Įdiegti pakeitimai apima „Privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą“ (forma E047) ir „Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą)“ (forma E048). Iki šiol darbdaviui norint įrašyti e. sveikatoje privalomą informaciją apie tikrinamą asmenį ir jo darbo vietoje identifikuotus kenksmingus darbo aplinkos veiksnius bei kitą informaciją, kiekvienas darbuotojas turėjo pats prisijungti prie savo paskyros esveikata.lt ir įgalioti darbdavį pildyti pažymą e. sveikatos sistemoje.

Nuo šiol darbdavys ar jo įgaliotasis atstovas galės rasti reikiamą darbuotoją pagal jo asmens kodą bei galiojantį asmens dokumentą, bei užpildyti formų E047 ar E048 darbdavio dalis be paties darbuotojo veiksmų esveikata.lt portale. Atlikus šį veiksmą, darbuotojui tereikės kreiptis į gydymo įstaigą, kuri patikrins sveikatą ir užpildys savo dalį.

Įdiegti pakeitimai užtikrina paprastesnę galimybę darbdaviams ir darbuotojams teikti privalomus duomenis apie sveikatos būklę.

„Įdiegti pakeitimai užtikrina paprastesnę galimybę darbdaviams ir darbuotojams teikti privalomus duomenis apie sveikatos būklę. Optimizavus procesą, tikimasi, kad daugiau organizacijų pradės tvarkyti savo darbuotojų sveikatos duomenis elektroniniu būdu, atsisakydamos popierinių formų ir tokiu būdu taupydamos laiką“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Galutinę pažymą e. sveikatos sistemoje prisijungęs prie savo paskyros matys tiek darbdavys, tiek darbuotojas.

Primename, kad visi asmenys, norintys įsidarbinti arba dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami. Dirbant privaloma sveikatos būklę tikrinti reguliariai, nepriklausomai nuo darbo srities.

Teisę teikti odontologijos paslaugas turi apie 2,2 tūkst. įstaigų ir pavienių odontologų.

„Šiuo metu mes matome, kad iš jūsų minėto skaičiaus keturi penktadaliai įstaigų yra sudarę sutartis su Registrų centru arba yra sutarčių pasirašymo procese. Skaičiai vakar dienos duomenimis, jie yra džiuginantys“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Pečkauskas.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė sako, kad suvedama tik dalis duomenų, nes sistema nėra pritaikyta odontologams ir tikslas turėti galimybę peržiūrėti visus įrašus bet kurioje odontologijos įstaigoje pasiektas nebus. 

Tikslas su dabartine e.sveikata pasiektas nebus, todėl kad ten nėra galimybės įvesti tų odontologinių įrašų.

„Tikslas su dabartine e.sveikata pasiektas nebus, todėl kad ten nėra galimybės įvesti tų odontologinių įrašų, kurie yra privalomi pagal to paties sveikatos apsaugos ministro įsakymą“, – sakė ji.

Pasak V. Brukienės, dalis duomenų toliau vedami popierinėse kortelėse, nes sistemoje nėra galimybės pildyti specifinių odontologinių įrašų ar pacientų sutikimų dėl intervencinės procedūros atlikimo.

Į e.sveikatą teikiami tokie duomenys kaip ambulatorinio apsilankymo aprašymas, receptai, stacionaro epikrizė, siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui, atsakymas į siuntimą konsultacijai, tyrimams, gydymui, diagnostinio tyrimo aprašymas, vakcinacijos įrašas.

A. Pečkauskas sako, kad šiuo metu „vyksta procesas“ tobulinant minėtas formas, tikimasi, kad kitąmet pavyks sudaryti galimybes e.sveikatos sistemoje registruoti daugiau duomenų.

„Mes prašome imtis šio įstatymo vykdymo parlamentinės kontrolės. (...) Visiems yra sunku dirbti su šia sistema, tačiau odontologijai ji yra visiškai nepritaikyta“, – BNS sakė Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė.

Nuo rugsėjo įsigaliojančios įstatymo pataisos numato, kad visos šalyje veikiančios gydymo įstaigos turi naudotis e.sveikata, priešingu atveju gali būti stabdomos jų veiklos licencijos.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad prie sistemos jau prisijungė 1405 odontologijos klinikos, sutarčių pasirašymo etape yra dar 39 klinikos.

Iš viso licencijos verstis odontologų paslaugomis išduotos beveik 2,2 tūkst. subjektų.

Į e.sveikatą teikiami tokie duomenys kaip ambulatorinio apsilankymo aprašymas, receptai, stacionaro epikrizė, siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui, atsakymas į siuntimą konsultacijai, tyrimams, gydymui, diagnostinio tyrimo aprašymas, vakcinacijos įrašas.

Vis dėlto V. Brukienė nurodo, kad sistemoje nėra galimybės pildyti specifinių odontologinių įrašų ar pacientų sutikimų dėl intervencinės procedūros atlikimo.

Anot jos, tai reiškia, kad specialistų darbas turės būti dubliuojamas, dalį informacijos pildant popieriniuose įrašuose, dalį – e.sveikatoje.

Visiems yra sunku dirbti su šia sistema, tačiau odontologijai ji yra visiškai nepritaikyta.

Situaciją žada aiškintis

V. Brukienės teigimu, parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas Odontologų rūmų kreipimąsi persiuntė SAM.

„Nepaisant to, kad pateikėme visą susirašinėjimą šia tema su SAM, komiteto pirmininkas tą laišką persiuntę atgal į SAM, prašydamas paaiškinimų“, – kalbėjo odontologė.

„Manome, kad tai bereikalingas laiko gaišimas, nes visa medžiaga komitetui jau pateikta“, – pridūrė ji.

Pasak V. Brukienės, jei artimiausiu metu šis klausimas nebus įtrauktas į Sveikatos reikalų komiteto darbotvarkę, organizacija „tuomet spręs toliau, ką daryti“. Ji konkrečiai nenurodė, kokių žingsnių galėtų imtis Odontologų rūmai.

V. Brukienė anksčiau BNS yra sakiusi, kad svarstoma žengti ir teisiniu keliu.

Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė, kad Odontologų rūmai „galėtų nustoti skųstis ir reikalauti, bet pradėtų bendradarbiauti“.

„Komitetas, gavęs raštą, negali nesurinkęs informacijos ir nuomonių vykdyti parlamentinę kontrolę, kaip rašte reikalaujama“, – BNS sakė parlamentaras.

Vis tik politikas pabrėžė, kad problema išties „yra labai rimta“, todėl ją ir reikia išsiaiškinti nuodugniai su visomis institucijomis.

Patikrino per 100 odontologų

Ministerija BNS nurodė, kad Akreditavimo tarnyba nuo rugsėjo pradžios tikrina, ar odontologų kabinetai, kaip ir kitos gydymo įstaigos, turi sutartis dėl prisijungimo prie e.sveikatos sistemos bei teikia į ją privalomus duomenis.

Per maždaug tris savaites patikrintos 133 odontologijos įstaigos, visos jos sutartis su Registrų centru dėl naudojimosi e.sveikata buvo sudariusios.

Odontologų priekaištus SAM atmeta, teigdama, jog nuo įstatymo priėmimo iki įsigaliojimo praėjo „protingas laikotarpis“, tad įstaigos galėjo pasiruošti pokyčiams.

„Teisėti lūkesčiai, manome, buvo užtikrinti, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas. – Taip pat du trečdaliai odontologijos klinikų jau yra e.sveikatos sistemoje arba artimiausiu metu bus, kas rodo, kad proceso pažangą.“

Pasak jo, taip pat tobulinama ir pati e.sveikata. Kartu su Registrų centru SAM šiuo metu teigia įgyvendinanti projektą, kurio metu peržiūrimos esamos formos.

„Į peržiūrėtos E025 „Ambulatorinis apsilankymas“ formos projektą yra įtraukta informacija ir apie dantų būklę“, – teigė T. Bagdonas.

Apie naujos posistemės kūrimą pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Simona Gricienė.

„Tokie duomenys dabar nėra tvarkomi nacionaliniu mastu“, – Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje praėjusią savaitę teigė ji.

E. sveikatos sistemos tvarkytojas Registrų centras sako, kad sistemoje bus talpinama visa motinos ir naujagimio sveikatos informacija.

„Tokiu būdu bus užtikrintas medicininių duomenų ir informacijos perdavimas ir prieinamumas visoms akušerijos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Šiuo metu šie duomenys nėra tvarkomi nacionaliniu mastu, dalis duomenų su svarbia informacija apie pacientą, jo ligos istoriją vis dar yra popieriniai“, – BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus. 

Pasak jo, įdiegus tokį modulį, bus sujungta daugiau negu  400 akušerijos paslaugų įstaigų.

„Visą informaciją, pavyzdžiui, apie nėštumo priežiūros planą, tyrimų rezultatus ir kitą svarbią informaciją galės matyti ne tik sveikatos priežiūros specialistais, bet ir pačios nėščiosios. Įvertinus šių duomenų jautrumą bus užtikrintas vieningas ne tik jų kaupimo ir tvarkymo, bet ir maksimalaus saugumo užtikrinimo standartas“, – aiškino jis.

7,4 mln. eurų vertės e. sveikatos sistemos modernizavimo ir 0,3 mln. eurų vertės naujos posistemės sukūrimo konkursas  paskelbtas vasario pradžioje. Pasiūlymų laukiama iki kovo vidurio.

Registrų centras sako, kad visus darbus numatoma baigti 2023 metų trečiąjį ketvirtį.

Laisvų vizitų nėra?

Klaipėdietė Daiva pasakojo per ipr.esveikata.lt negalinti užsiregistruoti vizito pas gydytoją sveikatos priežiūros centre, prie kurio yra prisirašiusi. "Neseniai per šią sistemą registravausi vizito pas gydytoją specialistą ligoninėje. Viskas veikė gerai. Bandžiau registruotis pas savo šeimos gydytoją sveikatos priežiūros centre – rašo, kad šiuo metu laisvų vizitų nėra. Pamaniau, gal ilga eilė patekti pas mano gydytoją, tačiau išsiaiškinau, kad taip yra dėl to, kad ši įstaiga vis dar nesiunčia savo duomenų esveikata.lt sistemos administratoriams. Teko skambinti registruotis telefonu. Keista, nes, kiek žinau, visos sveikatos priežiūros įstaigos dar nuo metų pradžios turėjo tapti pasiekiamos per esveikata.lt", – stebėjosi uostamiesčio gyventoja.

Kai vieni laukia, kada galės registruotis pas visus gydytojus be trikdžių per naująją išankstinę pacientų registracijos (IPR) sistemą internetu, kiti  tokios galimybės neturi, nes nesinaudoja e.banku. O, be to, tiek atsidaryti savo paskyrą esveikata.lt, kur dedami asmens sveikatos duomenys, tiek registruotis vizito pas gydytojus per ipr.esveikata.lt, neįmanoma. Ši visuomenės dalis, daugiausia – pensininkai, šiuo metu patiria daugiausia nepatogumų. Jiems vis dar tenka registruotis vizito pas gydytoją telefonu, o tai padaryti kartais sunkiai įmanoma. Telefonų linijos tomis dienomis, kai prasideda (o dažniausiai ir baigiasi) registracija vizito pas gydytojus specialistus kitam mėnesiui, labai apkrautos.

Kaunietė Janina pasakojo, kad dėl to, kad reikiamą dieną neprisiskambino į Kauno klinikų Akių klinikos registratūrą, mėnesiu vėliau, nei planuota, jai bus atlikta akies operacija. Janina ir jos vyras – pensininkai, e.banku jie abu nesinaudoja, todėl negali savarankiškai naudotis ir ipr.esveikata.lt. Vaikai gyvena užsienyje, tad šiuo klausimu nelabai gali padėti. Janinai belieka vienintelis būdas registruotis pas gydytojus – telefonu.

Tėtis gyvena už 200 km nuo Kauno, jis pats negali atvažiuoti į Klinikas vien tam, kad, atėjęs į registratūrą, gautų vadinamąjį talonėlį. Tuo labiau, kad karantinas dar tęsiasi – abejoju, ar jis apskritai būtų įleistas.

"Mano akių gydytoja dar vasarį man pasakė, kad gegužės mėnesiui registruočiausi pas ją vizito dėl planuotos akies operacijos. Balandžio mėnesį tą dieną, kai paskelbiama pacientų registracija kitam mėnesiui, nuo pat ankstaus ryto skambinau nurodytais Klinikų Akių klinikos registratūros telefonais – prisiskambinti buvo neįmanoma. Taip ir likau neužsiregistravusi planuoto vizito ir operacijos gegužę. Kitą dieną prisiskambinau minėtais registratūros telefonais, bet laisvo laiko užsiregistruoti pas mano gydytoją jau nebuvo likę. Man pasakė skambinti gegužės 24 d., kai turėjo vykti registracija telefonu birželio mėnesiui", – Janina prisiminė tada pasiteiravusi registratorės, gal galėtų pati atvažiuoti į Klinikas ir užsiregistruoti vizito atvykusi, nes prisiskambinti nepavyksta. Tačiau jai buvo pasakyta nevažiuoti.

"Gegužės 24 d., kai vyko registracija telefonu birželio mėnesio vizitų pas gydytojus Akių klinikoje, vėl tas pats – nuo pat ryto skambinu, vėl visą laiką užimta. Galiausiai, daugiau kaip pusę dienos skambinus, šiaip taip pavyko užsiregistruoti, tačiau nervų kainavo labai daug", – prisipažino kaunietė.

Reikia važiuoti patiems?

Kaunietė Aušra pasakojo atsidūrusi beviltiškoje situacijoje, bandydama užregistruoti pas Kauno klinikų gydytojus specialistus e.banku nesinaudojantį, dėl to ir esveikata.lt negalintį naudotis garbaus amžiaus tėtį. "Aš per šią sistemą jo užregistruoti taip pat negaliu, nes nesu jo teisėta atstovė. Atsidariusi ipr.esveikata.lt matau, kad laisvų laikų pas gydytoją pulmonologą yra, tačiau užregistruoti tėčio negaliu. Bandau skambinti registratūros numeriais. Skambinu – toks signalas, kai net nesujungia su renkamu numeriu. Ir taip – visą laiką, skambinant įvairiu dienos metu. Į pavakarę, kai lyg ir turėtų būti mažesnis skambučių srautas, – tas pats", – pastebėjo pašnekovė.

Tokių pačių problemos iškilo ir jai bandant užregistruoti tėtį pas gydytoją kardiologą. "Negaliu užregistruoti tėvuko pas kardiologą, nes lygiai taip pat, kaip skambinant į kitų Kauno klinikų padalinių registratūras, nesujungia. Tėtis gyvena už 200 km nuo Kauno, jis pats negali atvažiuoti į Klinikas vien tam, kad, atėjęs į registratūrą, gautų vadinamąjį talonėlį. Tuo labiau kad karantinas dar tęsiasi – abejoju, ar jis būtų apskritai į Klinikas įleistas. O karantino reikalavimų mes ir patys nenorime pažeisti", – užsiminė kaunietė.

Ji sakė girdėjusi, kad tėtis galėtų parašyti įgaliojimą jai prisijungti prie jo paskyros esveikata.lt ir registruoti pas gydytojus. Tačiau pašnekovė viešojoje erdvėje sakė taip ir neradusi informacijos, kaip tai padaryti.

Aušra pastebėjo, kad, pasak jos, neįmanoma prisiskambinti ir į Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos registratūrą: "Dukra bandė pakeisti šeimos gydytoją. Jai buvo pasakyta, kad tam reikia pasiskambinti į Šeimos medicinos klinikos registratūrą. Skambina – neprisiskambina. Tai ką daryti? Situacija absurdiška."

Nuo pat ankstaus ryto skambinau nurodytais Klinikų registratūros telefonais – prisiskambinti buvo neįmanoma. Taip ir likau neužsiregistravusi planuoto vizito ir operacijos gegužę.

Pensininko Juozo, taip pat nesinaudojančio ipr.esveikata.lt, teigimu, beveik neįmanoma prisiskambinti į Kauno klinikų Ambulatorinį diagnostikos centrą. Vyras pasakojo, kad kelias valandas praleido, kol prisiskambino į šio centro registratūrą vien tam, kad iš atsiliepusios registratorės išgirstų, jog esveikata.lt neveikia ir registratorė negalės užregistruoti jo pas gydytoją. "Argi negalima įrašyti ir iš karto leisti to įrašo, kad esveikata.lt neveikia, o ne versti žmogų laukiant, kol atsilieps registratorė, 15–20 minučių klausytis muzikos, savo pinigais remti telekomunikacijų bendrovę, gaišti laiką ir iš registratorės išgirsti, kad sistema neveikia?" – piktinosi kaunietis.

Auga skambučių srautas

Kauno klinikų atstovų pasiteiravome, kaip planuojama spręsti minėtas problemas – gal ruošiamasi prijungti daugiau atskirų klinikų registratūrų telefono linijų, samdyti daugiau registratorių?

Į klausimus atsakiusi Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Račkauskienė sakė, kad pastaruoju metu sulaukiama nemažai klausimų dėl registracijų telefonu pas Klinikų gydytojus specialistus. "Apgailestaujame, kad pacientams kyla nepatogumų dėl kelių priežasčių", – teigė Klinikų atstovė. Kaip vieną iš priežasčių ji įvardijo tai, kad nuo šių metų ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms vietoje anksčiau naudotos sergu.lt sistemos pacientai visoje Lietuvoje yra registruojami naujoje IPR sistemoje ipr.esveikata.lt.

"Didėjant atnaujinamų ambulatorinių paslaugų skaičiui, sulėtėjo ipr.esveikata.lt darbas. Registracijos trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių. Apie šią problemą informuotas ir sistemos administratorius – Registrų centras. Jau kurį laiką per šią registracijos sistemą galima registruotis ir skiepytis nuo COVID-19 ligos, todėl sistema tapo dar labiau apkrauta ir sulėtėjo jos darbas. Pirmomis registracijos dienomis sistema kelis kartus buvo išvis nustojusi veikti", – atkreipė dėmesį Klinikų atstovė.

Duomenys: tie, kurie pas gydytoją registruojasi telefonu, turėtų pasiruošti pasakyti savo asmens kodą, nes dabartinė sistema to reikalauja. Freepik nuotr.

Pasak jos, kita priežastis, kodėl padaugėjo skambučių, – dalis gyventojų dar nemoka, o dalis negali naudotis naująja IPR sistema, nes, nesinaudodami e.banku, negali šioje sistemoje identifikuoti savęs elektroninėmis priemonėmis. Dėl šių priežasčių skambučių srautas į Kauno klinikų registratūras vis didėja. "Palyginimui, praėjusių metų rugsėjį registratūrų telefonais per dieną skambindavo vidutiniškai 1 148 asmenys, o šių metų vasarį per dieną vidutiniškai skambino 1 597 žmonės. Skaitmeninė skambučių sistema sudaro laukiančių skambintojų eilę, tačiau net ir ši technologija nesugeba apdoroti tokio skambučių skaičiaus. Vienu metu laukiančių skambučių būna net ir daugiau nei 500", – K.Račkauskienės teigimu, gegužės 24 d. skambučių skaičius buvo toks didelis, kad sistema neatlaikė ir buvo visiškai sutrikusi jos veikla, įskaitant ir skambučius į Akių ligų klinikos registratūrą.

"Reaguodami į susidariusią situaciją, padidinome į skambučius atsiliepiančių darbuotojų skaičių, tačiau to nepakanka, kad problema būtų iki galo išspręsta. Todėl artimiausiuose Kauno klinikų planuose – modernus unifikuotas skambučių centras, kuriame bus įdiegtas vieno skambučio principas ligoninės pacientams. Tai turėtų reikšmingai pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir pacientų informuotumą įvairiais sveikatos priežiūros klausimais", – pasak komunikacijos specialistės, tikimasi, kad naują sistemą pavyks įdiegti iki šių metų rudens.

Didėjant atnaujinamų ambulatorinių paslaugų skaičiui, sulėtėjo ipr.esveikata.lt darbas. Registracijos trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių. Apie šią problemą informuotas Registrų centras.

Klinikų atstovė priminė, kad nauji ambulatorinių konsultacijų laikai registracijoms paskelbiami iš karto, patvirtinus konsultuojančių gydytojų darbo grafiką. "Kadangi registracijos trukmė pailgėjo dvigubai, prašome skambinančiųjų iš anksto pasiruošti asmens dokumentą, nes registracijos metu bus prašoma padiktuoti asmens kodą", – teigė K.Račkauskienė.

Tuos, kurie gali naudotis ipr.esveikata.lt, ji ragino registruotis vizito pas gydytoją per šią sistemą.

Padėtų šeimos gydytojas

Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema ipr.esveikata.lt yra didžiulio projekto esveikata.lt sistemos dalis. Jos savininkas ir valdytojas yra Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tvarkyti ir plėsti šią informacinę sistemą, kaip ir visą esveikata.lt, ministerija yra pavedusi Registrų centrui. Jo atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikino, kad senjorams, kurie patys nesinaudoja technologijomis ar neturi artimųjų, kurie galėtų jiems padėti, atstovavimą e.sveikatos sistemoje gali sukurti šeimos gydytojas. "Tai greičiausias ir paprasčiausias būdas. Antras būdas – įgaliojimą asmens paskyrą esveikata.lt sistemoje susieti su kito žmogaus paskyra galima pasirašyti žmogui pačiam nuvykus į Registrų centro padalinį. Naudojantis kitais dviem būdams, reikia e.banko. Pirma, asmuo, kuris nori būti susietas (pavyzdžiui, tėtis, mama ar senelis), naudodamasis e.banku, gali pats sukurti įgaliojimą, kas gali jį užregistruoti pas gydytoją. Antra, galima parašyti įgaliojimą naudojantis mobiliuoju parašu", – aiškino M.Samkus.

Vis dėlto, kaip pastebi sistemos vartotojai, važiuoti į Registrų centrą nelabai patogu, ypač karantino sąlygomis, nes jo padaliniai yra ne visose savivaldybėse – kai kuriais atvejais tenka vykti į kitą savivaldybę. M.Samkaus minėtas būdas kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis esveikata.lt sistemoje vieno asmens paskyrą priskirtų prie kito asmens paskyros, taip pat ne be trūkumų. "Kauno diena" yra rašiusi apie tai, kad ne visi šeimos gydytojai moka tai padaryti.

Užsiminus, kad gyventojai pasigenda aiškiai pateiktos informacijos viešojoje erdvėje, kaip sukurti atstovavimą per ipr.esveikata.lt, M.Samkus teigė, kad informacija apie visas naujoves, pokyčius ir galiojančias tvarkas gyventojams esą pateikia sveikatos priežiūros įstaigos savo turimais kanalais: internetinėse svetainėse, informaciniuose pranešimuose pačiose įstaigose.

Tačiau kaip Registrų centras sprendžia problemą, kad, kaip pastebi gydymo įstaigų atstovai, pradėjus masiškai registruotis skiepytis nuo COVID-19, registracijos pas gydytoją per ipr.esveikata.lt trukmė nuo vidutiniškai buvusių 3,5 minučių pailgėjo iki beveik 9 minučių? M.Samkus atsakė, kad sistemos greitaveikos klausimas sprendžiamas peržiūrint procesus ir siekiant juos, kiek įmanoma, labiau optimizuoti, kad augantis sistemos naudojamumas neturėtų įtakos jos greitaveikai. Vis dėlto jis tvirtino, kad gyventojų registracija vakcinuotis nuo COVID-19 niekaip negali paveikti registracijos pas gydytoją trukmės, nes šios registracijos vykdomos per atskiras informacines sistemas. "Registracija vakcinuotis tam negalėjo turėti įtakos. Tai galėjo būti, tarkim, dėl kitų sistemų integracijos. Nes esveikata.lt susijusi su ligoninių informacinėmis sistemoms, Gyventojų registru, "Sodros" informacine sistema, Ligonių kasų informacine sistema. Taigi, kažkokių sutrikimų gali būti nebūtinai iš Registrų centro pusės", – sakė M.Samkus.

Ne visos įstaigos matomos

"Kauno diena" išsiaiškino, kad tais atvejais, kai, registruojantis pas gydytoją per ipr.esveikata.lt nematyti laisvų vizito laikų, gali būti, kad ne jų nėra, o sveikatos priežiūros įstaiga dar nepateikusi savo duomenų esveikata.lt sistemoje.

SAM, anksčiau skelbusi, kad nuo sausio visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojosi sergu.lt, pacientams turės būti pasiekiamos per esveikata.lt portalą, vėliau šį terminą pratęsė iki balandžio. Tačiau ir dabar ne visos sveikatos priežiūros įstaigos yra pasiekiamos per esveikata.lt.

Skaitmeninė skambučių sistema sudaro laukiančių skambintojų eilę, tačiau net ir ši technologija nesugeba apdoroti tokio skambučių skaičiaus. Vienu metu laukiančių skambučių būna net daugiau nei 500.

"Šiuo metu yra sudarytos 573 sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (iš 826 turinčių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis), iš kurių 383 deklaruoja laikus Išankstinės pacientų registracijos informacinėje sistemoje (IPR IS). Įstaigos dar vykdo pasirengimo darbus dėl IPR IS aktyvesnio naudojimo, taip pat, esant poreikiui, vykdomi mokymai asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistams dėl IPR IS naudojimo", – teigė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

Ministerijos atstovo teigimu, tiek SAM, tiek Registrų centras ragina sveikatos priežiūros įstaigas kuo greičiau pradėti naudoti IPR IS (ipr.esveikata.lt). Jis priminė, kad sergu.lt sistema atjungta ir visos registracijos vyksta tik per IPR IS. Teigiama, kad ši sistema yra daug saugesnė nei sergu.lt.

"Įsigaliojus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatoms ir siekiant užtikrinti pacientų duomenų saugumą, prie IPR IS nėra galimybės prisijungti su slaptažodžiu (2020 m. prisijungimas su slaptažodžiu buvo panaikintas ir svetainėje sergu.lt). Visi naudotojai prisijungti prie Išankstinės pacientų registracijos sistemos esveikata.lt/ipr ar e.sveikatos sistemos esveikata.lt gali tik naudodamiesi "Elektroninių valdžios vartų" sistema, e.banku, mobiliuoju parašu", – teigė J.Gališanskis.

Jis informavo, kad tie gyventojai, kurie naudojasi e.banku ar mobiliuoju parašu, prisijungę prie e.sveikatos sistemos esveikata.lt, gali pasirinkti, kad jiems šioje sistemoje atstovautų kitas asmuo (prisijungus reikia pasirinkti Paciento sritis -> Mano atstovai -> Kurti atstovavimą).

J.Gališanskis antrino M.Samkui, kad, pacientui neturint galimybės prisijungti prie e.sveikatos sistemos, šeimos gydytojas e.sveikatos specialistų portale esveikata.lt gali sukurti atstovavimą kitam asmeniui (pvz., artimam giminaičiui, kuris, prisijungęs prie IPR IS, turės galimybę užregistruoti internetu atstovaujamą asmenį).

Pasak SAM atstovo, informacija, kaip sukurti atstovavimą kitam asmeniui, pateikta esveikata.lt portale prie dažniausiai užduodamų klausimų.

ipr.esveikata.lt vartotojai pastebi, kad ne visada aišku, kaip norint gauti konkrečią paslaugą reikia registruotis pas gydytoją. Vis dėlto abejotina, ar IPR IS ateityje žymiai pasikeis, taps aiškesnė vartotojams, – pasak Registrų centro atstovų, IPR IS kūrimas jau baigtas, sistema dabar jau bus tik tobulinama.

"Kauno diena" jau rašė, kad esveikata.lt – didžiulis projektas, apimantis ne tik IPR IS, bet ir elektroninių receptų išrašymą, ir įrašus į asmens sveikatos kortelę. Skaičiuojama, kad šioje sistemoje per dieną pasirašoma apie 200 tūkst. e.sveikatos dokumentų, iš jų apie 50 tūkst. sudaro e.receptai.

Į ES remtą esveikata.lt projektą iki 2017 m. buvo investuota apie 40 mln. eurų. Nuo 2017 m. e.sveikatos sistemai palaikyti ir plėtoti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama maždaug po 2–2,5 mln. eurų. Registrų centras skaičiuoja, kad per tą laiką ESPBI IS kūrimui ir plėtrai, vystymui ir administravimui panaudota apie 7,5 mln. eurų.