Turi daugelis, tiesa...

Clostridium difficile infekciją sukeliančią bakteriją gali turėti ir sveikas žmogus, tačiau ne visiems ji sukelia simptomus ir sunkią ligą. „Dėl antibiotikų vartojimo žarnyne sunaikinamos gerosios bakterijos, palaikančios žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Dėl to pradeda daugintis Clostridium difficile bakterija-lazdelė, neretai esanti ir sveiko žmogaus ar net kūdikio organizme. Sukėlėjas pažeidžia žarnyno gleivinę, prasideda viduriavimas. Bakterija taip pat išskiria du toksinus, sukeliančius karščiavimą, sunkesnę būklę.

Gydytoja sako, jog ši infekcija yra linkusi atsinaujinti. „Maždaug dvidešimčiai procentų pacientų infekcija recidyvuoja, tai yra kartojasi. Žmogus baigia dešimties dienų gydymą ir vėl gali susirgti aštuonių savaičių laikotarpiu. Infekcija grįžta antrą, trečią ar ketvirtą kartą ir vis blogina paciento būklę. Dažnai besikartojant ligai itin nusilpsta žmogaus organizmas, ir vėliau tai turi įtakos kitų komplikacijų atsiradimui“, – sako medikė.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, jog Clostridium difficile infekcijos atsiradimo riziką skatina ne tik nesaikingas antibiotikų vartojimas, bet ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, kurie lietuvių tai pat dažnai vartojami, bet ne visada pagrįstai“, – sako Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II skyriaus vedėja E. Tamašauskienė.

Pražūtingiausia senjorams

Infekcijos atsiradimo riziką skatina ne tik nesaikingas antibiotikų vartojimas, bet ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, kurie lietuvių tai pat dažnai vartojami.

Pasak medikės, Clostridium difficile infekcija yra pražūtingiausia senyvo amžiaus pacientams, turintiems gretutinių ligų. „Pavyzdžiui, jie serga cukriniu diabetu, inkstų funkcijos nepakankamumu. Tokie pacientai dažniau patenka į stacionarus ir, savaime aišku, dažniau gydomi antibiotikais. Senyviems žmonėms, sergantiems gretutinėmis ligomis, ši infekcija gali būti paskutinė. Tokie pacientai miršta nebūtinai nuo šios infekcijos, o nuo gretutinių ligų, kurios dar pablogėja ja užsikrėtus“, – sako E. Tamašauskienė.

Medikė priduria, jog faktas, kad ši infekcija dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, nereiškia, jog ja neserga jauni žmonės. „Mano praktikoje yra pasitaikę pačių įvairiausių atvejų. Infekcija buvo nustatyta ir jaunai besilaukiančiai moteriai, ir dvidešimt penkerių vyrui. Tiesa, tokie atvejai kur kas retesni. Tiesiog vyresnio amžiaus žmonėms ši infekcija kur kas pavojingesnė. Mes, infekcinių ligų specialistai, skaitome paskaitas įvairių specialybių gydytojams, kalbame apie šią problemą konferencijose. Tačiau kol kas skaičiai tik didėja“, – sako medikė.

Įtakos turi ne tik antibiotikai

„Iš statistikos matome, kad Clostridium difficile infekcija plinta geometrine progresija. Ir tai iš tiesų kelia nerimą. Tiesa, ši infekcija dažniausiai plinta ligoninėse, kur pacientai guli ilgą laiką arba jiems reikalinga slauga. Infekciją gali platinti ir medicininių įstaigų personalas per užterštas rankas, įvairius medicininius prietaisus, jei nesilaikoma higienos reikalavimų. Reikia paminėti, kad Clostridium difficile sporos yra itin atsparios, jų neveikia įprastiniai antiseptikai, todėl gera rankų higiena yra labai svarbi. Taip pat būtina visuomenę skatinti antibiotikus vartoti atsakingai“, – sako E.Tmašauskienė.

Medikai perspėja, kad besaikis antibiotikų vartojimas artimiausiais dešimtmečiais gali tapti sunkiai išsprendžiama problema. Clostridium difficile bakterijos sukeltas žarnyno uždegimas – pseudomembraninis kolitas – diagnozuojamas vis dažniau, nes vartojant antibiotikus žarnyne sutrinka bakterijų pusiausvyra ir išveši pavojingos bakterijos. Clostridium difficile infekcija gydoma specifiniais antibiotikais, bet pastaruoju metu pasaulyje vis dažniau susiduriama su atspariais jos štamais.

Tiesa, E. Tamašauskienė pažymi, kad šiandien moksliniais tyrimais įrodyta, jog šios infekcijos atsiradimo riziką skatina ne tik nesaikingas antibiotikų vartojimas, bet ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, kurie lietuvių tai pat dažnai vartojami, bet ne visada pagrįstai.

Galimybė ligai kartojantis

Pasikartojančiai Clostridium difficile infekcijai gydyti jau ne vienerius metus Lietuvoje atliekama žarnyno mikrobiotos transplantacija. Pasak E. Tamašauskienės, Kauno klinikinė ligoninė tokiais atvejais bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojais gastroenterologais.

Žarnyno mikrobiotos transplantacija yra nauja perspektyvi transplantacijos forma, tačiau šiai procedūrai nebūtinas imunologinis donoro ir recipiento suderinamumas, po procedūros nereikalinga imunosupresija. Donorais dažniausiai pasirenkami jauni, sveiki asmenys. Svarbiausia donorą nuodugniai ištirti dėl užkrečiamųjų ligų (hepatitų A, B ir C, ŽIV, sifilio) ir patikrinti, kad jo išmatose nebūtų parazitų bei ligas galinčių sukelti bakterijų. Žarnyno mikrobiotos transplantacijos efektyvumas, gydant antibiotikams atsparią Clostridium difficile infekciją, siekia 90–95 proc. Labai retais atvejais gali prireikti pakartotinės procedūros.

Apie ligą

Clostridium difficile (C. difficile) yra sporas sudaranti gramteigiama anaerobinė bakterija, kuri įprastinėmis sąlygomis vegetuoja žmogaus storajame žarnyne. C. difficile yra dažna hospitalinės diarėjos sukėlėja. „Clostridium difficile infekcija dažniausiai susergama po antibiotikų vartojimo – ilgalaikio bei trumpalaikio gydymo, ypač itin plataus spektro antibiotikais.

Simptomai

Clostridium difficile infekcijai būdingas dažnas viduriavimas, aukšta temperatūra, pilvo skausmai, o šiems simptomams užsitęsus ilgesnį laiką galimos ir dar sunkesnės pasekmės – išsekimas, žarnyno perforacija ar sepsis. Ši infekcija dažniausiai nustatoma išsivysčiusiose Vakarų šalyse, kur nepagrįstai ir neatsakingai vartojami plataus spektro antibiotikai. Pastaraisiais metais šios infekcijos atvejų skaičius išaugo ir Lietuvoje.

Riziką susirgti C. difficile sukeltu enterokolitu padidina

* plataus veikimo spektro antibiotikų vartojimas;

* imuniteto nusilpimas;

* steroidų vartojimas;

* citostatikų vartojimas;

* lėtinės žarnyno ligos.

Pagrindinės C. difficile sukelto enterokolito profilaktikos priemonės yra

* racionalus antibiotikų vartojimas (antibiotikų vartojimas tik tada, kai yra patvirtinta bakterinė infekcija, nustatytas sukėlėjo jautrumas antibiotikams ir tik tiek, kiek paskyrė gydytojas);

* griežta asmens higiena (rankų plovimas su muilu ir vandeniu, vienkartinių pirštinių naudojimas).

* hospitalinių infekcijų profilaktika ligoninėse.