Analitikas pastebi, kad ryškėja dvi tendencijos. Pasak jo, yra viena gera, kita – nelabai.

„Gera naujiena ta, kad vertinant ilgalaikę dinamiką (pvz. nuo 2004 m.), išlaidų maistui dalis visoje vartojimo išlaidų struktūroje Lietuvoje pastebimai sumažėjo: pvz., 2004 m. šio rodiklio reikšmė siekė 27 proc., 2024 m. – 20 proc.“, – dėstė A. Izgorodinas.

Tačiau, anot ekonomisto, bloga naujiena ta, kad, remiantis „Eurostato“ duomenimis, Lietuva iki šiol yra viena iš lyderių visoje ES pagal išlaidų maistui dalį visoje vartojimo išlaidų struktūroje (Lietuvoje – 20 proc., kai ES vidurkis – 15,6 proc., o Vokietijoje – vos 11,7 proc.).

„Negana to, „Eurostato“ duomenys rodo, kad pastaruoju metu išlaidų maistui dalis Lietuvoje iš esmės nebemažėja, o lieka daugiau mažiau stabili. Išlaidų maistui dalis yra geras gyventojų finansų gerbūvio ir perkamosios galios indikatorius. Kadangi maistas yra pirmo būtinumo prekė, mažėjanti išlaidų maistui dalis indikuoja apie didėjančią gyventojų perkamąją galią – žmonės leidžia sau leisti daugiau pinigų ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms“, – akcentavo analitikas.

Ekonomisto teigimu, nors dėl Lietuvoje pastebimai augančio vidutinio darbo užmokesčio turėtume matyti ir mažėjančią išlaidų maistui dalį, to nematome.

„Skirtinga išlaidų maistui „svorio“ vartojimo išlaidose ir vidutinio darbo užmokesčio dinamika gerai atspindi nevienodą gyventojų perkamosios galios augimo problematiką Lietuvoje – akivaizdu, kad šioje srityje reikia padaryti daugiau „namų darbų“, – rašė A. Izgorodinas.

Plačiau galite paskaityti ekonomisto feisbuko paskyroje: