Preliminariais duomenimis, Lietuvoje per artimiausius metus geriausiu atveju bus leista renovuoti vos 313 daugiabučių, nors Lietuvoje yra beveik 31 tūkst. renovuotinų namų. Taigi dėl stringančio finansavimo paramos sulauks vos 1 proc. norinčiųjų. Specialistai sako, kad valdžia toliau gyventojus maitina pažadais ir tokią paramą vadina pasišaipymu iš žmonių. Panašu, jog specialistų prognozės, kad tokiais tempais daugiabučių atnaujinimas Lietuvoje užtruks mažiausiai 100 metų, pildosi.

Namus atnaujina greičiau ir sklandžiau

Vis dėlto dalis šiltai ir taupiai norinčių gyventi žmonių nelinkę laukti valdžios malonės ir jau naudojasi alternatyvomis, kurios užtikrina daugiabučio namo energinį efektyvumą ir yra prieinamos be valstybės paramos. Tai etapinė renovacija, kurią Lietuvoje jau ne vienus metus įgyvendina bendrovė „Mano Būstas“.

Įmonės Pardavimo ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas neneigė – gyventojų susidomėjimas etapine renovacija nuolat auga. Jo teigimu, per metus Lietuvoje etapiškai atnaujinama apie 200 daugiabučių namų.

„Vienų namų savininkai priima sprendimus atlikti mažesnius, kitų – didesnius energiją taupančius darbus. Tačiau kuo daugiau atliekama energiją taupančių darbų, tuo didesnis energijos sutaupymas. Bet gyventojai šį modernizavimo būdą renkasi ir dėl to, kad visas procesas, palyginti su valstybine renovacija, trunka greičiau ir sklandžiau. Juk etapinė renovacija atliekama be valstybės įsikišimo, banko paskolų ir pabrangimo, taigi būsto gyventojams nereikia rūpintis nei dokumentacija, nei sutartimis su bankais. Iš esmės tai ir skatina žmones rinktis šį namo atnaujinimo būdą, itin populiarų Vakarų Europoje“, – teigė J.Paulauskas.

Etapinė renovacija atliekama be valstybės įsikišimo, banko paskolų ir pabrangimo.

Nereikia banko paskolų

„Mano Būsto“ Pardavimo ir plėtros grupės vadovas paaiškino, kaip veikia pats procesas. Pasak jo, renovacija prasideda nuo gyventojų susirinkimo, kuriame priimamas sprendimas dėl konkrečių darbų poreikio. Vėliau specialistai visapusiškai atlieka namo vertinimą ir matavimus. Tuomet apskaičiuojama darbų kaina, kurią susirinkime tvirtina patys gyventojai. Vėliau – projektavimo ir rangos darbai, o darbininkai objekte pradeda darbuotis jau po 3–4 mėnesių.

Įgyvendinant etapinę renovaciją, prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, tokioms kaip šilumos punkto atnaujinimas, stogo bei sienų remontas ir šiltinimas, langų keitimas ir pan. Anot J.Paulausko, kokius darbus atlikti pirmiau, pataria specialistai, bet galutinį žodį taria gyventojai.

Gyventojams suteikiama patogi galimybė atsiskaityti už atliktus darbus ir negalvoti apie paskolą. Mat mokesčiai įtraukiami į sąskaitą už būsto priežiūrą, o išsimokėjimo terminas gali siekti iki penkerių metų. Jį susirinkimo metu taip pat nustato patys gyventojai. Be to, šiai renovacijai netaikomas administravimo mokestis, priešingai nei valstybės remiamoje daugiabučių renovacijos programoje. Tokiu būdu gyventojams sumažinama finansinė našta.

Skaičiuoja naudą

Tai, kad etapinė renovacija iš tiesų gelbsti nuo didelių šildymo sąskaitų ir yra lankstesnė už valstybinį modernizavimo būdą, įsitikino Vilniuje esančio V.Vaitkaus 5-ojo daugiabučio gyventojai. Jie pirmieji sostinėje nusprendė pasinaudoti etapinės renovacijos nauda.

Pirmuoju etapinės renovacijos etapu buvo pakeistas ir apšiltintas stogas bei dvi galinės sienos. Tik baigus darbus daugelis gyventojų sakė iškart jaučiantys skirtumą.

„Jaučiu skirtumą. Labai tikiuosi, kad ir kaina už šildymą bus mažesnė. Kol kas viskas labai gerai“, – džiaugėsi Andrius. Jam pritarė ir kaimynė Ilona, pasijuokusi, kad namo gyventojai dabar gali ir vėliavą pakabinti, nes yra pirmieji, galintys pasigirti etapinės renovacijos rezultatais.

Lyginant vidutinio dviejų kambarių buto šilumos energijos suvartojimą, galime matyti pokytį: 2016 m. gruodį buvo suvartota 18,08 kWh/kv. m šilumos energijos, o 2017 m. gruodį, jau po renovacijos, – 13,61 kWh/kv.m, o tai yra net 25 proc. mažiau.

Pasak dviejų kambarių buto gyventojo, už šildymą jis mokėjo 10 eurų mažiau nei gruodžio mėnesį prieš metus. Taigi, per visą šildymo sezoną vidutinio dviejų kambarių buto mokestis už šildymą prieš ir po renovacijos turėtų skirtis apie 50 eurų.

Lauksime dar 100 metų?

Bendrovės „Mano Būstas“ Gyvenamųjų namų administravimo departamento direktorius Mindaugas Genys priminė, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje buvo renovuota vos 3 300 daugiabučių namų pasitelkus daugiabučių namų modernizavimo programą.

„Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tikrai didelis skaičius. Tačiau problema yra ta, kad Lietuvoje šiuo metu yra 31 tūkst. daugiabučių namų ir, tokiais tempais renovuojant, neužteks ir 100 metų, kol galiausiai kiekvienas daugiabutis pradės taupyti. Jau dabar eilėje – šimtai namų ir, taip belaukdami, kas mėnesį jų gyventojai moka kosmines šildymo sąskaitas ir tiesiog į orą paleidžia savo pinigus. Taigi, esant tokiai situacijai, reikia pasidžiaugti ir paskatinti iniciatyvas, kai gyventojai priima sprendimus nelaukdami, kol kas nors juos išgelbės nuo didelių sąskaitų, o tiesiog ima ir susitvarko savo namus bei pradeda taupyti čia ir dabar“, – sako M.Genys.