorius, kuris savo lėšomis parengia projektą ir atlieka viešojo pastato renovaciją.

Už tai jam pavedama tam tikrą laiką administruoti objektą. Dažniausiai terminas siekia 10 metų.

"Pastato savininkas, naudotojas kurį laiką nepajaučia daug sutaupantis. Nors pastatas atnaujintas, jis įsipareigoja administratoriui mokėti tokius pačius, kaip iki tol, mokesčius už šildymą, vandenį, elektrą ar kitas paslaugas. Taip padengiamos renovacijos išlaidos", – aiškino vadovė.

Galimybių ieško 20 metų

Anot L.Venckienės, tam tikra nauda būtų matoma iš karto. Pirmiausia pastatas taptų energiškai taupus, tvarkingas, gražus.

"Bet kokiu atveju mūsų pastatą reikia renovuoti. Susidėvėjusi ir šildymo sistema, ir vandentiekis, ir elektros instaliacija, ir fasadas", – pasakojo vadovė.

Be to, L.Venckienės teigimu, nereikėtų leisti nemažų pinigų avarijoms šalinti, eiliniam remontui.

"Vamzdynai yra tokie seni, kad vos ne kasdien trūksta. Užlopai vieną vietą, tada problema atsiranda kitoje. Ir taip be pabaigos", – apgailestavo vadovė.

L.Venckienė tvirtino, kad įstaiga jau du dešimtmečius ieško įvairiausių galimybių, kaip būtų galima atnaujinti pastatą.

"Esame dalyvavę įvairiuose projektuose, bet vis nepatekdavome. Darbų ėmėmės ir patys, kiek galėjome. Atnaujinome šilumos centrą, kartu su įmone "Klaipėdos energija" lauko trasą, susitvarkėme vidų. Tačiau kapitaliniams remonto darbams lėšų neturime", – komentavo vadovė.

Pasak L.Venckienės, ar įstaiga galės pasinaudoti ESCO modeliu, turės spręsti savivaldybė, nes ši yra pastato savininkė.

"Paruošime visus dokumentus, džiaugsimės, jei būsime atrinkti pasinaudoti šiuo modeliu ir tada kreipsimės į savivaldybę", – planus nusakė vedėja.