Politikai ministerijos atstovų taip pat klausė, kodėl duomenys e. sveikatos sistemoje, net viešai paskelbus, kad jie vis dar nėra saugūs, nesunkiai prieinami iki šiol. Tačiau išsakyti ministerijos atstovų argumentai neįtikino - konservatorė Agnė Bilotaitė teigia, kad Antikorupcijos komisija toliau aiškinsis dėl e. sistemos kylančius klausimus.

Į posėdį kviestas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepasirodė, o ministerijos poziciją išsakė viceministras Algirdas Šešelgis.

Nepaisant to, kad tiek žurnalistai viešojoje erdvėje, tiek saugumo ekspertas posėdžio metu demonstravo, jog e. sveikatos sistemoje duomenys vis dar nesunkiai pasiekiami, viceministras ramino, teigdamas, jog situacija yra valdoma. Jis aiškino, kad visos institucijos sureagavo tinkamai.

Man kyla klausimas, kokį signalą mes siunčiame visuomenei, jeigu Seimas priima sprendimą, kad mes giname tokius žmones, o institucijos juos ima persekioti. Tai, manau, yra labai blogas signalas.

Kartu A. Šešelgis užsiminė, kad jam kyla klausimų dėl D. Povilaičio. Pasak jo, profesionalas turėtų žinoti, kaip elgtis identifikavus spragas. Jo teigimu, tą daryti reikėtų laikantis procedūrų.

Kokių konkrečių priemonių imtasi suradus šią spragą, viceministras prašė pakomentuoti e. sveikatos patarėjo Sveikatos apsaugos ministerijoje Lino Kavolio.

Pastarasis taip pat tvirtino, kad kylantys incidentai yra valdomi ir į juos yra reaguojama.

Jis pabrėžė, kad yra inicijuotas ir išorinis visos sistemos tyrimas, kuris padėtų identifikuoti visas esamas spragas.

„Turi būti sistemiškas požiūris ir po to turi būti normalus atrastų atvejų taisymas“, - posėdyje aiškino specialistas. Jis taip pat pabrėžė, kad nederėtų kalbėti, jog nieko šiuo klausimu nėra daroma.

„Norėtume, kad visos institucijos nebūtų traktuojamos, kad nereaguoja, nedaro. Tikrai šitas atvejis ne toks“, - apibendrino L. Kavolis.

Tačiau politikai skeptiškai vertina tokį ministerijos ramumą. Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupės posėdyje A. Bilotaitė klausė, kokį signalą valdžia siunčia žmonėms, jei pilietiškai besielgiantys ir apie problemas pranešantys piliečiai imami persekioti.

„Man kyla klausimas, kokį signalą mes siunčiame visuomenei, jeigu Seimas priima sprendimą, kad mes giname tokius žmones, o institucijos juos ima persekioti. Tai, manau, yra labai blogas signalas“, - piktinosi politikė.

Jai taip pat nesuprantamas buvo ir išsakytas kritiškas požiūris apie konkrečias spragas e. sistemoje prakalbusį D. Povilaitį. Pasak jo, tokiu būdu verčiama bijoti prabilti.

„Bijokite prabilti apie problemas arba jeigu prabilsite, tai žinokite, kaip tiksliai turite tai padaryti, neviešinkite nieko, nes čia mūsų reputacija gali sugriūti. Man asmeniškai keistas šis sprendimas, ir aš jo nesuprantu. Mes turime skatinti pilietiškumą, o ne bausti už jį“, - apibendrino A. Bilotaitė.

ELTA primena, kad nepasitenkinimas kilo, kai kibernetinio saugumo ekspertas D. Povilaitis, atskleidęs spragą e. sveikatos sistemoje, gavo pranešimą, kuriame deklaruoti įtarimai dėl neteisėto neviešų elektroninių duomenų stebėjimo, fiksavimo, perėmimo, įgijimo, pasisavinimo ir paskleidimo.

Tačiau Laisvės TV žurnalistė Rita Miliūtė, atlikusi tyrimą, teigia, kad nereikia būti specialistu, kad galėtum e. sveikatos sistemoje pasiekti asmeninius duomenis. Žurnalistė atskleidė, kad 40 mln. eurų kainavusi sistema neveikia tinkamai. Jos tvirtinimu, sužinoti A. Verygos asmens kodą užtruko vos kelias minutes.

Viešumoje pasklidus informacijai, kad e. sveikatos projektas įgyvendinamas galimai neskaidriai, Seimo narė A. Bilotaitė inicijavo parlamentinį tyrimą, kuris patvirtino, kad visi trys E. sveikatos projekto etapai buvo įgyvendinti netinkamai - sistema nepasiekė tikslų ir neteikia kokybiškų paslaugų.

Registrų centras tikina, jog sistema ketvirtadienį jau veikia, tačiau vaistinių atstovė teigia, kad ji toliau stringa.

Pasak R. Masiulio, sistema buvo laikinai sutrikusi trečiadienį, nesklandumai atsinaujino ir ketvirtadienį, bet tikimasi, kad ji bus atstatyta.

„Susisiekimo ministerijai perėmus Registrų centrą, centro vadovybė skubos tvarka prašė įsigyti serverių, kad nesutriktų e.sveikatos veikimas, ministerija tą sutikimą sukandusi dantis davė. Nieko neinformavus, kad atsiranda trūkumai atminties, sutrikimai, mes galime įtarti arba sabotažą, arba visišką aplaidumą vykdant pareigas“, – BNS sakė R. Masiulis.

Jis išreiškė viltį, kad specialiosios tarnybos kuo skubiau pateiks informaciją, ar centro vadovo konkursą laimėjęs Saulius Urbanavičius, anksčiau pats vadovavęs Specialiųjų tyrimų tarnybai, gali pradėti dirbti.

Anot jo, Registrų centro vadovybė „bando kaltinti kitus, taip pat ir ministeriją“, kad nebuvo laiku skirta pakankamai lėšų. Ministras Registrų centro vadovus kaltina laiku nenumačius, kad saugant duomenis prireiks didesnių techninių pajėgumų .

„Situacija yra kritinė, esame visiškai nusivylę (...). Galbūt neramu ir dėl naujo vadovo, kuris turės peržiūrėti ir visą korupcinę dalį. Galbūt sistema taip ginasi“, – BNS sakė R. Masiulis.

Laikinoji Registrų centro Ieva Tarailienė plačiau situacijos nekomentavo, bet tikino, kad įstaigos valdyba buvo laiku informuota apie techninius poreikius.

„Viskas yra derinama su valdyba, valdyba informuota ir ji tiesiogiai žino tą situaciją apie visus pirkimus. Tai mes tų kaltinimų negirdėjome ir nenorėčiau lįsti detaliau į šiuos klausimus“, – BNS teigė I. Tarailienė.

Trečiadienį kelioms valandoms buvo sutrikęs e. sveikatos portalas – vaistinės neaptarnavo žmonių su elektroniniais receptais, jų nepavyko išrašyti ir gydytojams. Po kelių valandų gedimas buvo pašalintas, tačiau ketvirtadienį ryte vis dar veikė lėtai.

Registrų centro atstovė Kristina Petrošienė BNS teigė, kad sistemos trikdžius lėmė išaugęs informacijos srautas iš Jonavos ligoninės, tačiau šiuo metu sistema, anot jos, jau veikia sklandžiai.

„Šiandieninio e. sveikatos sulėtėjimo priežastis – Jonavos ligoninės informacinės sistemos į centrinę e. sveikatos sistemą siunčiamas netipiškai didelis kiekis užklausų, kurios vėliau nevirsta pasirašytais dokumentais, pavyzdžiui, e. receptais. Tai stabdė visos sistemos veiklą. Ką tik laikinai visiškai sustabdžius duomenų mainus su šios ligoninės informacine sistema, e. sveikatos veikla iš karto atsistatė, apkrova normalizavosi – sistema šiuo metu veikia sklandžiai, apkrova siekia apie 40-50 procentų“, – BNS atsiųstame komentare teigė K. Petrošienė.

Jos teigimu, pirminėmis Registrų centro žiniomis, Jonavos ligoninė diegė vietinės informacinės sistemos pakeitimus, apie tai neinformavusi Registrų centro, nors pagal reikalavimus tai būtina padaryti siekiant sklandaus pakeitimų diegimo.

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS teigė, kad sistema vis dar stringa.

„Vakar e.sveikatos, drauge ir e.recepto, sistema buvo užstrigusi pusę darbo dienos, vėliau veikė labai lėtai arba su pakartotiniais strigimais. Šiandien ta pati problema, gauname iš visos Lietuvos vaistinių, kad neįmanoma aptarnauti pacientų su e.receptais“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.

Anot jos, neskiriama daugiau pajėgumų problemai išspręsti.

„Keisčiausia, kad valdžia nemeta visų pajėgų problemoms spręsti, o galvoja, kaip greičiau ir dar labiau šią sistemą apkrauti“, – tvirtino vaistinių atstovė.

Pasak jos, vaistininkai sistemoje tiesiog nemato pacientui išrašytų vaistų, todėl žmonės arba priversti laukti, arba vaikšto iš vienos vaistinės į kitą, tikėdamiesi, kad gal kur nors sistema atsigaus.

Europos Sąjungos remiamas e. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų - ES parama (2007–2013 metais, 2014–2020 metais jai skirta dar 28,25 mln. eurų). Sistema turėjo skaitmenizuoti pacientų duomenis – ligos istorijos įrašus, receptus, gydymą, tyrimų rezultatus, sudaryti galimybę keistis šiais duomenimis tarp gydymo įstaigų.

R. Masiulis gegužės pradžioje sakė, kad Registrų centro rengti elektroninės sveikatos sistemos kūrimo konkursai atskleidė sistemines ydas, kai dėl glaudžių viešojo ir privataus sektoriaus ryšių pirkimai vyksta be realios konkurencijos.

Anksčiau skelbta, kad šiuo metu įgyvendinamam e. sveikatos sistemos etapui reikės apie 28 mln. eurų, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga gegužės pradžioje teigė, kad nauja sistema nebus kuriama, o bus plėtojama ir tobulinama dabartinė. Tam, pasak jo, prireiks 2,6 mln. eurų.

Senas parašas nebegalioja

Interneto ryšiui užkariaujant pasaulį, visą informaciją gauname, įvairias prekes perkame ar parduodame, daugybę kitokių sandorių sudarome neišeidami iš namų. Natūralu, kad taip tvarkomi ir medicininiai dokumentai, ir tai itin patogu, juolab sergantiems žmonėms.

E.sveikatos sistema mūsų šalyje kuriama nuo 2005 m., tačiau e.receptai pradėti rašyti dar visai neseniai. Kiek anksčiau įsibėgėjo e.nedarbingumo pažymų rašymas. Taip išduodami ir mirties liudijimai bei kai kurie kiti dokumentai.

Medicininė dokumentacija pasirašoma e.parašu, tačiau šią savaitę jie jau nebegalioja. Taip nutiko gydymo įstaigose, kurios naudojosi Skaitmeninio sertifikavimo centro e.parašu. Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendė nebepratęsti jo išduoto e.parašo sertifikatų galiojimo. Teigiama, kad Skaitmeninio sertifikavimo centras neįrodė savo paslaugų patikimumo, todėl buvo panaikinta teisė įmonei išduoti e.parašo sertifikatus, o išduotųjų galiojimą šių metų vasarį, kai buvo priimtas sprendimas, pratęsė trims mėnesiams.

Medikai, naudodamiesi e.sveikatos sistema, susidūrė su problemomis, bet ne dėl e.parašo.

Reikalauja papildomų išlaidų

Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė Rasa Abariuvienė patikino, kad perspėjus apie e.parašo galiojimo pabaigą gydymo įstaigoje chaoso nekilo, ir tik dėl to, kad gydytojai prisiėmė atsakomybę ant savo pečių, pasitelkę darbui savo asmeninius dokumentus.

E.parašo sertifikatus, be Skaitmeninio sertifikavimo centro, išduoda Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos ir Registrų centras, užimantys atitinkamai apie du trečdalius ir trečdalį rinkos.

"Tikėjomės e.parašus nusipirkti iš Registrų centro, bet jie neturi šiai paslaugai teikti reikalingų USB laikmenų", – gydytoja R.Abariuvienė apgailestavo, kad tarptautinį jų pirkimo konkursą dar tik rengiamasi skelbti, bei pasiguodžia, kad vos sužinojus apie senųjų parašų galiojimo pabaigą poliklinika įvairiais raštais atsakingoms institucijoms prašė pagalbos, bet nei jos, nei atsakymų nesulaukė.

E.parašu buvusios Kalniečių poliklinikos medikai naudojosi nuo 2010 m., kai buvo sukurta bendra sistema su "Sodra" išrašant nedarbingumo pažymas.

"Visą tą laiką kasmet pratęsdavome sutartis, tai buvo darbo priemonė, o dabar – parašai blogi. Registrų centre jų nusipirkti negalima, kitų variantų nėra, kaip ir jokio atsako nei iš Ryšių reguliavimo tarnybos, nei iš Registrų centro. Visa mūsų e.sveikatos sistema pritaikyta prie tų parašų", – gydytoja R.Abariuvienė pridūrė, kad, norint pasirašyti naudojantis asmens tapatybės kortelėmis, ne tik nesaugu, bet ir būtina įsigyti jų skaitytuvą, vadinasi, papildomai išlaidauti.

Dar vienas variantas – mobiliojo ryšio operatorių teikiama mobiliojo parašo paslauga, tačiau ir tai nepatogu – kiekvienam e.receptui reikia įvesti asmens kodą.

Be to, pasirašyti naudojantis asmens tapatybės kortele galima tik tais kompiuteriais, kurie turi prieigą prie "Windows" operacinės sistemos. Jai įdiegti taip pat reikia didelių investicijų.

Padėtis be išeities

Dar vienas variantas – mobiliojo ryšio operatorių teikiama mobiliojo parašo paslauga, tačiau ir tai nepatogu – kiekvienam e.receptui reikia įvesti asmens kodą. Negana to, jais negalima pasirašyti dokumentų, siunčiamų į e.sveikatos sistemą ir "Sodrą".

"Šių institucijų atstovai pripažino problemą ir teigė planuojantys ją išspręsti artimiausiu metu, tačiau nurodyti konkretaus termino taip pat negalėjo", – patvirtino Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Šios gydymo įstaigos Informacinių technologijų skyriaus vadovo Antano Jankūno įsitikinimu, mobiliojo ryšio e.parašas vis tiek nebūtų gera išeitis, nes ši priemonė neturi paketinio pasirašymo galimybės, o pasirašymo procesas, įvedant asmens kodą, gaunant kodą į išmanųjį telefoną ir įvedant jį kompiuteryje yra per ilgai trunkantis procesas, gydytojui per dieną pasirašant dešimtis e.receptų ir kitų į e.sveikatą siunčiamų e.formų. Vien Kalniečių padalinyje kasdien apsilanko apie 1 300 pacientų.

Rūpi tik medikams

Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovė R.Abariuvienė patvirtino, kad Skaitmeninio sertifikavimo centras apskundė Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą panaikinti įmonės e.parašo sertifikatų galiojimą ir dabar šis klausimas nagrinėjamas teisme.

"Liūdna, kad kažkas pešasi, o medikai ir ligoniai niekam nerūpi. Mes stengiamės vieni kitiems padėti, kad pacientai gautų viską kaip iki šiol. Juk jie nekalti, kad institucijos nesusitvarko", – gydytoja R.Abariuvienė sutelkė kolektyvą, kurio nariai jaučia didelę atsakomybę prieš ligonius ir už savo darbą, net neturėdami tinkamų sąlygų.

Iš tiesų Skaitmeninio sertifikavimo centro atstovų teigimu, jie dar vasario pradžioje Ryšių reguliavimo tarnybai pateikė dokumentus naujai elektroninio parašo sertifikatų licencijai gauti. Tarnyba iki šiol vertina, ar naujai ketinamos teikti paslaugos atitinka ES reglamente įtvirtintus saugumo reikalavimus.

Kauno miesto poliklinikos Informacinių technologijų skyriaus vadovas A.Jankūnas patvirtina, kad nė vienas iš Ryšių reguliavimo tarnybos siūlomų e.pasirašymo būdų operatyviai nesprendžia susiklosčiusios situacijos. Kovo pradžioje Registrų centras tikino, kad per mėnesį ar du bus atnaujinta PDF dokumentų pasirašymo sistema "Unisign" ir joje bus galima pasirašinėti iš skirtingų operacinių sistemų ir naršyklių, bet ši sistema nebaigta iki šiol.

Audito išvados pribloškia

Deja, iki šiol ligonių ligos istorijos tebėra popierinės, e.receptas tik dabar skinasi kelią ir dar daug kur išrašomi  popieriniai, tyrimų rezultatai matomi tik įstaigos, o ne visos šalies mastu.

Pabaigos nematyti ir kuriant e.sveikatos sistemą šalies mastu. Prie šio proceso labai daug prisidėjo Registrų centras. Po to, kai jis tapo pavaldus Susisiekimo ministerijai, ši praėjusių metų rudenį inicijavo e.sveikatos sistemos kūrimo auditą.

Jį atlikus patvirtinta, kad Registrų centro užsakymu e.sveikatos informacinę sistemą už 1,541 mln. eurų kūrė ir diegė Lietuvos ir Estijos bendrovė "Nortal", o e.recepto posistemę už 393 tūkst. eurų – bendrovė "Algoritmų sistemos". ES remiamas e.sveikatos projektas vykdomas nuo 2005 m., į jį investuota 40 mln. eurų, 2014–2020 m. skirta dar 28,25 mln. eurų.

Deja, iki šiol ligonių ligos istorijos tebėra popierinės, e.receptas tik dabar skinasi kelią ir dar daug kur išrašomi  popieriniai, tyrimų rezultatai matomi tik įstaigos, o ne visos šalies mastu. Auditoriai nustatė lėšų švaistymo, neracionalaus jų naudojimo, viešųjų pirkimų pažeidimų faktų.

"Technologijos nepasiteisino, nepabaigti darbai apmokėti, o pasibaigus sutartims skirti milijonai eurų sistemos priežiūrai, laikinai projekte paslaugas teikę įmonių darbuotojai masiškai įdarbinti Registrų centre", – teigiama audito išvadose.

Kompleksinį e.sveikatos sistemos kūrimo auditą Susisiekimo ministerija atliko bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba ir nepriklausomais informacinių technologijų srities ekspertais.

Šiuo metu vyksta ketvirtasis projekto, turinčio sumažinti vizitų pas medikus skaičių, etapas, jam reikės dar per 28 mln. eurų.

Milijonai tolesnei priežiūrai

Prastai veikiančios e.sveikatos sistemos priežiūrai Sveikatos apsaugos ministerija skiria nemažai lėšų: 2015 m. antrą pusmetį – 0,2 mln. eurų, 2016 m. – 1 mln. eurų, 2017 m. – apie 2 mln. eurų.

Auditoriai nustatė, kad su šia sistema dirbantiems 45 Registrų centro darbuotojams atlyginimas skiriamas iš projekto lėšų. Negana to, praėjusiais metais jis padidintas beveik dvigubai.

Pažeidimų, kuriant e.sveikatos sistemą, nustatyta ir anksčiau, juos konstatavo Valstybės kontrolė ir kitos institucijos, tačiau išvadų nepadaryta, lėšų švaistytojai nenubausti, sistema neveikia taip, kaip buvo planuota.

Kaip tai vertina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga?

"Gaila, kad teko paveldėti tokią problemišką situaciją. Vos tik pradėjus dirbti, su komanda iškart ėmėme spręsti problemas ir iki šiol dedame pastangas užtikrinti, kad e.sveikata veiktų visu pajėgumu. Naujų sistemų tikrai nebus kuriama, nes tai būtų pernelyg neatsakingas elgesys su mokesčių mokėtojų pinigais. Tai reiškia, kad jos neišmesime į šiukšlių dėžę ir padarysime viską, kad e.sveikata kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu, panaudojant kuo mažiau investicijų. Per daugiau nei metus jau pavyko pasiekti nemažai – sistema veikia vis didesniu pajėgumu, prie jos jungiasi vis daugiau vartotojų", – ministras A.Veryga atsakė tą patį, ką jau yra teigęs ne kartą, nors pokyčių nėra.

Į klausimą, ar dėl iššvaistytų milijonų neketina kreiptis į teisėsaugą, neatsakė.

Toks prašymas suformuluotas Vitalijaus Gailiaus vadovaujamos komisijos išvadose, kurios penktadienį įregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate.

Komisija, įvertinusi surinktą medžiagą apie buvusių SAM darbuotojų Sauliaus Juliaus Janonio, Žilvino Padaigos, Haroldo Baubino, Evaldo Dobravolsko dalyvavimą įgyvendinant e.sveikata projektą Lietuvos mastu, daro išvadą, kad „šie asmenys galimai pasinaudodami savo einamomis pareigomis, siekdami asmeninės naudos, iš anksto suplanavo ir sukūrė verslo planą“.

Komisija turi pagrindo įtarti, kad „šių asmenų valdomi ir (ar) valdyti privatūs juridiniai asmenys galimai sukūrė nusikalstamą schemą, kuri sudaro galimybes dalyvauti įgyvendinant e.sveikata projektą tarpininkų vaidmeniu, negalinčių pasiūlyti galutinio produkto, o tai stipriai brangina gydymo įstaigų vykdomus su e.sveikata susijusius viešuosius pirkimus“.

Pasak išvadų projekto, komisijoje išnagrinėjus surinktą informaciją darytina išvada, kad „S. J. Janonis, H. Baubinas, Ž. Padaiga ir E. Dobravolskas - visi įvairiose institucijose yra skirtingu metu kartu dirbę, o juos sieja verslo interesai: S. J. Janonis buvo vienas pirmųjų Valstybinės ligonių kasos direktorių ir vadovavo šiai institucijai nuo 1997 m. iki 2003 m., vėliau jis, laimėjęs konkursą, tapo SAM sekretoriumi ir ėjo šias pareigas nuo 2003 m. iki 2006 m. pradžios. Pasitraukęs iš SAM S. J. Janonis pradėjo aktyviai užsiiminėti verslu“.

Komisijos duomenimis, H. Baubinas - S. J. Janoniui vadovaujant VLK - buvo VLK Sveikatos draudimo metodikos skyriaus specialistas, o vėliau buvo pakeltas į direktoriaus pavaduotojo medicinai postą. 2006 m. pradžioje S. J. Janoniui pasitraukus iš SAM sekretoriaus posto, H. Baubinas buvo paskirtas į jo vietą ir išbuvo joje iki 2009 m., kuomet buvo atleistas dėl blogai įgyvendinto NESS projekto.

Ž. Padaiga dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas tuometiniame Kauno medicinos universitete, 1998-2003 m., taip pat buvo Seimo Nacionalinės sveikatos tarybos patarėju, o 2004-2006 m. laikotarpiu buvo sveikatos apsaugos ministru, t. y. tuo metu, kai SAM sekretoriumi dirbo S. J. Janonis.

E. Dobravolskas - buvęs SAM darbuotojas, buvo pavaldus H. Baubinui, kai pastarasis buvo SAM sekretoriumi ir buvo atsakingas už NESS įgyvendinimą.

„Galimai neskaidri šių asmenų veikla prasidėjo S. J. Janoniui išėjus iš SAM ir į jo vietą atėjus H. Baubinui, kai ministru buvo Ž. Padaiga. Šių asmenų pastangomis buvo pasiekta, kad antrą kartą vykdomą e.sveikatos projektą, taip vadinamą NESS II, įgyvendintų UAB „Etnomedijos Intercentras“, o jį prižiūrėtų jų paskirtas žmogus H. Baubinas ir jo pavaduotojas E. Dobravolskas. Projektas buvo neįgyvendintas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu SAM diegėjams buvo įpareigota primokėti daugiau kaip 650 tūkst. eurų už nepabaigtą ir neveikiančią e.sveikatos sistemą, neskaitant kitų už „atliktus darbus“ sumokėtų sumų“, - sakoma Seimo Antikorupcijos komisijos išvadose.

Komisijos duomenimis, S. J. Janonis įkūrė įmonę UAB EHS (2016 m. pavadinimas pakeistas į UAB „Varutis“). 2007 m. vasario mėn. ši įmonė kartu su UAB „Etnomedijos Intercentras“ vykdė NESS II projektą.

Taip pat, kol vyko NESS II kūrimas, S. J. Janonis įkūrė įmonę UAB „e-sveikata“ (2014 m. pakeistas pavadinimas į UAB „Diavera“), kurios pagrindinė veikla buvo teikti paslaugas sveikatos įstaigoms.

„Pirmoji viešojo konkurso sutartis buvo laimėta jau 2008 m. VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje, kur buvo plečiama „Ligoninės paciento elektroninės sveikatos įrašo informacinė sistema“. Tuo laikotarpiu e.sveikatos sprendimai dar nebuvo gavę finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir įmonės kryptis buvo pakeista iš informacinių sistemų į mokymų ir konsultacijų. 2010 m. įmonė laimėjo Lietuvos gydytojų sąjungos konkursą už 2,5 mln. eurų, vėliau 2011 m. pardavė savo paslaugų (mokymų ir konsultacijų) dar už daugiau kaip 1 mln. eurų, o 2012 m. už 350 tūkst. eurų bei už 250 tūkst. eurų. 2013 m., didžioji šių pirkimų dalis buvo susijusi su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru prie SAM“, - nustatė Seimo komisija.

Jos išvadose teigiama, kad nepavykus pabaigti NESS II projekto ir atleidus H. Baubiną iš SAM sekretoriaus pareigų, jis 2009 m. liepos 1 dieną buvo priimtas į įmonę UAB „e-sveikata“. Šioje įmonėje tuo metu jau dirbo tiek S. J. Janonis - atsakingas už informacines technologijas, tiek Ž. Padaiga - atsakingas už visuomenės sveikatos projektus.

Parlamentarų duomenimis, tuo tarpu kartu su H. Baubinu dirbęs E. Dobravolskas buvo paskirtas UAB EHS direktoriumi.

Tyrimą atlikusi komisija nustatė, kad S. J. Janonis 2011 m. gruodžio mėnesį, įkūrė naują įmonę UAB „Hisas“, kuri, tikėtina, vėliau ir perėmė visus UAB „e-sveikata“ įsipareigojimus. Ši įmonė iš karto tapo viena pagrindine Ligoninių informacinių sistemų kūrėja.

„Abejonių kyla dėl bendrovės galimybių, kai trumpiau nei per 1 metus turi sukurti eilės ligoninių informacines sistemas. Todėl tikėtina, kad įmonė šią sistemą gavo jau pagamintą, o ją pagamino UAB EHS. Tai galima nustatyti pagal tai, kad E. Dobravolskas viešai prisistatydavo kaip UAB „Hisas“ projektų vadovas“, - teigiama komisijos išvadose.

Pasak komisijos, darytina išvada, kad UAB „Hisas“ galimai pardavinėjo UAB EHS sukurtą sistemą, naudodamasis S. J. Janonio, Ž. Padaigos įtaka tiek SAM, tiek ligoninių vadovams. „Taip pat, išnagrinėjus aptariamų bendrovių laimėtus viešuosius pirkimus, akivaizdu, kad tiek UAB EHS, tiek UAB „Hisas“ klientų ratas persidengia, lygiai taip pat kaip ir pagrindiniai atstovaujantys asmenys - E. Dobravolskas, kuris tuo pačiu metu buvo UAB EHS direktoriumi bei prisistatinėjo UAB „Hisas“ projektų vadovu. Taip pat svarbus faktas, kad daugeliu atvejų pirkimo konkursuose dalyvaudavo ir laimėdavo vienas tiekėjas“, - nustatė parlamentarai.

2009-2015 metų e.sveikatos programos lėšų įsisavinimui buvo pasitelktas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. „Ši įstaiga pati netikėtai nusprendė kurti ligoninės informacinę sistemą ir sėkmingai laimėjo kelis didelės apimties ir finansiškai naudingus konkursus. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. Padaiga tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitete ėjo fakulteto dekano pareigas, o apie šį konkursą ir netikėtą bendradarbiavimą patvirtino komisijos posėdyje apklaustas S. J. Janonis. Pažymėtina, kad šio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laimėto konkurso projekto vadovu viešoje erdvėje prisistatė E. Dobravolskas, kuris pristatinėjo sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos diegimą ir perspektyvas, t. y. tas pats E. Dobravolskas, kuris yra UAB „Hisas“ projektų vadovas ir UAB EHS pagrindinis akcininkas“, - nustatė komisija

Analizuojant gautą medžiagą taip pat atkreiptas dėmesys, kad UAB „Varutis“ viešuosiuose pirkimuose dalyvavo 2009-2011 metais, vėliau „užleido vietą“ UAB „Hisas“, kuri dalyvavo konkursuose 2012-2016 metais. „Tokiu būdu buvo vaizduojama, kad dirba skirtingos įmonės, nors iš tiesų veikė tie patys asmenys“, - sakoma išvadose.

Komisija prašo Generalinę prokuratūrą įvertinti išvadoje paminėtų asmenų galimą nusikalstamą veiką.

Komisija daro išvadą, kad „buvę SAM darbuotojai S. J. Janonis, Ž. Padaiga, H. Baubinas, E. Dobravolskas, dirbdami SAM ir tiesiogiai dalyvavę e.sveikata projekto planavimo, rengimo, įgyvendinimo, teisinės bazės kūrimo darbuose, ignoruodami Valstybės kontrolės pastabas, galimai iš anksto planavo būsimo verslo schemą, įkuriant privačius juridinius asmenis, kurie dalyvaus diegiant e.sveikata sistemą Lietuvoje“.

Komisija taip pat daro išvadą, kad, prižiūrint NESS I projekto įgyvendinimą, Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA, direktorius Viktoras Sirvydis) nevykdė pakankamos NESS I projekto įgyvendinimo kontrolės, vykdoma priežiūra nebuvo efektyvi, o tik formali ir deklaratyvi, todėl darytina išvada, kad valstybei galimai buvo padaryta žala.

Seimo Antikorupcijos komisija mano, kad Generalinės prokuratūros prokuroras Erikas Vaitekūnas 2008 m. gruodžio 15 dienos nutarimu nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal Seimo Audito komiteto, Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) pateiktą medžiagą dėl NESS, neištiriant visų aplinkybių, sudarė sąlygas nebaudžiamumui ateityje.

Beje, 2017 m. lapkričio 13 dienos raštu generalinė prokuratūra Komisiją informavo, kad: „2017 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu prokuroras savo iniciatyva pradėjo tyrimą viešojo intereso gynimo aspektu dėl valstybei galimai padarytos žalos įgyvendinant Nacionalines sveikatos sistemos projektą“.

Komisija atkreipia dėmesį, kad buvę SAM valstybės tarnautojai, dirbdami SAM tiesiogiai dalyvavę e.sveikata projekto įgyvendinime, vėliau įkūrę bendroves, įgyvendinančias e.sveikata projektą, de jure atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nėra juridinio pagrindo konstatuoti pažeidimą, tačiau mano, kad de facto jų veikla, susijusi su e.sveikata projektu, dirbant SAM, buvo nukreipta į privačių interesų tenkinimą ateityje.

Įgyvendinant e.sveikata projektą į tarptautinę praktiką, komisijos nuomone, nebuvo atsižvelgta bei ja nesivadovauta.

Seimo Antikorupcijos komisija tyrė e.sveikatos projekto kūrimą nuo šių metų birželio 20 d. Lapkričio 30 d. komisijos priimtos išvados bus pateiktos Seimui.

Sistemą kūrę buvę Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai laimėjo milijoninės vertės konkursus, skelbia portalas 15min.lt.

Buvęs ministerijos sveikatos projektų vadovas ir technologijų skyriaus specialistas Evaldas Dobravolskas yra bendrovės „Varutis“ vienas savininkų bei vadovas. Bendrovė yra laimėjusi 330,5 tūks. eurų vertės ligoninių konkursų.

Specialiųjų tarnybų surinkti duomenys rodo, kad e. sveikatos diegimo konkursus laimėjo ir buvusio „darbiečių“ deleguoto sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos valdoma įmonė „Diavera“ bei buvusio ministerijos sekretoriaus Sauliaus Janonio valdoma bendrovė „Hisas“.

BNS primena, kad  Seimo Antikorupcijos komisija ketvirtadienį nutarė, kad visi trys 2000-aisiais sumanytos e. sveikatos sistemos projekto etapai buvo įgyvendinti netinkamai – sistema iki šiol nepasiekė tikslų ir neteikia kokybiškų paslaugų. Pasak komisijos vadovo Vitalijaus Gailiaus, buvę Sveikatos ministerijos pareigūnai, pradedant „darbiečių“ deleguotu ministru Ž. Padaiga, sukūrė tokią sistemą, kuri galbūt leido pelnytis tiems patiems asmenims.

Europos Sąjungos remiamas e. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų - ES parama (2007–2013 metais, 2014–2020 metais jai skirta dar 28,25 mln. eurų).

Laikinosios komisijos teisėmis tyrimą atliekanti komisija pirmajame posėdyje aiškinosi maždaug dešimtmečio senumo situaciją, priežastis, kodėl gavusi Valstybės kontrolės medžiagą dėl tuomet padarytų pažeidimų prokuratūra nepradėjo tyrimo.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša teigė, jog pagal 2008 metais gautą medžiagą nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Šiuo atveju prokuratūroje buvo gautas vienas kreipimasis iš Valstybės kontrolės 2008 metais ir prokuroras, įvertinęs pateiktą informaciją, atlikęs patikrinamuosius veiksmus, tuo metu priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo“, – po komisijos posėdžio situaciją žurnalistams aiškino M. Jovaiša.

„Sprendimas buvo patikrintas aukštesniojo prokuroro, buvo išsiųstas suinteresuotoms institucijoms, Valstybės kontrolei, Seimo Audito komitetui, ir nutarimas apskųstas nebuvo“, – pabrėžė prokuroras.

Jis taip pat teigė, kad pagal Valstybės kontrolės tuo metu pateiktą medžiagą nebuvo matyti, kad valstybei būtų padaryta žala.

„Kalbant apie tas išvadas, kurias mes vertinom 2008 metais, tuo metu vien Valstybės kontrolės išvadose nebuvo duomenų visai apie padarytą žalą, ten buvo konstatuoti tam tikri teisės aktų pažeidimai, nebuvimas tam tikrų reikalingų projektui įvykdyti nuostatų. Tuo metu prokuroras priėmė sprendimą, kad vien formalūs pažeidimai nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes neturėjom jokių duomenų apie galimai padarytą žalą, juo labiau didelę žalą“, – kalbėjo M.Jovaiša.

Tuo tarpu Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sako susidaręs įspūdį, kad „tvyrojo nebaudžiamumo atmosfera“.

„Vertinant padarytus pažeidimus įgyvendinant elektroninės sveikatos sistemą, tokia preliminari įvykusio komisijos posėdžio nuojauta, kad Valstybės kontrolė buvo viena palikta, nesulaukdavo nei politinio, nei teisėsauginio palaikymo savo veiksmuose“, – žurnalistams sakė V.Gailius.

Komisija tyrimą atlieka pagal naujausią Valstybės kontrolės išvadą, kad Nacionalinei elektroninei sveikatos sistemai (NEES) kurti skirtos lėšos „galimai buvo panaudotos neekonomiškai ir neefektyviai“.

Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuota, kad e. sveikatos sistema veikia ne visu pajėgumu, ji biurokratizuota, nepatogi naudoti; dubliuojamas finansavimas panašius sprendimus realizuojantiems regioniniams projektams; už informacinės sistemos palaikymą su Registru centru atsiskaitoma be pagrįstos informacijos, neįsitikinus atliktų darbų kokybe; neįgyvendintos visos visaverčiam informacinės sistemos veikimui reikalingos tarpusavio sąsajos ir kt.

E. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekia 40 mln. eurų. Sistema turėjo būti naudojamas pacientų duomenims skaitmenizuoti: ligos istorijos įrašams, receptams, pacientui skirtam gydymui, atliktų tyrimų rezultatams ir kt., planuota galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų.

Projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau pirmieji du bandymai sveikatos apsaugos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę, nors panaudota 10 mln. eurų, nebuvo įgyvendinti, todėl 2011 metais nuspręsta kurti naują e. sveikata sistemą.

Trečiuoju etapu 2015 metų pabaigoje investavus per 30 mln. eurų sukurta Lietuvos e. sveikatos sistema. Ja, pasak komisijos, naudojamasi pasyviai. Šiuo metu siekiama vykdyti ketvirtą e. sveikata įgyvendinimo etapą, jis, planuojama, pareikalaus virš 28 mln. eurų.

Kol kas nėra numatyta konkrečių sankcijų gydymo įstaigoms, kurios nepaklus nuo kitų metų kovo įvedamam privalomam e.sveikatos sistemos naudojimui - ministerijos atstovai tikisi, kad tai išspręs skatinimo priemonės, tarp jų - ir papildomi priedai gydymo įstaigų vadovams.

„Svarstome variantus, kokios tai būtų lėšos ir kiek jų būtų, bet pats principas, ką pasakiau, kas galbūt naujo yra, kad turi būti skatinamos įstaigos finansiškai už jungimąsi. Manau, kad atlikus analizę eigoje mes informuosime, kokios tai bus priemonės“, - spaudos konferencijoje teigė VLK laikinasis direktorius Aurimas Baliukevičius.

Ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento direktorė Justina Januševičienė BNS teigė, kad planuojama, jog nuo sistemos naudojimo aktyvumo priklausytų ir gydymo įstaigų vadovų atlyginimas.

„Gydymo įstaigos vadovo kintamoji dalis priklausys nuo to, kaip aktyviai jis naudoja elektroninės sveikatos sistemą savo įstaigoje. Šiuo metu kol kas to nėra, yra bendra abstrakti frazė „informacinių sistemų naudojimo lygis“, kuri iš esmės nepasako nieko. VLK apmokėjimas yra kitas dalykas - ką minėjo kasos direktorius, tai yra svarstoma, tik jie turi atlikti konkrečius paskaičiavimus, kiek ir kokiomis sumomis jie galėtų skatinti įstaigas“, - sakė J.Januševičienė.

Pasak A.Baliukevičiaus, iki rugsėjo 15-osios planuojama parengti detalų elektroninės sistemos perėmimo iš Registrų centro planą, jame ketinama numatyti ir konkrečias finansines priemones bei kiek lėšų reikėtų gydymo įstaigų skatinimui. Galutinai sistema VLK turėtų būti perduota nuo kitų metų liepos. A.Baliukevičius žada, kad perėmimas „ypatingų kaštų nereikalaus“, didžiausios išlaidos esą planuojamos įrangos pervežimui.

Anot Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šiuo metu sistemą Registrų centre prižiūri apie 30 žmonių - planuojama, kad perdavus ją VLK pakaktų apie 20 darbuotojų, neatmetama, kad vėliau bus samdomi ir informacinių technologijų specialistai iš išorės.

Ministerijos atstovų teigimu, iš 600 šalyje veikiančių valstybinių gydymo įstaigų prie e.sveikatos sistemos prisijungusios jau 320, tikimasi, kad aktyviau jungsis ir privačios įstaigos. Ne visos įstaigos apsirūpinusios kompiuterine technika, ne visi sistema apmokyti naudotis. Prie sistemos neprisijungusios tik apie 5 proc. šalies vaistinių.

Sistema bus privaloma naudotis nuo kitų metų kovo, tačiau A.Veryga sako, kad bausti to aktyviai nedarančių įstaigų nebus skubama. Pasak jo, tam turėtų pakakti skatinimo priemonių, jos priklausys ir nuo įstaigų reitingo - ligonines, poliklinikas reitinguoti leis e.sveikatos sistema.

„Gydymo įstaigos bus vertinamos, reitinguojamos ir su tuo taip pat bus susijęs tų įstaigų finansavimas, apmokėjimas už laiku suteiktas paslaugas. Tai irgi yra paskata diegti sistemas ir efektyviau valdyti procesus“, - sakė jis.

„Mūsų manymu, visos prielaidos įstaigoms jungtis - finansinės paskaitos, eilių valdymas - yra sukurtos, yra aiškiai iškomunikuota, kad įstaigos privalo naudotis (...) pagrindinė paskata yra finansinis skatinimas sistema naudotis. Jūs klausiate, tai reikėtų suprasti, kad jos turėtų būti baudžiamos už tai, kad nesijungia - atvirkščiai, galvojame, kad reikėtų pirmiausia skatinti tuos, kurie daro gerai, o ne bėgioti iš paskos ir bausti“, -pridūrė ministras, paklaustas, kokių sankcijų bus imamasi dėl nepaklūstančiomis įstaigomis.

VLK laikinasis vadovas sako, kad kitų metų įstaigų sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis bus numatytos ir priemonės.

„Tos įstaigos, kurios piktybiškai nesijungs ar nesinaudos sistema - manau, tų priemonių atsiras, kaip jas įtikinti tą daryti“, - dėstė A.Baliukevičius.

Nuo kitų metų kovo, anot ministerijos atstovų, pacientai gali tikėtis e.sveikatos sistemoje matyti savo ambulatorinio lankymosi prašymus, gauti elektroninius receptus, įvairias elektronines pažymas, t.y. ginklo, vairuotojo, moksleivio sveikatos - nuo šių metų metu tik elektroninu būdu išduodami vaiko gimimo ir mirties liudijimai.

Anot ministerijos atstovų, Estijoje net ir įvedus elektroninius receptus, 5 proc. jų vis dar išrašoma senuoju būdu dėl galimybės išrašyti receptą anonimiškai ir kitų priežasčių. Lietuvoje bus siekiama, kad iki 2020 metų 80 proc. išrašomų receptų būtų elektroniniai.

Gydytojams – dvigubas darbas

Kauno Šilainių ir Dainavos poliklinikų vadovas Paulius Kibiša e.sveikatos sistemos girti neskuba. Jo teigimu, Lietuvoje vis dar nesutvarkytas teisinis reglamentavimas, dėl šios priežasties gydytojai turi dirbti dvigubą darbą: pildyti paciento duomenis ir e.erdvėje, ir tradiciniu būdu – popieriuje.

"Įstatymiškas reglamentavimas nurodo rašyti informaciją ir rašikliu popieriniame variante. Šilainių poliklinikoje visi statusai – paciento būklės aprašymas kiekvieną kartą apsilankius, diagnozė, tyrimo duomenys, nusiskundimai – rašomi e.būdu, tačiau gydytojai turi tai atspausdinti ir įklijuoti į ligos istoriją", – aiškina P.Kibiša.

Dėl šios priežasties jis ragina peržiūrėti teisinį reglamentavimą ir nori, kad kuo daugiau informacijos persikeltų į internetinę erdvę.

"E.sveikatos sistema dažnai stringa, gydytojai tuo skundžiasi. Kai kurie metodai iki šiol taikomi tik tam, kad turi būti įgyvendinami. Poliklinikos, gavusios ES paramą, priverstos rašyti e.receptus tik todėl, kad to reikia. Jos turi parašyti jų tam tikrą kiekį, kad projektas būtų įgyvendinamas ir poliklinikai nebūtų taikomos sankcijos", – konstatuoja P.Kibiša.

Laimėjo nepasinaudoję parama

Šilainių ir Dainavos poliklinikų vadovas sako, kad poliklinikos, nepasinaudojusios ES parama, turi prabangą laukti, kol sistema bus visiškai sutvarkyta ir ja bus galima naudotis be trikdžių.

Dainavos poliklinikoje yra įdiegta kauniečių išmaniųjų technologijų bendrovės sukurta posistemė, kuri sujungta su e.sveikatos sistema.

"Viskas joje veikia kuo puikiausiai, receptai yra lengvai išrašomi, o jų skaičius sparčiai auga. Man keista, kai nedidelė bendrovė gali sukurti puikiai funkcionuojančią sistemą, kuri ir kainuoja tikrai nebrangiai. O šalies elektroninei sveikatos sistemai sukurti išleisti milijonai, bet ji vos veikia ir stringa", – kalbėjo P.Kibiša.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, sistema vis dar nėra stabili, P.Kibiša įvardijo nesusikalbėjimą tarp atsakingų institucijų. Tiesa, jis sako, kad dalis sistemos vis dėlto veikia neblogai.

"Pavyzdžiui, pildome ligų kodus, diagnozes, paciento duomenis. Pagal e.sveikatos sistemos dalį, kuri veikia, mes diferencijuojame ir gydytojų darbo užmokestį, nes matome jų krūvį, ir su Valstybine ligonių kasa atsiskaitome. Tai yra labai gerai, tik, aišku, norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau ir sklandžiau", – pasakoja poliklinikų vadovas.

Iškreiptas veidrodis

Programinę įrangą medicinos įstaigoms kuriančios bendrovės "SoftDent" specialistė Akvilė Masiulytė-Garofalo sako, kad valstybė nepakankamai rimtai pažiūrėjo į techninę medicinos projekto pusę, o vietoje to koncentravosi į vartotojo sąsają.

"Turint galvoje, kad ligonio vizitas pas gydytoją trunka vidutiniškai 15 min., per kurias gydytojas turi išgirsti pacientą ir paskirti gydymą, e.sveikatos sistema skirta gydytojo darbui palengvinti, o ne pridėti jo papildomai", – pastebi A.Masiulytė-Garofalo.

Ji tvirtina, kad šiuo metu nėra užtikrintas nuolatinis pasiekiamumas. Taip pat, specialistės teigimu, informacinėje e.sveikatos sistemoje stebimas ir lėtas duomenų apsikeitimas.

"Esant dar nedideliam duomenų kiekiui informacinėje elektroninėje sveikatos duomenų saugykloje, yra pastebimas ir fiksuojamas sulėtėjęs duomenų apsikeitimas. Turint galvoje, kad ten kaupiamų dokumentų kiekis tik didės, reikalinga peržiūrėti serverių išnaudojimo efektyvumą ir jį optimizuoti", – problemą įvardija specialistė.

Jos nuomone, terminas, kada visos gydymo įstaigos turi pereiti prie e.sistemos – 2018 m., parinktas teisingai, nepaisant sistemos netobulumo šiuo metu.

"Manau, kad šio termino nukėlimas būtų tik proceso vilkinimas, o ne problemos sprendimas. Turime sėkmingą pavyzdį Estijoje, kur panašios sistemos diegimas buvo greitas ir ne toks brangus tiek finansine, tiek laiko prasme", – palygino A.Masiulytė-Garofalo.

Po darbo valandų

Kalniečių poliklinikos Šeimos klinikos administratorė gydytoja Violeta Platūkienė teigia, kad e.paciento kortelės užpildymas nėra sudėtingas. Tačiau ji taip pat mato ir trūkumų.

Tai jau minėtas darbo dubliavimas, kai reikia pildyti ir popierinę, ir e.paciento kortelę. Taip pat gydytoja pastebi, kad išrašyti e.receptą užtrunka gana daug laiko.

"Gydytojas gana griežtai įstatytas į rėmus, todėl medicininę dokumentaciją neretai pildo po ligonių priėmimo valandų. Štai ir dabar pacientei pasakiau, kad išrašysiu e.receptą, bet to dar nepadariau, išrašysiu po darbo valandų. Nors priėmimas ir baigtas, tiesiog neužteko laiko", – sako gydytoja V.Platūkienė.

Gydytojas gana griežtai įstatytas į rėmus, todėl medicininę dokumentaciją neretai pildo po ligonių priėmimo valandų.

Negana to, vyresnio amžiaus ligoniai dažnai prašo ne e.recepto, o tradicinio popierinio – esą šis jiems suprantamesnis.

Šeimos klinikos administratorė V.Platūkienė sistemos smerkti neskuba. Ji sako, kad tokia pati situacija buvo ir tik įvedus e.nedarbingumo pažymėjimų sistemą.

"Sistema gana smarkiai strigo. Tačiau ji buvo tobulinama. Dabar, jeigu šioje sistemoje atsiranda kažkoks sutrikimas, visi nustemba", – sakop gydytoja V.Platūkienė.

Ji sako, kad sistemą, nepaisant jos trūkumų, naudoti vis tiek reikia – tik taip galima pastebėti jos trūkumus.

"Informatikas yra informatikas. Jie, aišku, konsultuojasi su specialistais, bet dirbant su sistema taip pat aiškėja nepastebėti jos trūkumai", – anot V.Platūkienės, lygiai taip pat buvo su nedarbingumo pažymėjimų sistema, tačiau dabar jau atsižvelgta į medikų pageidavimus.

Gydytoja teigia, kad medikams trūksta artimesnio kontakto su sistemos kūrėjais.

"Jeigu aš randu, kas man nepatinka, būtų gerai, kad galėčiau pati tai pranešti", – pageidauja V.Platūkienė.

Pradėtas tyrimas Seime

Lietuvos medicinos paslaugų sistemos trūkumus, regis, pagaliau pastebėjo ir valdžios atstovai. Birželį Seimas pavedė Antikorupcijos komisijai atlikti tyrimą dėl sistemai kurti panaudotų 40,6 mln. eurų.

Šis tyrimas inicijuotas įvertinus informaciją, kad Nacionalinei e.sveikatos sistemai kurti skirtos lėšos "galbūt buvo panaudotos neekonomiškai ir neefektyviai".

Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė tikisi, kad po tyrimo bus galima įvardyti pagrindines priežastis, kodėl sistema tinkamai neveikia.

"Ateityje šiai sistemai planuojama išleisti dar 28 mln. eurų, todėl nusprendėme inicijuoti parlamentinį tyrimą. Komisija jau buvo susirinkusi, o dabar siunčiame užklausimus tam tikroms institucijoms. Po to pradėsime kviestis atsakingus asmenis", – tyrimo eigą pakomentavo A.Bilotaitė.

Seimo narė sako, kad kol kas dar laukia atsakingų institucijų atsakymo, o kiti komisijos susitikimai, kaip ji mano, gali įvykti dar šią vasarą.

Antikorupcijos komisija tyrimą atliks laikinosios komisijos teisėmis, darbą ji turi baigti iki gruodžio 1 dienos, numatyta Seimo vienbalsiai 99 balsais „už“ priimtame nutarime.

Tyrimas inicijuotas įvertinus informaciją, kad Nacionalinei elektroninei sveikatos sistemai (NEES) kurti skirtos lėšos „galimai buvo panaudotos neekonomiškai ir neefektyviai“.

Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuota, kad e.sveikatos sistema veikia ne visu pajėgumu, ji biurokratizuota, nepatogi naudoti; dubliuojamas finansavimas panašius sprendimus realizuojantiems regioniniams projektams; už informacinės sistemos palaikymą su Registru centru atsiskaitoma be pagrįstos informacijos, neįsitikinus atliktų darbų kokybe; neįgyvendintos visos visaverčiam informacinės sistemos veikimui reikalingos tarpusavio sąsajos ir kt.

E.sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekia 40 mln. eurų. Sistema turėjo būti naudojamas pacientų duomenims skaitmenizuoti: ligos istorijos įrašams, receptams, pacientui skirtam gydymui, atliktų tyrimų rezultatams ir kt., planuota galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų.

Projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau pirmieji du bandymai sveikatos apsaugos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę, nors panaudota 10 mln. eurų, nebuvo įgyvendinti, todėl 2011 metais nuspręsta kurti naują e.sveikata sistemą, pranešime pažymi Antikorupcijos komisija.

Trečiuoju etapu 2015 metų pabaigoje investavus per 30 mln. eurų sukurta Lietuvos e.sveikatos sistema. Ja, pasak komisijos, naudojamasi pasyviai. Šiuo metu siekiama vykdyti ketvirtą e.sveikata įgyvendinimo etapą, jis, planuojama, pareikalaus virš 28 mln. eurų.

Tokį sprendimą priėmė Valstybės kontrolės audito išvadas išklausę Audito komitetas bei Antikorupcijos komisija, siūloma pavesti tyrimą specialiosios komisijos teisėmis atlikti Antikorupcijos komisijai.

Pasak Antikorupcijos komisijos narės konservatorės Agnės Bilotaitės, e.sveikatos projektui jau išleista 40 mln. eurų, bet sistema veikia neefektyviai, ir būtina nustatyti asmenis, atsakingus už valstybės milijonų iššvaistymą.

„Priimtas sprendimas sudaryti laikinąją komisiją, kuri turi specialius įgaliojimus, juos suteikti Antikorupcijos komisijai. Situacija rutuliojasi nuo 2005 metų, trys etapai, ir visi jie pasibaigę panašiai, o atsakingų asmenų nėra. Kai tokios didelės sumos iššvaistomos, turi būti valstybėje iniciatyva, atsakingi nustatyti ir nubausti už tokius iššvaistymus“, – BNS sakė A.Bilotaitė.

Tokį sprendimą komitetas bei komisija priėmė išklausę Valstybės kontrolės audito ataskaitą: konstatuota, kad e.sveikatos sistema veikia ne visu pajėgumu, ji biurokratizuota, nepatogi naudojimui; dubliuojamas finansavimas panašius sprendimus realizuojantiems regioniniams projektams; už informacinės sistemos palaikymą su Registru centru atsiskaitoma be pagrįstos informacijos, neįsitikinus atliktų darbų kokybe; neįgyvendintos visos visaverčiam informacinės sistemos veikimui reikalingos tarpusavio sąsajos ir kt.

„Valstybės kontrolė auditavo trečiąjį etapą ir pasisakė labai kritiškai, jei pirmas ir antras etapas kainavo 10 mln. eurų, trečiasis etapas 30 mln. eurų iš viso 40 mln., bet klausimas labai didelis, ar ant to, kas sukurta, bus įmanoma padaryti efektyviai veikiančią sistemą“, – pabrėžė parlamentarė.

Šiuo metu nutarimo projektas dėl parlamentinio tyrimo rengiamas, Antikorupcijos komisija klausimus planuoja patvirtinti kitą savaitę.

„Mes nematėme, kad kas nors prisiimtų atsakomybę už visas tris nesėkmes. Konstatuojame, kad blogai, bet atsakomybės, kas dėl to kaltas, nėra. Nuskambėjo pasiūlymas kreiptis į parlamentą, kad Antikorupcinei komisijai būtų suteiktas specialios komisijos statusas, šiuo klausimu trečiadienį susirinksime, būsime parengę nutarimo projektą ir galutinai apsispręsime dėl klausimyno“, – BNS sakė Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.

E.sveikata projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų ir investicijos į jį siekia 40 mln. eurų. Sistema turėjo būti naudojamas pacientų duomenų skaitmenizavimui: ligos istorijos įrašams, receptams, pacientui skirtam gydymui, atliktų tyrimų rezultatams ir kt., buvo planuojama galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų.

Projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau pirmieji du bandymai sveikatos apsaugos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę, nors panaudota bei 10 mln. eurų, nebuvo įgyvendinti, todėl 2011 metais buvo nuspręsta kurti naują e.sveikata sistemą, pranešime pažymi Antikorupcijos komisija.

Trečiajame etape, 2015 metų baigoje pabaigoje, investavus per 30 mln. eurų, buvo sukurta Lietuvos e. sveikatos sistema, kuria, pasak komisijos, naudojamasi pasyviai. Šiuo metu yra siekiama vykdyti ketvirtą e. sveikata įgyvendinimo etapą, kuris, planuojama, pareikalaus virš 28 milijonų eurų.

A.Bilotaitės teigimu, kasmet už e.sveikatos informacinės sistemos programos palaikymą Registrų centrui sumokama 1 mln. eurų.