Prieš 15 metų ligą išdavė sustingusi plaštaka. Moteris pasakoja, kad visada mėgo rašyti ir didžiavosi gražia rašysena, tačiau pastebėjo, kad tai pasikeitė. „Ranką tapo sunku valdyti. Vėliau atsirado drebulys, – pirmuosius simptomus prisiminė pacientė. – Iš pradžių padėjo vaistai, bet po to net ir jie negelbėjo.

Drebanti ranka vis labiau sunkino Rasos kasdienybę. „Gyvenimas tapo nepatogus. Šaukštą ar puodelį turėjau laikyti dviem rankom, nes kankino labai stiprus drebulys, trukdantis daiktus paimti į rankas“, – apie sunkumus pasakojo ji.

Išgirdusi apie gama peilio gydymo galimybes, moteris nusprendė apsilankyti Kauno klinikose. Čia atlikus reikiamus tyrimus, jai diagnozuotas esencialinis tremoras. Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas dr. Andrius Radžiūnas sakė, kad ši liga sukelia ritmišką skirtingų kūno dalių drebėjimą, dažniausiai rankų, galvos, balso, kojų ar liemens.

Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas dr. Andrius Radžiūnas . / Kauno klinikų nuotr. 

Savaiminiu tremoru serga apie 4 proc. žmonių, kuriems yra 40 ir daugiau metų. „Dažnai ši liga painiojama su Parkinsono liga, tačiau, sergant Parkinsono liga, drebulys atsiranda ramybėje, o esencialiniu tremoru – veiklos metu. Taip pat Parkinsono liga sergantys patiria kitokių simptomų, kaip – rigidiškumas, judesių sulėtėjimas, sunkumas vaikščiojant, – aiškina sektoriaus vadovas. – Įvertinus gautus pacientės tyrimų rezultatus, nusprendėme, kad efektyviausių gydymo rezultatų pasieksime atlikus procedūrą gama peiliu.“

Po atliktos procedūros Rasa jautėsi gerai ir netrukus išvyko namo. „Po mėnesio jau matėme pirmuosius pacientės būklės gerėjimo požymius. Šiuo metu esencialinis tremoras rankoje sustojo“, – pastebėjo dr. A. Radžiūnas.

Moteris džiaugiasi, kad dabar gali gyventi daug kokybiškesnį gyvenimą. „Mėgstu spręsti kryžiažodžius ir pastebėjau, kad jau tapo lengviau rašyti. Rašau lėtai, neskubant, jau galiu bent arbatos puodelį paimti viena ranka“, – šypsojosi Rasa.

Remiantis įvairių tyrimų duomenimis, maždaug 1 proc. planetos gyventojų kenčia nuo esencialinio tremoro, kuris pasireiškia nevalingu kūno dalies drebėjimu. Tai daug dažnesnė būklė nei Parkinsono liga, su kuria esencialinis tremoras kartais gali būti painiojamas. Simptomai padažnėja su amžiumi – apytikriai 4 proc. 40 metų ir vyresnio amžiaus žmonių susiduria su šiuo sveikatos sutrikimu.

Nors paprastai tremoras laikomas lengvu, nepiktybiniu susirgimu, jis labai kenkia gyvenimo kokybei. Paprastos kasdieninės užduotys, pavyzdžiui, vandens pylimas į stiklinę, rašymas, gėrimas ir net valgymas tampa nemenku iššūkiu.

Matydamas artimą žmogų, kenčiantį dėl tokios būklės, dar vaikystėje supratau, kad būtų naudingas bet koks prietaisas, kuris galėtų sumažinti simptomus.

„Mano senelis turėjo šią problemą. Matydamas artimą žmogų, kenčiantį dėl tokios būklės, dar vaikystėje supratau, kad būtų naudingas bet koks prietaisas, kuris galėtų sumažinti simptomus. Tiesą sakant, šiuo metu rinkoje nėra jų daug“, – atkreipė dėmesį Mantas Venslauskas, „Fidens“ direktorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas.

Pasak M. Venslausko, Lietuvoje sukurta „ViLim Ball“ technologija yra specializuota vibro treniruoklio versija. Jo teigimu, kita specifinė rankų drebėjimą mažinanti technologija, kuri veikia panašiu principu kaip „ViLim Ball“, parduodama JAV rinkoje.

„Taikydami tam tikras savybes, laboratorijose modifikavome technologiją taip, kad jį taip pat galėtų naudoti žmonės, kurie rytais kenčia nuo rankų sustingimo, – sakė pašnekovas. – Tokia rytinė savijauta būdinga reumatoidiniam artritui.“

M. Venslauskas sako, kad įkvėpimas sukurti rankų drebėjimo mažinimo technologiją gimė jam studijuojant doktorantūroje. Tyrėjas su profesoriumi Vytautu Ostaševičiumi, kuris buvo ir jo daktaro disertacijos mokslinis vadovas, studijų metais dažnai diskutuodavo apie panašių technologijų trūkumą.

KTU biomechanikos laboratorijoje mokslininkai kūrė ir tyrė įvairias technologijas, kraujo apytakai galūnėse pagerinti, kas yra labai svarbu reumatoidiniu artritu sergantiems asmenims. Technologija, skirta kraujo apytakai gerinti, buvo išbandyta ir patentuota kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjais.

Remiantis naujausiais tyrimais, „ViLim Ball“ veiksmingai sumažina simptomus 7-iems iš 10 esencialinio tremoro atvejų ir yra naudingas 9-iems iš 10 reumatoidinio artrito atvejų.

„ViLim Ball“ nėra vienintelė šio startuolio sukurta sveikatos technologija. Šiuo metu komanda kuria nešiojamą prietaisą, kuris sumažintų rankų drebulį realiuoju laiku. Ši technologija būtų ypač naudinga Parkinsono liga sergantiems žmonėms.

Šią problemą komentuoja ir patarimų duoda specialistė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Sigla Ščeponavičiūtė.

Žmogų tremoras – nevalingas kūno dalies drebėjimas – gali varginti dėl įvairių fiziologinių priežasčių – patyrus didelį stresą, iš baimės, pervargus, po naktinių budėjimų, padauginus alkoholio ar kofeino turinčių produktų, esant elektrolitų, kalio, magnio trūkumui, taip gali pasireikšti ir vaistų šalutinis poveikis. Toks drebulys vieną dieną gali užeiti, o kitą – praeiti.

Tačiau esencialinis tremoras taip lengvai nepraeina. Tai jau yra patologija, kurią reikia gydyti. Liga gali pasireikšti įvairiame amžiuje – pasitaiko ir paaugliams, ir gerokai vyresniame amžiuje. Bene dažniausiai šiuo sutrikimu skundžiasi vidutinio amžiaus – vyresni nei 40 metų žmonės. Tačiau ateina ir jaunesni, pavyzdžiui, dvidešimtmečiai ir sako, jog nevartoja alkoholio, sveikai gyvena, tačiau nebegali nulaikyti puodelio jo neišlieję. Taip rankų drebėjimas tampa socialine problema – apsunkina bendravimą ir pan.

Esencialinis tremoras atsiranda dėl pakitimų smegenyse. Dalis pacientų gali šį sutrikimą paveldėti. Tačiau tremoras gali užklumpti ir dėl kitų veiksnių – netinkamo gyvenimo būdo. Jei liga jau užklupo, puolus keisti nusistovėjusius įpročius situacija gali mažai pasikeisti. Visgi, priešingu atveju, jei patiriamas didelis stresas, žmogaus būsena gali ryškiai pablogėti.

Tačiau ne visada tremorą paprasta diagnozuoti, būtina atlikti specialius testus. Neretai žmonės išsigąsta drebulio, nes jį palaiko Parkinsono ligos simptomu. Nors išties dažnai sudėtinga ištirti ir pasakyti, ar tai – Parkinsono liga, ar esencialinis tremoras. Abiem atvejais gali varginti ne tik rankų, bet ir galvos, kojų, liežuvio drebulys. Tačiau, pavyzdžiui, Parkinsono ligai yra būdingas ramybės tremoras, o esencialinis tremoras išnyksta miegant. Tarkim, maždaug vienam iš dešimties, besiskundžiančių drebančiomis rankomis, nustatoma Parkinsono liga.

Esencialinio tremoro gydymas, kaip ir diagnostika, yra ne mažiau sudėtingas ir labai individualus. Pirmiausia žmogus tik stebimas. Jei yra kokie nors ligą sukeliantys veiksniai, pavyzdžiui, pakrikęs dienos režimas, reikėtų tai susitvarkyti. Tik pašalinus neigiamus veiksnius yra skiriamos tam tikrų grupių medikamentai. Pirmenybę visuomet taikome homeopatiniams preparatams. Gydoma ir paskiriant fizioterapines procedūras – yra dedami svoriai ant riešų, daromos specialios mankštos.

Verta žinoti

Esencialinį tremorą gali padėti įtarti vadinamasis rankų testas: reikia ištiesti į priekį rankas ir, jei jos dreba, o tam nėra paaiškinamos priežasties, vertėtų apsilankyti pas gydytoją.

Įspėti apie ligą gali padėti ir pakitęs raštas. Taip pat – jei žmogus nebegali paimti smulkių daiktų ar atlikti nedidelių darbų, nors anksčiau tai nesukėlė problemų. Sekant tokius dalykus galima anksčiau įtarti ligą ir ją išsitirti.

Nors paprastai esencialinis tremoras nėra pavojingas sutrikimas, jis gali pablogėti laikui bėgant ir kai kuriuos žmones net suluošinti. Tokiu atveju, jei neefektyvus medikamentinis gydymas, galimas ir chirurginis įsikišimas – atliekama giliųjų branduolių stimuliacija.

Ar kalbėdami viešai juntate drebantį balsą? Ar pastebite drebančias savo rankas? Iš tiesų nevalingai drebėti gali bet kuri kūno dalis, medicinoje nevalingas, ritmiškas bet kurios kūno dalies drebėjimas vadinamas tremoru. Kada jau metas dėl to sunerimti?

Gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Inga Slautaitė laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sakė, jog dažniausiai pacientai į gydytojus kreipiasi dėl drebančių rankų.

Šis simptomas iš tiesų gali būti paprasto susijaudinimo padarinys, tačiau taip pat gali būti ir rimtos ligos pranašas. Todėl, gydytojos neurologės teigimu, pacientai teisingai elgiasi siekdami išsitirti dėl drebančių rankų.

Drebėjimas gali prasidėti bet kokio amžiaus žmogui – net ir vaikams ar paaugliams.  Visiškai sveikas žmogus gali turėti kokią nors tremoro (kūno dalies drebėjimo) rūšį.

Patikrinti, ar turime drebančias rankas galime mėgindami įverti siūlą į adatą ištiestomis rankomis. Tačiau jei jums nepavyksta atlikti tokio pratimo – nereiškia, kad kas nors ne taip. Tokiu atveju pasireiškiantis drebėjimas, pasak I. Slautaitės vadinamas fiziologiniu.

Drebėjimas gali atsirasti jei žmogus patiria nuolatinį stresą, nuovargį, vartoja daug kofeino ar rūko, vartojant medikamentus, esant skydliaukės sutrikimams ar po intensyvių sportinių treniruočių.

Sunerimti ir kreiptis į medikus reikėtų, jei drebėjimas kartojasi.

Pati dažniausia drebėjimą sukelianti liga – tai esencialinis tremoras. Manoma, jog 60 proc. šios ligos atvejų – tiesiog paveldimi. Liga dažniausiai pasireiškia kurios nors vienos kūno dalies drebėjimu.

„Jei rankų drebėjimas užsitęsia pakankamai ilgą laiką, rankos dreba ne vienerius metus ir tai jau trukdo atlikti tam tikrus veiksmus: pavyzdžiui, imant puodelį į ranką, rašant – reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sakė dr. I. Slautaitė.