Vis dėlto bendrovės atstovai tikina tęsiantys gamyklai, į kurią ketinama investuoti 400 mln. eurų, tinkamos vietos paieškas bei vertinimus, o dėl investicijos galutinai žada apsispręsti kitais metais.

„Kretingos rajone PAV procedūras sustabdėme atsižvelgdami į (rajono – BNS) tarybos sprendimą dėl nepritarimo planuotai veiklai“, – komentare BNS teigė „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis.

Už tai, kad Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime, netoli Palangos kurorto, nebūtų e.metanolio ir vandenilio pramonės, kovo pabaigoje balsavo 22 rajono tarybos nariai, susilaikė vienas, o prieš balsavusiųjų nebuvo.

Planuojamo projekto PAV procedūras bendrovė yra pradėjusi ir Akmenės rajone. Tačiau, anot „European Energy“ atstovo, bendrovė domisi ir vertina daugiau gamyklos statybai galimų vietų.

„Gamyklai tinkamų vietų vertinimas nėra baigtas, o galutinius sprendimus dėl gamyklos statybos Lietuvoje ir vietos pasirinkimo tikimės priimti  ateinančiais metais, kada bus baigti visi vertinimai“, – teigė T. Konkovskis.

Jis pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl investicijų į žaliojo kuro gamyklą Lietuvoje dar nepriimtas: „Bet manome, kad rinka gali būti patraukli tokiai veiklai, todėl anksčiau pradėjome gamyklai tinkamos vietos paieškas.“

„European Energy“ sausį pranešė ketinanti investuoti apie 400 mln. eurų į e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė iki šiol rinkosi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose. Galutinai ją parinkti numatoma 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai būtų galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

Tačiau iki šiol buvusių potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstavo dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius anksčiau BNS sakė, jog tarybos nepritarimą gamyklos statybai lėmė tai, jog investuotojai bei centrinės valdžios institucijos nekomunikavo nei su vietos gyventojais, nei su rajono savivaldybe.

Be to, anot jo, situaciją apsunkino ir Valstybės saugumo departamento (VSD) nacionalinių grėsmių ataskaitose anksčiau minėtų asmenų dalyvavimas rajono gyventojų susirinkimuose bei prieš gamyklos statybą nukreiptuose protestuose, taip pat Rusijos kontroliuojamų propagandinių kanalų dėmesys.

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e.metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.

Už tai, kad Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime, netoli Palangos kurorto, nebūtų metanolio ir vandenilio pramonės, ketvirtadienį balsavo 22 rajono tarybos nariai, susilaikė vienas, o prieš balsavusiųjų nebuvo.

Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius sako, jog tarybos sprendimas galutinai neišsprendė problemos ir iš esmės nieko nekeičia. „European Energy“ atstovas teigė dar nežinantis apie sprendimą, todėl  nekomentavo, kaip tai paveiks bendrovės planus.

Kretingos meras Antanas Kalnius BNS teigė, kad tarybos sprendimas yra aiški politinė deklaracija, skirta „European Energy“ ir valstybės institucijoms.

„Mes išrašysime tuos raštus tiek Aplinkos ministerijai, tiek tai pačiai įmonei pasakydami, kad, gerbiamieji, mes esame prieš gamyklos statybą, ir prašysime, kad jie nutrauktų poveikio aplinkai vertinimo procesą“, – BNS sakė A. Kalnius.

Anksčiau „European Energy“ planus Kretingos rajone palaikiusio mero teigimu, investuotojai bei centrinės valdžios institucijos visiškai nekomunikavo nei su vietos gyventojais, nei su rajono savivaldybe.

Pasak A. Kalniaus, bendrovė apsiribojo tik žinios pranešimu bei vienu susitikimu su bendruomene, kuri susiskaldžiusi.

„Pirmasis atvažiavimas („European Energy“ atstovų – BNS) supykdė bendruomenę, neturėdama atsakymo bendruomenė pasakė ne, ne, ne, pradėjo kalbėti, kad tai yra baisi chemijos pramonė, kuri tuoj pat sprogs. Dar tarybos nariai kai kurie tam pritarė... Ir gavosi taip, kad žmonės išsigando ir pradėjo bendruomenėje pyktis. Ir tas pyktis liejosi per kraštus. (...) Dabar bendruomenė susipriešinusi ir nežinau, kiek laiko reikės, kad ji susitaikytų“, – pasakojo A. Kalnius.

„Nė vienas euras nevertas to, kad žmonės būtų susipriešinę“, – pridūrė jis.

Anot mero, situaciją apsunkino ir Valstybės saugumo departamento (VSD) nacionalinių grėsmių ataskaitose anksčiau minėtų asmenų dalyvavimas rajono gyventojų susirinkimuose bei prieš gamyklos statybą nukreiptuose protestuose, taip pat Rusijos kontroliuojamų propagandinių kanalų dėmesys.

A. Kalnius teigia, kad sklypas, kuriame svarstyta statyti gamyklą, vis dar yra žemės ūkio paskirties, norint jame vystyti vandenilio ir metanolio pramonę reikėtų keisti jo paskirtį, o dėl to vėlgi turėtų spręsti rajono taryba.

Savivaldybės taip pat išduota statybų leidimus. 

„European Energy“ sausį pranešė ketinanti investuoti apie 400 mln. eurų į e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė iki renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse. 

Tačiau potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstauja dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Vasario pabaigoje prie Kretingos savivaldybės prieš žaliojo kuro gamyklą protestavo apie 100 žmonių. Rajono taryba tuomet buvo priėmusį protokolinį sprendimą nepritarti jos statybai, kol investuotojai neįgyvendins bendruomenės prašymų.

Gyventojams trūksta atsakymų, investuotojas sprendimo nekomentuoja

Darbėnų seniūnijos Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius teigė, jog tarybos sprendimas galutinai  neišsprendė problemos. Anot jo, lieka neaišku, ar gamyklą statyti svarsčiusi „European Energy“ sustabdys poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras.

„Kol nėra viešo arba raštiško įmonės atstovų pasisakymo, kad toje vietoje gamykla nebus galima, šis tarybos sprendimas kaip ir nieko daug nepakeičia“, – BNS sakė K. Kulesius.

„Būtų labai gerai, kad tai būtų pabaiga, bet manome, kad tai vienas mažas laimėjimas ilgoje kovoje“, – pridūrė jis.

Darbėnus prie Palangos siūliusios prijungti iniciatyvinės grupės vadovas kartojo palaikantis tokios gamyklos statybą Lietuvoje, tačiau ji turėtų iškilti kitoje vietoje, o ne arti pajūrio esančioje Darbėnų seniūnijoje

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis ketvirtadienį BNS teigė nežinantis apie Kretingos rajono tarybos sprendimą, todėl nekomentavo, kaip tai paveiks bendrovės planus. Anot T. Konkovskio, bendrovė apie sprendimą nebuvo informuota.

„Lauksime žinių iš savivaldybės, tada kažką galbūt galėsime plačiau pakomentuoti. (...) Kai tik turėsime tą informaciją, tada turbūt ir svarstysime, kokie čia galėtų būti tolesni mūsų veiksmai“, – BNS sakė T. Konkovskis.

„European Energy“ biuro vadovas pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl 400 mln. investicijos į žaliojo kuro gamyklą Lietuvoje dar nepriimtas. Jo teigimu, vyksta svarstymai, tinkamos vietos paieškos ir vertinimai, o Danijos bendrovė galimybėmis įgyvendinti tokį projektą taip pat domisi ir kitos Europos valstybės.

„Kol kas žiūrime labai optimistiškai (dėl investicijos Lietuvoje – BNS), nes Lietuvoje yra labai geras atsinaujinančios energetikos potencialas, vystoma nemažai naujų projektų. Tikimės, kad bus daug žalios energijos, kurią būtų galima transformuoti į vandenilį, e.metanolį, todėl Lietuvą matome kaip potencialią vietą“, – kalbėjo T. Konkovskis.

„European Energy“ tiek Kretingos, tiek Akmenės rajonuose šiuo metu atlieka planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kuris turės būti atliktas dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e. metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.

Jo teigimu, tokią savivaldybės poziciją jos administracijos direktorė perdavė antradienį vykusiame „European Energy“ atstovų susitikime su vietos gyventojais.

„Buvo išsakytas mūsų noras per susitikimą (...), kad vis dėlto viena iš alternatyvų, jeigu ir būtų noras rinktis Akmenės rajoną, vis dėlto tai būtų daroma mūsų pramoniniame LEZ'e, Menčių kaime“, – BNS teigė V. Mitrofanovas.

„Ir nebuvo jų („European Energy“ – BNS) atmetimas, kad šita alternatyva negalima. Nes LEZ tikrai dabar koncentruojasi visa VMG pramonė, ten ir taip pat yra numatytos kelios papildomos gamyklos, tai yra toli nuo gyvenamųjų vietų“, – kalbėjo rajono meras.

Pasak jo, sklypas, kuriame „European Energy“ dabar svarsto statyti e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą, yra „Akmenės cemento“ teritorijoje, buvusiame mazuto ūkyje. V. Mitrofanovo teigimu, ši vieta nuo namų nutolusi 300–400 metrų ir yra per arti jų.

Vis dėlto V. Mitrofanovas teigė dar neturintis konkrečios pozicijos dėl projekto įgyvendinimo Akmenės rajone – jo teigimu, reikia sulaukti poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Pasak mero, tiek savivaldybei, tiek gyventojams kyla klausimų dėl poveikio vandens telkiniams – dėl to rajono valdžia ketina kreiptis ir į Geologijos tarnybą. Be to, neaiškumų kelia ir gamyklos poveikis aplinkai.

„Ar iš tikrųjų jie galės naudoti tą vadinamą techninį vandenį, kuris šiandien iš karjero nuolat pumpuojamas į Dabikinės upelį – ar bus galima šitą panaudoti. Kokia bus tarša, mes irgi dar nežinome“, – BNS teigė V. Mitrofanovas. 

Vis dėlto meras įsitikinęs, jog dėl atstumo iki Klaipėdos uosto bei Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo parkų Kretingos rajonas būsimai gamyklai patrauklesnis.

Sklypas, kuriame „European Energy“ dabar svarsto statyti e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą, yra „Akmenės cemento“ teritorijoje, buvusiame mazuto ūkyje. (...) ši vieta nuo namų nutolusi 300–400 metrų ir yra per arti jų.

 

V. Mitrofanovas mano, kad dalies Kretingos rajono gyventojų priešinimasis galimai gamyklos statybai nežinant apie realų jos poveikį aplinkai yra nepagrįstas.

Tuo metu Naujosios Akmenės bendruomenės atstovė Diana Lopaitienė sako, kad gamyklos perkėlimas į Akmenės LEZ yra vienas iš keturių gyventojų reikalavimų. Jos teigimu, gamykla turi būti saugiu atstumu nuo miesto.

Anot jos, bendruomenė nepritartų, jei gamykla naudotų gruntinį vandenį, be to, įmonė turėtų aiškiai nustatyti, kaip bus šalinamos gamybos metu susidariusios atliekos.

„Kad būtų labai aiškiai apibrėžta, kur dings tie 83 tūkst. kubinių metrų taršos. Susitikimo metu mums sakė, kad tai tiesiog labiau mineralizuotas tas pats vanduo. (...) Ar į miesto kanalizaciją, ar kur“, – LRT radijui penktadienį sakė D. Lopaitienė.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovo Tadeušo Konkovskio teigimu, dėl būsimos gamyklos vietos įmonė apsispręs atlikus PAV. Jis pakartojo, kad, be Kretingos ir Akmenės rajonų, gali būti svarstoma ir daugiau potencialių vietų.

„Visų pirma, reikia atlikti visus reikalingus vertinimus: kaip ta gamykla paveiktų vietinę aplinką, ekologinę pusiausvyrą. Tik atlikus vertinimus galima spręsti, ar ta vieta vis dėlto buvo pasirinkta tinkamai, ar reikėtų ieškoti alternatyvų“, – penktadienį LRT radijui sakė T. Konkovskis.

Mes ne prieš gamyklą, ne prieš žaliąją energetiką, mes suprantame, kad Lietuvai tai reikalinga. Mes tik esame prieš (gamyklai – BNS) pasirinktą vietą.

 

„European Energy“ sausį pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.  

Tačiau potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstauja dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Praėjusį ketvirtadienį prie Kretingos savivaldybės prieš rajone svarstomą statyti žaliojo kuro gamyklą protestavo apie šimtas žmonių. Rajono taryba tuomet priėmė protokolinį sprendimą nepritarti vandenilio ir e.metanolio gamyklos statybai Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime, kol statytojai neįgyvendins bendruomenės prašymų.

Trečiadienį LRT „Panorama“ pranešė, jog dėl planų Kretingos rajone statyti gamyklą dalis Darbėnų seniūnijos gyventojų siūlo jos teritoriją prijungti prie Palangos. Dėl to su kurorto meru Šarūnų Vaitkumi susitiko iniciatyvinei grupei vadovaujantis Darbėnų seniūnijos Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius.

„Norime prisijungti (prie Palangos – BNS), nes sutampa vizijos. Kretingos strateginis planas yra rekreacija ir turizmas, didžioji dalis gyventojų į tai ir orientavosi, o dabar kaip iš giedro dangaus galimai atsiranda chemijos pramonė. Dėl tų priežasčių mes norime būti Palangoje“, – BNS ketvirtadienį teigė K. Kulesius.

„Mes ne prieš gamyklą, ne prieš žaliąją energetiką, mes suprantame, kad Lietuvai tai reikalinga. Mes tik esame prieš (gamyklai – BNS) pasirinktą vietą“, – teigė Mažučių kaimo bendruomenės vadovas.

Jo teigimu, siūlymą keisti Darbėnų seniūnijos pavaldumą inicijavo jos bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai.

Planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimas (PAV) tiek Kretingos, tiek Akmenės rajonuose taip pat turės būti atliktas dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e. metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.

Jo teigimu, prasidėjus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūroms komentuoti būsimos gamyklos statybų planus dar anksti. 

„Kretingos savivaldybė nesprendžia jokių klausimų, tai nėra nei ką paremti, nei ko neremti. Šiuo metu niekas nevyksta. Apie ką komunikuoti. Dar tik pradėtas PAV. Apie ką dabar kalbėti“, – ketvirtadienį portalui LRT sakė Klaipėdoje lankęsis D. Kreivys, žadėdamas, kad į visus klausimus gyventojams bus atsakyta. 

„Kita vertus, niekas dar nėra padaryta. Investuotojas turi visą eilę vietų, todėl protestuoti kaip ir nėra prieš ką. (...) Aš norėčiau tik, kad procesas vyktų efektyviai ir pasitikėkime savo valstybės institucijomis“, – kalbėjo energetikos ministras. 

Be to, LRT pranešė, kad ketvirtadienį prie Kretingos rajono savivaldybės prieš netoliese svarstomą statyti žaliojo kuro gamyklą protestavo apie šimtas žmonių. Savo ruožtu, rajono taryba priėmė protokolinį sprendimą nepritarti vandenilio ir metanolio gamyklos statybai Auksūdžio kaime, kol statytojai neįgyvendins bendruomenės prašymų. 

„European Energy“ neseniai pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.   

Tačiau dėl būsimų projektų, jų galimo poveikio aplinkai ir sveikatai nuogąstauja potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės. 

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis šią savaitę BNS teigė, kad gyventojų nuogąstavimai dėl galimo planuojamos gamyklos poveikio aplinkai yra nepagrįsti. 

Sausio pabaigoje su bendrovės atstovais susitikusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė BNS teigė, jog kiekvienas būsimas projektas turi būti suderintas su vietos bendruomene. 

„Aplinkos apsaugos agentūra kaip atsakinga institucija mus informavo apie šituos projektus, nes jie yra vystomi netoli valstybinės sienos su Latvija. Abiem atvejais Aplinkos ministerija priėmė išvadą, kad šitiems projektams bus privalomos ir tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros“, – „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės posėdyje Seime pirmadienį sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė-Šilobritienė.

„Kadangi yra saugomos cheminės medžiagos, jų vienu metu saugomi kiekiai nėra maži, atstumai vienu atveju yra apie penkis kilometrus (iki sienos su Latvija – BNS), kitu atveju – šiek tiek virš septynių, (...) todėl duosime galimybę sudalyvauti ir Latvijos visuomenei, ir Latvijos institucijoms“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.

Bendrovės biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis BNS patvirtino, jog planuojamo projekto PAV dokumentų rengėja – Lietuvos bendrovė „Nomine Consult“ – yra gavusi pranešimą apie tai, jog procedūros turės būti atliekamos kartu su latviais.

„Tai yra natūralu, dėl atstumo iki sienos (su Latvija – BNS) tai yra normali praktika“, – BNS teigė T. Konkovskis.   

„European Energy“ neseniai pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.  

Abiem atvejais Aplinkos ministerija priėmė išvadą, kad šitiems projektams bus privalomos ir tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Tačiau dėl būsimų projektų nuogąstauja potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės.

Anot šešėlinės vyriausybės posėdyje dalyvavusios Akmenės rajono bendruomenės atstovės Jolitos Švatienės, gyventojai pasigenda informacijos iš „European Energy“ apie planuojamą projektą, gyventojams nerimą kelia ir planuojama metanolio gamyba. Jos teigimu, įmonės atstovai nedalyvavo vasario pradžioje bendruomenės surengtame susitikime. 

„Su mumis tiesiog nekalbama. Iš „Perkūnas hydrogen“ (gamyklos projektui įsteigta „European Energy“ įmonė – BNS) atsiuntė informaciją – čia yra tokia technologija. (...) Dėl vasario 5 dienos (susitikimo – BNS), jie buvo pakviesti ir tiesiog patys pasakė: mes klausimus žinome, atsakymų nežinome, ir mes ateisime tada, kai atsakymus turėsime ir neateisime iki tol, kol mums bus neprivaloma ateiti“, – teigė J. Švatienė.

T. Konkovskis teigė, jog susitikimą su Akmenės rajono gyventojais įmonė planuoja surengti kovo pradžioje. Jis tikino, kad susitikimo su bendrovės atstovais bendruomenė vasario pradžioje nederino.

„Galbūt ir buvo kažkokie kvietimai, bet jie (buvo – BNS) paskutinę minutę. (...) Jeigu jie ir kvietė, tai kvietė jau po fakto, kai jie galbūt buvo suorganizavę tą susitikimą“, – sakė T. Konkovskis.

Tuo metu Kretingos rajono gyventojas Gediminas Baltonis posėdyje nuogąstavo dėl planuojamos gamyklos poveikio vandens telkiniams, taip pat esą pavojingo ar net mirtino metanolio poveikio sveikatai.

„Pasakysiu dabar stipriau, tai yra visiškas tautos genocidas. Ateina kažkas su pinigais išpumpuoti mūsų vandenį. O kada jie turės leidimą tą padaryti, vieną dieną jūs ateisite ir žiūrite – nėra upės arba ežero“, – posėdyje sakė G. Baltonis.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas T. Konkovskis teigė, kad gyventojų nuogąstavimai dėl galimo planuojamos gamyklos poveikio aplinkai yra nepagrįsti.

„Manau, kad žmonėms tiesiog trūksta informacijos, trūksta supratimo apie pačią gamyklą, technologiją ir panašiai. Žmonės klauso daugiau kažkokių dezinformuojančių šaltinių. Manau, kad tos baimės yra visiškai nepagrįstos ir neturi nieko bendro su mūsų planuojama gamyba“, – sakė T. Konkovskis. 

Ministrės darbotvarkėje skelbiama, kad ji kalbėsis su Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ vadovu Eriku Andersenu ir Danijos ambasadore Lietuvoje Grete Sillasen (Gretė Silasen).

A. Armonaitės darbotvarkėje numatytas ir susitikimas su kitais galimais investuotojais, kurių ministerija neskelbia.

BNS žiniomis, A. Armonaitė ir energetikos ministras Dainius Kreivys susitiks su Vokietijos ginkluotės koncerno „Rheinmetall“ atstovais – koncernas svarsto galimybę Lietuvoje statyti naują gamyklą.

Pernai lapkritį jo vadovai susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, tačiau nė viena pusė susitikimo nekomentavo, skelbė LNK Žinios. Naujienų portalas „15min“ neseniai pranešė, kad gamykloje galėtų būti gaminami NATO standarto 155 mm artilerijos sviediniai.

Dvi Vokietijos karinės technikos gamintojos – „Rheinmetall“ ir Vokietijos „Krauss-Maffei Wegmann“ – 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų kovinių transporto priemonių priežiūrai ir remontui.

Nuo pernai spalio „Lithuania Defense Services“ remonto dirbtuvėse Jonavoje remontuojami iš Ukrainos atvežti sugadinti „Leopard 2“ tankai.

Artilerijos amunicijos gamyklą svarstoma statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.

„European Energy“ investicijos – į žaliąją energetiką

Kalbėdama apie būsimą susitikimą su „European Energy“ A. Armonaitė BNS sakė, kad „visada laukiame naujų investuotojų su projektais“.

„Apie tai ir kalbėsime. (...) Kalbėsime, kas svarbu įmonei, ir ką gali pasiūlyti Lietuva“, – teigė ministrė.

Ji patvirtino, kad susitikimas susijęs su bendrovės Lietuvoje planuojamomis investicijomis.

„European Energy“ į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje ketina investuoti apie 400 mln. eurų. Bendrovė vietą gamyklai parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą – 2028 metais.

Būsimoje gamykloje per metus būtų pagaminama 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e-metanolio – šiuos žaliuosius degalus daugiausia turėtų naudoti laivybos įmonės. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.

Pasak „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovo Tadeušo Konkovskio, gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų.

Be to, „European Energy“ vertina galimybes dalyvauti sausį Lietuvos paskelbtame 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkurse. Įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

Bendrovė skelbia Lietuvoje ketinanti investuoti apie 1,6 mlrd. eurų į daugiau nei 1,6 gigavato (GW) bendros galios vėjo ir saulės parkų statybas.

„European Energy“ yra vienas ledlaužių, kuris stato greitai, efektyviai ir kokybiškus parkus, ir tikrai Lietuvoje turi didelę viziją – ne tik atsinaujinančios energijos gamybą, bet ir vandenilio ir elektrodegalų gamybą“, – žurnalistams Anykščių rajone penktadienį sakė D. Kreivys.

„Tokie parkai, kaip šis, prisideda prie mūsų bendro tikslo – nuo 2030 metų generuoti tiek elektros, kiek mes jos Lietuvoje suvartojame, o jos suvartosime vis daugiau“, – pridūrė ministras.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis sako, kad 55 mln. eurų vertės parkas per metus turėtų pagaminti apie 95 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros, kurios užtektų apie 90 tūkst. namų ūkių.

„Tai pakankamai didžiulis skaičius. Praktiškai kelis kartus elektros energija galėtume aprūpinti Anykščius“, – žurnalistams sakė T. Konkovskis.

Pasak T. Konkovskio, daugiau nei 120 hektarų plote statomas parkas taip pat turės saulės judėjimą galinčią sekti „tracker“ technologiją, leisiančią apie 20 proc. efektyviau gaminti elektros energiją. Jo teigimu, ši technologija tokio dydžio saulės parke Baltijos šalyse diegiama pirmą kartą.

„Fiksuoti rėmai (saulės moduliai – BNS) nukreipiami į vieną pusę ir jie didžiausią generaciją vykdo tik tada, kai saulė spinduliuoja daugiausia energijos. Mūsų parkas turi viena ašimi vartomą modulių sistemą ir mes per dieną surinksime du pikus – rytinės ir vakarinės saulės“, – aiškino T. Konkovskis.

„Parko efektyvumas bus tuo laikotarpiu, kai kiti saulės parkai negeneruos tiek daug energijos“, – pridūrė jis.

„European Energy“ atstovo teigimu, leidimas saulės parkui gautas dar 2021 metų lapkritį – likus daugiau nei pusmečiui iki 2022 metų birželio, kai buvo priimtos pataisos, apribojusios komercinių saulės parkų plėtrą.

T. Konkovskis pažymėjo, kad tai yra didžiausias Baltijos šalyse šiuo metu statomas saulės parkas.

Jo teigimu, parką prie „Litgrid“ tinklo planuojama prijungti rudenį, statybas visiškai užbaigti iki metų pabaigos, o komercinę veiklą jis turėtų pradėti kitų metų pavasarį.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas anksčiau BNS teigė, kad užbaigus statybas parkas turėtų būti parduotas. Jo teigimu, elektra bus parduodama rinkoje, tačiau šiuo metu, anot jo, konkrečių susitarimų su klientais nėra.

Iki 2026 metų pabaigos „European Energy“ taip pat planuoja pastatyti naujus saulės parkus Anykščių, Jonavos ir Skuodo rajonuose – bendra jų galia sieks 960 MW.

Liepos pradžioje bendrovė baigė statyti keturis 306 MW bendros galios vėjo parkus Anykščių, Jonavos, Rokiškio ir Telšių rajonuose, į kuriuos investuota apie 400 mln. eurų.

Bendrovė skelbia Lietuvoje iki 2025 metų ketinanti investuoti apie 1,6 mlrd. eurų į daugiau nei 1 tūkst. MW bendros galios vėjo ir saulės parkus.

Paraišką dalyvauti konkurse pateikė jau anksčiau tai viešai patvirtinusi valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su partnere – viena didžiausių pasaulyje tarptautinių jūros vėjo parkų vystytojų „Ocean Winds“ – tai BNS patvirtino grupės atstovas Artūras Ketlerius.

Antras dalyvis, BNS žiniomis, yra Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“. „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis antradienį BNS teigė, jog kol bus tikrinama dalyvių kvalifikacija, įmonė savo dalyvavimo konkurse viešai nekomentuos.

„Šiai dienai turime užsiregistravusius du dalyvius“, – žurnalistams antradienį sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narė Jelena Dilienė.

Pasak jos, konkurso nugalėtojas turėtų paaiškėti rugsėjo pradžioje.

„Mes tikimės, kad rugsėjo pradžioje jau turėsime nugalėtojo pavadinimą ir žinosime, kas plėtos pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje“, – teigė J. Dilienė.

Tikimės, kad rugsėjo pradžioje jau turėsime nugalėtojo pavadinimą ir žinosime, kas plėtos pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje.

Anot VERT narės, dalyviai į konkursą užsiregistravo paskutinę savaitę: „Tikrai ne paskutinę minutę ir ne paskutinę dieną“.

Kai kuriems rinkos dalyviams anksčiau priekaištavus, kad suteikta per mažai laiko pasirengti konkursui ir pateikti paraiškas, todėl dalis jų nutarė nedalyvauti, J. Dilienė teigė, kad rinkos reguliuotojas siūlė ilgesnį nei numatyta 60 dienų  terminą.

„Mes išreiškėme tam tikrą nuomonę, kad jeigu terminas būtų ilgesnis, turbūt visos šalys jaustųsi komfortiškai, bet tikriausiai yra tam tikri motyvai. Taip pat suprantame atsinaujinančios energetikos vystymosi spartos svarbą, kad, žinoma, reikia, kad tas konkursas įvyktų kuo greičiau, kuo aiškiau būtų teisinis ir faktinis tikrumas, kas tą parką plėtos“, – teigė J. Dilienė.

Pasak VERT atstovės, rinkos reguliuotojas potencialius konkurso dalyvius aukcione ragino dalyvauti „formaliai ir neformaliai“.

„Turime įvairiausius bendradarbiavimo su rinkos dalyviais formatus, viešąsias konsultacijas ir dėl mūsų teisės aktų bei tvarkos aprašo buvo rengiama ne viena viešoji konsultacija. Raginome aktyviai dalyvauti, taip pat teikėme dalykines konsultacijas dėl konkrečių klausimų“, – teigė J. Dilienė.

„Tiek ir kitų susitikimų metu mes tikrai raginome ir išreiškėme viltį, kad konkursas įvyks ir visgi turėsime postūmį atsinaujinančioje energetikoje“, – pridūrė VERT narė.

Pasak jos, ketvirtadienį įvyks konkurso komiteto posėdis, kuriame bus vertinama, ar užsiregistravusių dalyvių pateikti dokumentai atitinka reikalavimus.

„Dabar prasidės kitas, turbūt pats rimčiausias – kvalifikacijos tikrinimas, sudėtingas laikui imlus etapas, bus vertinami finansiniai ir juridiniai dokumentai. Kadangi kol kas turime nedaug dalyvių, tai tas procesas turėtų užtrukti apie mėnesį“, – teigė J. Dilienė.

„Tikimės, kad iki liepos pradžios antras etapas bus užbaigtas“, – pridūrė ji.

Pirmąjį aukcioną laimėtų dalyvis, trečiajame konkurso etape pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.

Pasak J. Dilienės, paaiškėjus aukciono laimėtojui iki 60 dienų bus vertinama, ar jis atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus. 

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį būsimo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio aukciono.

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.

Statybų startas – Anykščiuose

Anykščių rajone, Dejūnų kaime, „European Energy“ įrengs 9 vėjo jėgainių parką, kurio bendra elektros gamybos galia sieks 49,5 megavato (MW). Planuojama, kad komercinę veiklą šis parkas pradės vykdyti jau pirmąjį 2022-ųjų ketvirtį ir kasmet pagamins maždaug 150 gigavatvalandžių elektros energijos, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Birželio 1 d. „European Energy“ Anykščiuose organizuoja simbolinį statybos darbų pradžios paminėjimo renginį. Jame dalyvauti pakviestas energetikos ministras Dainius Kreivys, Danijos ambasadorius Lietuvoje Hansas Braskas, Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, kiti valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai, iš Danijos atvyks „European Energy“ vadovų delegacija.

„Lietuva turi ambicijų iki 2025 m. vietinės energijos generaciją padidinti iki 50 proc. Naujosios kartos energijos gamyba turi būti žalia, todėl projektai, kaip šis, mums ne tik leidžia žingsniu priartėti prie savo tikslo, bet ir atlieka svarbų vaidmenį stiprinant šalies energetinį saugumą“, – sako energetikos ministras D. Kreivys.

Danijos ambasadorius Lietuvoje H. Braskas pažymi, kad šios šalies įmonės pasaulyje pirmauja būtent ekologiškų technologijų srityje.

„Todėl man malonu matyti, kad Lietuva yra suinteresuota bendradarbiauti su Danijos įmonėmis kovojant su klimato kaita ir gerinant energetinį saugumą“, – teigia ambasadorius H. Braskas.

Investuos 1,5 mlrd. eurų

„European Energy“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų danas Knudas Erikas Andersenas teigia, kad žaliosios energetikos projektų poreikis auga visame pasaulyje.

„Ne išimtis ir Lietuva, turinti gerą investicinę aplinką ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtą tikslą iki 2050 metų iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Mes turime patirties ir galimybių prie šio tikslo prisidėti“, – teigia „European Energy“ vadovas.

Pasak jo, po statybų starto Anykščiuose, darbai netruks prasidėti ir Jonavos bei Rokiškio rajonuose. Jonavoje bus statomas 70 MW, o Rokiškyje – 66 MW vėjo jėgainių parkas.

„European Energy“ vėjo jėgainių parkų projektai artimiausiu metu įsibėgės ir kituose šalies rajonuose – šiuo metu atliekamos poveikio aplinkai bei sveikatai vertinimo procedūros, vykdomi planavimo darbai.

Lietuvoje, anot „European Energy“ vadovo, taip pat ketinama vystyti ir saulės jėgainių parkus.

„Iki 2024-ųjų Lietuvoje planuojame pastatyti vėjo ir saulės jėgainių parkų, kurių bendra galia sieks daugiau nei 1000 megavatų. Šių projektų įgyvendinimas reikšmingai prisidės prie žaliosios energetikos plėtros Lietuvoje“, – sako K. E. Andersenas.

Jo teigimu, „European Energy“, į žaliosios energijos gamybos infrastruktūrą Lietuvoje investuos maždaug 1,5 mlrd. eurų.

Danų investicijas į Lietuvą pritraukė lietuvis

„European Energy“ vadovas teigia, kad postūmį investicijoms Lietuvoje lėmė ne tik patraukli šalies investicinė aplinka bei geranoriškas skirtingų institucijų bendradarbiavimas. Itin svarus, anot K. E. Anderseno, buvo ir lietuvio, Andriaus Čypo, bendrovės „East Wind Brokers“ savininko ir vadovo, indėlis.

„Andrius Čypas mūsų kompaniją dar 2018 m. supažindino su pirmosiomis galimybėmis investuoti į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje. Vėliau – konsultavo ir padėjo plėtoti projektus“, – teigia K. E. Andersenas. 

Pasak jo, sėkmingas bendradarbiavimas su „East Wind Brokers“ leido sparčiai plėsti galimų projektų portfelį Lietuvoje bei planuoti didelio masto statybas.

Pats A. Čypas teigia, kad ilgametė jo ir „East Wind Brokers“ patirtis vėjo energetikos projektuose, leido Danijos kompaniją sudominti investicinėmis galimybėmis Lietuvoje bei pasiūlyti patrauklią projektų įgyvendinimo strategiją.

Didžiausias energijos pardavimo sandoris Baltijos šalyse

Šių metų balandį „European Energy“ pasirašė didžiausią Baltijos šalyse elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (PPA) su „Eesti Energia“. Remiantis ja, „Eesti Energia“ antrinė bendrovė „Enefit Green“ užsitikrino 3,8 teravatvalandės elektros energijos per 10 metų nuo 2023-iųjų.

Šis elektros energijos kiekis bus gaminamas keliuose iš Lietuvoje statomų vėjo jėgainių parkų.

„European Energy“ yra pasaulinė atsinaujinančios energetikos kompanija, veikianti 17-oje valstybių, tarp jų – Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Italijoje, Brazilijoje bei Meksikoje. Bendrovėje dirba daugiau nei 250 darbuotojų, o jos pajamos 2020 metais siekė 206,9 mln. eurų.

Kompanija skaičiuoja, kad nuo veiklos pradžios 2004 m. jos pastatytų vėjo ir saulės jėgainių parkų investicinė vertė siekia beveik 2 mlrd. eurų.

2018 m. „European Energy“ įsteigė bendrovę Lietuvoje – „European Energy Lithuania“.