Pasak jos, ministerija jau rengia įstatymo pakeitimus, kad gaminantiems vartotojams, norintiems pasididinti galią ar įsirengti saulės elektrinę, už jų prijungimą jie mokėtų atsižvelgus į norimą galią ir atstumą iki transformatorinės.

„Manome, kad toks principas, kai pereinama prie prijungimo įkainių skaičiavimo mokant už vieną kilovatą, atsižvelgus į vartotojų norimą galią ir atstumą iki artimiausios transformatorinės, galėtų būti pritaikytas ir gaminantiems vartotojams“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė I. Žilienė.

„Su šiuo pokyčiu elektros prieinamumas sutrumpės ir gyventojams palengvės procedūros dėl prijungimo prie elektros tinklų. Ir kaštų padengimo principas yra naudingas“, – kalbėjo ji.

Su šiuo pokyčiu elektros prieinamumas sutrumpės ir gyventojams palengvės procedūros dėl prijungimo prie elektros tinklų.

 

Nuo balandžio 1 dienos ESO taikys naują įrenginių prijungimo prie tinklų, arba galios didinimo metodiką ir atnaujins įkainius visiems vartotojams, išskyrus gaminančius.

ESO klientai bus skirstomi į tris grupes, o galutinį prijungimo prie skirstymo tinklo arba galios didinimo įkainį lems atstumas nuo prijungiamo objekto iki artimiausios transformatorinės.

Į pirmąją grupę pateks vartotojai, kurių objektas yra arčiau nei 100 metrų, jie turės padengti pusę prijungimo kainos, o paslaugos tarifas sieks 103,07 euro už kilovatą. Antroje grupėje bus klientai, kurių objektai nutolę 100–400 metrų, trečiąją – 400–1000 metrų – jie už kiekvieną prijungiamą kilovatą mokės atitinkamai 149,14 euro ir 347,12 euro.

„Prisijungimas prie tinklų suskirstytas į tris ruožus (...), fiksuotas dydis, keliais paspaudimais (vartotojas – BNS) žino kainą. Jei kaina tinka, klientas keliauja į ESO savitarną, gauna sutartį, apmoka ir laukia paslaugos suteikimo. Reiškia, nėra perskaičiavimų, operatorius negrįžta, neprašo primokėti, kaina nesikeičia. Nereikia tinkle rezervuoti papildomos galios, nes klientas, žinodamas kainą, tos paslaugos nori ar nenori“, – komisijos posėdyje kalbėjo ESO Tinklo vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis.

Naujoji metodika kol kad nebus taikoma gaminantiems vartotojams.

ESO teigimu, taip supaprastinama naujų vartotojų prijungimo ar esamų vartotojų galios didinimo kainodara, bet to, prie skirstymo tinklo prisijungiantys buitiniai vartotojai už paslaugą mokės proporcingai. Anot operatoriaus, dabar gyventojai norėdami prisijungti prie tinklų turėdavo apmokėti jų rekonstrukcijos kaštus.

Jis pakeis iki sausio pabaigos asociacijai vadovavusį Liutaurą Varanavičių. R. Radvila NLEA vadovaus iki 2026 metų vasario.

Naująją NLEA tarybą sudaro septyni nariai. Be R. Radvilos, joje dirbs „Ignitis grupės“ grupės reguliuojamų veiklų vadovas Mantas Mikalajūnas, „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius, „Litgrid“ rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė, „Ignitis gamybos“ papildomų paslaugų vystymo vadovas Giedrius Radvila, „Epso-G“ plėtros ir inovacijų padalinio vadovas Paulius Butkus ir „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Planuojama, kad pirkimo-pardavimo sutartys tarp „LTG Infra“ ir ESO bus pasirašytos kovą, pranešė LTG.

„Tai ilgai lauktas žingsnis, kadangi mums (...) nebuvo racionalu valdyti ir prižiūrėti su mūsų veikla nesusijusį energetikos objektą, priskiriamą prie bendro naudojimo elektros tinklų. Be to, šis sprendimas teigiamai paveiks ir beveik 3 tūkst. klientų, kurie galės laisvai pasirinkti geriausią kainą siūlantį nepriklausomą energijos tiekėją“, – pranešime sakė „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

„LTG Infra“ perduos dalį elektros tinklo, kuriuo tiekiama energija ne tik jos infrastruktūrai, bet ir kitiems vartotojams – gyventojams bei verslui.

ESO duomenimis, artimiausiu metu sutartys bus pasirašytos su maždaug 2,5 tūkst. privačių ir 500 verslo klientų.

ESO paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė sako, kad šie klientai galės naudotis išmaniąja apskaita, tapti gaminančiais vartotojais ir pasistatyti saulės elektrines arba įsigyti nutolusį saulės parką.

Po sandorio „LTG Infra“ ir toliau valdys ir prižiūrės kontaktinį elektros tinklą, kuris tiekia elektrą elektrinių traukinių eismui.

Energijos skirstymo operatorius (ESO) teigia, kad tai trumpalaikis tinklo gedimas, dėl kurio nereikėtų nerimauti.

Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius BNS teigė, kad elektros tiekimas sutriko apie 18.45 val., tačiau po kelių minučių jis buvo atnaujintas.

„Visame rajone pajuto gyventojai, kad keletą minučių dingo elektra, vieniems ilgiau, kitiems trumpiau“, – sakė A. Nekrošius.

Meras teigė neatsimenantis, kad toks gedimas būtų įvykęs praeityje, jam nerimą kelia tai, kad vienu metu atsijungė visos rajono elektros pastotės. 

„Tokio gedimo nepamename, kad būtų visame rajone (...) Tokį nerimą kelia, kodėl visame rajone praktiškai visos pastotės atsijungė“, – teigė A. Nekrošius.

ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS trečiadienį sakė, kad nerimauti nėra dėl ko – rajone įvyko trumpalaikis tinklo gedimas, kuris operatyviai pašalintas.

„Ten buvo trumpalaikis gedimas, tiekimas iš karto buvo pajungtas – tinklas automatizuotas, tai neužtrunka. Nerimauti nėra ko“, – teigė R. Juodkienė.

R. Radvila skaičiuoja, kad palūkanos galėtų siekti apie 20 mln. eurų – perpus mažiau nei skaičiuota rudenį. Jis pakartojo, kad būtų mokamos 2 proc. metų palūkanos iš įmonės pelno.

„Kadangi buvo keli (permokos grąžinimo – BNS) variantai, kurie buvo svarstomi, tai, mano vertinimu ir įmonės vertinimu, šitas variantas yra tikrai optimalus ir jis leidžia išlaikyti tiek tinklo patikimumą, tiek dešimtmetį investicijų planą į tinklą, tiek užtikrinti paslaugų kokybę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Radvila.

„Viską galima padaryti. Pagrindinis dalykas – turime užtikrinti ilgalaikį ir stabilų tinklą ir tai yra prioritetas“, – teigė ESO vadovas, atsakydamas į klausimą, ar permokos vartotojams nebuvo galima grąžinti dar greičiau. 

Spalį jis teigė, jog vartotojams tuomet planuota ilgiausiai per 15 metų grąžinti suma sieks 200 mln. eurų, iš jų apie 40 mln. eurų – palūkanų. 

R. Radvilos teigimu, kai kurių vartotojų organizacijų siūlymas stabdyti dividendų išmokėjimą akcininkams permokos grąžinimo laikotarpiu viso termino labai nesutrumpintų.

„Jų (sustabdytų mokėti dividendų – BNS) įtaka grąžinimui tikrai būtų ne tokia ženkli, kaip gali atrodyti“, – teigė R. Radvila.

VERT ketvirtadienį pritarė beveik 158 mln. eurų bendrovės ESO permokos elektros vartotojams grąžinimo grafikui, pradedant nuo balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau.

Energetikos rinkos reguliuotojas pritarė, jog 57,1 mln. eurų ESO skola buitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.

Komerciniams vartotojams 2024–2026 metais būtų grąžinta tik nedidelė dalis permokos – 10,6 mln. eurų, tuo metu didžioji jos dalis – 90 mln. eurų – būtų išmokėta 2027–2031 metais.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, 160 mln. eurų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko bendra su pakeista metodika.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas sako, kad energetikos rinkos reguliuotojas viešos konsultacijos metu neatsižvelgė į verslo atstovų pastabas, pasigedo permokos indeksavimo, jos grąžinimo grafiką vadino diskriminaciniu.

„Mūsų iš esmės netenkina pinigų kaina, kuri siūloma schemoje, realių palūkanų praktiškai nėra, netenkina, kad verslo vartotojai yra diskriminuojami“, – ketvirtadienį VERT posėdyje kalbėjo V. Kriaučiūnas.

Gražinant į permoką įtrauktą papildomą kainos dedamąją – iš jos per aštuonerius metus planuojama surinkti 96–97 mln. eurų – LVK atstovas įvardijo „grąžinimu sau“.

„Visiškai drąsiai galima teigti, kad du trečdalius permokos vartotojai grąžins sau, o tai, kas lieka, bus sumokama be realių palūkanų, tai apie kokį grąžinimą mes čia realiai kalbame“, – kalbėjo V. Kriaučiūnas.

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas teigė, kad ESO grąžinimo terminai buitiniams – arba, jo teigimu, galutiniams – vartotojams yra priimtini, jiems įmonių atžvilgiu turi būti teikiamas prioritetas.

„Suprantama elektros svarba įmonėms, jeigu ten užges lemputė ceche ar kokia pamaina neturės elektros, be abejo, finansiniai padėčiai kažkiek atsilieps. (...) Bet jeigu elektros nėra buitiniams vartotojams, tai jie gali ir sušalti, ir jiems gali atsitikti visokie dalykai“, – VERT posėdyje kalbėjo R. Zabarauskas.

Vartotojų atstovas prašė, kad elektros sąskaitose gyventojams būtų atskira eilutė, kurioje atsispindėtų permokos grąžinimas.

Posėdžio metu pristatyta Vartotojų aljanso pozicija, kad permoką vartotojams ESO turi grąžinti kuo greičiau. Aljansas siūlo, kad jos grąžinimo metu ESO akcininkams nemokėtų dividendų.

VERT ketvirtadienį pritarė beveik 158 mln. eurų bendrovės ESO permokos elektros vartotojams grąžinimo grafikui, pradedant nuo balandžio, o ne nuo liepos, kaip siūlyta anksčiau.

Energetikos rinkos reguliuotojas pritarė, jog 57,1 mln. eurų ESO skola buitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.

Komerciniams vartotojams 2024–2026 metais būtų grąžinta tik nedidelė dalis permokos – 10,6 mln. eurų, tuo metu didžioji jos dalis – 90 mln. eurų – būtų išmokėta 2027–2031 metais.

Energetikos rinkos reguliuotojas pritarė, jog 57,1 mln. eurų ESO skola buitiniams vartotojams būtų grąžinta per dvejus metus ir 3 mėnesius – iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų skola įmonėms – per 7 metus ir 9 mėnesius – iki 2031 metų pabaigos.

Komerciniams vartotojams 2024–2026 metais būtų grąžinta tik nedidelė dalis permokos – 10,6 mln. eurų, tuo metu didžioji jos dalis – 90 mln. eurų – būtų išmokėta 2027–2031 metais.

Permoka bus gražinama pritaikius skolos grąžinimo alternatyvą, kai išlaikant tvarų ESO įsiskolinimo rodiklį bei nemažinant 10 metų investicijų būtų įtraukta papildoma kainos dedamoji – iš jos per aštuonerius metus planuojama surinkti 96–97 mln. eurų.

2018–2021 metais susidaręs reguliacinis skirtumas elektros vartotojams bus grąžinamas mažinant ESO skirstymo tarifą, kuris yra galutinės elektros kainos vartotojams sudedamoji dalis. Dėl to nuo balandžio keisis ir paprastai du kartus per metus nustatoma visuomeninė elektros kaina.

Gruodį pristatytame permokos grąžinimo plane jos likutį buitiniams vartotojams siūlyta grąžinti per dvejus su puse metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, o įmonėms – per 7,5 metų, arba per penkerius metus pradedant nuo 2027-ųjų. Anksčiau tai buvo planuota per 15 metų – iki 2036-ųjų.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, 160 mln. eurų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko bendra su pakeista metodika.

Iš pradžių buvo žadėta permoką grąžinti per penkiolika metų. „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad jei tiek pinigų būtų pasisavinęs verslas, būtų priverstas nedelsiant taisyti klaidą.

„Nebūtų jokios kalbos apie jokius atidėjimus, o čia dar deramės. Tokiu atveju, ne tik privalėtume sugrąžinti, bet dar ir baudą gautume. O dabar net grąžinti nenori, nešneka apie jokią baudą“, – sakė D. Dundulis. 

Kilus nepasitenkinimui, valstybinis reguliuotojas sutrumpino terminą.

„Buitiniams vartotojams suma būtų grąžinama per 2,5 metų, o ne buitiniams vartotojams – ne vėliau kaip per 7,5 metų“, – teigė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pinigai vartotojams bus grąžinti per elektros skirstymo tarifą. Tokiu būdu gyventojai ir verslas per metus atgautų maždaug po 20 mln. eurų. Skola gyventojams būtų grąžinama nuo kitų metų liepos, o verslui – tik nuo 2027 m.

„Ilguoju laikotarpiu tarifas mažėtų 0,2 cento už kilovatvalandę“, – sakė R. Pocius.

„Tie palūkanų skaičiavimai, kurie buvo pateikti pirminiame variante, bus mažesni. Terminai trumpėja, tai atitinkamai ir palūkanos bus mažesnės“, – kalbėjo ESO vadovas Renaldas Radvila.

Geriau, kad tie pinigai kurtų naudą. Mes turime žinoti, kur jie juos deda, kad tam pačiam verslui, tai pačiai pramonei būtų kuo greitesnė grąža.

Maždaug prieš savaitę paskelbęs naują skolos grąžinimo grafiką, reguliuotojas pakvietė viešai diskusijai. Paaiškėjo, kad verslas nepatenkintas nauja skolos grąžinimo tvarka. Jo permoka sudaro du trečdalius visos skolos. Tačiau pinigų laukti teks tris kartus ilgiau nei gyventojams.

„Nėra teigiamas aspektas, kad buitiniai vartotojai yra keliami virš verslo vartotojų. Mūsų manymu, tai yra nesąžininga“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas.

„Manome, kad nustatant tam tikras skirtingas sąlygas išskirti vieną iš dviejų asmenų grupių nėra diskriminacija. Tai liudija ir buvę Konstitucinio teismo nutarimai“, – kalbėjo ESO valdybos narys Audrius Ruseckas.

Anot verslo konfederacijos, grąžinat permoką nebus taikomas indeksavimas, o pasiūlytos palūkanos neatitinka rinkos. Esą, dėl to vartotojas neatgaus 40 centų nuo kiekvieno permokėto euro.

„Turime įmonių, kurios turi 700 tūkst. eurų permoką. Nežinau, ar joms priimtina, kad joms nebus grąžinta didžioji dalis sumos“, – sakė V. Kriaučiūnas.

„Jei pasiimi paskolą banke, tai ten turbūt irgi niekas neindeksuoja tų pinigų“, – teigė R. Pocius.

Yra ir visai pesimistiškai nusiteikusių.

„Kadangi labai ilgai užsiimu verslu, tai aš šita pasaka netikiu. Nededu jokių vilčių, kad tai bus sugrąžinta. Nereikia dėti vilčių, kad monopolistas gali kažką sugrąžinti“, – sakė D. Dundulis.

Tiesa, kone pusę visos elektros Lietuvoje suvartojantys pramoninkai sako, kad didesnė nauda būtų ne grąžinti milijonus, o juos investuoti į nusidėvėjusią infrastruktūrą.

„Geriau, kad tie pinigai kurtų naudą. Mes turime žinoti, kur jie juos deda, kad tam pačiam verslui, tai pačiai pramonei būtų kuo greitesnė grąža“, – sakė pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Valstybės kontrolė nurodo, kad elektros skirstymo operatorius privalo didinti investicijas į infrastruktūrą, tad ją prižiūrinčios bendrovės diskusiją dėl skolos grąžinimo vadina politikavimu.

Tiesa, dar labiau trumpinti skolos grąžinimo termino reguliuotojas nesiryžta. Esą tai pakenktų ESO stabilumui ir elektros tinklų saugumui. 

„Grynai finansine prasme ir iš finansų tvarumo pusės, tai taip. Jeigu trečiojoje (skolos grąžinimo – BNS) alternatyvoje liekame su ta formule ir kriterijais, kurie dabar yra ten apibrėžti, tai toks uždavinys turbūt yra įmanomas“, – pirmadienį vykusioje viešoje diskusijoje dėl ESO skolos kalbėjo bendrovės Finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas.

„Aišku, reikia skaičiuotis, padidėtų papildomos dedamosios spaudimas, tai čia faktas, labai panašia suma, kokia sutrumpėtų tas grąžinimas. Bet grynai, jeigu tai finansinis uždavinys, turbūt taip – tai išsprendžiama“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius pirmadienį siūlė ieškoti galimybių dar labiau sutrumpinti grafiką, pavyzdžiui, skolą dar greičiau grąžinti buitiniams vartotojams, be to, pradėti grąžinti nelaukiant kitų metų liepos.

„Keltume klausimą, ar tikrai reikia dirbtinai laukti to naujo periodo pradžios, jeigu sprendimai, kaip teigiama, bus padaryti dar šiais metais. (...) Kodėl to proceso nepradėti, nestartuoti su juo, tarkime, nuo vasario ar kovo mėnesio“, – diskusijoje kalbėjo T. Lukoševičius.

„Panašų precedentą turėjome dar šiais metais, kuomet kovo 1 dieną buvo perskaičiuotas visuomeninis elektros tiekimas“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

VERT anksčiau paskelbė, jog 2018–2021 metais susidariusios permokos likutį buitiniams vartotojams ESO turėtų grąžinti per 2,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, o įmonėms – per 7,5 metų pradedant nuo 2027-ųjų.

ESO: grąžinant skolą skirstymo tarifas gyventojams kasmet mažėtų apie 0,6 cento už kWh

Bendrovei ESO beveik 158 mln. eurų permoką nuo kitų metų liepos vartotojams grąžinant per trumpesnį laiką nei anksčiau numatytą 15 metų terminą, skirstymo tarifas visiems vartotojams per metus mažėtų vidutiniškai 0,08 cento už kilovatvalandę (kWh), o vien buitiniams – 0,6 cento.

Skirstymo tarifas yra galutinės elektros kainos vartotojams sudedamoji dalis.

Tiek jis mažėtų pritaikius šiuo metu svarstomą pagrindinę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) siūlomą skolos grąžinimo alternatyvą, kai išlaikant tvarų ESO įsiskolinimą bei nemažinant 10 metų investicijų būtų įtraukta papildoma kainos dedamoji.

Panašų precedentą turėjome dar šiais metais, kuomet kovo 1 dieną buvo perskaičiuotas visuomeninis elektros tiekimas.

 

Mažesni skirstymo tarifo dydžiai apskaičiuoti jau įtraukus papildomą dedamąją, iš kurios per aštuonerius metus planuojama surinkti 96 mln. eurų,

„Trečioji alternatyva – lyginant su antra – vartotojams sutaupome net 76 mln. eurų, nes išlaikomas tvarus įsiskolinimo lygis, dėl to išvengiame drastiško palūkanų brangimo ir todėl tarifas vartotojams vidutiniškai per metus mažėtų 0,08 cento“, – teigė ESO skolos kalbėjo bendrovės Finansų ir administravimo tarnybos vadovas A. Ruseckas.

„Kas buvo komunikuota, tas 0,6 cento – šitas dydis yra būtent, jeigu grąžinimas įsijungia gyventojams ir tarifas gyventojams mažėja. (...) Jeigu gyventojams nuo antrojo pusmečio, tai 0,6 cento mes kalbame (mažėtų skirstymo tarifas)“, – kalbėjo ESO atstovas.

ESO ir VERT teigia, kad taikant kitas dvi permokos grąžinimo alternatyvas per beveik aštuonerius metus nuo beveik 700 mln. iki 250 mln. eurų mažėtų ESO investicijos į tinklą arba bendrovei tektų skolintis už didesnę kainą, dėl ko vartotojams didėtų skirstymo tarifas ir galutinė elektros kaina.

ESO ir VERT atstovų teigimu, papildoma dedamoji, iš kurios per aštuonerius metus planuojama surinkti 96 mln. eurų, reikalinga tam, kad bendrovė išlaikytų suplanuotą investicijų lygį. Anot A. Rusecko, šis dydis kasmet būtų perskaičiuojamas.

„Jeigu įmonė (ESO – BNS) vėlgi dėl kažkokių priežasčių investicijų neįvykdytų, tai papildoma dedamoji irgi mažėtų“, – teigė ESO atstovas.

VERT pirmininkas Renatas Pocius tikino, kad papildomos dedamosios įvedimas nereiškia, jog vartotojams grąžinant skolą kartu jiems bus uždėtas ir papildomas mokestis. Jo teigimu, šis variantas vartotojams „galutiniame rezultate“ esą kainuotų pigiau nei kitos dvi skolos grąžinimo alternatyvos.

„Geriau pačiam vartotojui šiek tiek prisidėti po 12 mln. eurų (bendra visų vartotojų – buitinių ir komercinių – sumokama papildomos dedamosios suma per metus – BNS), tai yra pigiau galutiniame rezultate negu, kad įmonei skolintis ir sumokėti papildomai 170 mln. eurų finansinėms institucijoms. Tai kur kas brangiau atsieitų vartotojams“, – aiškino VERT primininkas.

Verslas: kai kurių įmonių permoka ESO siekia 400–700 tūkst. eurų

Mūsų manymu, tai yra nesąžininga ir tiesiog (vartotojai – BNS) turėtų būti vienodai traktuojami, neturėtų būti diskriminuojama nei viena, nei kita vartotojų grupė.

 

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovas Vilius Kriaučiūnas teigė, kad ESO ir VERT pasiūlymuose įmonės pasigenda skolos indeksavimo, taip pat verslo netenkina, kad grąžinant permoką teikiama pirmenybė buitiniams vartotojams. Manoma, jog dalis skolos galėtų būti grąžinta valstybės biudžeto ir „Ignitis grupės“ pelno sąskaita.

„Mūsų manymu, tai yra nesąžininga ir tiesiog (vartotojai – BNS) turėtų būti vienodai traktuojami, neturėtų būti diskriminuojama nei viena, nei kita vartotojų grupė“, – diskusijoje sakė V. Kriaučiūnas.

LVK atstovo teigimu, kai kurių įmonių permoka ESO siekia 400 tūkst. ar net 700 tūkst. eurų. 

„Mūsų siūlymas prioritetizuoti visuomenę (gyventojus – BNS) kaip socialiai jautresnę grupę ir jiems grąžinimo sumas išdėstyti per 2,5 metų. (...) Išskirti vieną iš dviejų asmenų grupių, manome, kad nėra laikytina diskriminacija“, – kalbėjo ESO atstovas A. Ruseckas.

VERT teigimu, ESO šiuo metu liko grąžinti apie 157,7 mln. eurų, iš jų apie 57 mln. eurų – gyventojams.

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų.

Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų – BNS) modelį. Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak R. Pociaus, 160 mln. eurų vartotojų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko banda su pakeista metodika.